Byla 2S-914-864/2017
Dėl 2017 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą ieškovei E. P., suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolis I. G., M. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės E. P. atskirąjį skundą dėl 2017 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą ieškovei E. P., suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolis I. G., M. P.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“, kas mėnesį jos būtinųjų poreikių tenkinimui skirti 290 Eur per mėnesį jos pajamų dalies.

4Ieškovė nurodė, jog jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) sąlygas ir pagrindus fizinio asmens bankrotui iškelti, atkurti savo mokumą ji gali tik inicijavusi savo, kaip fizinio asmens bankrotą.

5Paaiškino, kad jos skoliniai įsipareigojimai susidarę, kada ji, siekdama pagerinti savo ir dukros gyvenimo sąlygas, 2007 m. kovo 30 d. pasirašė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. 1450718031619-39, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 720 000 Lt (208526,41 Eur) kreditas, skirtas įsigyti žemės sklypą su namu, esančiu ( - ). Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui buvo įkeistas už paskolą įsigytas žemės sklypas su namu. Ieškovė 2008 m. kovo 30 d. pasirašė su banku susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. dėl papildomos 113 233,85 Eur paskolos įsigyto namo kapitalinei rekonstrukcijai. Ieškovės teigimu, bankas savavališkai nusprendė išmokėti 20 proc. mažesnę nei buvo sutarta, sumą. Todėl ieškovė turėjo skolintis iš giminių pinigus, kad galėtų užbaigti namo rekonstrukciją, o jos vyras M. P. tuo tikslu paėmė vartojimo kreditą penkeriems metams. Tačiau namas lyg šiol nėra visiškai įrengtas. Dėl nuolat trūkstamų lėšų pradėjo vėluoti įmokos bankui, per du metus nuo paskolos paėmimo, situacija labai stipriai pasikeitė, nes atėjusi pasaulinė ekonominė krizė stipriai sumažino šeimos pajamas, Lietuvoje buvo padidinti mokesčiai, šeimoje gimė dar du vaikai, šeimos ekonominė padėtis pablogėjo, todėl ėmė vėluoti įmokos bankui. Ieškovės teigimu, bankas šių aplinkybių nevertino, nutraukė paskolos sutartį ir pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto, vienintelio šeimos būsto. Ieškovė teigia, kad kadangi nukrito nekilnojamojo turto vertė, jį realizavus, neužtektų padengti bankui skolą. Ieškovės šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, mažieji dažnai serga, todėl ji turėjo palikti darbą. Nurodę, kad šiuo metu ieškovė nedirba, tačiau ieškosi darbo tokio, kad galėtų suderinti darbą ir jos mažamečių vaikų priežiūrą. Ieškovės skolos šiuo metu sudaro 283 395,90 Eur., o vienintelio jai priklausančio nekilnojamojo turto vertė – apie 154 830 Eur. Ieškovė nurodė, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra sudariusi jokių sandorių, dėl kurių galėjo būti pažeistos kreditorių teisės, nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima kelti bankroto bylos. Iškėlus bankroto bylą, ieškovė prašė nustatyti būtiniesiems jos poreikiams tenkinti tokias lėšas per mėnesį: maistui 120 Eur, komunalinių patarnavimų, tame tarpe ir už sunaudotą elektrą - 100 Eur., higienai -15 Eur., transportui-40 Eur, drabužiams ir avalynei - 15 Eur. iš viso -290 Eur. Bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankroto valdymas“, kurio administravimo išlaidas sudarytų 250 Eur.

6Kreditoriaus AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu (b. l. 145-146) su pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiais adresu ( - ), įkeisto kreditoriui, vertė yra ne 154 830 Eur, kaip nurodė ieškovė, o 227 000 Eur, pagal teismo eksperto 2016 m. rugsėjo 5 d. nustatytą turto vertę. Todėl, jeigu fizinio asmens turto dydis yra didesnis arba panašus į jo įsipareigojimų dydį, nėra pagrindo spręsti dėl fizinio asmens negalėjimo vykdyti skolinius įsipareigojimus. Todėl, atsižvelgiant į turto vertės ir skolinio įsipareigojimo skirtumą, taip pat įvertinus aplinkybę, jos vienintelį kreditorių ieškovė nurodė banką, kredito sutartis nutraukta dar 2014 m. gruodžio 18 d., iki šiol bankui įkeistas turtas nerealizuotas, kreditorius padarė išvadą, kad ieškovė yra suinteresuota vilkinti turto pardavimo procesą. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad ieškovė nurodė esanti bedarbė, ją materialiai remia jos tėvai, tačiau ji nepateikė įrodymų, iš kokių lėšų ir kokiomis dalimis bus tenkinami ieškovės kreditorių reikalavimai bei dengiamos bankroto administratoriaus išlaidos. Kreditoriaus manymu, ieškovė turi tiksliai įvardinti, kokio dydžio pajamas šiuo metu gauna, kokio dydžio parama yra ir teikiama, kokia jos dalis bus skiriama bankroto administravimo išlaidoms dengti bei kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

7Suinteresuoti asmenys antstolis I. G., M. P. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovei E. P. atsisakė iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nustatė, kad ieškovė per tris paskutinius metus sudarė nekilnojamojo turto sandorius, mažindama savo mokumą kreditoriams, ir tokius veiksmus pripažino nesąžiningais kreditorių atžvilgiu.

10Teismas nustatė, kad pareiškimo teismui padavimo dieną ieškovės kreditorinį įsiskolinimą sudaro 278 395,90 Eur, t. y. ieškovės kreditorinis įsiskolinimas, kurio mokėjimo terminas yra suėjęs, viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir ji yra nemoki.

11Tesimas nurodė, kad ieškovės būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti jai bankroto bylą, kadangi ieškovė neįrodė FABĮ numatytų sąlygų bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas.

12Teismas nuomone, ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji nuo 2013 metų kovo mėnesio iki 2015 m. sausio 1 d. „Swedbank“, AB sąskaitoje turėjo 161571,82 Lt lėšų, tačiau jų kredito padengimui nenaudojo, o gautas lėšas išgrynindavo. Išgryninimo sumos pakankamai didelės - nuo 1000 iki 4000 Lt. Be to, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog 2013 m. gegužės 17 d. gautas 35 000 Lt lėšas iš pirkimo-pardavimo sandorio panaudojo atsiskaityti už skolas giminėms. Pažymėtina, jog ieškovė turėjo nekilnojamojo turto ( - ), kurį pardavė 2014 m. rugpjūčio 22 d., žemės sklypą ( - ), kurį pardavė 2013 m. gegužės 17 d., t. y. šiuos sandorius ji sudarė, turėdama įsipareigojimų bankui. Teismui duomenų, kad gautas lėšas ieškovė panaudojo kreditorinių įsipareigojimų dengimui, nepateikė.

13Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, turėdama lėšų, ir jų neskirdama kreditoriniam įsipareigojimui vykdyti, nebuvo sąžininga kreditoriaus atžvilgiu.

14Tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą vengimą atkurti savo mokumą, mėginimą pasinaudoti FABĮ ir išvengti skolinių įsipareigojimo vykdymo.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atskiruoju skundu apeliantė E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d.. nutartį, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

17Nurodo, kad teismas netinkamai taikė FABĮ nuostatas, kadangi, konstatuodamas ieškovės nesąžiningumą, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nepagrįstai ieškovę laikė nesąžininga, nenustatė atitinkamų jos veiksmų/sandorių ir nemokumo priežastinio ryšio, nebuvo aktyvus ir neišreikalavo visų reikalingų duomenų išsamiam bylos nagrinėjimui, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

18Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertinos visus byloje esančius duomenis ir įrodymus, išsamiai pasisakė dėl visų bylai svarbių aplinkybių, todėl pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20

21Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Dėl papildomų įrodymų prijungimo.

23Apeliantė E. P. pateikė papildomus įrodymus – ataskaita iš apeliantės paskolinės sąskaitos Nr. 70002509572978 pagal 2007 m. kovo 30 d. kredito sutartį Nr. 1450718031619-39 už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d.; UAB „Vilpra“ 2012 m. gruodžio 7 d. sąskaita faktūra Nr. V050124343; 2009 m. gegužės 20 d. Paprastasis vekselis 5400 Eur sumai išduotas E. S.; antstolio I. G. 2016 m. liepos 8 d. patvarkymas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

24Dėl nutarties pagrįstumo.

25FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

26Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad apeliantė yra nemoki, t. y. jos pradelsti įsipareigojimai pareiškimo pateikimo teismui dienai sudaro 278 395, 90 Eur, viršija 25 MMA ir ji jų negali įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tiek dėl ieškovės nesąžiningumo.

27Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kadangi, jos nuomone, teismas nepagrįstai pripažino ieškovę esant nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu, kadangi išvadas apie ieškovės turėtas lėšas bei jų panaudojimą padarė neturėdamas byloje reikalingų duomenų ir įrodymų, nebuvo aktyvus ir nereikalavo ieškovės pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl ieškovės nesąžiningumo bei tokiu būdu nepagrįstai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindą.

28Pirmosios instancijos teismas vertindamas, vertindamas ieškovės nesąžiningumą, vertino jos nemokumą ir, apeliacinės instancijos nuomone, buvo nenuoseklus, viena vertus nurodė, kad ieškovė yra akivaizdžiai nemoki, ir tuo pačiu, atsižvelgdamas į pareiškėjos disponuojamas lėšas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., sprendė, kad ieškovė turėjo banko sąskaitoje 161 571,82 Lt lėšų, iš 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo - pardavimo sandorio gavo 35 000 Lt, kurių nepanaudojo kredito padengimui. Taip pat, ieškovė turėjo nekilnojamojo turto ( - ), kurį pardavė 2014 m. rugpjūčio 22 d., žemės sklypą ( - ), kurį pardavė 2013 m. gegužės 17 d., t. y. šiuos sandorius ji sudarė, turėdama įsipareigojimų bankui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė neturėdamas byloje reikalingų įrodymų (duomenų apie lėšų panaudojimą) bei tokių duomenų nepareikalavo iš ieškovės, t. y. nebuvo aktyvus ir įrodymų nerinko. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai iš dalies paneigia pirmos instancijos padarytą išvadą, kad ieškovė minėtu laikotarpiu nevykdė įsipareigojimų kreditoriui, kadangi iš pateiktų paskolinės sąskaitos ataskaitos matyti, jog E. P. AB SEB bankui sumokėjo maždaug 81 000 Lt ir iki 2014 m. liepos mėnesio skolos minėtam kreditoriui nebuvo. Be to, teismas netyrė ir nevertino ieškovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių apie jos turėtas skolas fiziniams asmenims, jų grąžinimo/negrąžinimo fakto bei šių skolų įtakos ieškovės nemokumui.

29Pažymėtina, kad vertinant asmens mokumą/nemokumą svarbu nustatyti, ar asmuo šiai dienai yra pajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, jog ieškovės įsiskolinimai, net ir iš pradelstos sumos atėmus turimo turto vertę pirmųjų varžytinių kainą, viršija 25 MMA (278 395,90 Eur – 194 000 Eur = 84 395,90 Eur). Nors turtas nebuvo parduotas ir antrųjų varžytinių metu, jo kainą sumažinus iki 145 000 Eur.

30Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

31Kaip minėta pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra nesąžininga dėl šių aplinkybių: nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. „Swedbank“, AB sąskaitoje turėjo 161571,82 Lt lėšų, 2013 m. gegužės 17 d. gavo 35 000 Lt iš pirkimo-pardavimo sandorio, tačiau jų kredito padengimui nenaudojo; ieškovė turėjo nekilnojamojo turto ( - ), kurį pardavė 2014 m. rugpjūčio 22 d., žemės sklypą Viln( - ), kurį pardavė 2013 m. gegužės 17 d., t. y. šiuos sandorius ji sudarė, turėdama įsipareigojimų bankui.

32Teismas atkreipia dėmesį, kad iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija nustatė, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi šiuo metu nebegaliojančioje FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijoje, be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Tuo tarpu dabar galiojančioje FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijoje nurodoma, kad fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

33Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės sąžiningumo, vadovavosi iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja yra nesąžininga, kadangi neatskleidė teismui visų aplinkybių ir nepateikė visų reikšmingų bylos nagrinėjimui įrodymų, susijusių su paskolų gavimu ir jų grąžinimu fiziniams asmenims, duomenų apie iš sandorių gautų piniginių lėšų panaudojimą, duomenų apie per paskutinius trejus metus sudarytus sandorius ir pan. Taigi iš esmės ieškovės veiksmai pripažinti nesąžiningais dėl kitų nesąžiningų veiksmų, nurodytų nebegaliojančioje FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijoje.

34Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

35Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės nesąžiningumo, remdamasis aktualia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, t. y. kad ieškovė tapo nemoki dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, atliko kitokius tyčinius veiksmus pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, taip pat, kad sąmoningai neveikė, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, remiantis byloje surinktais įrodymais ir aktualia fizinio asmens sąžiningumą reglamentuojančia FABĮ redakcija, pakankamo pagrindo pripažinti ieškovę nesąžininga, neišreikalavus papildomų įrodymų, nebuvo.

36Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš ieškovės kartu su pareiškimu iškelti jai bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų nustatęs, jog yra pagrindas abejoti ieškovės sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi ieškovės veiksmai, padaryti, turėjo būti aktyvus ir pareikalauti ieškovės pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo.

37Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi reikalavo iš ieškovės pateiki duomenis apie turtą, kuris jai atiteko po santuokos nutraukimo, ar jis realizuotas, kur panaudotos lėšos, duomenis apie žemės sklypą, esantį ( - ). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė teismo įpareigojimą įvykdė: pateikė papildomus paaiškinimus pareiškime dėl trūkumų pašalinimo bei pridėjo išrašus iš Juridinių asmenų registro bei Nekilnojamojo turto registro. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, iš gautų duomenų suabejojęs ieškovės sąžiningumu, jokių papildomų įrodymų nereikalavo, t. y. konstatuodamas jos nesąžiningumą teismas iš esmės rėmėsi įrodymų nepakankamu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisingos ar neišsamios informacijos apie nemokumo atsiradimo aplinkybes pateikimas gali lemti atsisakymą kelti bankroto bylą tiek mokumo, tiek sąžiningumo aspektu, tačiau tokios aplinkybės turi būti patikimai nustatytos ir pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis.

38Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsisakymas iškelti ieškovei bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų ieškovės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir nustatęs asmens nesąžiningumą gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 str. 9 p.). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti ieškovės veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės yra nepakankamos, kad užkirstų ieškovei kelią bankrutuoti.

39Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl asmens nesąžiningumo ir jo įtakos nemokumui, padarė nenustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (atsižvelgiant į tai, kad pagal FABĮ nuostatas bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme).

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41apeliantės E. P. atskirąjį skundą tenkinti.

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį, kuria ieškovei E. P. atsisakyta iškelti bankroto bylą, panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti... 4. Ieškovė nurodė, jog jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams atitinka... 5. Paaiškino, kad jos skoliniai įsipareigojimai susidarę, kada ji, siekdama... 6. Kreditoriaus AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu (b. l. 145-146) su pareiškimu... 7. Suinteresuoti asmenys antstolis I. G., 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovei 10. Teismas nustatė, kad pareiškimo teismui padavimo dieną ieškovės... 11. Tesimas nurodė, kad ieškovės būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti... 12. Teismas nuomone, ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji nuo 2013... 13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, turėdama lėšų, ir jų neskirdama... 14. Tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą vengimą atkurti... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atskiruoju skundu apeliantė E. P. prašo panaikinti... 17. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė FABĮ nuostatas, kadangi, konstatuodamas... 18. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu prašo... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. ... 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir... 22. Dėl papildomų įrodymų prijungimo. ... 23. Apeliantė E. P. pateikė papildomus įrodymus –... 24. Dėl nutarties pagrįstumo. ... 25. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis –... 26. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria... 27. Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kadangi, jos... 28. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, vertindamas ieškovės... 29. Pažymėtina, kad vertinant asmens mokumą/nemokumą svarbu nustatyti, ar asmuo... 30. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą FABĮ 5... 31. Kaip minėta pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra... 32. Teismas atkreipia dėmesį, kad iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi FABĮ 5... 33. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą... 35. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, vertindamas fizinio... 37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d.... 38. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 41. apeliantės E. P. atskirąjį skundą tenkinti.... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį, kuria...