Byla e2YT-39087-595/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. M. prašymą neleisti išieškoti iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys UAB „Viršuliškių būstas“, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, antstolis G. B., antstolė V. M., antstolė D. M.,

Nustatė

2pareiškėjas K. M. prašo teismo neleisti nukreipti išieškojimo į paskutinį K. M. būstą, kuris yra būtinas jam gyventi. Nurodė, kad realizuoti skolų dengimui paskutinį jo būstą yra neadekvatūs antstolio veiksmai. Netekęs būsto skolininkas taps našta valstybei. Antstolis turi galimybę ir kitais būdais realizuoti savo patvarkymus. Antstolis, skirdamas vertintoją, jam sumokės neprotingą ir nuo skolininko nepriklausančią pinigų sumą, kuri, realizavus turtą, bus atimta iš skolininko. Varžytinėse parduodamo turto vertė gali būti sumažinta net iki 50 procentų. Už tokią sumą jis negalės įsigyti kito turto. Skolą reikia nurašyti nuo gaunamų lėšų. Nurodė, kad butas ( - ), yra vienintelis jo būstas, be to, jis yra asmuo, priskirtinas prie socialiai remtinų asmenų.

3Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašymu. Nurodė, kad išieškoti iš pareiškėjo pensijos ar darbo užmokesčio skolos nėra galimybių. Teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jo galimybes skolą sumokėti kitu būdu. Dėl didėjančių įkainių skola gali tik didėti, o išieškotojai toliau gali patirti nepagrįstus nuostolius, nes įstatymai nenumato galimybės atleisti nuo šių mokesčių mokėjimo. Todėl išieškotojai pagrįstai ir teisėtai veikia, kad skola būtų išieškota. UAB „Vilniaus energija“ nėra kredito įstaiga. Teismas turėtų vadovautis teisingumo, protingumo bei lygiateisiškumo principais. Būtina atsižvelgti ir į šilumos pirkimo-pardavimo sutarties specifiškumą – tai viešoji vartojimo sutartis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai vykdomas. CPK 663 str. 4 d. nuostata gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Būtina išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju paties skolininko pasyvumas ir nerūpestingumas, apeliavimas įstatymo normomis, nepateikiant įrodymų, neduoda pagrindo savaime netaikyti išieškotojų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas valstybės biudžetui pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus turi 286,55 eurų įsiskolinimą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai iš K. M. valstybės ar VMI naudai išieškojimą vykdo 1 vykdomojoje byloje. Valstybinė mokesčių inspekcija išieško 320,74 eurus (antstolė V. M.). Antstolis G. B. vykdo tris vykdomąsias bylas, išieškoma bendra suma 3050,97 eurai. K. M. gauna 100,80 eurų senatvės pensiją, jis neturi galimybės per 6 mėnesius pagal CPK 663 str. 1 d. padengti susidariusį įsiskolinimą. Iš K. M. išieškojimą vykdo trys antstoliai. K. M. įsiskolinimai kreditoriams lyginant su jo finansine padėtimi yra dideli. K. M. nepateikė teismui duomenų apie antstolio G. B. išieškomų skolų prigimtį. Teismas neturėtų tenkinti šio skolininko prašymo.

5Pareiškėjo prašymas atmestinas.

6Byloje nagrinėjamas apribojimo išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir tokio apribojimo taikymo klausimas, kadangi pareiškėjas, pasinaudodamas CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyta teise, prašo teismo nustatyti, kad išieškojimas nebūtų vykdomas iš jam priklausančios gyvenamosios patalpos – buto, adresu ( - ). Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso šis turtas, kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto pareiškėjas neturi (e.b.l. 39, 44, 46).

7Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo tris vykdomąsias bylas Nr. 0040/11/02441, 0040/12/00839, 0040/12/01199, antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/13/02554, bei antstolė D. M. vykdo vykdomąją bylą

8Nr. 0012/16/00159 dėl skolų išieškojimo iš skolininko K. M.. Antstolis G. B., atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, areštavo skolininkui K. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), bei nukreipė į šį skolininko turtą išieškojimą (paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad viso skolininko K. M. įsiskolinimas pagal nurodytus antstolių atliekamus išieškojimus yra virš 3000 eurų (e.b. l. 9, 42). Pagal CPK 663 str. 3 d. išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų.

9Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.

10Pagal Kasacinio teismo plėtojamą praktiką, CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą, ir taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo; esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-525/2007; ir kt.).

11Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių bei pateikiamų įrodymų nenustatyta, kad pareiškėjas atitinka CPK 663 str. 3 d. ir 4 d. nurodytas įstatymo sąlygas, kurioms esant skolų išieškojimo nebūtų galima nukreipti į paskutinįjį skolininko būstą. T.y. nustatyta, kad skolos yra susidariusios ne tik dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, viso skolų suma viršija 2030 eurų įstatymo nustatytą ribą, nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad skolininkas ar jo šeimos nariai būtų neįgalūs, socialiai remtini, ar kad turi nepilnamečių vaikų. Be to, pagal CPK 663 str. 1 d. pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Šiuo atveju yra nustatyta, kad skolininkas K. M. gauna šalpos pensiją (kodas 23), kurios dydis 100,80 eurų (e.b.l. 4, 41), 21 eurą našlių pensiją (e.b.l. 48-49). Tačiau skolininkas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo galimybes atlyginti išieškomas sumas kitu būdu, kaip kad numatyta CPK 663 str.1 d.

12Kaip minėta, nenustatyta, kad pareiškėjas remiantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (toliau – Įstatymo) nustatyta tvarka būtų pripažintas nepasiturinčiu vienu gyvenančiu asmeniu (Įstatymo 2 str. 7 d.), bei kad šio Įstatymo nustatyta tvarka gautų piniginę socialinę paramą (Įstatymo 3 str.).

13CPK 663 str. 4 d. nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Tai teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš buto ir gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iš civilinio proceso tikslų. Vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus.

14Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas K. M. neatitinka įstatymo nustatytų sąlygų, reikiamų, kad nebūtų nukreiptas skolų iš jo išieškojimas į paskutinįjį jo gyvenamąjį būstą, pareiškėjo prašymas netenkintinas (CK 1.5 str.). Teismas sutinka, kad pareiškėjo pragyvenimui gaunamos mėnesio piniginės lėšos: 100,80 eurų šalpos pensija bei 21 euras našlio pensija yra labai nedidelės, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu CPK 663 str. 4 d. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 3.205 str. įstatymas numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti jų nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 663 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

16pareiškėjo K. M. prašymo neleisti išieškoti iš paskutinio būsto netenkinti.

17Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai