Byla 2-233-287/2013
Dėl neteisėto lėšų panaudojimo bei materialinės žalos atlyginimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

2sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,

3dalyvaujant ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovei L. M.,

4atsakovei L. M.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei L. M. dėl neteisėto lėšų panaudojimo bei materialinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

6Ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracija pateiktu teismui ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. M. 1790,95 Lt materialinės žalos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008-04-07 Pakruojo rajono savivaldybės taryba su L. M. pasirašė darbo sutartį Nr. ( - ), kuria atsakovė L. M. priimta dirbti Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore. Pagal šią sutartį jai nustatyta 5 darbo dienų savaitė, dirbant nuo pirmadienio iki penktadienio, 8 val. per dieną, atitinkamai 40 val. per savaitę. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009-03-26 sprendimu Nr. T-80 „Dėl pavedimo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriui vykdyti kai kurias paprastąsias savivaldybės tarybos funkcijas“ Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriui yra pavesta vykdyti savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimo Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo sutarties, pasirašytos su L. M., 5 punkto pakeitimai buvo atlikti du kartus: Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-01 įsakymu Nr. PA-52 trumpinant darbo laiką 1,5 val. per dieną terminuotam laikotarpiui: nuo 2010-03-01 iki 2010-09-01, bei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-09 įsakymu Nr. PA-67 trumpinant darbo laiką iki 32 val. per savaitę terminuotam laikotarpiui: nuo 2012-03-01 iki 2012-05-31. Visu kitu laiku L. M. galiojo pagrindinė darbo sutartis, kurioje numatytas 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę darbo laikas. Iš Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad L. M. per 2011 m. nedirbo 90 val., o per 2012 m. – 27 val., tačiau darbo užmokestis nebuvo proporcingai sumažintas išdirbtam laikotarpiui. Sveikatos priežiūros specialistams darbo ir kasmetinių atostogų laiką reglamentuoja LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimas Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ ir LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimas Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ Pagal šiuos nutarimus sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, darbo laikas yra 38 val. per savaitę, o kasmetinių atostogų trukmė yra 36 kalendorinės dienos. Pagal L. M. – Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigybės aprašymo funkcijas, direktorei nebuvo pavesta tiesiogiai aptarnauti pacientus, todėl L. M. neteisingai taikė minėtą LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimą Nr. 1195. Pati direktorė neturi įgaliojimų priimti sprendimus, kurie tiesiogiai įtakoja jos darbo laiko trukmę ir uždarbį, todėl neturėdama Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus leidimo trumpinti darbo laiką netinkamai atliko darbuotojo pareigas bei neužtikrino pareigybės aprašymo 4.13 punkto tinkamo vykdymo, nusistatydama sutrumpintą darbo laiko trukmę ir padarė Pakruojo rajono savivaldybės administracijai 1790,95 Lt materialinę žalą. Todėl remiantis LR Darbo kodekso 245 straipsniu, nusistatydama sutrumpintą darbo laiką L. M. savo veika sudarė sąlygas materialinei atsakomybei atsirasti pagal LR Darbo kodekso 246 straipsnį (1 t., 2-4, 72-74 b. l.).

7Atsakovė L. M. atsiliepimu su ieškovo pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti arba palikti nenegarinėtu. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė visų darbuotojo materialinės atsakomybės, numatytos DK 246 straipsnyje, kilimo sąlygų. L. M. turi licenciją ir veda privalomuosius pirmos pagalbos, higienos įgūdžių mokymus ir pan., taigi, ji vykdo įvairias biuro veiklos funkcijas, susijusias su sveikatos priežiūra, o ne tik administracines funkcijas, todėl L. M. galėjo būti taikomos LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimo Nr. 1195 nuostatos dėl sutrumpinto 38 val. darbo laiko per savaitę, o pagal šį nutarimą – jo 1 punktą, už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. Be to, pats ieškovas, suteikdamas atsakovei ilgesnes kasmetines atostogas, tokiu būdu pripažino kad ji turi teisę į jas. Ieškovas reikalauja permokėto darbo užmokesčio, o pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai, bei DK 224 straipsnio 3 dalis numato, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Kadangi šis ginčas priskirtinas darbo bylų kategorijai, kurių nagrinėjimo ypatumai numatyti CPK XX skyriuje, o šiuo atveju nesilaikyta išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (1 t. 50-54, 108-112 b. l.).

8Ieškovo atstovė L. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės L. M. neteisėta veika padarytą 1790,95 Lt materialinę žalą. Nurodė, kad su atsakove L. M. 2008 m. balandžio 7 d. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. ( - ), kurioje nurodoma, kad L. M. priimama dirbti Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore. Šios sutarties 5 punktas nustato 5 darbo dienų savaitę, dirbant nuo pirmadienio iki penktadienio, 8 val. per dieną – atitinkamai 40 val. per savaitę. Darbo sutarties 6 punkto pakeitimai buvo atlikti du kartus: Pakruojo savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu PA-52, trumpinant darbo laiką 1,5 val. per dieną, terminuotam laikotarpiui nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymu PA-67, trumpinant darbo laiką iki 32 val. per savaitę, terminuotam laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Pakruojo rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2012 m. birželio 26 d. atliko Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro finansinį auditą ir pateikė „Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro finansinio audito ataskaitą“ Nr. 2, kurioje nurodė, kad Visuomenės sveikatos biuro direktorė nesilaikė darbo sutartyje numatytos darbo trukmės ir vietoje 40 val. per savaitę, dirbo 38. Iš Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad L. M. per 2011 m. nedirbo 90 val., o per 2012 m. - 27 val. L. M. neturi įgaliojimų priimti sprendimus, kurie tiesiogiai įtakoja jos darbo laiko trukmę ir uždarbį, neturėdama Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus leidimo trumpinti darbo laiką, netinkamai atliko darbuotojo pareigas bei nusistatydama sutrumpintą darbo laiką padarė Pakruojo rajono savivaldybės administracijai materialinę žalą. Pakruojo rajono savivaldybės administracija prašo priteisti iš atsakovės Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės L. M., jos neteisėta veika padarytą materialinę žalą – 1790,95 Lt. Šį reikalavimą grindžia LR Darbo kodekso 245 straipsniu. L. M., nesilaikydama darbo sutartyje nurodyto darbo laiko ir per dvejus metus nedirbdama iš viso 117 val., padarė tiesioginę turtinę žalą Pakruojo rajono savivaldybės administracijai. Dėl savavališkai nusistatyto darbo laiko režimo Pakruojo rajono savivaldybės administracija L. M. mokėdavo sulygtą darbo užmokestį, kurio atsakovė neužsidirbo. Prie ieškinio teismui pridėta lentelė pateikia darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos centro 2013 m. kovo 5 d. raštą S-42 „Dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio“ detalizaciją pastarųjų dviejų metų kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio ir neišdirbtų valandų. Žala padaroma neteisėta veika, kuria pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms. Tokie aktai gali būti – administracijos įsakymai ir potvarkiai. Tokiai veikai būdinga tai, kad pažeidžiamas ne tik norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo subjektyvioji pusė – padaroma žala. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu darbo kompetencijos klausimais sprendimus priima savivaldybės administracijos direktorius. Nurodytu laikotarpiu L. M. neturėjo savo tiesioginio darbdavio įsakymo, kuriuo jai būtų numatyta 38 val. darbo savaitė, o pati neturi įgaliojimų tokį sprendimą priimti savo atžvilgiu. L. M. atžvilgiu trumpinti darbo laiko savaitę vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 1195 turėjo tik Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius. Savo savavališkais veiksmais L. M. ne tik pažeidė norminius teisės aktus, bet ir padarė žalą Pakruojo rajono savivaldybės administracijai. Yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo šioje situacijoje. Neturint įgaliojimų priimtas sprendimas dėl darbo laiko trumpinimo, kuris priveda prie materialinės žalos atsiradimo išmokant atlyginimą neatitinkantį sutarto išdirbti valandų skaičiaus. Yra nustatoma tiesioginė pažeidėjos kaltė. Atsakovė, žinodama teisės aktus bei jų taikymą (nes Vyriausybės nutarimas Nr. 1195 kitiems Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos centro darbuotojams buvo pritaikytas tinkamai) bei viršydama savo įgaliojimus, atsakovė priėmė sau palankų sprendimą dėl darbo trukmės trumpinimo. Pažeidėja (atsakovė) ir nukentėjusioji šalis (ieškovas) teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais – darbo sutartis su L. M. pasirašyta 2008 m. balandžio 7 d. ir yra galiojanti šiandien. Žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla – žala atsidaro dėl veiklos susijusios su darbu. Viršydama įgaliojimus L. M. padarė materialinę žalą Pakruojo rajono savivaldybės administracijai. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad turi licenciją ir veda privalomuosius pirmos pagalbos, privalomuosius higienos įgūdžių mokymus ir panašiai, todėl vykdo ne tik biuro administravimo funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintos „Darbuotojų, kurių darbo pobūdis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko tvarkos“ 6 punktas numato, kad sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis nustatoma 38 val. darbo savaitė. L. M. nėra sveikatos priežiūros specialistė, ji kartu su sveikatos priežiūros specialistais nedirba, sveikatos priežiūros specialistams ji vadovauja, koordinuoja jų darbą ir pan., Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos centro direktorė nedirba tomis pačiomis sąlygomis kaip sveikatos priežiūros specialistai. Iš to, kas paminėta, Pakruojo rajono savivaldybės administracija daro išvadą, kad L. M. netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195. Tai, kad atsakovė turi licenciją, neįpareigoja Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus suteikti jai sutrumpintos darbo laiko savaitės. Atsakovė vadovaujasi Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinto 2008 m. liepos 31 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-256 4.1 ir 4.16 punktu, kuris nurodo, kad biuro direktorius „Organizuoja Biuro veiklą ir atsako už Biurui pavestų funkcijų vykdymą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą“, tačiau atsakovė ir šioje situacijoje peržengia savo kompetencijos ribas. Norėdama vesti privalomuosius pirmos pagalbos ir privalomuosius higienos įgūdžių mokymus, turėjo savo funkcijų išplėtimo ribas aptarti su tiesioginiu darbdaviu bei savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įtraukti juos į pareigybės aprašymą. O užtikrinant sklandų visuomenės sveikatos biuro darbą, turėjo siųsti į apmokymus bei pavesti atitinkamam specialistui gauti licenciją ir vesti mokymus. Seminarų ir mokymų organizavimas irgi susietas su administracine veikla, kuomet randami specialistai vedantys mokymus, organizuojamas mokymų laikas, vieta ir pan. Atsakovė pateikia Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės L. T. elektroninį 2011-09-20 atsakymą į 2011-08-23 elektroninį paklausimą, kuriame nurodoma, kad „dėl papildomos informacijos apie pareigybių priskirtinumą sveikatos priežiūros specialistams turėtumėte kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją“. Pakruojo rajono savivaldybės administracija šį veiksmą ir atliko išsiųsdama paklausimą, tiesiogiai susijusį su L. M. pareigybe. Prie prašymo pareigybė buvo prisegta. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakydama į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos paklausimą, 2013 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (11.6-53) SD-3422 „Dėl sutrumpinto darbo laiko“ išreiškė nuomonę, kad „visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigybė yra labiau susijusi su administracinių funkcijų vykdymu, o ne su sveikatos priežiūros teikimu. Todėl minėtos nuostatos dėl sutrumpinto darbo laiko nustatymo neturėtų būti taikomos“. Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme išnagrinėta byla 2013 m. gegužės 9 d. „Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 ir Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 nuostatos, susijusios su vienodos sutrumpintos darbo savaitės ir kasmetinių prailgintų atostogų trukmės nustatymu sveikatos priežiūros darbuotojams, prieštarauja Konstitucijai, Darbo kodeksui“. Konstitucinis teismas pasisakė, kad „pagal Konstituciją nustatant diferencijuotą darbuotojų darbo ir poilsio laiko trukmę turi būti atsižvelgiama į darbo aplinkos ypatumus, o sveikatos priežiūros darbuotojų darbo aplinkos ypatumai sietini, be kita ko, su ligų specifika, pacientų sveikatos būkle, teikiamų paslaugų pobūdžiu ir intensyvumu, sveikatos priežiūros procese naudojamais būdais ir priemonėmis.” Atsakovė nurodo, kad pagal Darbo Kodekso 120 straipsnio 2 dalį, 4 dalį pagrindinės darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik darbuotojo raštišku sutikimu ir tai turi būti įforminta abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose, o keičiant apmokėjimo sąlygas darbdavys turi pranešti raštu prieš 1 mėnesį. Darbo sutarties sąlygos nebuvo keistos ir neturėta intencijos jų pakeisti lygiai taip, kaip nebuvo keistos ir darbo apmokėjimo sąlygos. Pakruojo rajono savivaldybės administracija yra įsipareigojusi mokėti atsakovei sulygtą atlyginimą už išdirbtas 40 val. per savaitę. Darbdavys šioje situacijoje darbo sutarties nekeitė, atlyginimo nemažino. Vadovaujantis Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Atsakovė su ieškovu 2008 m. sudarydami darbo sutartį susitarė ir susitarimo nekeitė. Darbo kodeksas nenumato galimybės darbuotojui vienašališkai pakeisti darbo sutartyje sulygtas darbo sąlygas, ką šiuo atveju, neturėdama įgaliojimų tai daryti, atsakovė padarė. Todėl atsakovė negali šioje situacijoje vadovautis ir Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad negalima reikalauti permokėto darbo užmokesčio. Pakruojo rajono savivaldybės administracija reikalauja atlyginti žalą, kurią atsakovė padarė savo veikla viršydama įgaliojimus, o ne neteisingai paskaičiuotą atlyginimo permoką. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo bei veiksmų po Pakruojo rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito matyti, kad ji pati nėra įsitikinusi, kaip įstatymas turėtų būti pritaikytas ir yra linkusi sutikti, kad jos darbo savaitė turėtų būti 40 val. Pirma, nurodo, kad ji veda privalomosios pirmos pagalbos mokymus, po to nurodo, kad tai atlyginimo permoka (nors jeigu teisingai jos atžvilgiu būtų pritaikytas įsakymas nebūtų atlyginimo permokos), trečia, laiko apskaitos žiniaraščiai nuo 2012 m. liepos mėn. pradėti vesti teisingai ir išdirbtos visos priklausančios valandos. L. M. eina Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigas, direktoriui keliamas specialus reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Direktorė šiuos įstatymus, kaip Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, taiko biure dirbančioms darbuotojoms. Negalima taikyti dvigubų standartų ir teigti, kad kuomet asmuo yra vadovas, įstatymus išmano ir juos taiko, kuomet kalbame apie asmenį, kaip apie darbuotoją, tų pačių įstatymų nežino arba netinkamai taiko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 228, 245, 246 ir 254 straipsniais, prašo teismo priteisti iš Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės L. M. jos neteisėta veika Pakruojo rajono savivaldybei padarytą materialinę žalą 1790,95 Lt. Susipažinus su audito kontrolės išvadomis, kodėl savivaldybė tuo metu nesitarė geruoju su atsakove dėl žalos atlyginimo, negali pasakyti. Jai žinoma, kad buvo pateikta audito ataskaita ir reikalaujama veiksmų plano, kaip pašalinti pažeidimus. Greičiausiai buvo laukta pažeidimų pašalinimo ir jie pašalinti buvo tik spalio mėnesį. Bendri santykiai darbdavio su atsakove yra ne kokie ir dėl to sprendimų taikiu būdu kol kas nebuvo rasta prieš tai, todėl ir buvo nuspręsta aiškintis teismo keliu. Savivaldybė pripažįsta, kad buvo suklysta atsakovei suteikiant prailgintas atostogas, o dabar ieškovas ėmėsi visų veiksmų ir direktorių prašys, kad savo atostogų likučius ir tiek, kiek jiems priklauso atostogų, siųstų jiems, apskaitys savivaldybės teisės skyriuje, nebeleis kiekvienam vadovui savo atostogas skaičiuoti pačiam. Prieš tai pasitikėdavo direktoriais, kiek direktorius paprašydavo atostogų, tiek jų ir būdavo suteikiama, nepriklausomai ar tai sveikatos biuro, ar bet kurios kitos įstaigos, esančios prie savivaldybės. Nebuvo tikrinimo, neprašydavo grafiko iš Sveikatos biuro, suteikdavo pagal tiek, kiek prašydavo. Už atostogas neprašo priteisti, o prašo tik už neišdirbtą laiką pagal darbo sutartį. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje suklydo, nes buvo padaryti darbo sutarties 6 punkto pakeitimai.

9Atsakovė L. M. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prailgintų atostogų buvo išleidžiama nuo pat biuro įsteigimo pradžios, tai yra, 4 metus, buvo pripažinta, kad biuro vadovui priklauso 35 kalendorinės darbo dienos atostogų ir direktoriaus įsakymu buvo išleidžiama. Jeigu darbdavys sąmoningai klaidino darbuotoją išleisdamas atostogų, tai darbdavys už tai turėtų prisiimti atsakomybę. Atostogų buvo prašoma už atitinkamą laikotarpį, tai yra, už praėjusius metus, prašyme buvo nurodyta už kokį laikotarpį. Direktorius, rašydamas įsakymą dėl atostogų, vadovavosi atitinkamu įstatymu, sutikdamas išleisti 35 kalendorines dienas atostogų. Vadinasi, direktorius pripažino, kad biuro vadovui priklauso 35 dienos atostogų ir atitinkamai darbo laikas. Tik 2012 metais pateikus audito išvadas, biuras, vadovaudamasis audito rekomendacijomis, grįžo prie 28 kalendorinių darbo dienų atostogų (visiems darbuotojams ir direktorei). Darbdavys pats turi žinoti, kokius įsakymus rašyti, kokius pakeitimus darbo sutartyje daryti, o kad suklydo, tai nėra priežastis reikalauti iš darbuotojo. Darbo laiką susitrumpino vadovaudamasi administracijos direktoriaus įsakymais, kuriais buvo pripažįstama, jog jai - biuro vadovei priklauso prailgintos atostogos atitinkamai ir sutrumpintas darbo laikas. Darbo sutarties pakeitimus turėjo rašyti darbdavys. Prailgintos atostogos buvo suteiktos 2009, 2010 ir 2011 metais, o 2012 m. po audito išvadų buvo suteiktos 28 kalendorinės darbo dienos atostogų. Išleisdamas atostogų, darbdavys žiūri, pagal kokį įstatymą išleidžia darbuotoją atostogų ir nurodo, pagal kokį įsakymą. Darbuotojas tik rašo prašymą išleisti atostogų. Darbdavys klaidino išleisdamas prailgintų atostogų, ar tai buvo daroma sąmoningai, ar netyčia, tačiau 4 metus iš eilės tų „netyčia“, ar tai neapsižiūrėjimas, negali pakomentuoti šitokio požiūrio, kad 4 metus iš eilės apsirikti ir daryti tą pačią klaidą. Ieškovas akcentuoja, kad permokėjo pinigus, kad padaryta žala. Visuomenės sveikatos biuro direktorius yra priskiriamas sveikatos biuro specialistui ir būtent dėl to pateikė teismui dokumentus, kad ji veda mokymus, nes biuro vadovas privalo užtikrinti biuro veiklą ir atitinkamai organizuoti žmogiškuosius išteklius. Biuras turi dar dvi specialistes, kurios turi licencijas, tačiau biuro vadovas vaduoja ligos, atostogų metu, arba esant dideliam krūviui, kada vienas specialistas nespėja atlikti mokymų. Dėl kursų vedimo ne vieną kartą su administracijos direktoriumi žodiškai derinta, kad privaloma biure užtikrinti kursų vedimą. Kursai turi būti vedami kiekvieną dieną, kada žmogus ateina, jis privalo gauti pažymėjimą. Pareigybės aprašyme nėra įrašyta, kad turi vesti mokymus, tačiau kaip vadovas, yra atsakinga už biuro veiklos organizavimą ir koordinavimą. Ieškovas prašo atlyginti žalą, tačiau neteisingas įstatymo pritaikymas nėra pagrindas išieškoti atsiradusią permoką. Su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti advokato išlaidas. Mano, kad darbo laiką susitrumpino teisėtai. Finansinio audito rekomendacijas įvykdė, nes 2012 metais buvo prašoma atostogų jau 28 kalendorinių darbo dienų, dirbo 40 valandų per savaitę. Mokymus veda ir dabar. Tuo metu, kai naudojosi prailgintomis atostogomis ir 38 valandų darbo savaite, kontrolės ir audito rekomendacijų dar nebuvo, todėl vadovavosi direktoriaus įsakymais dėl prailgintų atostogų ir paties administracijos direktoriaus pripažinimu, kad pripažįsta sutrumpintą darbo laiką ir prailgintas atostogas. Dėl to nepripažįsta, kad padarė pažeidimą, žalą, kurią prašo atlyginti, nes administracija iki audito išvadų irgi jokių pretenzijų neturėjo, leido prailgintas atostogas. Biuro specialistės išleidžiamos atostogų pagal išankstinius patvirtintus grafikus. Įsakymu yra tvirtinamos visos atostogos (grafikas), nebent darbuotojas eina atostogų ne pagal grafiką ir tada rašomas atskiras įsakymas. Jeigu asmuo eina atostogų ne pagal grafiką, kokiu teisės aktu vadovaujasi, pakomentuoti negali, reikėtų pasižiūrėti į dokumentus. Dėl nutarimų Nr. 941 ir nutarimo Nr. 1195 dabar nieko paaiškinti negali, nes su savimi neturi pasiėmusi kodeksų. Dėl pareigybės aprašymo pakeitimo nieko negali pakomentuoti, nes reikėtų pasitarti su juristais. Jeigu iškyla teisiniai klausimai, visada konsultuojasi su savivaldybės juridiniu skyriumi, viena jokių sprendimų ir pataisymų nepriima, nes jos išsilavinimas nėra teisinis, biuras taip pat neturi juristo. Tarybai neteikia nei vieno dokumento, nesikonsultavusi su savivaldybės juridiniu skyriumi. Jos pareigybė buvo keista 2007 ir 2008 metais. Norint keisti pareigybę, reikėtų tartis su juristais. Turimas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimas nebuvo pateiktas kaip įrodymas, kaip priežastis, kad gali vesti mokymus, tai yra visuomenės sveikatos specialisto licencija, kuri yra galiojanti ir ji turi teisę vesti mokymus, tik privačiai, būdama vadovu, negali užsiimti, o įstaigoje gali vesti. Biuro vadovas prilygsta visuomenės sveikatos specialistui. Turi licenciją būtent tokio specialisto. Po audito ataskaitos dirba 40 valandų per savaitę, o ne 38 darbo valandas, nors licencija yra galiojanti, nes bijojo ir bijo kontrolierių nuomonės, kadangi dažniausiai kiekvieną argumentą reikia aiškintis teismuose. Su kontrolieriais buvo viskas aptarta, paaiškinta, o išvadose parašė, kad neaptarta, nors viskas buvo aptarta: kai nėra specialistų, ligos atveju. Biure kartu su ja yra trys darbuotojai, turintys licencijas. Viena darbuotoja, turinti licenciją, yra vaiko auginimo atostogose. 2011 ir 2012 metais ta darbuotoja buvo vaiko auginimo ir priežiūros atostogose.

10Iš dirbto laiko ir priskaičiuoto darbo užmokesčio lentelės matyti 2011 m. bei 2012 m. kiekvieno mėnesio L. M. dirbtų valandų ir priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos bei permokėtų lėšų suma (1 t., 5-6, 80-81 b. l.).

11Iš 2012-06-26 Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro finansinio audito ataskaitos matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vidaus kontrolės, įskaitant finansų valdymo, turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisėtumo patikrinimą už 2011 metus, nustatė trūkumus ir pateikė Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei bei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriui rekomendacijas dėl nustatytų trūkumų šalinimo (1 t., 7-14, 82-89 b. l.).

12Iš 2008-04-07 darbo sutarties Nr. ( - ) matyti, kad L. M. neterminuota darbo sutartimi 2008 m. balandžio 7 d. priimta dirbti Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigoms, jai nustatytas 21 BMA (bazinės mėnesinės algos) dydžio mėnesio pareiginė alga, mokama 2 kartus per mėnesį, darbo laikas: pirmadienis-penktadienis, 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Darbo sutartis keista 2 kartus Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-01 įsakymu Nr. PA-52 bei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-09 įsakymu Nr. PA-67, kuriais trumpintas L. M. darbo laikas (1 t., 15-18 b. l.).

13Iš Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigybės aprašymo matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008-07-31 sprendimu Nr. T-256 patvirtintas Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigybės aprašymas, jame numatytos biuro direktoriaus funkcijos. L. M. su juo susipažino pasirašytinai 2008-08-31 (1 t., 19-20 b. l.).

14Iš Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro rašto dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio matyti Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės L. M. dirbtas laikas ir priskaičiuotas darbo užmokestis be socialinio draudimo mokesčio už 2011 ir 2012 metus (1 t., 21 b. l.).

15Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti L. M. 2011 bei 2012 metais dirbtas darbo laikas (1 t., 22-45 b. l.).

16Iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijai LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė nuomonę dėl Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigybei netaikytino LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimo Nr. 1195 6 punkto nuostatų dėl sutrumpinto darbo laiko nustatymo (1 t., 60 b. l.).

17Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų bei L. M. prašymų matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais: 2009-06-09 Nr. AA-125, 2010-04-07 Nr. AA-41, 2010-07-07 Nr. AA-154, 2011-05-03 Nr. AA-50, 2011-07-01 Nr. AA-162, 2012-08-27 Nr. AA-317, 2012-09-03 Nr. AA-323, 2012-09-28 Nr. AA-343 atsižvelgiant į L. M. prašymus, Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei L. M. buvo suteiktos atostogos atitinkamai: 2009 metais – 35 kalendorinės dienos, 2010 m. - 5 ir 31 kalendorinės dienos, 2011 m. – 5 ir 31 kalendorinės dienos, 2012 m. 28 kalendorinės dienos (1 t., 61-65, 98-106 b. l.).

18Iš Pakruojo rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos bei Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro raštų matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2012-10-17 pateikė Pakruojo rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai finansinio audito rekomendacijų įgyvendinimo plano lentelę (1 t., 75-79 b. l.).

19Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-01 įsakymo Nr. PA-52, 2010 m. kovo mėn. darbo grafiko, 2010-03-01 L. M. sutikimo bei Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2010-02-18 sprendimo Nr. T-55 matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2010-03-01 Nr. PA-52 Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei L. M. nustatytas nuo 2010-03-01 iki 2010-09-01 ne visas darbo dienos laikas pagal patvirtintą grafiką, - trumpintas darbo laikas 1,5 val. per dieną pagal sudarytą grafiką, darbo užmokestį skaičiuojant proporcingai už dirbtą laiką (1 t., 90-93 b. l.).

20Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-09 įsakymo Nr. PA-67, 2012-03-05 L. M. sutikimo bei Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2012-02-23 sprendimo Nr. T-64 matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2012-03-09 Nr. PA-67 Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei L. M. nustatytas nuo 2012-03-01 iki 2012-05-31 ne visas darbo savaitės laikas – 32 val. darbo savaitė pagal sudarytą grafiką, darbo užmokestį skaičiuojant proporcingai už dirbtą laiką (1 t., 94-97 b. l.).

21Iš licencijos Nr. 0014-MP/MH-09 matyti, kad L. M. 2009-06-19 suteikta visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija Nr. 0014-MP/MH-09, kuri patvirtina teisę jai verstis Privalomuoju pirmosios pagalbos bei Privalomuoju higienos įgūdžių mokymu (1 t., 113 b. l.).

22Iš darbo grafikų matyti Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės L. M. 2012 m. kovo mėn., 2012 m. balandžio mėn., 2012 m. gegužės mėn. patvirtintas darbo grafikas (2 t., 1-3 b. l.).

23Iš rašto dėl kasmetinių pailgintų atostogų matyti LR Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės L. T. teiktas atsakymas (nuomonė) į užklausą dėl Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigybės priskirtinumo sveikatos priežiūros specialistams ir pailgintų 36 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų bei sutrumpinto darbo laiko (2 t., 4 b. l.).

24Iš Privalomo higienos įgūdžių mokymo registro išrašų matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė L. M. 2011 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, 2012 m. sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesiais bei 2013 m. sausio mėnesį vykdė privalomus higienos įgūdžių mokymus (2 t., 5-26 b. l.).

25Iš Privalomo I pagalbos mokymo registro išrašų matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė L. M. 2011 m. sausio-birželio, rugpjūčio-gruodžio mėnesiais bei 2012 m. sausio-rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2013 m. sausio, vasario mėnesiais vykdė privalomus I pagalbos mokymus (2 t., 27-47 b. l.).

26Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

27Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228, 245, 246 ir 254 straipsniais, prašo priteisti iš atsakovės - Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovės - direktorės L. M. jos neteisėta veika Pakruojo rajono savivaldybei padarytą materialinę žalą 1790,95 Lt, kuri kildinama iš to, kad atsakovė neteisėtai, t.y. savavališkai, sau prisitaikiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195 patvirtintų Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų nuostatas, 2011 bei 2012 metais dirbo tik 38 val. per savaitę ir jai išmokėtas darbo užmokestis nebuvo proporcingai sumažintas išdirbtam laikui. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir juridinio asmens santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, organizuojant kasdienę bendrovės veiklą, priimant, atleidžiant, skatinant, baudžiant darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės valdymo organas (ir atstovas) Kartu išaiškino, jog tuomet, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009), o tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-018 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Kasacinis teismas taip pat ne kartą akcentavo, jog materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nustačius pirmiau nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Kita būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; 2009-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-2009 ir kt.). Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-2009). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Be to, minėta, būtinos dar dvi sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, būtent: kad atsakomybės šalys teisės pažeidimo metu būtų saistomos darbo teisinių santykių ir kad žalos atsiradimas būtų susijęs su darbo veikla. Sutartimi gali būti sutarta ir dėl kitų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2012).

28Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. M. yra savivaldybės biudžetinės įstaigos - Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, su ja 2008 m. balandžio 7 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. ( - ), kurios 3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti 21 bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžio mėnesio pareiginę algą du kartus per mėnesį. Ši darbo sutartis keista Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-01 įsakymu Nr. PA-52, atsakovei L. M. nustatant nuo 2010-03-01 iki 2010-09-01 ne visą darbo dienos laiką pagal patvirtintą grafiką, - trumpintas darbo laikas 1,5 val. per dieną pagal sudarytą grafiką, darbo užmokestį skaičiuojant proporcingai už dirbtą laiką. Dar kartą sutartis keista Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-09 įsakymu Nr. PA-67, L. M. nuo 2012-03-01 iki 2012-05-31 nustatant ne visą darbo savaitės laiką – 32 val. darbo savaitę pagal sudarytą grafiką, darbo užmokestį skaičiuojant proporcingai už dirbtą laiką. Kitų duomenų apie darbo sutarties Nr. ( - ), pasirašytos su atsakove L. M., pakeitimą, nėra, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir abi nagrinėjamos bylos šalys. Tačiau iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių (1 t., 22-45 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro finansinio audito ataskaitos (1 t., 7-14, 82-89 b. l.), akivaizdu, kad atsakovė L. M. 2011 metais (išskyrus atostogų laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki gegužės 13 d. bei nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 6 d.), nesant jokių darbdavio su ja 2008 m. balandžio 7 d. pasirašytos darbo sutarties pakeitimų, dirbo pakeistu darbo laiku, t.y. per savaitę atsakovė L. M. dirbo ne 40 val., kaip nustatė darbo sutarties Nr. ( - ) 5 punktas, o dirbo po 38 val. per savaitę. Be to, 2012 metų sausio, vasario ir birželio mėnesiais atsakovė taip pat, nesant darbo sutarties pakeitimų šiuo laikotarpiu, dirbo po 38 val. per savaitę. Iš esmės ginčo dėl šių aplinkybių, byloje nėra, šias aplinkybes pripažino ir pati atsakovė L. M., tačiau ieškovo nurodomus argumentus dėl neteisėtai ir savavališkai įsivestų atsakovės sau darbo laiko korekcijų, tuo pažeidžiant darbo sutartį ir įstatymų nuostatas, atsakovė ginčijo būtent tuo pagrindu, jog ji šiais laikotarpiais, turėdama licenciją vykdyti privalomus mokymus, dirbo kaip sveikatos priežiūros specialistė, o šios kategorijos darbuotojams taikytinas sutrumpintas darbo laikas – 38 val. per savaitę pagal LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 nuostatas, be to, ieškovas jai suteikdavęs pailgintas atostogas, pats ją suklaidino. Įvertinus atsakovės L. M. pastaruosius argumentus, teismas atmeta juos kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, sudarydamos darbo sutartį, šalys susitaria dėl tam tikrų sąlygų, nuo kurių priklauso darbo sutarties šalių - darbdavio bei darbuotojo teisės ir pareigos (DK 94 - 95 str.). Viena tokių sąlygų - darbo laikas, kurį apibrėžia Lietuvos Respublikos DK 142 straipsnis, t.y. laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.

29Kaip minėta, su atsakove L. M. sudarytos darbo sutarties Nr. ( - ) pagrindu Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore dirbanti L. M. turėjo pareigą tinkamai vykdyti su ja sudarytos sutarties sąlygas, t.y. šiuo atveju dirbti 40 val. per savaitę, kaip tai nustatė darbo sutarties 5 punktas, išskyrus tuos laikotarpius (nuo 2010-03-01 iki 2010-09-01ir nuo 2012-03-01 iki 2012-05-31), kai darbo sutartis (pakeitimai) nustatė kitokį dirbo laiką.

30Sutrumpintas darbo laikas nustatytas LR Darbo kodekso 145 straipsnyje, o jo 3 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Be to, sutrumpinto darbo laiko apmokėjimo sąlygos nustatytos LR Darbo kodekso 198 straipsnyje, kuriame taip pat nurodoma, kad darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė. Taigi, įgyvendinant šias Darbo kodekso nuostatas, būtent bylos šalių nurodomu LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 yra patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka ir Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygos. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 6 punkte numatyta, jog sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, nustatoma 38 valandų darbo savaitė, o Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad darbuotojams, nurodytiems DK 145 straipsnyje, išskyrus šių Sąlygų 2 punkte nurodytus moksleivius, už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką (1 punktas), bei šiems darbuotojams taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso XV skyriuje nustatytos darbo apmokėjimo nuostatos (3 punktas). Iš pastarojo teisinio reglamentavimo matyti, kad sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantys darbuotojai, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, turi teisę dirbti sutrumpintą darbo laiką - 38 valandų darbo savaitę bei gauti nesumažintą (tokį pat kaip ir dirbantys visą darbo laiką) darbo užmokestį. Beje, kaip teisingai nurodė ieškovės atstovė, 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 „Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 6 punktas (2009 m. balandžio 29 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 60-2353) tiek, kiek jame sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, ir kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, nustatyta vienodos trukmės darbo savaitė neatsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų darbe patiriamą skirtingą protinę, emocinę įtampą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 145 straipsnio 2 daliai.

31Byloje esantis Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigybės aprašymas, su kuriuo atsakovė L. M. pasirašytinai susipažino 2008 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., 19-20 b. l.), patvirtina, jog jos tiesioginės darbo funkcijos – biuro veiklos organizavimas, veiklos koordinavimas, atstovavimas biurui ir t.t., t.y. administracinė veikla, užtikrinanti vadovaujamai įstaigai keliamų uždavinių tinkamą įgyvendinimą, rūpintis teikiamų paslaugų plėtra, vykdyti darbdavio funkcijas santykiuose su biuro darbuotojais ir pan. Nuorodų, kad biuro direktorei atsakovei L. M. privalu buvo dirbti tiesiogiai su pacientais arba dirbti tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, tame tarpe vykdyti mokymus besikreipiantiems į biurą asmenims dėl pageidaujamų mokymų, nėra. Aukščiau paminėtos įstatymo normos dėl sveikatos priežiūros specialistų ir darbuotojams, dirbantiems tomis pačiomis sąlygomis, - specialieji teisės aktai, kurie iš esmės riboja darbo sutarties šalių dispozityviškumą ir įstaigų vadovams nesuteikia teisės, nustatant darbo laiko ir apmokėjimo sąlygas, veikti savo nuožiūra, t. y. numatyti darbo sutartyje tokiems darbuotojams kitokių darbo laiko ir apmokėjimo sąlygų, negu nustatytos specialiuose teisės aktuose. Bylos duomenys patvirtina atsakovės L. M. nurodomas aplinkybes dėl turimos licencijos (1 t., 113 b. l.) bei ginčo laikotarpiu jos vykdytų Privalomųjų pirmos pagalbos bei higienos įgūdžių mokymų asmenims, kurie kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą (2 t., 5-47 b. l.), tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai vykdyti darbo sutarties sąlygas, o šios atliekamos funkcijos nesuteikė teisės vienašališkai koreguotis darbo laiko, nustatyto darbo sutartyje. Įvertinus atsakovės užimamas pareigas ir jos pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, teismas daro išvadą, jog ji neturėjo teisės keisti savo darbo laiko tuo pagrindu, kad, kaip ji nurodė, vykdė sveikatos priežiūros specialisto funkcijas, dėl ko jai taip pat turėtų būti taikytinos specialiosios teisės aktų nuostatos: sutrumpintas darbo laikas ir tokio darbo apmokėjimo ypatumai – DK 145 bei 198 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 nuostatos. Kita vertus, Lietuvos Respublikos DK 189 straipsnis numato, kad iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka, kas reiškia, jog atitinkamiems darbuotojams darbo apmokėjimo dydžius ir apmokėjimo sąlygas reguliuoja taip pat specialūs teisės aktai. Taigi, atsakovei L. M. jos darbdavio darbo sutartyje nustatytas darbo laikas ir darbo užmokestis taip pat reglamentuotas specialiaisiais teisės aktais. Taigi, ir šiuo aspektu atsakovei L. M. negalėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos DK 145 bei 198 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 nuostatos, o tuo labiau ji pati vienašališkai ir savarankiškai neturėjo teisės nusistatyti kitokį darbo laiką, nei jai nustatė darbdavys. Kartu pažymėtina, jog abiem darbo sutarties šalims – tiek darbdaviui, tiek ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Teisė vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygas tam tikrais atvejais numatyta įstatyme ir ši teisė suteikta darbdaviui (DK 120-121 str.). Tokiu būdu teismas pritaria ieškovo ir jo atstovės argumentams, kad nors atsakovė L. M. yra įstaigos vadovas, tačiau santykyje su savo darbdaviu ir jam atstovaujančiu ieškovu Pakruojo rajono savivaldybės administracija, jai nesuteikta teisė vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygų, o nagrinėjamu atveju Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius sprendimo dėl darbo laiko pakeitimo biuro direktorės darbo sutartyje nebuvo priėmęs, todėl atsakovei privalu buvo vadovautis šalių pasirašytos darbo sutarties sąlygomis.

32Atmestini atsakovės argumentai, jog ją suklaidino ieškovas, išleisdamas, kaip ji nurodė, net keturis metus pailgintų atostogų, tuo pripažindamas ir pats nukreipdamas ją į tai, kad biuro direktorė L. M. turi teisę į pailgintas atostogas pagal Darbo kodekso 167 straipsnio ir LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 941 patvirtinto Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės 4 punkto nuostatas, ir ji yra priskirtina prie darbuotojų, kuriems taikytinas sutrumpintas darbo laikas, o tuo pačiu ir pailgintos atostogos. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, jog ne tik darbuotojui privalu tinkamai atlikti savo pareigas, bet ir darbdavys, įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas, privalo laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos DK 229 straipsnyje įtvirtinta pareiga darbdaviui ir administracijai tinkamai organizuoti darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Nors bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad biuro direktorei L. M. ieškovas - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius suteikė savo įsakymais pailgintas kasmetines atostogas (DK 167 str.) 2009 m., 2010 m. bei 2011 metais (1 t., 61-65 b. l.), tačiau ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas pripažįsta suklydęs ir šioje dalyje žalos atlyginimo iš atsakovės nereikalauja. Ieškovo atstovės argumentai, kad atsakovė L. M. pati buvo iniciatorė tokių pailgintų atostogų jai suteikimu, pripažintini pagrįstais, nes atsakovė teikė ieškovui prašymus išleisti ją būtent pailgintų kasmetinių atostogų (1 t., 102-103 b. l.). Tokia situacija, kai ieškovas besąlygiškai vadovavosi darbuotojo nurodomomis aplinkybėmis, nevertindamas jų atitikties teisės aktams, be abejonės parodo, jog pats ieškovas aplaidžiai, nerūpestingai ir dėl per didelio pasitikėjimo įstaigos vadove neatliko savo pareigų. Tačiau, teismo nuomone, toks ieškovo pareigų neatlikimas atsakovę L. M. tenkino, tokiu ieškovo nerūpestingumu ji net keletą metų, kaip pati nurodė, naudojosi savo asmeniniams tikslams, kas parodo jos piktnaudžiavimą teise (DK 35 str.). Kita vertus, atsakovei L. M., pačiai būnant darbdaviu santykiuose su savo vadovaujamos įstaigos darbuotojais, teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas: privalu žinoti ir puikiai išmanyti bei tinkamai taikyti, net savo atžvilgiu, teisės aktus, ypač reglamentuojančius darbo teisinius santykius, ir laikytis teisingumo, sąžiningumo principų. Įvertinus bylos duomenis ir aukščiau išdėstytą, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovė L. M. pažeidė darbo santykius reguliuojančius teisės aktus, pažeidė darbuotojo pareigas dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, darbo normas, tausoti darbdavio turtą, kaip tai numatyta DK 228 straipsnyje, o be to, viršijo savo įgaliojimus, priimdama savo atžvilgiu vienašališką sprendimą taikyti sau Lietuvos Respublikos DK 145 bei 198 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 nuostatas 2011 metų ir 2012 m. sausio, vasario bei birželio mėnesiais, kai ji dirbo po 38 valandas per savaitę.

33Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. M. 2011 metų ir 2012 m. sausio, vasario bei birželio mėnesiais dirbo po 38 valandas per savaitę, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovės L. M. tuo laikotarpiu dirbtas darbas turėjo būti apmokėtas proporcingai dirbtam laikui (DK 146 str. 3 d., 196 str.). Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad atsakovei L. M. tuo laikotarpiu kas mėnesį išmokėtas darbo užmokestis, paskaičiuotas kaip nurodyta darbo sutartyje, t.y. 21 BMA dydžio mėnesio pareiginė alga. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė. Iš byloje esančios atsakovės L. M. dirbto laiko ir priskaičiuoto darbo užmokesčio lentelės (1 t., 5-6, 80-81 b. l.), matyti, kad atsakovė per 2011 metus neišdirbo 90 valandų, kas sudaro 1376,98 Lt darbo užmokesčio, už 2012 metų sausio, vasario bei birželio mėnesius neišdirbtos 27 valandos, kas sudaro 413,97 Lt darbo užmokesčio, viso – 1790,95 Lt. Nors atsakovė teigė, kad ieškovo pateiktos lentelės nelaikytinos įrodymais, tačiau iš byloje esančio pačios atsakovės – Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės L. M. pasirašyto 2013-03-05 rašto Nr. S-42, pateikto Pakruojo rajono savivaldybės administracijos juridiniam skyriui (1 t., 21 b. l.), šiame rašte jos pačios dirbtų valandų skaičius ir priskaičiuoto darbo užmokesčio (be socialinio draudimo mokesčio) dydis visiškai atitinka ieškovo pateiktos ir atsakovės ginčytos L. M. dirbto laiko ir priskaičiuoto darbo užmokesčio lentelės duomenis (1 t., 5-6, 80-81 b. l.). Kitų byloje duomenų nėra, atsakovė taip pat nepateikė jokių šiuos byloje esančius įrodymus paneigiančių dokumentų. Kadangi, kaip minėta, atsakovė L. M. 2011 metų ir 2012 m. sausio, vasario bei birželio mėnesiais dirbo po 38 valandas per savaitę, todėl ji per ginčo laikotarpį nedirbo 117 val., kas sudaro 1790,95 Lt. Įvertinus išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ieškovo nurodomas žalos dydis yra būtent neteisėtai atsakovei išmokėta 1790,95 Lt darbo užmokesčio suma, t.y. tokio dydžio padaryta žala ieškovui, o atsakovė neįrodė, jog neteisėtai jai išmokėtas darbo užmokestis yra kitokio dydžio (CPK 177-178 str., 182 str.).

34Atsakovė L. M. neteisėtai ir nepagrįstai 2011 metų ir 2012 m. sausio, vasario bei birželio mėnesiais dirbdama sutrumpintu darbo laiku, atliko neteisėtus veiksmus: ji, žinodama darbdavio ir jos 2008 m. balandžio 7 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. ( - ) nustatytas sąlygas, jų nevykdė, savavališkai ir vienašališkai pasikeitė sau darbo laiką, be to, privalanti žinoti ir išmanyti ne tik kad su jos darbu susijusius teisės aktus bei jų tinkamą taikymą, bet ir dėl užimamų įstaigos vadovo pareigų privalanti puikiai išmanyti bei tinkamai taikyti teisės aktus, ypač reglamentuojančius darbo teisinius santykius, ji, teismo nuomone, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Todėl teismas sutinka su ieškovo ir jo atstovės pozicija, jog šiais savo veiksmais atsakovė L. M. padarė tiesioginę turtinę 1790,95 Lt žalą ieškovui, be to, šiuo atveju yra pilnai įrodytas ieškovo atstovės nurodomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ieškovui. Ginčo dėl to, kad, kaip minėta, šalys buvo susiję darbo santykiais ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, nėra, nes teisės pažeidimu metu ieškovas ir atsakovė L. M. buvo (ir tebėra) susiję darbo teisiniais santykiais. Taigi, remiantis visais bylos duomenis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pilnai įrodytos visos DK 246 straipsnyje nurodytos atsakovės L. M. materialinės atsakomybės sąlygos (DK 245-246 str.), todėl atsakovė L. M. privalo atlyginti visą ieškovo patirtą žalą – 1790,95 Lt (DK 254-255 str.).

35Dėl atsakovės L. M. prašymo palikti nenagrinėtu ieškovo ieškinį dėl atsakovei L. M. dėl neteisėto lėšų panaudojimo bei materialinės žalos atlyginimo, nes ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 412 str.) pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos DK 258 straipsnyje numatyta darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka, o šios normos 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. DK 258 straipsnio 2 dalis leidžia iš darbuotojo išieškoti šią žalą, darbdaviui priimant nurodymą, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus, o kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą (DK 258 str. 3 d.). Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracija nepriėmė nurodymo atsakovės L. M. atžvilgiu išskaitant iš jos darbo užmokesčio ieškovui neatlygintos 1790,95 Lt materialinės žalos per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, kaip tai numato DK 258 straipsnio 2 dalis. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovės atstovė. Taigi, tokiu atveju, kaip ir šiuo atveju, išieškoti žalą darbdavio nurodymu negalima, jei: 1) atlygintina žala viršija darbuotojo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį; 2) darbdavys praleidžia nustatytą vieno mėnesio terminą; 3) žalą padaręs darbuotojas nutraukė darbo teisinius santykius su darboviete ir nėra jam apskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio. Tokiais atvejais darbdavys žalą gali išieškoti teismo tvarka per ieškinio senaties – trejų metų terminą (DK 27 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, III dalis, Vilnius, 2004, 405 psl.). Taigi, toks darbo ginčas – dėl materialinės žalos atlyginimo (priteisimo) nagrinėtinas tiesiogiai teisme DK 295 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kurio redakcija galiojo iki 2013 m. sausio 1 d. (2005 05 12 įstatymo Nr. X-188 redakcija, galiojusi nuo 2005-05-28, Žin., 2005, Nr. 67-2400), t.y. DK 295 straipsnio 2 dalies 6 punkte „kitais įstatymų nustatytais atvejais“, nes į šią tiesiogiai teismuose nagrinėtinų ginčų kategoriją pateko ginčai dėl žalos, padarytos ryšium su darbo teisiniais santykiais, atlyginimo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, III dalis, Vilnius, 2004, 527 psl.). Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovės L. M. padaryta materialinė žala – 2011 ir 2012 metai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės padaryta žala paaiškėjo po to, kai Pakruojo rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveiktos biuro finansinį auditą ir 2012-06-26 surašytą ataskaitą pateikė ieškovui. Ieškovas į teismą dėl biuro direktorės L. M. padarytos materialinės žalos atlyginimo kreipėsi 2013 m. kovo 14 d. (1 t., 1 b. l.), t.y. įsigaliojus naujoms LR Darbo kodekso normoms, reglamentuojančioms individualių darbo ginčų sprendimo tvarką. Tačiau tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusiame DK 295 straipsnio 2 dalyje buvo numatytas nebaigtinis individualių darbo ginčų, nagrinėjimų tiesiogiai teisme (nesikreipiant į darbo ginčų komisiją), sąrašas, tiek ir po 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XI-2127 priėmimo, tiesiogiai teismuose nagrinėtinų ginčų, numatytų DK 299 straipsnio 2 dalyje (2013-01-01 redakcija), sąrašas nėra baigtinis, t.y. klasifikacijoje liko „kitais įstatymų nustatytais atvejais“ – DK 299 straipsnio 2 dalies 4 puntas. Todėl ir nuo 2013 m. sausio 1 d. į DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų tiesiogiai teismuose nagrinėtinų ginčų kategoriją patenka ginčai dėl žalos, padarytos ryšium su darbo teisiniais santykiais, atlyginimo, kaip tai buvo numatyta iki paminėtu įstatymu pakeistame DK 295 straipsnyje, t.y. jo 2 dalies 6 punkte (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, III dalis, Vilnius, 2004, 527 psl.).

36Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės L. M. priteistina ieškovui 1790,95 Lt žalos atlyginimo.

37Tenkinus ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 - 93 straipsniais, 96 straipsniu, iš atsakovės L. M. į valstybės pajamas yra priteistinos 86,39 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 72,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, bei 14,39 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., 48 b. l.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

39Ieškinį tenkinti.

40Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. ( - ) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, ( - ), 1790,95 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt litų ir 95 centus) žalos atlyginimo ieškovui Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288733050, buveinės adresas Pakruojo mieste, Kęstučio g. 4, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ) AB DNB banke.

41Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. ( - ) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, Pakruojo kaime, ( - ), 86,39 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus ir 39 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,... 2. sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovei L.... 4. atsakovei L. M.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracija pateiktu teismui... 7. Atsakovė L. M. atsiliepimu su ieškovo pareikštu ieškiniu ir patikslintu... 8. Ieškovo atstovė L. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir... 9. Atsakovė L. M. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad su ieškiniu... 10. Iš dirbto laiko ir priskaičiuoto darbo užmokesčio lentelės matyti 2011 m.... 11. Iš 2012-06-26 Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro... 12. Iš 2008-04-07 darbo sutarties Nr. ( - ) matyti, kad L. M. neterminuota darbo... 13. Iš Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus... 14. Iš Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro rašto dėl... 15. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti L. M. 2011 bei 2012 metais... 16. Iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto matyti, kad Pakruojo... 17. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų bei L.... 18. Iš Pakruojo rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos bei Pakruojo... 19. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-01... 20. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-09... 21. Iš licencijos Nr. 0014-MP/MH-09 matyti, kad L. M. 2009-06-19 suteikta... 22. Iš darbo grafikų matyti Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos... 23. Iš rašto dėl kasmetinių pailgintų atostogų matyti LR Valstybinės darbo... 24. Iš Privalomo higienos įgūdžių mokymo registro išrašų matyti, kad... 25. Iš Privalomo I pagalbos mokymo registro išrašų matyti, kad Pakruojo rajono... 26. Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus,... 27. Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. M. yra savivaldybės biudžetinės... 29. Kaip minėta, su atsakove L. M. sudarytos darbo sutarties Nr. ( - ) pagrindu... 30. Sutrumpintas darbo laikas nustatytas LR Darbo kodekso 145 straipsnyje, o jo 3... 31. Byloje esantis Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro... 32. Atmestini atsakovės argumentai, jog ją suklaidino ieškovas, išleisdamas,... 33. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. M. 2011 metų ir 2012 m.... 34. Atsakovė L. M. neteisėtai ir nepagrįstai 2011 metų ir 2012 m. sausio,... 35. Dėl atsakovės L. M. prašymo palikti nenagrinėtu ieškovo ieškinį dėl... 36. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės... 37. Tenkinus ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 279 straipsniais,... 39. Ieškinį tenkinti.... 40. Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. ( - ) gyvenančios Pakruojo rajono... 41. Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. ( - ) gyvenančios Pakruojo rajono... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...