Byla 2A-549-798/2016
Dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, VĮ Registrų centras

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trailana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4871-823/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trailana“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, VĮ Registrų centras.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Railana“ dėl klaidinančio panašumo prašė įpareigoti atsakovę UAB „Trailana“ nutraukti neteisėtus veiksmus – naudoti juridinio asmens pavadinime ieškovės registruoto prekių ženklo „Railana“ žymenį taip pat įpareigoti apeliantę pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymens „railana“, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus.

5Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre anksčiau nei ieškovė pateikė paraišką registruoti prekių ženklą „Railana“. Atsakovė nesutinka kad jos pavadinimas ir ieškovės prekių ženklas yra klaidinamai panašūs, argumentais, susiję su šalių pavadinimų klaidinamu panašumu nėra šios bylos ginčo dalykas.

6Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepimu į ieškinį bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

7Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad registro tvarkytojo darbuotojai prieš laikinai įtraukdami į registrą juridinio asmens pavadinimą, patikrina ar pavadinimas nėra tapatus kitiems pavadinimams, prekių ir paslaugų ženklams. Pavadinimas nėra tapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo. Nustatyti, ar pavadinimas gali būti laikomas klaidinančiai panašiu, nėra registro tvarkytojo kompetencija.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Trailana“ per 60 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti UAB „Trailana“ pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žodinis žymuo „railana“.

10Teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad ieškovė juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. gegužės 26 d., prašymas laikinai įtraukti į registrą juridinio asmens pavadinimą pateiktas 2008 m. gegužės 6 d. (b.l. 14, t. I). Ieškovė yra prekių ženklo „Railana“ (fig.) savininkė.

11Nacionalinė paraiška registruoti prekių ženklą paduota 2011 m. spalio 26 d., ženklas registruotas 2012 m. gruodžio 31 d. 39 klasės paslaugoms pagal tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (vežimas, prekių pakavimas ir sandėliavimas, kelionių rengimas). Tarptautinė ieškovės prekių ženklų registracija atlikta 2015 m. sausio 23 d. (b.l. 76, t. I). 2015 m. sausio 23 d. taip pat registruotas ieškovės Bendrijos prekių ženklas.

12Atsakovė juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. balandžio 12 d., prašymas registruoti juridinį asmenį pateiktas 2011 m. balandžio 8 d. (b.l. 19, t. I). Atsakovė vykdo krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklą (b.l. 22, t. I), šias paslaugas teikia geležinkelio transporto srityje.

13Teismas sprendė, kad ieškovės prekių ženklas ir atsakovės juridinio asmens pavadinimas yra panašūs tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek pagal bendrą sukeliamą įspūdį, o semantinis lyginamųjų žymenų palyginimas nėra galimas, kadangi abu žymenys yra dirbtiniai žodžiai, patys savaime neturintys semantinės prasmės. Teismas taip pat atmetė atsakovės poziciją, kad elementų „rail“ ir „trail“ semantinė prasmė išvertus iš anglų kabos yra skirtinga, dėl ko žymenys nėra semantiškai panašūs, kadangi šių elementų semantinė reikšmė (bėgis, vežimas geležinkeliu ir kelias, takas) nėra nutolusi, o atsižvelgiant į žymenų sąsajas su šalių vykdoma veikla – panaši. Teismas lyginamuosius žymenis laikė klaidinančiai panašiais atžvelgiant į nustatytą ginčo žymenų panašumo laipsnį, šalių vykdomos veiklos panašumą bei iš dalies į ieškovės į bylą pateiktos vartotojų apklausos dėl žodžių „railana“ ir „trailana“ panašumo duomenis (b.l. 101, t. I).

14Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad vėlesnė prekių ženklo registracija savaime suteikia teisę ieškovei ginčyti atsakovės teisę naudoti jai priklausantį juridinio asmens pavadinimą ir netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus naudojant ieškovės registruoto prekių ženklo „railana“ žymenis, kadangi iki teismo sprendimo atsakovė savo juridinio asmens pavadinimą sudarančius žymenis naudoja teisėtai. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, nurodė, kad ieškovė, kurios pavadinimo simbolinė dalis sutampa su jos prekių ženklo žodiniu elementu, yra registruota anksčiau, nei atsakovė, t. y. ieškovė anksčiau nei atsakovė yra įgijusi teises į žymenį „railana“. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė ieškinio reikalavimus pareiškė tik dėl savo kaip prekių ženklo savininkės teisių gynimo, kadangi ieškovė dublike ir teismo posėdžio metu kėlė CK 2.39 straipsnio 3 dalies galimo pažeidimo klausimą, ieškovės galimybė ginti savo kaip prekių ženklo savininkės teises nuo panašaus žymens naudojimo nagrinėjamu atveju tiesiogiai susijusi su atsakovės juridinio asmens pavadinimo naudojimo teisėtumu, kadangi ieškovės prekių ženklas atkartoja jos juridinio asmens pavadinimą, todėl ignoravus argumentus, susijusius su ieškovės išimtine teise naudoti žodinį žymenį „railana“ dar iki prekių ženklo registravimo, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės liktų neišspręstas. Ieškovės pateikti duomenys iš interneto forumo „onliner“ taip pat patvirtina, kad pavadinimai „Railana“ ir „Trailana“ vartotojų yra painiojami (b.l. 64, t. I). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendė, kad atsakovės juridinio asmens pavadinimas neatitinka CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo juridinio asmens pavadinimo pakeitimo CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu.

15Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovė, naudodama pavadinimą „Trailana“ atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, tačiau teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokio pobūdžio atsakovės veiksmus, o minėto straipsnio taikymui nepakanka nustatyti tapataus ar panašaus žymens naudojimo faktą.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Trailana“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas peržengė šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir negalėjo nagrinėti atsakovės pavadinimo ir ieškovės pavadinimo tariamo klaidinančio panašumo klausimo, kadangi ieškovė pareiškė reikalavimus tik dėl jos, kaip prekių ženklo savininkės, teisių gynybos ir šie klausimai apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Nesutiktina su Vilniaus apygardos teismo motyvais, jog ieškovė dublike ir teismo posėdžio metu kėlė CK 2.39 str. 3 d. galimo pažeidimo klausimą. Ieškovė niekada nebuvo pareiškusi aiškiai suformuluoto reikalavimo ginti ne jos, kaip prekių ženklo savininkės, o kaip juridinio asmens pavadinimo savininkės teises. Jei Vilniaus apygardos teismas nebūtų nusprendęs nagrinėti tų reikalavimų, kurių nepareiškė ieškovė, ieškinys, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, būtų atmestas.
  2. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės pavadinimas ir ieškovės prekių ženklas yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs. Teismas nepagrįstai nevertino prekių ženklo kaip visumos ir ignoravo faktą, jog ieškovės prekių ženklas turi ne tik žodinį, bet ir grafinį elementą, kas, remiantis pačios ieškovės atlikta ir pirmosios instancijos teismui pateikta Lietuvos gyventojų apklausa, turi įtakos identifikuojant prekių ženklą “railana”. Atsakovės teigimu žodžiai “rail” ir “trail” yra stiprieji elementai ir yra fonetiškai skirtingi, todėl silpnas elementas “ana” neturi įtakos žodžių fonetiniam panašumui. Be to, žodžiai “rail” ir “trail” išvertus juos iš anglų kalbos kelia skirtingas asociacijas, todėl žodžiai nėra semantiškai panašūs.
  3. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi ieškovės atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, be to, netinkamai įvertino šios apklausos duomenis. Aptariama Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta ydingai, t. y. apklausta auditorija, kuri nėra šalių paslaugų pirkėjas, ir klausimai suformuluoti netinkamai, kadangi buvo vertinami tik žodžiai „Railana“ ir „Trailana“, o ne prekių ženklas „RAILANA“ (kaip žodinių ir grafinių elementų visuma) ir žodis „Trailana“.
  4. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės pavadinimo ir ieškovės prekių ženklo tariamo panašumo laipsnis, tariamas šalių vykdomos veiklos panašumas, leidžia daryti išvadą dėl tariamo klaidinančio atsakovės pavadinimo ir ieškovės prekių ženklo panašumo, net ir nesant vartotojų apklausos. Tokia teismo pozicija prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas, kurį turi įrodyti ieškovas, pateikdamas atitinkamus argumentus ir įrodymus.
  5. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi ištrauka iš interneto svetainės https://forum.onliner.by, kadangi iš pateiktos ištraukos teksto visiškai negalima spręsti, jog žymenys „Railana“ ir „Trailana“ yra painiojami, be to, tai pavienis atvejis.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovė remiasi nagrinėjamu atveju neaktualia teismų praktika.
  2. Teismas negalėjo nepasisakyti dėl šalių pavadinimų klaidinančio panašumo, juo labiau, kad tiek PŽĮ, tiek LAT praktika tiesiogiai nurodo juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo sąsają.
  3. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis ne tik VPB Metodiniais nurodymais, bet ir Vidaus Rinkos Harmonizavimo Tarnybos Vadovu, sprendė dėl atsakovės pavadinimo ir ieškovės prekių ženklo klaidinamo panašumo.
  4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo vadovautis pateikta Lietuvos gyventojų apklausa, kadangi teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Be to, ieškovė į atsakovės kritiką dėl šio įrodymo atsakė dublike, atsakovė naujų argumentų nepateikė, kitos apklausos, kaip ir kitų įrodymų, pagrindžiančių jos kitus atsikirtimus, taip pat.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21Dėl ginčo ribų peržengimo

22Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir negalėjo nagrinėti apeliantės pavadinimo ir ieškovės pavadinimo tariamo klaidinančio panašumo klausimo ir, jeigu nebūtų nusprendęs nagrinėti reikalavimų, kurių apeliantė nepareiškė, ieškinys, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, būtų atmestas.

23Ieškovė, teismo posėdžio metu patikslinusi savo ieškinio reikalavimą, prašė teismo įpareigoti apeliantę nutraukti neteisėtus veiksmus – naudoti juridinio asmens pavadinime ieškovės registruoto prekių ženklo „Railana“ žymenį taip pat įpareigoti apeliantę pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymens „railana“, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus. Teismas ieškiniu atmetė pirmąjį ieškinio reikalavimą, tačiau tenkino antrą – įpareigojo apeliantę pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „railana“.

24Nors apeliantė teigia, kad ieškovė niekada nebuvo pareiškusi aiškiai suformuluoto reikalavimo ginti ne jos, kaip prekių ženklo savininkės, o kaip juridinio asmens pavadinimo savininkės teises CK 2.39 str. 3 d. pagrindu, su šiais teiginiais apeliacinis teismas nesutinka.

25Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bei išdėstyta ieškovės dublike – ieškovė savo materialinį reikalavimą grindė ir aplinkybėmis, susijusiomis CK 2.39 str. 3 d. nuostata, t. y., kad ši nuostata draudžia juridinių asmenų pavadinimų klaidinantį panašumą nepriklausomai nuo PŽĮ nuostatų, ir rėmėsi pagrindiniu įrodymu – tuo, kad ieškovė juridinio asmens pavadinimu „Railana“ buvo įregistruota iki apeliantės pavadinimo įregistravimo. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kiekvienai šaliai buvo suteikta protinga galimybė vienodomis sąlygomis išreikšti savo nuomonę bet kuriuo nagrinėjimu klausimu. Be to, abiem šalims atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai. Tai, kad apeliantė suprato dublike išdėstytą CK 2.39 str. 3 d. teisinį pagrindą materialiam reikalavimui – įpareigoti apeliantę pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „railana“, pagrįsti ir galėjo į jį atsikirti akivaizdu iš apeliantės triplike pateiktų argumentų. Apeliantė pateiktame triplike pati nurodo teisinį ieškinio pagrindą – „ieškovė dublike šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus siekia grįsti tariamu atsakovės pavadinimo ir ieškovės pavadinimo panašumu. Su tokiu ieškovės teiginiu negalima sutikti.“ Tačiau apeliantė ne atsikirtinėjo į ieškovės ieškinio pagrindą remiantis CK 2.39 str. 3 d., o nurodė, kad ieškovė šiais argumentais peržengia ieškinio ribas. Šia aplinkybe apeliantė grindžia ir savo apeliacinį skundą.

26Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeAB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeUAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011).

27Kaip jau minėta, ieškovė savo materialinio reikalavimo – įpareigoti apeliantę pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „railana“, faktiniu pagrindu nurodė aplinkybę, jog ieškovė juridinio asmens pavadinimu „Railana“ buvo įregistruota iki apeliantės pavadinimo įregistravimo. Taip pat nurodė pasirinktą teisių gynimo būdą – CK 2.39 str. 3 d. nuostatą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Įstatymas nedraudžia ieškovui pasirinkti kelis įstatymo nuostatomis įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas reikalavimas, kurį teismas tenkino, suformuluotas ne pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas prekių ženklas, o būtent žymuo „railana“. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė anksčiau nei apeliantė yra įgijusi teises į žymenį „railana“, kadangi ieškovė, kurios pavadinimo simbolinė dalis sutampa su jos prekių ženklo žodiniu elementu, yra registruota anksčiau, nei atsakovė.

28Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai yra, be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus; kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Pirmosios instancijos teismas susidariusioje turėjo spręsti ir priimti tokį sprendimą, kuriuo būtų įvykdytas teisingumas, realiai apgintos ieškovės teisės ir įstatymo saugomi interesai, parinkta proporcinga abiejų šalių interesams pažeistų teisių gynimo priemonė, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Tuo tarpu apeliantė tiek triplike, tiek apeliaciniame skunde pateiktais argumentais suabsoliutina ieškinio rezoliucinėje dalyje raštu suformuluotą ieškinio reikalavimą, t. y. tai, kad ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu prašo įpareigoti apeliantę pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą, ir ignoruoja ieškinio pagrindu nurodomas faktines aplinkybes bei teisinius padarinius, kurių siekia ieškovė.

29Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl CK 2.39 str. 3 d. nuostatos taikymo ir ieškovės teisių gynimo šiuo pagrindu nagrinėjamoje byloje, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas peržengus ginčo ribas.

30Dėl prekių ženklo „Railana“ bei ieškovės pavadinimo „Railana“ ir apeliantės pavadinimo „Trailana“ klaidinamo panašumo

31Apeliacinio skundo ribas sudaro apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai nusprendė dėl ieškovės priekių ženklo ir apeliantės pavadinimo klaidinamo panašumo ir šalių pavadinimų klaidinamo panašumo. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantės pavadinimas ir ieškovės prekių ženklas yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs. Apeliantė šį argumentą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nevertino prekių ženklo kaip visumos ir ignoravo faktą, jog ieškovės prekių ženklas turi ne tik žodinį, bet ir grafinį elementą; žymenys „railana“ ir „trailana“ yra semantiškai nepanašūs; be to, teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl klaidinančio panašumo.

32Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodinis ieškovės prekių ženklo elementas ir apeliantės juridinio asmens pavadinimas yra vizualiai panašūs, o ieškovės prekių ženklo vaizdiniai skirtumai nėra tokie stiprūs, kad pašalintų vizualinį lyginamųjų žymenų panašumą.

33Nors apeliantė teigia, kad teismas nevertino prekių ženklo visumos ir grafinio elemento – stilizuoto rato, su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas lygino prekių ženklą kaip visumą ir nustatė, kad žodinis ieškovės prekių ženklo elementas yra dominuojantis elementas tiek pagal jo poziciją prekių ženkle (centre, didelėmis raidėmis), tiek dėl jo sąsajų su ieškovės bendrovės pavadinimu, o grafinis elementas – ratas, nėra dominuojantis. Apeliantė savo apeliacinio skundo argumentams pagrįsti pasitelkia ieškovės į bylą pateiktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, tačiau vėlesniais apeliacinio skundo argumentais apskritai ginčija minėtą apklausą bei teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi šia apklausa, kuri nėra tinkamas įrodymas, kadangi buvo atlikta netinkamai. Taigi apeliantė savo apeliacinio skundo argumentais iš esmės prieštarauja pati sau, laikosi nenuoseklios pozicijos, dėl ko neaišku, ar apeliantė visgi grindžia savo argumentus byloje esančiais įrodymais – Lietuvos gyventojų apklausa, ar ginčija šiuos įrodymus ir siekia, kad teismas jais nesivadovautų.

34Taip pat nesutiktina, kad ieškovės prekių ženklas ir apeliantės juridinio asmens pavadinimas fonetiškai ir semantiškai nėra panašūs. Apeliantė savo poziciją bando grįsti tuo, kad stiprusis elementas ginčo žymenyse yra „rail“ ir „trail“, tačiau įprastai tariant žymenis „railana“ ir „trailana“ akcentas dedamas gale, kadangi minėti žymenys skiemenuojami „rai-la-na“, „trai-la-na“, o ne „rail-ana“, „trail-ana“. Nors apeliantė teigia, kad žodžiai „rail“ ir „trail“ pagal savo prasmę išvertus juos iš anglų kalbos skiriasi, todėl ir ginčo žymenys semantiškai nepanašūs, su šia pozicija nesutiktina. Visų pirma, kaip nustatė teismas, minėti žymenys yra dirbtiniai žodžiai, patys savaime neturintys semantinės prasmės, todėl jų semantinis palyginimas nėra galimas. Antra, sutiktina su pirmosios instancijos teismo logika, kad žodžių „rail“ ir „trail“ semantinė reikšmė (bėgis, vežimas geležinkeliu ir kelias, takas) nėra nutolusi, o atsižvelgiant į žymenų sąsajas su šalių vykdoma veikla – panaši. Trečia, kaip minėta, žymenys skiemenuojami „rai-la-na“, „trai-la-na“ neakcentuojant jų žodžių pradžios „rail“ ir „trail“, dėl ko nukreipiamas dėmesys nuo semantinės žodžių „rail“ ir „trail“ reikšmės juos verčiant iš anglų kalbos.

35Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė klaidinantį ieškovės prekių ženklo ir apeliantės juridinio asmens pavadinimo panašumą. Apeliantė ginčijo šią išvadą teigdama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais, netinkamai juo vertino, be to, nurodė, kad tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas, kurį turi įrodyti ieškovas, pateikdamas atitinkamus argumentus ir įrodymus.

36Kaip jau nustatyta aukščiau, apeliantė laikosi nenuoseklios pozicijos dėl byloje esančių įrodymų - Lietuvos gyventojų apklausos. Taip pat apeliantė, teigdama, kad teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, vadovaujasi neaktualia kasacinio teismo praktika.

37Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal vėlesnę kasacinio teismo praktiką suklaidinimo tikimybė yra veikiau teisinė kategorija, nei faktinis vartotojų elgesio vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013, žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1239/13). Tuo tarpu apeliantė, vadovaudamasi neaktualia kasacinio teismo praktika, nepagrįstai teigia, kad visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas, kurį turi įrodyti ieškovas, pateikdamas atitinkamus argumentus ir įrodymus. Teismas, remdamasis auščiau išdėstytu kasacinio teismo išaiškinimu, konstatavo klaidinamą panašumą ne remdamasis Lietuvos gyventojų apklausa, o nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovės prekių ženklo ir apeliantės juridinio asmens pavadinimo vizualinio, fonetinio ir bendro sukeliamo įspūdžio panašumo, bei to, kad tam tikra ieškovės ir apeliantės vykdomos veiklos dalis sutampa. Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas dėl klaidinamo panašumo sprendė nepagrįstai remdamasis Lietuvos gyventojų apklausa.

38Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, dėl apeliantės juridinio asmens pavadinimo neatitikimo CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimams, bei nustačius, kad ieškovės prekių ženklas atkartoja jos juridinio asmens pavadinimą, o apeliantės juridinio asmens pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą, teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės juridinio asmens pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovės juridinio asmens pavadinimą.

39Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Railana“ dėl klaidinančio panašumo prašė įpareigoti... 5. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė įsteigta... 6. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepimu... 7. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad ieškovė juridinių... 11. Nacionalinė paraiška registruoti prekių ženklą paduota 2011 m. spalio 26... 12. Atsakovė juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. balandžio 12 d.,... 13. Teismas sprendė, kad ieškovės prekių ženklas ir atsakovės juridinio... 14. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad vėlesnė prekių ženklo... 15. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovė, naudodama pavadinimą... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Trailana“ prašo panaikinti Vilniaus... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 21. Dėl ginčo ribų peržengimo... 22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė šios... 23. Ieškovė, teismo posėdžio metu patikslinusi savo ieškinio reikalavimą,... 24. Nors apeliantė teigia, kad ieškovė niekada nebuvo pareiškusi aiškiai... 25. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bei išdėstyta ieškovės dublike... 26. Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vykdydamas teisinį... 27. Kaip jau minėta, ieškovė savo materialinio reikalavimo – įpareigoti... 28. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai yra, be kita ko, ginti... 29. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 30. Dėl prekių ženklo „Railana“ bei ieškovės pavadinimo „Railana“ ir... 31. Apeliacinio skundo ribas sudaro apeliantės argumentai, kad teismas... 32. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 33. Nors apeliantė teigia, kad teismas nevertino prekių ženklo visumos ir... 34. Taip pat nesutiktina, kad ieškovės prekių ženklas ir apeliantės juridinio... 35. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė klaidinantį ieškovės prekių... 36. Kaip jau nustatyta aukščiau, apeliantė laikosi nenuoseklios pozicijos dėl... 37. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal vėlesnę kasacinio teismo... 38. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas... 39. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti...