Byla e2FB-332-892/2019
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – AB „Luminor“ bank, UAB „Intractus“, SIA „B2Kapital“, antstolės Virginija Meškauskienė, I. K

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant pareiškėjui G. P., pareiškėjo atstovui advokatui D. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – AB „Luminor“ bank, UAB „Intractus“, SIA „B2Kapital“, antstolės Virginija Meškauskienė, I. K..

2Teismas

Nustatė

31. Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjas 2008-03-27 su kredito įstaiga ,,AB DNB bank“ sudarė kreditavimo sutartį, kuria bankas suteikė pareiškėjui 112 951,80 Eur dydžio kreditą būstui pirkti, kreditavimo sutarties sąlygos buvo keistos 2009-05-08 susitarimu. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas gyvenamosios paskirties buto, esančio ( - ), ir 1/26 dalimi 728,03 kv. m aikštelės, esančios ( - ), hipoteka. Pareiškėjui vėluojant mokėti pagal kredito sutartį priklausančias įmokas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teismo 2010-02-18 nutartimi Nr. I-234/2010 įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, o 2010-04-22 nutartimi Nr. I-234V/2010 buvo nutarta iš pareiškėjo ne ginčo tvarka išieškoti 122 211,14 Eur skolą priverstinai parduodant iš varžytinių minėtą butą ir 1/26 dalį aikštelės. Nekilnojamasis turtas varžytynėse buvo parduotas UAB ,,Intractus“ už 53 695,55 Eur, iš kurių 51 069,76 Eur buvo pervesta hipotekos kreditoriui AB DNB Nord, 25 45,91 Eur - nukreiptos į vykdymo administravimo išlaidas, todėl pareiškėjas liko skolingas bankui 71 141,38 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė teismui ieškinį dėl 255 753 Lt (74 071,18 Eur) nuostolių atlyginimo, Vilniaus apygardos teismo 2015-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3326-798/2015 ieškinys buvo atmestas, iš pareiškėjo AB DNB Banko naudai papildomai priteista 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB ,,Intractus“ naudai - 1 052,32 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 16,47 Eur valstybei. Pareiškėjas teigė, kad jis nuolat dirbdavo statybos sektoriuje, gaudavo stabilias pajamas, tačiau 2006 metais jo sveikata ženkliai pablogėjo, 2006-01-23 jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis iki 2035-10-05, pastaraisiais metais pareiškėjas aktyviai dalyvavo darbo rinkos programose ieškant darbo, tačiau dėl sveikatos būklės jis negali susirasti tinkamo darbo, taigi, pareiškėjo nemokumą lėmė jo sveikatos būklė – jis ilgą laiką dirbo statybos sektoriuje, turi tik vidurinį išsilavinimą, pablogėjus sveikatai toliau dirbti nebegalėjo, dėl ko nebeįstengė įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Iš viso pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudaro 73 008,70 Eur (Luminor Bank AB - 815,00 Eur; UAB Intractus – 1 052,32 Eur; SIA ,,B2Kapitai‘‘ - 71141,38 Eur). Šiuo metu pareiškėjui išgyventi padeda sūnus D. P., pareiškėjo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro tik 122 Eur socialinė pašalpa. Pareiškėjas neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, akcijų, transporto priemonių, 2018-10-23 banko sąskaitoje esantis pinigų likutis sudarė 3,62 Eur. Pareiškėjas teigė, kad neturi išlaikytinių asmenų, vedybų sutarties nėra sudaręs, santuoką nutraukė 1998-08-04. Nurodė, kad pareiškėjui reikalingą sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro 310 Eur, prašė bankroto administratoriumi prašė skirti T. N.. 2. Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ atsiliepime nesutiko su pareiškimu. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokia dalimi ketina dengti įsipareigojimus kreditoriams, iš pareiškimo manytina, kad pareiškėjas neketina dengti įsipareigojimų dalies, nes bankroto metu jo gaunamos lėšos sudarys tik 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, pareiškėjas nepaaiškina, kokiu būdu jo sūnus D. P. prisideda prie pareiškėjo išlaikymo, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškimu siekiama nurašyti turimas skolas kreditoriams, o ne atkurti skolininko mokumą bei užtikrinti bent dalį kreditorinių reikalavimų tenkinimo, prašo teismo pareiškimą atmesti. 3. Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepateikė. 4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti. Paaiškino, kad pagrindinė jo nemokumo priežastis – 2008 metais paimta paskola butui įsigyti bei pablogėjusi sveikatos būklė, dėl ko pareiškėjas prarado gerai apmokamą darbą, tapo nedarbingas. Nurodė, kad praėjusiais metais jam buvo atliktos kelios operacijos, pragyventi padeda sūnus, kuris moka už vaistus, perka maistą, rūbus, leidžia gyventi jo bute, pareiškėjas dalyvauja darbo biržos siūlomose užimtumo programose, tačiau jis negali ilgai vaikščioti bei sėdėti, todėl nėra galimybės rasti darbą, atitinkantį jo turimą statybos specializaciją bei patirtį. Pareiškimas tenkintinas. 5. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str. 1 d. nustato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šio įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

4Dėl pareiškėjo nemokumo 6. FABĮ 2 str. 2 d. nustato, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia jo būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. 7. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų pareiškėjo įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, ženkliai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo įsipareigojimus sudaro: 1) įsiskolinimas AB „Luminor Bank“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3326-798/2015; 2) įsiskolinimas UAB „Intractus“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3326-798/2015 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2941-808/2015; 3) įsiskolinimas SIA „B2Kapital“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. I-234V/2010. 8. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito registruotino ar viršijančio 1 minimalią algą turto, gyvena sūnui D. P. priklausančiame bute adresu ( - ). Pareiškėjas išlaikytinių neturi, santuoką nutraukta 1998-08-04. Gaunamos pareiškėjo pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro 122 Eur socialinė pašalpa. Pareiškime teismo posėdyje nurodė, kad jo išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį sudaro 310 Eur. Kreditorinių reikalavimų G. P. neturi, iš teismui pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad banke AB Swedbank esančioje sąskaitoje pareiškėjas piniginių lėšų iš esmės neturi. Byloje nėra kitų duomenų nei nurodė pareiškėjas apie jo gaunamas pajamas ar turimą turtą, suinteresuoti asmenys tokių aplinkybių nenurodė bei įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). 9. Byloje nepaneigta, jog pareiškėjo sunkią finansinę padėtį sąlygojo objektyvios priežastys – 2008-03-27 su AB DNB Bank sudarius kreditavimo sutartį dėl 112 951,80 Eur paskolos suteikimo ženkliai pablogėjo pareiškėjo sveikata, dėl ko pareiškėjas prarado gerai apmokamą darbą bei tapo iš dalies nedarbingu. Pareiškėjas paaiškino, kad iki stuburo traumos dirbo fizinį darbą statybų sektoriuje, pašlijus sveikatai ir praradus didžiąją dalį darbingumo, jis negalėjo pagal savo išsilavinimą bei patirtį susirasti ne fizinio, taip pat gerai apmokamo darbo, dėl ko nebegalėjo dengti finansinių įsipareigojimų bankui, dėl pradelstų įmokų minėtas turtas buvo parduotas iš varžytinių UAB „Intractus“ už mažavertę sumą, dėl šios priežasties pareiškėjas liko skolingas bankui. Pareiškėjo paaiškinimai laikyti įtikinamais, suinteresuoti asmenys jų neneigė (CPK 178 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas teismine tvarka bandė ginti savo, kaip skolininko teises, paduodamas ieškinį dėl 74 071,18 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3326-798/2015 ieškinys buvo atmestas. 10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinant asmens mokumą/nemokumą svarbu nustatyti, ar asmuo šiai dienai yra pajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-914-864/2017 ir kt.). Įvertinus duomenis apie pareiškėjo šiuo metu turimą turtą, gaunamas pajamas, išlaidas jo būtiniems poreikiams, konstatuotina, kad pareiškėjo finansinė padėtis neleidžia per protingą terminą įvykdyti turimų pradelstų didelės vertės skolinių įsipareigojimų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo būklė atitinka LR FABĮ 2 str. 2 d. apibrėžtą nemokumo būseną, tai yra vieną iš būtinųjų įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

5Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų 11. Teismas nenustatė nei vieno iš FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas neteistas, priklausomybės ligų centre konsultuotas ir gydytas nebuvo. 12. FABI 5 str. 8 d. 2 p. nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto byla, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, pagal bylos nagrinėjimo metu taikytinas FABl5 str. 8 d. 2 p. nuostatas fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokiu tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). 13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui, tuo tarpu tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-196-253/2017). 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turi šiuos kreditorius - AB „Luminor“ bank, UAB „Intractus“, SIA „B2Kapital“. Visi įsipareigojimą yra atsiradę prieš daugiau nei 3 metus nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Pareiškėjas yra 45 metų amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2017-03-21, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose. Pareiškėjui nuo 2006-01-23 iki 2035-10-05 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, 2008-07-22 pareiškėjas patyrė stuburo traumą, ilgą laiką sirgo, 2018-01-29 diagnozuota pilvo išvarža, kuri 2018-09-20 buvo operuota. Iki sveikatos būklės pablogėjimo pareiškėjas dirbo statybos sektoriuje, įtikinami jo paaiškinimai, kad pablogėjus sveikatai panašaus fizinio darbo dirbti nebegali, galimybės susirasti darbą dėl sveikatos būklės, turimo išsilavinimo apsunkintos. Gaunamos pareiškėjo pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro 122 Eur socialinė pašalpa. Iš duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį matyti, kad pareiškėjas nekilnojamo/kilnojamojo turto neturi, sandorių dėl tokio turto įgijimo/perleidimo per pastaruosius 3 metus nesudarė, lėšų banko sąskaitoje iš esmės neturi. Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ atsiliepime nesutiko su bankroto bylos pareiškėjui iškėlimu, tačiau savo pozicijos nepagrindė teisiškai reikšmingais argumentais dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, sveikatos būklę, darbinę patirtį per pastaruosius tris metus turėjo realias galimybes gauti daug didesnes pajamas ir tokiais veiksmais iš esmės pakeisti savo finansinę būklę, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Dėl nurodyto, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens atstovo nurodomos aplinkybės nesuponuoja išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja bendroji asmens sąžiningumo prezumpcija, kuri tuo pačiu reiškia, jog nesąžiningumas turi būti nustatytas ir įrodytas, tuo tarpu abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo negali būti pagrindas atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Byloje nepaneigta, kad pareiškėjo nemokumą ir dabartinę finansinę būklę sąlygojo ne jo nurodytos pakankamai objektyvaus pobūdžio priežastys – 2008 metais paimtas kreditas būstui įsigyti, ženkliai pablogėjusi sveikata, ribotas darbingumas, prarastas pastovus, gerai apmokamas darbas statybų sektoriuje. 15. Taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodoma teismų praktikoje, dėl skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros yra sprendžiama tik tvirtinant mokumo atkūrimo planą, t. y. jau iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui yra iškelta bankroto byla nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas yra atleidžiamas nuo visų turimų skolinių įsipareigojimų, ir, kad jam nebekyla pareiga dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi įvykdyti jo turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams (žr. Kauno apygardos teismo nutartį 2017-02-07 civilinėje byloje Nr. e2S-451-555/2017). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų, nes atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokiu, jo įsiskolinimai didėtų, o šiuo metu gaunamos pajamos neleistų jų padengti per protingą terminą. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. 16. Taigi, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyti Įstatymo 5 str. 8 d. numatyti atvejai.

6Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo 17. Vadovaujantis Įstatymo 6 str. 3 d. 2 p. ir 11 str., teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti įmonės administratorių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė teismo bankroto administratoriumi paskirti Tatjaną Geglienę, prie pareiškimo pridėjo bankroto administratoriaus sutikimą skirti ją G. P. bankroto administratoriumi, taip pat šis asmuo atitinka įstatyme numatytus reikalavimus keliamus bankroto administratoriaus kandidatūrai (į bylą pateikta deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, profesinės atsakomybės draudimo liudijimas) bei sutinka administruoti pareiškėjo bankroto procesą, suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl šios administratoriaus kandidatūros nepareiškė ir kitų kandidatūrų nepasiūlė, todėl teismas bankroto administratoriumi skiria Tatjaną Geglienę. Atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus Tatjanos Geglienės pateiktą informaciją dėl bankroto procedūrų, pareiškėjo turimų kreditorių skaičių, turimo turto kiekį, suinteresuotiems asmenims nepateikus prieštaravimų, teismas tvirtina bendrą 130 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, kuri šiuo atveju laikytina optimalia ir protinga. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta suma bankroto procedūrai atlikti nebūtinai privaloma išnaudoti, kadangi šios lėšos panaudotinos, atsižvelgiant į jų būtinumą.

7Kiti klausimai 18. Pareiškime pareiškėjas nurodė 310 Eur sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti, prieštaravimų dėl minėtos sumos dydžio nebuvo pateikta, suma atitinka teismų praktikoje nustatytiną objektyviai būtiną sumą per mėnesį asmens poreikių tenkinimui, todėl nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga būtiniems poreikiams patenkinti piniginių lėšų suma – 310 Eur. 19. Vadovaujantis FABĮ 6 str. 3 d. 3 p. nustatytinas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. 20. Remiantis FABĮ 8 str. 5 d. bei atsižvelgiant į pareiškėjo turimų kreditorių skaičių, įsipareigojimų jiems dydį, nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas, vadovaudamasis CPK 47 str. 5 d., 290-292 str., Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,

Nutarė

8Iškelti pareiškėjui G. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), bankroto bylą.

9Paskirti G. P. bankroto administratoriumi Tatjaną Geglienę, a.k. ( - ) adresas Taikos g. 12-8, Vilnius.

10Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

11Patvirtinti 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) lėšų bendrą sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti G. P., a.k. ( - ) bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

12Patvirtinti 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį G. P., a.k. ( - ) būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

13Nustatyti trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

14Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR Finansų ministerijos, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui, VĮ „Regitra“, bankams ir kredito įstaigoms, kuriose G. P. turi sąskaitas, bankroto administratoriui, antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš pareiškėjo turto, Valstybinei mokesčių inspekcijai.

15Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai