Byla 3K-3-145/2014
Dėl piniginės skolos priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei pagal atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir lizingo sutarčių pakeitimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas – AB SEB bankas) ieškinį atsakovui UAB „Evekas“ dėl piniginės skolos priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei pagal atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir lizingo sutarčių pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą nurodydamas, kad su atsakovu UAB „Evekas“ 2005–2008 m. sudarė šešiolika finansinio lizingo bei išperkamosios nuomos sutarčių (toliau – Sutartys) dėl transporto priemonių (toliau – Turtas) finansavimo. Nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovas ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių Sutartyse ir mokėjimų grafikuose nustatyta tvarka, ieškovas jį įspėjo, ir, atsakovui toliau nevykdant įsipareigojimų, 2009 m. spalio 2 d. Sutartis vienašališkai nutraukė, tačiau atsakovas Turto negrąžino. Ieškovas teismo prašė priteisti

42 269 146,65 Lt skolos bei delspinigių bei išreikalauti Turtą iš svetimo neteisėto valdymo.

5Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pratęsti sutarčių galiojimo terminą iki 2016 m. gruodžio 20 d.; pakeisti palūkanų normą; kiekvieną finansinio lizingo sutartį vertinti kaip savarankiškas, viena nuo kitos nepriklausomas finansinio lizingo sutartis; leisti trečiajai šaliai išpirkti pagal finansinio lizingo sutartis įgytą butą ir žemės sklypo dalį. Už laikotarpį, kai ieškovui nebuvo pervedami jokie mokėjimai pagal Sutartis, atsakovas prašė teismo jį įpareigoti sumokėti ieškovui 277 003,13 Lt palūkanų, pervedant jas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o atsakovo 2012 m. spalio 12 d. priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti neteisėtu vienašališką Sutarčių nutraukimą, be to, pakeitė Sutartis nustatydamas, kad likusios skolos pradedamos mokėti nuo 2013 m. sausio 20 d. ir mokamos lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio 20 dieną iki 2016 m. gruodžio 20 d., taip pat nustatė palūkanų mokėjimo terminus. Priešieškinio dalį dėl leidimo išsipirkti turtą pagal sutartis teismas paliko nenagrinėtą, o likusią priešieškinio dalį atmetė.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinys yra atmestas ir patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ priešieškinio reikalavimai pakeisti lizingo sutartis, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 959 885,32 Lt skolos, 325 412,86 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, įpareigojo atsakovą perduoti Turtą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinio reikalavimai leisti išpirkti turtą pagal sutartis palikti nenagrinėti, o likę priešieškinio reikalavimai atmesti, paliko nepakeistą bei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Evekas“ kasacinį skundą, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutartį.

9Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius apie esminį šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, todėl vienašalis Sutarčių nutraukimas pagrįstai buvo pripažintas teisėtu, be to, atsakovas pakeistų Sutarčių negalėtų įvykdyti dėl savo sunkios finansinės padėties. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

10Atsakovas UAB „Evekas“ 2013 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – UAB „Evekas“ kasacinį skundą tenkinti. Nurodomi šie prašymo atnaujinti procesą argumentai:

11CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju civilinę bylą kasacinėje instancijoje nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas). Tik pasibaigus bylos nagrinėjimui kasacinės instancijos teisme atsakovui tapo žinomos aplinkybės, keliančios pagristų abejonių dėl teisėjo Rimvydo Norkaus nešališkumo. R. Norkus yra Mykolo Romerio universiteto Verslo teisės katedros profesorius, o ieškovui byloje ir kasacinio skundo nagrinėjimo metu atstovavo advokatų kontoros „Raidla, Lejings & Norcous“ advokatas. Teisėjas Rimvydas Norkus yra Mykolo Romerio universiteto organizuojamo projekto „Mentoringas jauniesiems teisininkams“ mentorius. Šios mentorių programos pagrindinis rėmėjas (finansuotojas) yra advokatų kontora „Raidla, Lejings & Norcous“. Taigi, teisėją Rimvydą Norkų ir advokatų kontorą „Raidla, Lejings & Norcous“ sieja tiesioginiai bendro darbo bei paramos gavėjo (mentoriaus) ir rėmėjo (finansinės pagalbos teikėjo) santykiai. Be to, advokatų kontora „Raidla, Lejings & Norcous“ yra ir Mykolo Romerio teisės fakulteto Alumni draugijos bei viso universiteto vienas pagrindinių rėmėjų. Šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo ir jo priimtų sprendimų objektyvumo.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Taigi, objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

13Civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo Rimvydo Norkaus santykiai su ieškovui atstovavusia advokatų kontora kelia pagrįstų abejonių dėl šio teisėjo nešališkumo ir jo neįvykdytos pareigos nusišalinti bei užtikrinti asmens teisę į nešališką teismą. Faktinis bylą nagrinėjusio teisėjo ir vienai iš bylos šalių atstovaujančio advokato darbas bei juos siejantys tiesioginiai bendro darbo ir atlygintinumo santykiai savaime sudaro pagristą pagrindą kitai šaliai abejoti teisėjo objektyviuoju nešališkumu. Kadangi atsakovui apie šias aplinkybes tapo žinoma tik išnagrinėjus bylą, tai jis negalėjo pasinaudoti teise pareikšti teisėjui nušalinimą.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuotas asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimas, kai bylą nagrinėjantis teisėjas ir byloje dalyvaujančio asmens atstovas užsiima pedagogine, kūrybine veikla toje pačioje įstaigoje, taip pat kai juos sieja subordinacijos santykiai. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusį teisėją ir ieškovui atstovavusią kontorą siejo ne tik bendro darbo Mykolo Romerio universitete, bet ir tiesioginiai finansavimo (paramos) santykiai, todėl darytina išvada, kad yra pagrįstas pagrindas abejoti teismo nešališkumu ir objektyvumu.

15Kad nutartį priėmęs teismas buvo šališkas, matyti iš jos teksto. Aprašydamas ginčo esmę, kasacinis teismas nurodė tik ieškovo atsiliepime išdėstytą poziciją, bet neatsižvelgė į atsakovo poziciją, kuri taip pat atskleidžia ginčo esmę. Kasacinis teismas, aprašydamas ginčo esmę, turėjo nurodyti, kad atsakovas patvirtina ir įrodė, jog Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų jis negalėjo vykdyti dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties nuo 2009 m.; kad jis sąžiningai ir bendradarbiaudamas kreipėsi į ieškovą dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo, tačiau ieškovas nebandydamas derėtis dėl Sutarčių pakeitimo, vienašališkai jas nutraukė. Tai, kad kasacinis teismas buvo šališkas, matyti ir iš konstatuojamosios dalies, nes joje nepasisakyta dėl CK 6.204 ir 6.217 straipsnių konkurencijos, kuria rėmėsi atsakovas, taip pat neargumentuotai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo motyvuotas ir pakankamas.

16Vadovaujantis tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje egzistuoja atsakovo pareiškime nurodytas pagrindas procesui atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

17Ieškovas su pateiktu prašymu atnaujinti procesą nesutinka, prašo jį atmesti, skirti UAB „Evekas“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 10 000 Lt priteisiant AB SEB banko naudai, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Tai, kad teisėjas Rimvydas Norkus, kaip ir advokatų kontora „Raidla Lejins &Norcous“, dalyvauja mentoringo programoje, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo objektyvumu nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. MRU TF Alumni draugijos organizuojama programa „Mentoringas Jauniesiems Teisininkams“ yra neformalaus ugdymo programa studentams, kurios metu jie turi galimybę susipažinti ir mokytis iš profesine prasme daug pasiekusio teisininko – asmeninio mentoriaus. Pagrindinis šios programos tikslas – supažindinti atrinktuosius studentus su mentoriaus karjeros etapais, darbo pobūdžiu ir aplinka, nutiesti gaires teisės studento karjerai, įkvėpti idealizmo, patriotiškumo ir valstybiškumo. Šioje programoje mentoriais savanoriškai dalyvauja teisės srityje žinomi profesionalai. Kiekvienam studentui priskiriamas vienas mentorius, su kuriuo studentas kas mėnesį susitinka su juo sutartu laiku ir vietoje, bendrauja ir semiasi patirties. Programos metu mentoriai yra vienas nuo kito nepriklausomi, kiekvienas mentorius su savo studentu dirba ir bendrauja individualiai. Mentoriai šios programos metu jokių santykių nepalaiko, tarpusavyje nebendrauja. Mentoringo programa yra paremta išimtinai savanoriška švietėjiška idėja, todėl mentoriai už savo darbą negauna jokio finansinio atlygio ar kitokios materialinės naudos. Taigi jokie paramos gavėjo ir paramos teikėjo santykiai advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ ir teisėjo Rimvydo Norkaus nesieja.

19Be to, advokatų kontora „Raidla Lejins & Norocous“, kaip ir daugelis kitų advokatų kontorų, tik bendradarbiauja su Alumni draugija, prisideda prie švietėjiškos veiklos, padeda jauniems teisininkams įsilieti į darbo rinką, organizuoti renginius ir pan., tačiau ši veikla nesusijusi su finansine parama Universitetui ar jo darbuotojams.

20Pažymėtina, kad ieškovui šioje byloje atstovavo advokatas G. M., kuris mentoringo programoje nedalyvauja, jo su teisėju Rimvydo Norkumi nesieja pedagoginė ar kūrybinė veikla. Pareiškėjas nenurodo jokių tiesioginių šių asmenų sąsajų, net nedaro prielaidos, kad jie galėtų būti pažįstami.

21Nagrinėjamu atveju abejonė dėl galimo teisėjo šališkumo grindžiama tik prielaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tokios aplinkybės negali teikti pagrindo paneigti preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo bei pagrindo išvadai, kad teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališkas nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Teisėjo priesaika yra svarbesnė už bet kokį įsipareigojimą, kuris gali atsirasti dėl narystės tam tikroje draugijoje (Teismų įstatymo 59 straipsnis).

22Pareiškėjo nurodomose bylose teismo nešališkumo principo pažeidimą lėmė tai, kad teisėjas katedroje dirbo lektoriumi, o byloje dalyvaujančio asmens advokatas – katedros vedėju, kuris atlieka ir administracines pareigas mokymo įstaigoje, todėl bylą nagrinėjantį teisėją ir šaliai atstovaujantį advokatą mokymo įstaigoje siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai. Ši aplinkybė byloje dalyvaujančio asmens gali būti vertinama kaip aplinkybė, kelianti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju nei tarp advokatų kontoros ir teisėjo Rimvydo Norkaus, nei tarp teisėjo ir atskirų kontoros advokatų nėra jokių pavaldumo santykių, todėl nėra pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad procesas turi būti atnaujinamas tik jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nepateikė jokių teisėjo Rimvydo Norkaus tendencingumą ar išankstinį nusistatymą patvirtinančių realių argumentų bei įrodymų ir nenurodė realių faktų, galinčių kelti abejonių dėl šio teisėjo nešališkumo. Pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė tik ieškovo išdėstytą poziciją ar kad nepasisakė dėl kai kurių pareiškėjo kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, viena vertus, yra visiškai nepagrįsti, kita vertus, nesudaro pagrindo vertinti nutarties kaip neteisėtos, nepagrįstos ar šališkos.

24CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys privalo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Šios pareigos pažeidimas reiškia piktnaudžiavimą procesu. Prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodytas ne vien atitinkamas CPK 366 straipsnio 1 dalies punktas, kurio pagrindu prašoma atnaujinti procesą, bet ir išdėstyti teisiniai bei faktiniai motyvai, atitinkantys įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, šių įstatymo nuostatų nepaisė. Be to, jis prašo sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymą, tai ir yra tikrasis prašymo atnaujinti procesą tikslas. Atsakovas viso proceso metu siekė ir tebesiekia toliau neatlygintinai naudotis ieškovo turtu. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, kad pareiškėjas, teikdamas nepagrįstą prašymą dėl atnaujinti procesą ir prašydamas stabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė tokiais atvejais skirti iki 20 000 Lt baudą, iki 50 proc. šios baudos paskiriant byloje dalyvaujančiam asmeniui. Ieškovo nuomone, šiuo atveju pareiškėjui skirtina 20 000 Lt bauda, pusę jos sumokant ieškovui, kad būtų bent iš dalies kompensuoti jo patiriami nuostoliai.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Misevičienė v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-363/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-262/2009; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2010; kt.).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

28Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašyme bylos proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir teigė, kad bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėjo ir 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.

29Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, laikantis pirmiau nurodytų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis).

30Kolegija pripažįsta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nepraleistas – byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, kasacinio teismo nutartis priimta 2013 m. gruodžio 2 d., pareiškėjo prašymas atnaujinti bylos procesą teismui pateiktas 2013 m. gruodžio 10 d., t. y. nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Nustačius šią aplinkybę reikia patikrinti, ar prašyme nurodytas bylos proceso atnaujinimo pagrindas – CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas – yra pagrįstas. Tikrinant pareiškėjo nurodomo bylos atnaujinimo pagrindo pagrįstumą, t. y. ar nebuvo pažeistos asmens teisę į nešališką teismą užtikrinančios teisės normos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ir priimant 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį, pareiškėjo argumentų pagrįstumą šiuo aspektu reikia vertinti vadovaujantis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija) nuostatomis. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė į nešališką teismą vertinama dviem aspektais: subjektyviuoju ir objektyviuoju. Nešališkumas subjektyviuoju aspektu reiškia tai, kad nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 48). Nešališkumas objektyviąja prasme reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (žr., pvz., Fey v. Austria, judgment of 24 February 1993, Series A no. 255, p. 12, § 27, 28 ir 30; Academy Traiding Ltd. and Others v. Greece, no. 30342/96, judgment of 4 April 2000, § 43; Poulitaival and Pirttiaho v. Finland, no. 54857/00, judgment of 23 November 2004; kt.). Dėl objektyviojo aspekto Europos Žmogaus Teisių Teismas pabėžia, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr., pvz., Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, judgment of 6 September 2005; kt.). Sprendžiant, yra pagrįsta priežastis abejoti teismo nešališkumu ar ne, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Svarbiausia, ar pareikšti būgštavimai yra objektyviai pagrįsti (žr., pvz., Hauschildt v. Denmark, § 48, Gautrin and Others, § 58).

31Kasacinio teismo jurisprudencijoje konkrečiose bylose yra pasisakyta dėl asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimo tokiais atvejais, kada bylą nagrinėjantis teisėjas ir byloje dalyvaujančio asmens atstovas – advokatas užsiima pedagogine, kūrybine veikla toje pačioje mokymo įstaigoje, netgi toje pačioje mokymo įstaigos katedroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinė muitine v. UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007). Nurodytose bylose teismo nešališkumo principo pažeidimą lėmė tai, kad teisėjas katedroje dirbo lektoriumi, o byloje dalyvaujančio asmens advokatas – katedros vedėju, kuris atlieka ir administracines pareigas mokymo įstaigoje, taigi, bylą nagrinėjantį teisėją ir šaliai atstovaujantį advokatą mokymo įstaigoje siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai. Ši aplinkybė byloje dalyvaujančio asmens gali būti vertinama kaip aplinkybė, kelianti abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kaip konkrečią teisę aiškinančiais gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Pagal pateiktus pareiškėjo argumentus kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodomų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti sutampa, nes teisėjo R. Norkaus, kurio objektyvumu ir nešališkumu abejoja pareiškėjas, subordinaciniai santykiai nei su byloje ieškovui atstovavusiu advokatu G. M., nei su advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ nesieja. Pareiškėjas nenurodo, kad teisėją R. Norkų ir advokatą G. M. sietų pedagoginė ar kūrybinė veikla ar kad būtų tiesioginių sąsajų tarp teisėjo ir advokato, netgi nedaro prielaidos, kad jie galėtų būti pažįstami.

33Pareiškėjas nurodo, kad teisėjas R. Norkus yra Mykolo Romerio universiteto organizuojamo projekto „Mentoringas jauniesiems teisininkams“ mentorius, o šios programos pagrindinis rėmėjas (finansuotojas) yra advokatų kontora „Raidla, Lejings & Norcous“. Ieškovo atsiliepime teigiama, kad ši programa paremta išimtinai savanoriška švietėjiška idėja, mentoriai už savo darbą negauna jokio finansinio atlygio ar kitokios materialinės naudos, programos metu jie yra vienas nuo kito nepriklausomi, su savo studentu dirba ir bendrauja individualiai, o su kitais mentoriais programos metu jokių santykių nepalaiko ir tarpusavyje nebendrauja. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytais šalių dispozityvumo, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principais bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, įskaitant įrodymus, jog teisėjas R. Norkus būtų gavęs finansinės ar kokios kitos naudos iš advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“, o pareiškėjo pateikiamos nuorodos internete yra nepasiekiamos ir su jų turiniu neįmanoma susipažinti, konstatuoja, kad prašyme atnaujinti procesą nurodoma teisėjo R. Norkaus ir advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ sąsaja yra netiesioginė bei pernelyg nutolusi, kad būtų galima konstatuoti teisėjo šališkumą. Jokie tiesioginiai šių subjektų bendro darbo ar atlygintinumo santykiai byloje nėra nustatyti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl tokių santykių pagrindu atsiradusio teisėjo objektyviojo nešališkumo atmestini. Tas pats pažymėtina ir dėl pareiškėjo argumentų, kad advokatų kontora „Raidla, Lejings & Norcous“ yra ir Mykolo Romerio Universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos bei viso Universiteto vienas pagrindinių rėmėjų. Kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo modeliuojamas tariamas teisėjo šališkumas išnagrinėtoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiamas tik neargumentuota, dirbtinai sukurta prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo išvadai, kad teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališkas.

34Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisėjo R. Norkaus šališkumą bei neobjektyvumą patvirtina ir pats kasacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties tekstas, nes aprašomojoje dalyje išdėstyta tik ieškovo pozicija, bet neatsižvelgta į atsakovo poziciją, o konstatuojamojoje dalyje nepasisakyta dėl CK 6.204 ir 6.217 straipsnių konkurencijos, kuria rėmėsi atsakovas, taip pat neargumentuotai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo motyvuotas ir pakankamas.

35Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013, aprašomojoje dalyje nurodomi tiek kasacinio skundo (nutarties 3–5 p.), tiek atsiliepimo į kasacinį skundą (5–8 p.) argumentai. Pagal CPK 361 straipsnio 3 dalies 3 punktą kasacinio teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti kasacinio skundo pagrindai, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, turintys reikšmės skundžiamo sprendimo (nutarties) teisėtumui, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo. Kasaciniame skunde pareiškėjas nurodė keturis apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo pagrindus ir visi jie yra įtraukti į nutarties aprašomąją dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme nustatyta pareiga aprašomojoje nutarties dalyje nurodyti tik pagrindus, turinčius reikšmės skundžiamo sprendimo (nutarties) teisėtumui, o detalios (ar pažodinės) šiuos pagrindus patvirtinančios kasaciniame skunde pateikiamos argumentacijos nebūtina kartoti. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai dėl nutarties aprašomosios dalies neišsamumo laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusio teismo šališkumo ar neobjektyvumo.

36Tas pats pažymėtina dėl pareiškėjo argumentų dėl kasacinio teismo nutarties konstatuojamosios dalies trūkumų. Pareiškėjo nuomone, nepasisakyta dėl CK 6.204 ir 6.217 straipsnių konkurencijos, kuria buvo remtasi kasaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK. 6.204 straipsnis reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms bei sutarties pakeitimo galimybę, o 6.217 straipsnyje nustatyta vienašalė sutarties nutraukimo tvarka, kai kita šalis sutarties nevykdo ar ją vykdo netinkamai. Pasisakydama dėl šių normų taikymo, kasacinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius apie esminį šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, todėl vienašalis Sutarčių nutraukimas pagrįstai buvo pripažintas teisėtu. Kolegija pažymėjo, kad byloje konstatuota, jog atsakovas pakeistų Sutarčių negalėtų įvykdyti dėl savo sunkios finansinės padėties, todėl šiuo konkrečiu atveju net ir nustačius, kad ekonominė krizė lėmė esminį kasatoriaus Sutarčių vykdymo suvaržymą bei nesant galimybių vykdyti pakeistas Sutartis, neegzistuotų teisinis pagrindas Sutartis keisti (nutarties 10 p.). Teismas taip pat sprendė dėl apeliacinės instancijos teismo pateiktų motyvų pakankamumo ir konstatavo, kad jis įvertino Sutarčių tęstinumo aspektą, nustatė konkrečias priežastis, kodėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės Sutartis pakeisti, ir padarė išvadą, kad į esminius atsakovo argumentus, susijusius su Sutarčių tęstinumu, buvo atsakyta, todėl nenustatyta pagrindo konstatuoti esminį apeliacinės instancijos teismo motyvacijos trūkumą (nutarties 9 p.).

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodomi motyvai dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo spręsti egzistavus teisėjo R. Norkaus šališkumą ir neobjektyvumą. Pripažinus, kad nenustatytas bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme neteisėta teismo sudėtimi faktas, t. y. kad prašymas atnaujinti bylos procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, bylos procesas neatnaujintinas ir byla, laikantis CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatų, pakartotinai kasaciniame teisme nenagrinėtina.

38Dėl piktnaudžiavimo procesu

39Ieškovo atsiliepime nurodoma, kad tikrasis prašymo atnaujinti procesą tikslas –sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymą, kad atsakovas toliau galėtų naudotis ieškovui priklausančiu turtu neatlygintinai. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir jam skirtina 20 000 Lt bauda, pusę jos sumokant ieškovui, kad būtų bent iš dalies kompensuoti jo patiriami nuostoliai.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013).

41Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą; jo priešieškinis pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas iš dalies, tačiau sprendimas panaikintas apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą. Aplinkybė, kad esant dviem skirtingiems teismų sprendimams atsakovas pateikė kasacinį skundą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumą.

42Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šios taisyklės taip pat aktualios ir tuo atveju, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra prašoma priešieškinyje. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovui patyrus nuostolių dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie gali būti atlyginami taikant ne CPK 95, o 146 straipsnį.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant akivaizdžių įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Iš pareiškėjo UAB „Evekas“ priteistina valstybei 21,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

46Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą sumokėjo 1589,98 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina ieškovui iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo UAB „Evekas“ prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Evekas“ dėl piniginės skolos priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei pagal atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir lizingo sutarčių pakeitimo.

49Priteisti valstybei iš pareiškėjo UAB „Evekas“ (duomenys neskelbtini) 21,72 Lt (dvidešimt vieną Lt 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

50Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

51Priteisti iš pareiškėjo UAB „Evekas“ (duomenys neskelbtini) 1589,98 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 98 ct) ieškovo SEB bankas (duomenys neskelbtini) naudai.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą nurodydamas, kad su... 4. 2 269 146,65 Lt skolos bei delspinigių bei išreikalauti Turtą iš svetimo... 5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pratęsti sutarčių... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių... 10. Atsakovas UAB „Evekas“ 2013 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą... 11. CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime... 13. Civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo Rimvydo Norkaus santykiai su ieškovui... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuotas asmens... 15. Kad nutartį priėmęs teismas buvo šališkas, matyti iš jos teksto.... 16. Vadovaujantis tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra... 17. Ieškovas su pateiktu prašymu atnaujinti procesą nesutinka, prašo jį... 18. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės,... 19. Be to, advokatų kontora „Raidla Lejins & Norocous“, kaip ir daugelis... 20. Pažymėtina, kad ieškovui šioje byloje atstovavo advokatas G. M., kuris... 21. Nagrinėjamu atveju abejonė dėl galimo teisėjo šališkumo grindžiama tik... 22. Pareiškėjo nurodomose bylose teismo nešališkumo principo pažeidimą lėmė... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad procesas turi būti... 24. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys privalo sąžiningai naudotis... 25. Teisėjų kolegija... 26. Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo... 28. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašyme bylos proceso atnaujinimo pagrindu... 29. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką... 30. Kolegija pripažįsta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas... 31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konkrečiose bylose yra pasisakyta dėl... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi... 33. Pareiškėjas nurodo, kad teisėjas R. Norkus yra Mykolo Romerio universiteto... 34. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisėjo R. Norkaus šališkumą bei... 35. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio... 36. Tas pats pažymėtina dėl pareiškėjo argumentų dėl kasacinio teismo... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 38. Dėl piktnaudžiavimo procesu... 39. Ieškovo atsiliepime nurodoma, kad tikrasis prašymo atnaujinti procesą... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal formuojamą kasacinio teismo... 41. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 42. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 146... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant akivaizdžių įrodymų,... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Iš pareiškėjo UAB „Evekas“ priteistina valstybei 21,72 Lt išlaidų,... 46. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo UAB „Evekas“ prašymą... 49. Priteisti valstybei iš pareiškėjo UAB „Evekas“ (duomenys neskelbtini)... 50. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 51. Priteisti iš pareiškėjo UAB „Evekas“ (duomenys neskelbtini) 1589,98 Lt... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...