Byla 3K-3-47/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. E. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovei A. E. R. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliamas darbuotojo – vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo kasininko –materialinės atsakomybės darbdaviui klausimas.

6Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė priteisti iš atsakovės A. E. R. 116 500 Lt materialinei žalai atlyginti. Ieškovo teigimu, atsakovė dirbo kredito unijoje nuo 2000 m. gegužės 1 d. vyriausiąja finansininke, su ja buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovė buvo supažindinta su kredito unijos buhalterio nuostatais, pagal kurių 6.5 punktą ji, kaip vyriausioji buhalterė, atliko ir vyriausiosios kasininkės pareigas. 2004 m. gegužės 27 d. atsakovė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2003 m. gruodžio 31 d.–2004 m. sausio 14 d. kredito unijoje trūko 116 500 Lt. Asmenys, atlikę neteisėtas operacijas kompiuterinėje kredito unijos apskaitoje, nenustatyti. Ieškovo nuomone, šią žalą turėtų atlyginti atsakovė DK 245 straipsnio pagrindu. Atsakovė, dirbdama vyriausiąja buhaltere ir vyriausiąja kasininke ir turėdama pareigą pasirašyti buhalterinius dokumentus, būdama atsakinga už teisingą buhalterinę apskaitą, turėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai saugomi buhalteriniai dokumentai. Atsakovė netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir pareiginių nuostatų reikalavimus, nevykdė Pakruojo ūkininkų kredito unijos vidaus kontrolės organizavimo tvarkos 13.27 punktu jai nustatytos kredito unijos finansinių dokumentų tinkamos registracijos, laikymo ir saugojimo pareigos, 3 punktu jai pavestų apskaitos tvarkymo, organizavimo ir vykdymo bei šio darbo kontrolės pareigų, taip sudarydama sąlygas žalai atsirasti. Ieškovo nuomone, atsakovė nebuvo atidi, pernelyg pasitikėjo buhalterijos darbuotojais ir nekontroliavo jų atliekamo darbo. Jei atsakovė nebūtų pažeidusi pareiginių nuostatų ir kitų jos darbą reglamentuojančių teisės aktų, kredito unijoje nebūtų galima atlikti neteisėtų operacijų ir pasisavinti lėšų, todėl atsakovė turėtų atlyginti ieškovo patirtą žalą DK 255 straipsnio 3 punkto pagrindu.

7Atsakovė pareiškė ieškovui priešieškinį prašydama: 1) atnaujinti ieškinio padavimo terminą dėl neišmokėto atlyginimo laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 22 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. ir vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo už uždelsimo laiką; 2) priteisti iš ieškovo 302 750 Lt atlyginimo už vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo kasininko darbą nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gegužės 27 d., buhalterio darbą nuo 2004 m. vasario 13 d. iki 2004 m. gegužės 27 d.; 3) priteisti iš ieškovo 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš ieškovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 22 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2004 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovė nurodė, kad dirbo ieškovo vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo kasininko ir buhalterio darbą, nors atitinkamos darbo sutartys nebuvo sudarytos, todėl ieškovas turi sumokėti jai darbo užmokestį, t. y. nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. – po 3000 Lt per mėnesį už vyriausiojo buhalterio darbą ir po 3000 Lt per mėnesį už vyriausiojo kasininko darbą, taip pat už buhalterio darbą nuo 2004 m. vasario 13 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. po 2500 Lt, iš viso 302 750 Lt. Ieškovas, 2004 m. gegužės 27 d. atleisdamas atsakovę iš darbo, su ja tinkamai neatsiskaitė (DK 141 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovei nebuvo apmokėtos visos dirbtos dienos, už kurias priteistinas darbo užmokestis. Dėl to, kad ieškovas nemokėjo atsakovei už atliekamą darbą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl turi atlyginti jai moralinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

8Byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad atsakovė į darbą vyriausiosios finansininkės pareigoms priimta 2000 m. gegužės 1 d., su ja sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Lietuvos centrinė kredito unija, 2004 m. vasario 12 d. patikrinusi ieškovo apskaitos dokumentus, ataskaitas, nustatė nemažai buhalterinės apskaitos pažeidimų, dėl kurių ieškovui buvo padaryta 116 500 Lt žalos. 2003 m. gruodžio 31 d.–2004 m. sausio 1 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijos grynųjų pinigų likučiai kasoje ir fizinių asmenų indėlių likučiai iki pareikalavimo buvo sumažinti 116 500 Lt. Unijos narys G. L. 2003 m. gruodžio 31 d. į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą banke įnešė 100 000 Lt, kurių paskirtis buvo papildyti jo, kaip unijos nario, sąskaitą. Ieškovo buhalterinė apskaita tvarkyta kompiuteriniu būdu; atlikus kompiuterinėje apskaitoje įrašą į G. L. sąskaitą unijoje įnešta 100 000 Lt ir taip padidintas G. L. sąskaitos unijoje likutis. Šis įrašas pagrįstas dokumentais. Tą pačią dieną unijos kompiuterinėje apskaitoje atliktas įrašas, kad iš G. L. sąskaitos grynais pinigais nuimta 100 000 Lt ir taip sumažintas G. L. sąskaitos likutis ir unijos kasos likutis 100 000 Lt. Pirminių dokumentų, patvirtinančių šios operacijos pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. kad ši pinigų suma buvo G. L. išduota, nėra. 2004 m. sausio 1 d. unijos kompiuterinėje apskaitoje padarytas įrašas, kad į unijos nario G. L. sąskaitą įnešta 100 000 Lt, tačiau pirminių dokumentų, patvirtinančių šios operacijos tikrumą, nėra. Taip buvo atkurtas G. L. sąskaitos pinigų likutis ne grynais pinigais ir nebuvo atkurtas likutis unijos kasos sąskaitoje „vyr. kasininkas – pinigai“, o kompiuterinėje apskaitoje buvo parodyta, kad 100 000 Lt įplaukė į unijos atsiskaitomąją sąskaitą ir taip buvo padidintas unijos atsiskaitomosios sąskaitos likutis 100 000 Lt. Atliekant šią operaciją, dokumentų, patvirtinančių jos pagrįstumą, nėra. 2004 m. sausio 14 d. kompiuterinėje apskaitoje padarius įrašą sumažintas unijos atsiskaitomosios sąskaitos likutis 100 000 Lt ir fizinių asmenų indėlių iki pareikalavimo sąskaitos likutis. Atliekant šias operacijas faktiškai buvo paslėptas 100 000 Lt grynų pinigų trūkumas fizinių asmenų indėlių iki pareikalavimo sąskaitoje. Trūkumas buvo padengtas iš ieškovo pelno 2004 m. vasario 17 d. valdybos ir stebėtojų tarybos sprendimo pagrindu. Analogiška kompiuterinė apskaitos operacija buvo atlikta 2004 m. vasario 14 d. padarius įrašą sumažinant 16 500 Lt unijos kasos sąskaitą ir fizinių asmenų indėlių iki pareikalavimo sąskaitą taip pat be pirminių dokumentų, patvirtinančių šių operacijų tikrumą ir teisėtumą. Šis trūkumas taip pat padengtas iš ieškovo turto. Atsakovė Radviliškio rajono apylinkės 2007 m. balandžio 17 d. teismo nuosprendžiu išteisinta dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

11Teismas konstatavo, kad atsakovės kaltės dėl pinigų dingimo nenustatyta, t. y. žalos tiesioginiais atsakovės veiksmais nepadaryta. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Ieškovo nurodomi atsakovės veiksmai (neveikimas), t. y. kad ji nebuvo atidi, pasitikėjo darbuotojais, nekontroliavo darbuotojų, teismo nuomone, neturi priežastinio ryšio su atsiradusiais padariniais – pinigų dingimu ar pasisavinimu. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nuosprendyje ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatuota, kad, esant tyčinei kitų nenustatytų asmenų veikai, A. E. R. nenumatė ir negalėjo numatyti atsirasiančių padarinių. Taigi civilinės atsakomybės prasme nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neatidumo, pasitikėjimo darbuotojais, kontrolės stokos ir pinigų dingimo fakto. Neteisėtos operacijos atliktos po darbo valandų, todėl nepagrįstas ieškovo nurodomas neveikimas, t. y. kad darbo pabaigoje atsakovė neperskaičiuodavo kasos. Vyriausiojo buhalterio pareigų tinkamas vykdymas nėra apsaugos nuo neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų garantas ir galėjo turėti įtakos ne žalos išvengimui ir pinigų sugrąžinimui, bet pinigų dingimo išaiškinimo (fakto nustatymo) momentui per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Ieškovui neįrodžius ir teismui nenustačius DK 246 straipsnyje įtvirtintų materialinės atsakomybės sąlygų visumos, t. y. priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo bei nenustačius jos kaltės, ieškinys atmestas.

12Spręsdamas dėl priešieškinio teismas nurodė, kad, atsakovei reikalavimą pareiškus 2007 m. kovo 19 d., su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimas nagrinėtinas nuo 2004 m. kovo 19 d., o ieškinio reikalavimų dalis iki šios datos atmestina praleidus senaties terminą reikalavimams, susijusiems su darbo užmokesčiu, pareikšti. Tuo pačiu pagrindu teismas taip pat atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už 5 darbo dienas nuo 2004 m. gegužės 22 d. iki 2004 m. gegužės 27 d., nes šis reikalavimas buvo pareikštas tik 2008 m. vasario 1 d. Atsakovės reikalavimą priteisti didesnį darbo užmokestį už nurodytus laikotarpius dėl to, kad ji dirbo papildomą darbą ir jos atlyginimas, palyginus su administracijos vadovo, buvo mažesnis, teismas atmetė, nes ieškovės mėnesinis darbo užmokestis buvo nuolatinis – 1600 Lt, dirbama pagal penkių dienų darbo savaitės grafiką, darbo funkcijas atlikdavo darbo laiku. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, nes neįrodytas neturtinės žalos atsiradimo pagrindas ir nėra civilinės atsakomybės pagrindų.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir tenkino ieškinio dalį – priteisė ieškovui iš atsakovės 80 000 Lt žalai atlyginti; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

14Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, kaip vyriausioji buhalterė, buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovo kompiuterinėje buhalterinėje apskaitoje buvo atliekami neteisingi įrašai ir nebuvo išsaugoti pirminiai dokumentai, patvirtinantys kompiuterinių įrašų teisingumą, nustatyta Lietuvos centrinės kredito unijos 2004 m. vasario 17 d. patikrinimo aktu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2004 m. gegužės 18 d. specialisto išvada, liudytojų parodymais. Teismas nustatė, kad apskaitoje buvo užfiksuotos operacijos, kurios neatitinka tikrovės, nes jos nepagrįstos apskaitos dokumentais, jos iš tikrųjų ir neįvyko, nes kompiuterinėje apskaitoje įrašai buvo atlikti, siekiant paslėpti grynųjų pinigų trūkumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Vyriausiasis buhalteris yra atsakingas už apskaitos dokumentų tikrumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, kaip vyriausioji kasininkė, pagal Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles buvo materialiai atsakinga už visų priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų kasininko veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų atlikimo. Nustatyti pažeidimai patvirtina, kad atsakovė netinkamai ėjo vyriausiosios buhalterės ir vyriausiosios kasininkės pareigas, dėl to ieškovui buvo padaryta 116 500 Lt žalos. Atsakovė privalo žalą atlyginti visiškai, nes su ja yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovės darbas buvo susijęs su lėšų išsaugojimu, tačiau dėl padarytų kompiuterinėje apskaitoje tikrovės neatitinkančių, nepagrįstų apskaitos dokumentais įrašų jos neišsaugotos. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės veiksmuose dėl padarytos žalos nėra tyčios. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad Lietuvos centrinės kredito unijos patikrinimų buvo nustatyta Pakruojo ūkininko kredito unijoje nemažai buhalterinės apskaitos organizavimo, už kurį yra atsakingas unijos vadovas, trūkumų, taip pat į atsakovės turtinę padėtį (atleista iš darbo, pensininkė, ieškiniui užtikrinti areštuotas žemės sklypas įvertintas 14 000 Lt), teisėjų kolegija atlygintinos žalos atsakovui dydį sumažino iki 80 000 Lt (DK 257 straipsnio 5 dalis).

15Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti jos priešieškinio reikalavimai, sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, papildomai nurodydamas, kad laikotarpis, už kurį galima priteisti darbo užmokestį, yra ne ieškinio senaties terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, todėl CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo DK 298 straipsnyje nustatytam terminui netaikomos.

16III. Kasacinio skundo argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

181. Dėl vyriausiojo kasininko atsakomybės (DK 246 straipsnis, Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas). Atsakovė nurodo, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, jog darbuotojas-kasininkas yra atsakingas už jam patikėtų pinigų neišsaugojimą pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, būtina nustatyti, kad konkretus darbuotojas darbdavio pinigus priėmė, bet dėl savo kaltų veiksmų ar netinkamo ir (ar) nesąžiningo pareigų vykdymo jam perduotus pinigus prarado (neišsaugojo). Taigi būtina nustatyti, kad pinigai darbuotojui buvo perduoti, nustatyti trūkumą ir jo atsiradimo priežastis, t. y. ar trūkumas atsirado dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pinigų trūkumas ūkio subjekto kasoje turi būti nustatomas vadovaujantis Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 21 punktu, pagal kurį, nustačius pinigų trūkumą kasoje, ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacinė komisija patikrina esamus pinigus; patikrinimas įforminamas pinigų inventorizavimo aprašu. Taigi pinigų ūkio subjekto trūkumas turi būti nustatomas atliekant inventorizaciją. Inventorizacijos metu nustatomas skirtumas tarp kasoje inventorizacijos atlikimo metu esančių pinigų ir pinigų, kurie turėjo būti kasoje pagal pirminius apskaitos dokumentus, kasos pajamų ir išlaidų orderius. Tai leidžia nustatyti trūkumo susidarymo laiką ir mechanizmą. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovo administracijos vadovas, nustatęs pinigų trūkumą, inventorizacijos komisijos nepaskyrė ir kasos inventorizacijos neatliko. Kitų rašytinių įrodymų, kuriuose būtų fiksuota aplinkybė, kad atsakovė neišsaugojo jai perduotų pinigų, nėra. Dėl šios priežasties laikytina, kad byloje nenustatyta, kada atsirado 116 500 Lt trūkumas ir kad šis atsirado būtent atsakovei einant vyriausiosios kasininkės pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra nustatyta, jog ieškovo pinigai buvo patikėti saugoti ir kitiems darbuotojams.

192. Dėl vyriausiojo buhalterio atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo buhalterinės apskaitos programoje atliekamomis operacijomis siekta paslėpti grynųjų pinigų trūkumą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį vyriausioji buhalterė atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą. Siekiant patraukti vyriausiąją buhalterę, su kuria yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, materialinėn atsakomybėn, būtina nustatyti iš esmės visas DK 246 straipsnyje įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Su darbuotoju sudarius visiškos materialinės atsakomybės sutartį jo kaltė preziumuojama, tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė yra materialiai atsakinga už pinigų trūkumą, nenustatęs priežastinio ryšio tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovės teigimu, pinigų trūkumas atsirado ne dėl neteisėtų operacijų, atliktų ieškovo buhalterinės apskaitos sistemoje, bet todėl, kad nenustatytu laiku iki 2004 m. sausio 3 d. nenustatyti asmenys pasisavino ieškovo pinigus. Taigi, neteisingai buhalterinėje apskaitoje parodytos buhalterinės operacijos nelėmė pinigų trūkumo atsiradimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės neveikimo buvo atliktos neteisingos operacijos ir neišsaugoti pirminiai apskaitos dokumentai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala ieškovui padaryta ne dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), bet dėl tyčinių (nusikalstamų) kitų asmenų veiksmų, kurių atsakovė negalėjo numatyti; neteisėtos operacijos atliktos po darbo valandų; buhalterinės apskaitos programoje operacijos, kuriomis slėptas pinigų trūkumas, buvo atliktos atbuline data. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2005 m. gegužės 30 d. išvadą Nr. 11-882 dėl ūkinių operacijų atlikimo vietos ir laiko.

20Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal šio straipsnio 4 dalį – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Atsakovės teigimu, apie 2003 m. gruodžio 31 d. operaciją (operacijos pluoštas Nr. 049), kuri buvo padaryta 2004 m. sausio 3 d., ji nežinojo ir negalėjo žinoti, nes ši operacija buvo atlikta po to, kai buvo užregistruotos 2003 m. gruodžio mėnesį atliktos ūkinės operacijos. Atitinkamai ieškovo buhalterinėje sistemoje parodyta 2004 m. sausio 1 d. operacija Nr. 003 (kai buvo išimti pinigai iš kasos) galėjo būti padaryta po 2004 m. sausio 3 d., t. y. atsakovei užregistravus 2004 m. sausio 1-3 d. atliktas ūkines operacijas, todėl apie jos atlikimą atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atliktos operacijos ir pinigų trūkumas atsirado dėl atsakovės neteisėto neveikimo.

21Pažymėtina, kad nei Buhalterinės apskaitos įstatyme, nei Pakruojo ūkininkų kredito unijos vyriausiojo buhalterio pareiginiuose nuostatuose nėra įtvirtintos vyriausiojo buhalterio pareigos užtikrinti, kad po darbo valandų nebūtų galimybės atlikti buhalterinių operacijų. Pareiga užtikrinti, kad darbo priemonėmis negalėtų pasinaudoti nenustatyti asmenys, tenka administracijos vadovui, kuris turi užtikrinti ieškovo turto apsaugą ir tikslinį panaudojimą. Tokia pareiga nustatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Ieškovo administracijos vadovas nenustatė tokios tvarkos ir nesiėmė priemonių apskaitos dokumentams, registrams ir pinigams apsaugoti. Tai patvirtina 2004 m. vasario 8 d. įvykdyta pinigų iš ieškovo būstinės vagystė.

22Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį – kai to reikalauja viešasis interesas). Šioje byloje kasaciniu skundu yra skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl konkrečios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo.

26Dėl vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo kasininko materialinės atsakomybės darbdaviui taikymo

27Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. DK 253 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, 5 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo, 6 punkte – dėl netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos DK 254 straipsnyje, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visą žalą tuo atveju, kai su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

28Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis.

29Materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Dar viena iš būtinų materialinių atsakomybės sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.). Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Pažymėtina, kad nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Be to, minėta, būtinos dar dvi sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, būtent: kad atsakomybės šalys teisės pažeidimo metu būtų susijusios darbo teisiniais santykiais ir kad žalos atsiradimas būtų susijęs su darbo veikla. Sutartimi gali būti sutarta ir dėl kitų sąlygų.

30Šioje byloje svarbus vyriausiojo buhalterio, atliekančio ir vyriausiojo kasininko funkcijas, materialinės atsakomybės, reglamentuojamos ir specialiųjų teisės normų bei visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, klausimas. Visiška materialinė atsakomybė reiškia, kad darbuotojui taikoma turtinio pobūdžio atsakomybė už jo kaltais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą, kuri nėra ribojama dydžiu. Atlygintinos žalos dydį sudaro padaryta žala, ir jos dydis neribojamas pagal DK ir kitus įstatymus, jeigu visiškos materialinės atsakomybės sutartis galioja (jei ši sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyviosioms nuostatoms ar nėra nuginčyta kaip negaliojanti). Visiškos materialinės atsakomybės sutarties, kuria dažniausiai pagal DK darbuotojui taikoma materialinės ribotos atsakomybės sąlyga pakeičiama į neribotą, nekeičia kitų darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų. Visiška materialinė atsakomybė, atsirandanti dėl turtinės darbuotojo atsakomybės ribų panaikinimo, taikoma kaltės ir kitų materialinės atsakomybės sąlygų pagrindu.

31Pagal nagrinėjamos bylos duomenis atsakovė, kaip vyriausioji buhalterė, tvarkė ieškovo, kaip ūkio subjekto, apskaitą, į kurią privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis); su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje). Pakruojo ūkininkų kredito unijos apskaitos vedimo ir atsiskaitymų mokėjimo nurodymais vykdymo tvarkos 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad kredito unijos apskaitos operaciniam darbui vadovauja vyriausiasis buhalteris; šio dokumento 76 punkte nustatyta, kad visos operacijos, atliekamos pinigais arba mokėjimo nurodymu, kompiuterinės apskaitos programoje turi būti užfiksuotos tą pačią dieną, o 78 punkte – kad vyriausiasis buhalteris atsakingas už pinigų paskirstymą kasininkams, jei šios funkcijos nepaskirstytos kitiems darbuotojams; 82, 99 punktuose nustatytas grynų pinigų perdavimas vyriausiajam buhalteriui po darbo dienos. Pagal Pakruojo ūkininkų kredito unijos vidaus kontrolės organizavimo tvarkos 13.1, 13.5 punktus vyriausiasis buhalteris atsakingas už seife laikomus grynuosius pinigus, kuriuos jis perskaičiuoja pasibaigus darbo dienai ir sutikrina su esančiais apskaitoje. Taip pat šiame dokumente nustatyta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už materialinių vertybių apskaitą, kredito unijos dokumentų registravimą, laikymą ir saugojimą. Pakruojo ūkininkų kredito unijos vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų 6.1, 6.5, 9 punktuose nustatyta, kad vyriausiasis buhalteris tvarko unijos buhalterinę apskaitą, atlieka ir vyriausiojo kasininko pareigas, atsako už pinigų paskirstymą kasininkams, unijos buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Nurodytuose norminiuose dokumentuose įtvirtintos nuostatos yra aktualios įvertinant pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, ar atsakovei pagrįstai taikyta materialinė atsakomybė, ar yra visos DK 246 straipsnyje įtvirtintos sąlygos šiai atsakomybei kilti.

32Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 31 d., 2004 m. sausio 1, 14 d., 2004 m. vasario 14 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijos grynųjų pinigų likučiai kasoje ir fizinių asmenų indėlių iki pareikalavimo sąskaitos likučiai buvo sumažinti 116 500 Lt. Nurodytomis dienomis buvo atliktos tam tikros ūkinės operacijos, kurių metu buvo paslėptas grynųjų pinigų trūkumas ir kurios nebuvo pagrįstos dokumentais. Asmenys, atlikę šias operacijas, nenustatyti. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kada konkrečiai pinigai dingo (buvo paimti ir kas tai padarė) iš kasos, už kurią, minėta, buvo atsakinga atsakovė ir, pagal byloje esančius duomenis, iki 2004 m. vasario 10 d. perdavimo akto surašymo pas ją buvo seifo raktai. Byloje nenustatyta, ar tai tik apskaitoje esantis buhalterinis trūkumas. Sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės yra būtina nustatyti jo atliktą neteisėtą veiką, kuri turėtų būti priežastis žalai atsirasti. Faktinį ieškinio pagrindą ir reikalavimo dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lėšų trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra pakankamas patvirtinimas, kad iš tikrųjų yra padaryta žala, nes nepaneigta, kad tai gali būti apskaitos klaidos ar netikslumai. Be to, yra svarbu, dėl kokių priežasčių ir kada susidarė trūkumas, ar dėl tų priežasčių yra neteisėtos operacijos grynaisiais ar negrynaisiais pinigais. Sprendžiant, ar trūkumas susidarė, t. y. ar lėšos dingo dėl netinkamos apskaitos sudarytų sąlygų, gali būti svarbus pinigų pasisavinimo būdas, laikas ir kitos aplinkybės.

33Vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) atsako už netinkamą apskaitą, kuri tiesiogiai nėra lėšų dingimo priežastis, bet sudaro ar palengvina tam sąlygas. Tokie veiksmai yra pagrindas vyriausiojo finansininko materialinei atsakomybei, o esant sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, visa apimtimi. Atsižvelgiant į konkrečias neteisėto lėšų užvaldymo aplinkybes, netinkamos apskaitos nulemto trūkumo padengimas visa ar pagrindine dalimi tik už tinkamą apskaitą atsakingo asmens nebūtų teisingas. Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino atsakovės darbinių funkcijų atlikimą nurodytų operacijų atlikimo laikotarpiu ir skirtingai sprendė dėl priežastinio ryšio tarp jos veikos ir nustatyto trūkumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už tai, kad nenustatyti asmenys atliko neteisėtas ūkines operacijas, dėl to ieškovas patyrė žalos. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, konstatuodamas, kad byloje nustatyti pažeidimai patvirtina, kad atsakovė netinkamai ėjo vyriausiosios buhalterės ir vyriausiosios kasininkės pareigas, dėl to ieškovui buvo padaryta 116 500 Lt žalos; atsakovės darbas buvo susijęs su lėšų išsaugojimu, tačiau dėl padarytų kompiuterinėje apskaitoje tikrovės neatitinkančių, apskaitos dokumentais nepagrįstų įrašų jos neišsaugotos. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tam, jog būtų konstatuota šioje byloje atsakovės, kaip vyriausiosios buhalterės ir vyriausiosios kasininkės, materialinė atsakomybė už nustatytą trūkumą ar atmestas pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, nebuvo nustatytos visos būtinos faktinės aplinkybės.

34Šioje byloje yra tam tikrų duomenų, kad pas ieškovą nustatytas 116 500 Lt trūkumas. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, ar šis trūkumas atsirado dėl nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų – atliktų ūkinių operacijų 2003 m. gruodžio 31 d., 2004 m. sausio 1, 14 d., 2004 m. vasario 14 d. ir iš kredito unijos seifo paimtų grynų pinigų (jei taip, tai kaip atsakovės netinkamai atliktos darbo funkcijos – neteisėta veika lėmė žalos padarymą), ar dėl atsakovės neteisėtos veikos – tam tikrą laiką netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir kitų teisės aktuose nustatytų pareigų, tarp jų – netinkamai atliktų pareigų pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Pagal nurodytus vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo kasininko funkcijas reglamentuojančius teisės aktus, minėta, atsakovė buvo atsakinga už ieškovo, kaip ūkio subjekto, apskaitą, dokumentų tvarkymą, tinkamą ūkinių operacijų atlikimą, grynųjų pinigų saugumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamai tvarkė ieškovo apskaitą (pvz., Lietuvos centrinės kredito unijos 2004 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2004 m. gegužės 18 d. specialisto išvada), tačiau byloje neištirta, ar būtent dėl šios priežasties ar didžiąją dalimi dėl jos ieškovas patyrė 116 500 Lt žalos, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2003 m. gruodžio 31 d., 2004 m. sausio 1, 14 d., 2004 m. sausio 14 d. nenustatytiems asmenims atliekant neteisėtas ūkines operacijas ir, kaip byloje nustatyta, atsakovei to nežinant, ji negali būti atsakinga už tai, kad šios operacijos nebuvo pagrįstos dokumentais. Minėta, kad nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, kaip viena iš materialinės atsakomybės sąlygų, turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nustatyta žala.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra tinkamai nustatytos visos reikiamos aplinkybės tam, jog būtų galima spręsti, kad būtent dėl atsakovės, kaip vyriausiosios buhalterės ir vyriausiosios kasininkės, veiksmų ar neveikimo ir kaltės atsirado šis trūkumas, kad jis realus. Pažymėtina, kad ieškovas, reikšdamas atsakovei reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo, privalo įrodyti materialinei atsakomybei taikyti reikiamas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tinkamai neištirta, dėl kokių priežasčių atsirado 116 500 Lt trūkumas, ar dėl atsakovės kurį laiką netinkamai tvarkytos finansinės apskaitos, ar dėl kitų asmenų neteisėtai atliktų ūkinių operacijų ir grynųjų pinigų paėmimo iš kredito unijos kasos.

36Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovė nėra atsakinga už ieškovo patirtą 116 500 Lt trūkumą, netinkamai sprendė dėl atsakovės materialinės atsakomybės, ir, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą bei priimti teisingą sprendimą, neviršydamas savo kompetencijos ribų, turėjo patikrinti tiek faktinius, tiek ir teisinius bylos aspektus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar nustatytas priežastinis ryšys, turėjo vadovautis tuo, ar yra nustatytas realus lėšų dingimas, ar jis įvyko grynaisiais ar negrynaisiais pinigais, ar apie atliktas operacijas, lėmusias lėšų dingimą, buvo ar galėjo būti žinoma už apskaitą atsakingam vyriausiajam buhalteriui, ar grynųjų pinigų paėmimo operacija susijusi su vyriausiosios kasininkės tvarkomomis grynųjų pinigų lėšomis, nes už šių pareigų nevykdymą, sukėlusį darbdaviui žalą, atsiranda vyriausiosios kasininkės materialinė atsakomybė. Kadangi priežastinio ryšio, žalos ir kaltės klausimai buvo spręsti neatsižvelgiant į šias nuostatas, tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas yra pagrįstas, nes yra pažeistos DK 246 straipsnio, reglamentuojančio materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, nuostatos. Tai sudaro pagrindą CPK 359 straipsnio 3 dalies pagrindu panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl 80 000 Lt žalos priteisimo ieškovui iš atsakovės ir šią bylos dalį grąžinti šiam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo

38Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priėmus sprendimą grąžinti bylos dalį dėl žalos atlyginimo nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti peržiūrėtas priklausomai nuo teismo priimto procesinio sprendimo šioje byloje (CPK 93 straipsnis).

39Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 40,83 Lt tokių išlaidų. Taip pat kasatorė prašo priteisti 3000 Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas tenkinamas tik iš dalies ir byla grąžinama apeliacinės instancijos teismo nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, bei kasatorės išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti paskirstymo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo ir priimtas naujas sprendimas – priteista ieškovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai iš atsakovės A. E. R. 80 000 Lt žalai atlyginti, 4573,42 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei A. E. R. iš ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos – 1253 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliamas darbuotojo – vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo... 6. Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė priteisti iš atsakovės A.... 7. Atsakovė pareiškė ieškovui priešieškinį prašydama: 1) atnaujinti... 8. Byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad atsakovė į darbą... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir... 11. Teismas konstatavo, kad atsakovės kaltės dėl pinigų dingimo nenustatyta, t.... 12. Spręsdamas dėl priešieškinio teismas nurodė, kad, atsakovei reikalavimą... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, kaip vyriausioji... 15. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovės apeliacinį skundą... 16. III. Kasacinio skundo argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 18. 1. Dėl vyriausiojo kasininko atsakomybės (DK 246 straipsnis, Vyriausybės... 19. 2. Dėl vyriausiojo buhalterio atsakomybės. Apeliacinės instancijos... 20. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės... 21. Pažymėtina, kad nei Buhalterinės apskaitos įstatyme, nei Pakruojo... 22. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 26. Dėl vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo kasininko materialinės... 27. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės... 28. Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti... 29. Materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir... 30. Šioje byloje svarbus vyriausiojo buhalterio, atliekančio ir vyriausiojo... 31. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis atsakovė, kaip vyriausioji buhalterė,... 32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 31 d., 2004 m. sausio... 33. Vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) atsako už netinkamą... 34. Šioje byloje yra tam tikrų duomenų, kad pas ieškovą nustatytas 116 500 Lt... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra tinkamai nustatytos... 36. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pirmosios instancijos... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo... 38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priėmus sprendimą grąžinti bylos dalį... 39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. pažymą apie... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...