Byla 2A-2535-345/2012
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui B. C., tretiesiems asmenims antstolių I. K., N. L., G. B., A. B. ir R. K. kontoros antstolei N. L. dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje yra kilęs dėl delspinigių dydžio.

5Nustatyta, kad 2008 m. birželio 9 d. ieškovas ir atsakovas (pagal įgaliojimą atstovaujamas A. M.) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui paskolino 21 500 Lt. Paskolos sutarties 2 punkte numatyta, kad laiku negrąžinus paskolos, ieškovas atsakovui moka 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško paskolos grąžinimo. Antstolė N. L. vykdo 21 500 Lt priverstinį skolos bei 8000 Lt delspinigių išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 609V/2009. Anot ieškovo, sutarties sąlyga dėl netesybų prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neatitinka šalių lygybės, protingumo, sąžiningumo bei sąžiningos verslo praktikos principų, todėl sumažinti netesybų dydis turi būti sumažintas nuo 1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė ieškovo ir atsakovo 2008 m. birželio 9 d. sudarytos paskolos sutarties 2 punkto dalį, sumažinant netesybų dydį nuo 1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

8Teismas remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008) ir įvertinęs, kad abi paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, o ne verslo subjektai, sutartis sudaryta ne verslo tikslais, sprendė, kad šalių sutartyje numatyti delspinigiai yra per dideli ir neprotingi bei nepagrįstai suteikia atsakovui teisę nepagrįstai praturtėti. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas iš atsakovo pinigų sumą pasiskolino palyginus trumpam laikotarpiui, t.y. įsipareigojo pinigus grąžinti po trijų mėnesių, tačiau iki šiol pinigų negrąžino, nėra sumokėjęs jokios dalies delspinigių, teismas darė išvadą, kad mažinti delspinigius iki 0,02 proc. nėra pagrindo, o būtų teisinga, protinga ir sąžininga sutartyje nustatytą netesybų dydį sumažinti iki 0,1 procento dydžio delspinigių per dieną.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti 2012 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Teigia, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų dėl kurių jis laiko, jog 0,1 proc. dydžio netesybos ginčo šalių atveju laikytinos pagrįstos ir teisingos. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad abi šalys yra fiziniai asmenys, paskolos sutartis nebuvo sudaryta verslo tikslais. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis teikia finansines paslaugas ir turėjo pagrįstų interesų ir lūkesčių uždirbti skolindamas pinigus ieškovui. Turėjo būti įvertinta, kad teismo nustatytas delspinigių dydis sudaro net 36,5 proc. skolos sumos per metus. Teismų praktikoje suformuota, kad santykiuose tarp fizinių asmenų, t.y. ne komerciniuose santykiuose, priimtiniausias ir protingiausias delspinigių dydis yra 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 7,3 proc. per metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. C. prašo skundą atmesti. Teigia, kad dėl delspinigių dydžio šalys pačios susitarė, o apelianto niekas nevertė skolintis tokiomis sąlygomis. Apelianto minimos kasacinio teismo nutartys, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi, nuo nagrinėjamos bylos. Apygardos teismui dar sumažinus delspinigių dydį, būtų pažeistas paskolos sutarties šalių interesų balansas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13Nenustačius absoliučių skundžiamo apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant viešojo intereso, sudarančio poreikį išeiti už ginčo ribų, apeliacinė byla nagrinėtina apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų nustatytose ribose (CPK 320, 329 str.). Aptariamu atveju apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė ieškinį patenkinti tik iš dalies.

14Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas (atstovaujamas įgaliotinio A. M.) 2008 m. birželio 9 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas paskolino ieškovui 21 500 Lt iki 2008 m. rugsėjo 9 d. su teise pratęsti terminą. Sutarties 2 punkte šalys taipogi numatė, kad laiku negrąžinus paskolos, ieškovas privalės mokėti 1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško paskolos grąžinimo (b. l. 7). Kadangi paskola nebuvo laiku grąžinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. sausio 26 d., remdamasis 2009 m. sausio 8 d. nutartimi, išdavė vykdomąjį raštą Nr. 609V/2008 dėl 29 627 Lt išieškojimo iš ieškovo atsakovui (b. l. 8-9).

15Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartų civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

16Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

17Nėra ginčo dėl to, kad ieškovas iki šiol negrąžino 2008 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi gautos paskolos. Taigi ieškovas iš esmės iki šiol neteisėtai naudojasi atsakovui priklausančiais pinigais, nevykdo prisiimtų prievolių. Dėl to atsakovas patiria suvaržymų netekta galimybe gauti iš paskolintų pinigų naudą, juolab, kad paskola ieškovui buvo suteikta neatlygintinai. 2008 m. birželio 9 d. paskolos sutartį ir iš jos kylančias teises bei pareigas ieškovas prisiėmė laisva valia bei suvokdamas konkrečių sutartinių nuostatų turinį, tame tarpe ir sutarties 2 punktą, kuriame nustatyti konkretūs iš anksto preziumuojami atsakovo patiriami nuostoliai dėl netinkamo ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. ieškovo įsipareigojimų pagal 2008 m. birželio 9 d. paskolos sutartį nevykdymo trukmė, sutarties pasirašymo aplinkybės, suponuoja, kad pirmos instancijos teismo nustatytas sumažintas delspinigių dydis yra optimalus bei atitinka CK 1.5 str. įtvirtintų principų reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kaip nors kitaip nei tą padarė apylinkės teismas. Dar didesnis netesybų sumažinimas prieštarautų civilinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai, sutarties turinio laisvės bei sutarties privalomumo principams. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad ieškovo materialinis teisinis reikalavimas buvo formuluojamas kaip 2008 m. birželio 9 d. paskolos sutarties nuostatų, nustatančių delspinigių dydį, pakeitimas, tačiau savo esme jis tolygus reikalavimui sumažinti delspinigių dydį, todėl pirmos instancijos teismas apskritai neturėjo taikyti CK 6.223 str., bet ieškinį reikalavimą tenkinti iš dalies remdamasis vien tik CK 6.73 ir 6.258 str.

18Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisingai išaiškinus šalių sudarytos sutarties turinį bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai