Byla 2-185-860/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant pareiškėjai D. A., jos atstovei adv. Vilmai Normantienei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V., A. V., J.-A. V., L. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Nustatė

4Pareiškėja D. A. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:

51) kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), pastatas pirtis (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio ūkio pastatas pažymėtas plane 311/m, ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus ( - )), kiti statiniai (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), priklausė N. G. ir V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, po ½ dalį;

62) kad D. A., a/k ( - ) po savo motinos V. V. mirties (( - )) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (b.l. 53-56).

7Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos bei jos brolių S. - J. V. ir J. - A. V. bei sesers L. K. mama V. V. nuo 1960 metų gyveno faktinėje santuokoje su N. G., adresu ( - ); gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį. V. V. su N. G. negalėjo įregistruoti santuokos, nes ji nebuvo nutraukusi santuokos su J. V., kuriam 1955 metais buvo nustatytas neįgalumas dėl diagnozuotos psichinės ligos. Namų ūkio knygoje N. G. įvardytas kaip šeimos galva, o V. V. - žmona. Gyvendami kartu, N. G. ir V. V., iš bendrų lėšų ir bendru darbu jungtinės veiklos pagrindais įgijo visą N. G. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, pirtį, kitus statinius, esančius ( - ), jame abu iki pat savo mirties gyveno, kartu tvarkė, prižiūrėjo. Pareiškime teigiama, kad tiek N. G., tiek V. V. siekė bendrai, iš bendrų lėšų, bendru darbu įgyti minėtą nekilnojamąjį turtą, todėl šis turtas turi būti pripažįstamas bendrąja daline abiejų asmenų nuosavybe. 1992-05-02 N. G. ir V. V. vienas kito atžvilgiu sudarė testamentus, pagal kuriuos išreiškė savo valią palikti visą mirties dienai priklausiusį turtą pergyvenusiam sutuoktiniui. Kadangi V. V. į minėtą turto dalį savo nuosavybės teisės nebuvo įregistravusi, iškilo būtinybė nustatyti, kokiais pagrindais buvo įgytas minėtas turtas. Taip pat nurodyta, kad ( - ) mirus pareiškėjos mamai V. V., N. G. liko gyventi tame pačiame name. Kadangi turtas buvo registruotas N. G. vardu, o su V. V. jis nebuvo susituokęs, N. G. į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėja taip pat į notarą dėl paveldėjimo bylos iškėlimo nesikreipė, nes tarp jų jokio ginčo su N. G. nebuvo, jie bendrai minėtą turtą prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo mokesčius. Pareiškėja teigia po mamos mirties priėmusi jos likusius asmeninius daiktus, apyvokos reikmenis; beveik kiekvieną savaitgalį važiuodavo pas N. G., padėdavo jam buityje, ūkyje, duodavo pinigų sumokėti reikiamus mokesčius, prižiūrėdavo namus, atlikdavo name smulkius remonto, dažymo darbus, todėl pareiškėja laiko, kad savo veiksmais priėmė palikimą, likusį po savo mamos mirties - per 6 mėnesius po jos mirties priėmė visą po jos likusį turtą, jį valdė, naudojo kaip nuosavą.

8Suinteresuoti asmenys – J. - A. V., J. V. ir A. V., pateiktuose atsiliepimuose (b.l. 62 - 63, 65) su pareikštais reikalavimais sutiko.

9Suinteresuoti asmenys - Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimuose (b.l. 68, 72) neprieštaravo, kad pareiškimas būtų patenkintas.

10Suinteresuotas asmuo – L. K., nustatyta tvarka ir terminu atsiliūepimo į pareiškimą nepateikė.

11Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė palaikė pareiškimą, papildomai paaiškino, jog VĮ Registrų centro išraše nurodyta, jog gyvenamasis namas pradėtas statyti 1960 metais, baigtas 1988 m. Pabrėžė, jog asmenys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, iš jo gavo pajamas ir jas naudojo namo statybai, prie statybos prisidėjo savo asmeniniu darbu. Jų elgesį vertina kaip asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Mano, kad šiems santykiams taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą, t.y. CK 472 straipsnis. Pareiškėjos tikrasis tėtis mirė ( - ) metais; pareiškėjos mama pradėjo gyventi su G. maždaug ( - ) m., o Vilniaus rajone – 1960 metais. Kai mama statė pastatus pareiškėja matė – nes buvo atvažiavusi. 1963 metais buvo mažas kambarėlis, o vėliau po truputį prasiplėtė. Pareiškėja su patėviu statė pirtį; padėjo ūkyje. Kadangi kitais būdais mirusių asmenų nuosavybės dalių nustatyti nėra galimybės, pareiškėja yra vieno iš jų įpėdinė, kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų negali, nes patys savininkai yra mirę, VĮ „Registrų centras“ atmetė pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo jos motinos vardu, todėl pareiškimo tenkinimas yra vienintelis būdas pareiškėjai realizuoti savo turtines teises. Nurodė, jog faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos mirties, patvirtino suinteresuoti asmenys, posėdyje apklausti liudytojai. Pareiškėja po savo motinos mirties buvo paėmusi 2 savaites atostogų, vėliau atvykdavo kas savaitgalį, remontavo gyvenamąjį namą (2-3 mėn. po mamos mirties) – klijavo lubas, tapetus, keitė langų stiklus, remontavo grindis; sumokėdavo mokesčius, tvarkė aplinką. N. G. turtą pareiškėjai žadėjo palikti testamentu, todėl pareiškėja į notarų biurą nesikreipė.

12Suinteresuotas asmuo A. V., S. J. V. teisių perėmėja, 2014-03-19 teismo posėdyje paaiškino, kad močiutės nėra mačiusi, o jos tėtis su broliu ir seserim dalyvavo močiutės laidotuvėse; ten jie susitiko po ( - ) metų; taip pat jos tėtis prieš 5-6 metus buvo ten nuvykęs padėti seseriai D..

13Suinteresuotas asmuo J. - A. V. 2014-03-19 teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, paaiškino, kad ( - ) m. mama vaikus pridavė į vaikų namus; iki ( - ) metų su G. gyveno ( - ); grįžusi ( - ) nusipirko sodo namelį; jis su mama nebendravo; su G. buvo susitikęs porą kartų ir per laidotuves. Jo sesuo D. visas vasaras praleisdavo tame kaime, jis ją nuveždavo, tačiau į namus neidavo. Po mamos mirties seseriai veždavo statybinių medžiagų; ji pusę metų ten viską remontavo.

14Pareiškimas tenkintinas.

15Byloje nustatyta, kad V. V., a.k. ( - ) yra trijų vaikų - pareiškėjos D. A., S. J. V. (jo įpėdiniai – suinteresuoti asmenys A. V. ir J. V.), J.-A. V. ir L. K. motina (b.l. 17-25). V. V. mirė ( - ) (b.l. 7). Jos vardu nuosavybės teise yra registruotas turtas – 0.8500 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (įregistravimo pagrindas – 2004-08-03 Apskrities viršininko sprendimas) (b.l. 10-11). V. V. sutuoktinis J. V. mirė ( - ) (b.l. 9, 21). Pareiškime nurodomas aplinkybes, jog J. V. buvo neįgalus patvirtina ir Medicininės darbingumo ekspertizės komisijos pažyma Nr. ( - ) (1955-04-20 pripažintas I grupės invalidu) (civilinė byla Nr. 2-222-647/2013, b.l. 10-11).

16Pareiškėja nurodo, jog V. V. nuo 1960 metų, dar būdama santuokoje su J. V., apsigyveno su N. G. ir bendromis lėšomis bei bendru darbu jungtinės veiklos pagrindais pastatė (įgijo) gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, pirtį, kitus statinius, esančius ( - ), kurie registruoti N. G. vardu. Siekdama paveldėti po savo motinos mirties visą jai priklausiusį turtą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtas turtas N. G. ir V. V. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

17Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), pastatas pirtis (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus ( - )), kiti statiniai (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), nuosavybės teise yra registruoti N. G. (a.k. ( - ) vardu (b.l. 12-16). Išraše nurodyta, jog gyvenamojo namo statyba pradėta 1960 metais, o baigta – 1988 m. N. G. mirė ( - ) (b.l. 8).

18VĮ Registrų centras 2014-04-08 sprendimu Nr. ( - ) atsisakė išregistruoti N. G. bei įregistruoti V. V. nuosavybės teises į ½ minėto turto.

19Pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie jos mamos gyvenimą su N. G., namo bei ūkio pastatų statybas, teismo posėdyje patvirtino ir suinteresuotas asmuo J. V.. Jis detaliai paaiškino, jog V. V. su N. G. kartu gyveno jau 1958 metais ( - ), iš kur J. V. gavo laišką, ir kad 1960 metais grįžo į ( - ) rajoną. Taip pat minėtas aplinkybes patvirtino teisme apklausta liudytoja K. J., kuri nuo 1968 m. pažįsta pareiškėją, jos mamą; teigė, jog jai atvykus, pareiškėjos mama ir N. G. gyveno kaip vyras su žmona nedideliame namuke; jie viską darė kartu; statė, sodino daržus; V. V. turėjo pinigų ir jais disponavo; N. G. giminaičių niekada nėra mačiusi. Pažymėtina, jog analogiškus parodymus dėl namo statybos ji davė ir apklausta civilinėje byloje Nr. 2-222-647/2013, kurioje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl palikimo priėmimo fakto (civilinė byla Nr. 2-222-647/2013, b.l. 39).

20Vėlesni dokumentai taipogi patvirtina jų bendrą gyvenimą, ūkio vedimą. ( - ) kaimo 1991-1997 metų namų ūkio knygoje (asmeninės sąskaitos Nr. ( - )) N. G. įrašytas šeimos galva, o V. V. – jo žmona; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2010-11-23 pažymoje taipogi nurodyta, kad V. V. gyveno ( - ), katrtu su N. G. ir vedė bendrą ūkį (civilinė byla Nr. 2-222-647/2013, b.l. 3, 21-24). Reikšminga ir tai, jog 1992-05-02 tiek V. V., tiek N. G. sudarė testamentus, kuriais vienas kitam paliko visą turtą (b.l. 26-29).

21Taigi byloje esančių ir aptartų įrodymų visumos, t.y. pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojos parodymų, rašytinių įrodymų, pakanka, pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad V. V. nuo 1960 metų gyveno su N. G. ir bendromis lėšomis bei bendru darbu pastatė gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, pirtį, kitus statinius, esančius ( - ).

22Minėto nekilnojamojo turto statybos pradžios metais Lietuvoje galiojęs RTFSR civilinis kodeksas nereglamentavo fizinių asmenų teisės bendru darbu ir bendromis lėšomis pasistatyti gyvenamąjį namą, tačiau kvalifikuojant tarp V. V. ir N. G. susiklosčiusius santykius, atsižvelgtina į tai, kad ginčo turto statyba buvo baigta tik 1988 metais. Todėl nagrinėjamu atveju, taikytinos 1964 metų Civilinio kodekso, įsigaliojusio 1965 metais, nuostatos. Šio kodekso 472 straipsnio 1 dalis numatė, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. Pagal 1964 m. CK 474 straipsnio 1 - 2 dalis pasiekti tikslui, nurodytam šio Kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.

23Šiuo metu susiformavusioje kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

24Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus apie bendrą N. G. bei V. V. gyvenimą, ūkio vedimą, bendromis lėšomis ir darbu statytus pastatus; bei išanalizavus paminėtas teisės nuostatas bei teismų praktiką ir pareiškėjai negalint gauti reikiamų dokumentų kita tvarka, darytina išvada, jog reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys ( - ), priklausė N. G. ir V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, po ½ dalį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (( - ) str. 2 d. 9 p.).

25Taigi, po V. V. mirties liko turto – žemės sklypas bei ½ dalis aukščiau paminėtų statinių.

26Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Kadangi palikimas po V. V. mirties atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK normos, kurios taip pat numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).

27Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra V. V. mirties diena, t.y. ( - ) (b.l. 7). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo 2000-03-01. Notarės J. Š. 2013-08-12 pažyma patvirtina, kad ( - ) mirus V. V., paveldėjimo byla Vilniaus rajono ( - )-jame notaro biure nėra užvesta, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai neišduoti (b.l. 45).

28Pareiškėja yra mirusiosios V. V. dukra, t.y. pirmos eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Kiti įpėdiniai, t.y. suintersuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, t.y. pripažįsta, jog palikimą po jų motinos mirties priėmė būtent pareiškėja D. A..

29Teismo pasėdžio metu apklausta liudytoja K. J. nurodė, jog po V. V. mirties pareiškėja nuolat atvažiuodavo, darė remontą, sodino bulves ir padėdavo N. G.. Suinteresuotas asmuo J. V. taipogi patvirtino, jog iškart po mamos mirties – apie pusę metų D. A. name darė remontą, ten tvarkydavosi. Suinteresuotas asmuo A. V. paaiškino, jog jos tėvas prieš 5-6 metus važiavo padėti seseriai D.. Byloje yra duomenys, jog vėlesniu laikotarpiu pareiškėja mokėjo mokesčius už elektrą (b.l. 31-43); ( - ) seniūnijos Namų ūkio knygoje (namų ūkio Nr. ( - )) yra 2002-08-07 įrašas, kad namą prižiūri D. A.; nurodyti jos kontaktiniai duomenys (b.l. 44). Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja per šešis mėnesius po mamos V. V. mirties pradėjo naudotis jos turtu kaip savu, t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

30Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t.y. konstatuotina, kad pareiškėja po savo motinos V. V. mirties per šešis mėnesius priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.).

31Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - ) - 448 straipsniais,

Nutarė

32Pareiškimą tenkinti.

33Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), pastatas pirtis (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio ūkio pastatas pažymėtas plane 311/m, ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus ( - )), kiti statiniai (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), priklausė N. G. ir V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, po ½ dalį.

34Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. A. (a.k ( - ) po savo motinos V. V. (a.k. ( - ) mirties, mirusios ( - ), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

35Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

36Sprendimui įsiteisėjus, civilinę bylą Nr. 2-222-647/2013 grąžinti į teismo raštinę (archyvą).

37Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant pareiškėjai D. A., jos... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Pareiškėja D. A. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo paveldėjimo teisės... 5. 1) kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas (unikalus Nr. ( -... 6. 2) kad D. A., a/k ( - ) po savo motinos V. V. mirties (( - )) priėmė... 7. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos bei jos brolių S. - J. V. ir J. - A. V.... 8. Suinteresuoti asmenys – J. - A. V., J. V. ir A. V., pateiktuose... 9. Suinteresuoti asmenys - Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei... 10. Suinteresuotas asmuo – L. K., nustatyta tvarka ir terminu atsiliūepimo į... 11. Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė palaikė pareiškimą,... 12. Suinteresuotas asmuo A. V., S. J. V. teisių perėmėja, 2014-03-19 teismo... 13. Suinteresuotas asmuo J. - A. V. 2014-03-19 teismo posėdyje su pareiškimu... 14. Pareiškimas tenkintinas.... 15. Byloje nustatyta, kad V. V., a.k. ( - ) yra trijų vaikų - pareiškėjos D.... 16. Pareiškėja nurodo, jog V. V. nuo 1960 metų, dar būdama santuokoje su J. V.,... 17. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 18. VĮ Registrų centras 2014-04-08 sprendimu Nr. ( - ) atsisakė išregistruoti... 19. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie jos mamos gyvenimą su N. G., namo bei... 20. Vėlesni dokumentai taipogi patvirtina jų bendrą gyvenimą, ūkio vedimą. (... 21. Taigi byloje esančių ir aptartų įrodymų visumos, t.y. pareiškėjos,... 22. Minėto nekilnojamojo turto statybos pradžios metais Lietuvoje galiojęs RTFSR... 23. Šiuo metu susiformavusioje kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias... 24. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus apie bendrą N. G.... 25. Taigi, po V. V. mirties liko turto – žemės sklypas bei ½ dalis aukščiau... 26. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą,... 27. Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra V. V. mirties diena, t.y. ( - )... 28. Pareiškėja yra mirusiosios V. V. dukra, t.y. pirmos eilės įpėdinė (1964... 29. Teismo pasėdžio metu apklausta liudytoja K. J. nurodė, jog po V. V. mirties... 30. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų,... 31. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - ) - 448... 32. Pareiškimą tenkinti.... 33. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas (unikalus... 34. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. A. (a.k ( -... 35. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo... 36. Sprendimui įsiteisėjus, civilinę bylą Nr. 2-222-647/2013 grąžinti į... 37. Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...