Byla e2S-490-640/2018
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybė, Valstybinė įmonė Valstybės žemės fondas

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. K., I. K., R. F. ir M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. K., I. K., M. F., R. F. ieškinį atsakovams R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei įmonei Registrų centras dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybė, Valstybinė įmonė Valstybės žemės fondas.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą valstybinėje žemėje, ( - ), besiribojančioje su žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), nustatant teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą, kurio unikalus Nr. ( - )ir į sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ); 2) Paikinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - )registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. ( - ).
  2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškinyje turi būti išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir pridėti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Ieškinio reikalavimas turi būti suformuluotas tiksliai ir konkrečiai, atitikti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Remiantis prie ieškinio pridėtų dokumentų pagrindu matosi, kad pagal ieškinio 1-ą reikalavimą valstybinis žemės sklypas yra projektuojamas nuosavybės teisių atkūrimui ir iš to seka, kad nurodomas valstybinis žemės sklypas projektuojamas žemėtvarkos planavimo dokumentuose. Šiuo žemėtvarkos planavimo dokumentu turi būti išspręstas ir servitutinio kelio suprojektavimas. Jei toks servitutas nesuprojektuotas, bet būtinas, turi būti skundžiamas pats žemėtvarkos planavimo dokumentas, o servitutas administraciniu aktu. Ieškovams siūlyta pateikti oficialius įrodymus, ar buvo apskųstas, ar yra skundžiamas žemėtvarkos planavimo dokumentas, jeigu nebuvo, nurodyti to priežastis. Pateikti ištrauką iš žemėtvarkos projekto ar suprojektuotame nurodomame valstybinės žemės sklype yra numatytas servitutinis kelias.
  3. Teisme 2017 m. spalio 30 d. gautas ieškovų prašymas/paaiškinimas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo prašoma ieškinį priimti ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybę ir VĮ Valstybės žemės fondą pateikti duomenis apie žemėtvarkos planavimo dokumentus dėl sklypo ( - ).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, netenkinant prašymo dėl dokumentų išreikalavimo
  2. Nustatė, kad teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo buvo nurodyta į ieškinio reikalavimo ryšį su norminiais dokumentais, pateiktinais dokumentais per institucijas ir tai yra trūkumai tiek reikalavimo, tiek prašomų pateikti dokumentų prasme, ir tai vykdytina iš ieškovų (jų atstovo) pusės dėl prašomų dokumentų išreikalavimo per institucijas. Pažymėjo, kad ieškovų atstovas nepateikęs jokių oficialių įrodymų, kad teismo prašomus išreikalauti dokumentus ieškovams institucijos būtų atsisakiusios pateikti.

4III.

5Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Apeliantai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį - ieškinį priimti ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybę ir VĮ Valstybės žemės fondą pateikti duomenis apie žemėtvarkos planavimo dokumentus dėl sklypo Pavasario 14, Avižienių k., Vilniaus r.
  2. Nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Pažymėjo, kad negali būti apribota ar paneigta asmens teisė kreiptis į teismą, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Ieškovai mano, kad ieškinys yra teismingas teismui ir nagrinėtinas, nes atitinka CPK 137 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad teismas akcentavo tik pirmą ieškinio reikalavimą – įpareigoti Nacionalinę žemės ūkio tarnybą administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą valstybinėje žemėje, besiribojančioje su žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), nustatant teisę važiuoti transporto priemonėms į sklypą, kurios unikalus Nr. ( - ) ir į sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ). Tačiau teismas visiškai neatkreipė esminio dėmesio, jog ieškinyje yra suformuotas savarankiškas kitas reikalavimas - panaikinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - ) registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. ( - ). Kadangi ieškinyje yra aiškiai išreikštas reikalavimas, kuriuo siekiama panaikinti tariamu sandoriu nustatytą servitutą, teismas neturėjo teisinio pagrindo nepriimti ieškinio vien dėl to, jog pirmame reikalavime nurodyta, jog prašoma administraciniu aktu nustatyti kitą servitutą.
  3. Ieškovai paaiškino, kad nėra supažindinti su gretimo sklypo žemėtvarkos planavimo dokumentais, jų neturi ir todėl pateikti jų negali. Ieškovai neskundė šių dokumentų, nes nežino, ar tokie dokumentai iš viso yra. Ieškovams nėra žinoma, kad gretimas sklypas jau būtų suprojektuotas ir registruotas. Įrodymai, kad toks sklypas nesuformuotas ir neregistruotas – VĮ Registrų centras žemėlapių išrašas yra pateiktas su ieškiniu, todėl priimant ieškinį teismui ieškovai neturėtų įrodinėti to, ko nežino ir vieši registrai neįrodo priešingai.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovų ieškinys paliktas nenagrinėtas, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo juos ieškovus pašalinti, o ieškovams jų nepašalinus ieškinį paliko nenagrinėtą.
  3. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti oficialius įrodymus ar buvo apskųstas, ar yra žemėtvarkos planavimo dokumentas dėl servituto, jeigu nebuvo, nurodyti to priežastis, bei pateikti ištrauką iš žemėtvarkos projekto ar suprojektuotame valstybinės žemės sklype yra numatytas servitutinis kelias. Teisme buvo gautas ieškovų prašymas ieškinį priimti ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybę ir VĮ Valstybės žemės fondą pateikti duomenis apie žemėtvarkos planavimo dokumentus dėl sklypo ( - ), nes ieškovai neturi gretimo sklypo žemėtvarkos planavimo dokumentų, su jais nėra supažindinti ir jų negali pateikti teismui. Pirmosios instancijos teismas laikė ieškinį nepaduotu, nes ieškovus atstovauja profesionalus advokatas, kuris nepašalino ieškinio trūkumų, t.y. nepateikė oficialių įrodymų, jog kreipėsi į institucijas, tačiau jos neišdavė reikalaujamų dokumentų.
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Ieškinio turinį sudaro ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) ir juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką, jį turi išdėstyti aiškų ir konkretų. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
  5. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
  6. Iš byloje pateikto teismui ieškinio matyti, jog ieškovai nurodė esmines faktines bylos aplinkybes (ieškinio pagrindas), kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat suformulavo atitinkamus reikalavimus (dalykas) - įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą valstybinėje žemėje, nustatant teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypus ir panaikinti žemės sklype registro įrašo Nr. ( - ) registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. ( - ). Todėl nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovų pateiktas procesinis dokumentas atitinka ieškiniui keliamus formos ir turinio reikalavimus, jame suformuluoti reikalavimai yra aiškūs ir suprantami.
  7. Teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nenagrinėja bylos iš esmės, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pateikti dokumentus ir neįvertino aplinkybės, jog ieškovai neturi valstybinės žemės žemėtvarkos planavimo dokumentų/projektų, nežino, ar tokie iš vis yra (nebuvo supažindinti su dokumentais) ir kad dėl to jie pateikė prašymą būtent teismui išsireikalauti reikiamus dokumentus iš valstybės institucijų.
  8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovai aiškiai ir suprantamai nurodė savo ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, o dokumentų išsireikalavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą, o parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, trūkumų šalinimą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo nesprendžia.

8Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu teismas,

Nutarė

9ieškovų G. K., I. K., R. F. ir M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties tenkinti iš dalies.

10Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir ieškovų G. K., I. K., R. F. ir M. F. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai