Byla 3K-3-181/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams D. K. , Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – VĮ Registrų centro Marijampolės apskrities filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį kaip sudarytą vienos šalies atstovui piktavališkai susitarus su kita šalimi, panaikinti šios sutarties registraciją Nekilnojamojo turto registre, restitucijos netaikyti. Ginčo sutartyje ieškovas nurodytas pirkėju, o Marijampolės apskrities valdytojo administracija – pardavėju. Ieškovas teigia, kad ginčo sutarties nepasirašė ir neįregistravo jos Nekilnojamojo turto registre bei neįgaliojo jokio kito asmens tai atlikti; šiuos veiksmus atlikęs asmuo jam nežinomas; ieškovo parašas ginčo sutartyje esąs suklastotas.

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 d. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad bendraatsakove byloje ieškovas nurodė savo buvusią sutuoktinę D. K., kuri nebuvo ginčijamos sutarties dalyvė, nors ginčo turtas įgytas santuokos metu. Kadangi ieškovas jokių reikalavimų D. K. nereiškė, ieškinio aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas jai, nenurodė, tai teismas įpareigojo ieškovą patikslinti duomenis apie byloje dalyvaujančius asmenis, jų statusą arba ieškinio dalyką ar pagrindą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso A ir V. A. , todėl šie asmenys turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip tretieji asmenys. Kadangi ieškovas reikalavimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu grindė teiginiu, kad jis sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi, tai teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio aplinkybes ir nurodyti, kas buvo jo atstovas sudarant ginčijamą sandorį ir kokia buvo atstovaujamojo, t. y. ieškovo, tikroji valia dėl sudaromo sandorio. Teismo nuomone, ieškovas su ieškiniu pateikė netikslius įrodymus, patvirtinančius, kad lėšos už įsigytą ginčo sklypą 1992 m. liepos 20 d. buvo nurašytos Lietuvos banko Marijampolės skyriuje, todėl teismas įpareigojo ieškovą pateikti informaciją, kas mokėjo už ginčo sandoriu pirktą sklypą, jei trečiasis asmuo - pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad šie įrodymai yra būtini sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, o ieškovo prašymas restitucijos netaikyti teismo nesaisto. Teismas įpareigojo ieškovą nurodant aplinkybes ir pateikiant įrodymus pagrįsti, kaip įrodinės faktinį ieškinio pagrindą sudarantį teiginį, kad ginčo sutartį pasirašė ne jis, nes byloje esantys Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarimas ir specialisto 2005 m. birželio 7 d. išvada patvirtina, kad ginčo sutartį pasirašė būtent ieškovas.

6Ieškovas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje išdėstytų nurodymų nevykdė, bet pateikė dokumentą, įvardytą atsiliepimu į šią nutartį, kuriame nurodė nesutinkantis su ja ir manantis, kad teismas gali savo iniciatyva įtraukti dabartinius ginčo žemės sklypo savininkus A. ir V. A. į bylos nagrinėjimą; kadangi ieškovas prašo netaikyti restitucijos, tai jis neprivalo A. ir V. A. pateikti ieškinio nuorašų. D. K. byloje turi būti atsakovė, nes jai, kaip buvusiai ieškovo sutuoktinei ir bendraturtei, teismo sprendimas turės įtakos, be to, ji galėtų paaiškinti teismui dėl šio ginčo. Ieškovas pažymėjo, kad jokio asmens neįgaliojo jam atstovauti sudarant ginčo sandorį.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir išaiškino ieškovui, kad, pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jis vėl turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovas turi pareigą nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir juos pridėti, o jeigu jų pateikti negali, privalo nurodyti tai ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti. Teismas laikė, kad ieškinys neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, todėl, ieškovui per teismo nurodytą terminą jų nepašalinus, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 15 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu, privalo apibrėžti pripažintino negaliojančiu sandorio sudarymo aplinkybes, nurodyti, kurie asmenys, jo manymu, pažeidė jo interesus, sudarydami šį sandorį. Kolegija pritarė apylinkės teismo išvadai, kad ieškovas privalėjo dabartinius ginčo žemės sklypo savininkus įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes teismo sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ar pareigoms, susijusioms su ginčo žemės sklypu. Kolegijos nuomone, ieškovas privalo ieškinyje išvardyti visus dalyvaujančius asmenis (netgi ir tuos, kuriuos įtraukti savo iniciatyva nurodo teismas) bei pateikti jiems įteiktinus procesinių dokumentų nuorašus. Ieškovas pirmosios instancijos teismo nurodymu turėjo pateikti teismui įrodymus ar argumentus, paneigiančius 2005 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje konstatuotą faktą, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovas, arba išdėstyti savo argumentus, dėl ko teismas neturėtų vadovautis specialisto išvada kaip įrodymu. Teisėjų kolegija sprendė, kad, ieškovui nevykdžius savo procesinių pareigų, nepašalinus pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą argumentuoti, kokius reikalavimus jis teikia atsakovei D. K. , kartu nurodydamas, kad ginčo žemės sklypas yra įgytas santuokos metu ir todėl iki šio turto padalijimo buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Kasatorius teigia, kad būtent dėl šios priežasties teisėtai galėjo įgyti (privatizuoti) šį sklypą tik abi šalys. Kasatorius pažymi, kad D. K. gali žinoti kai kurias sklypo tariamo privatizavimo aplinkybes, todėl ir įtraukė ją į bylą atsakove. Tik bylos nagrinėjimo metu teismas gali nustatyti, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, ir jeigu to prašo viena iš šalių, nenutraukdamas bylos, jį pakeisti tinkamu atsakovu.

132. Kasatorius pažymi, kad jis neįtraukė dabartinių ginčo sklypo savininkų į bylą trečiaisiais asmenimis, nes pateiktame ieškinyje nereikalauja taikyti restitucijos šių asmenų atžvilgiu, todėl šioje byloje priimtas sprendimas nesukeltų jiems jokių pasekmių. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą yra šalies teisė, o ne pareiga, todėl teismas gali pasiūlyti, bet ne pareikalauti asmenis įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis. Be to, teismas pats gali įtraukti tokius asmenis į bylą, pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės.

143. Kasatorius neteigia, kad ginčo sutartį sudarė jo atstovas. Jo nuomone, ginčo sandoris sudarytas dėl vienos šalies - Marijampolės apskrities valdytojo administracijos - atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi - asmeniu, suklastojusiu kasatoriaus parašą, kuris kasatoriui nežinomas.

154. Kasatorius teigia, kad pateikė jam prieinamus įrodymus - duomenis, kad 1996 m. spalio - gruodžio mėnesiais AB banke „Nord/LB Lietuva“ jis nemokėjo už žemę. Kasatoriaus nuomone, kitokių duomenų jis negali ir neprivalo pateikti, o jo teiginius, pateikdamas įrodymus teismui, privalo paneigti atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija.

165. Specialisto 2005 m. birželio 7 d. išvadoje konstatuota, kad ginčo sutartyje yra ieškovo parašas, tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir turėtų būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kasatorius teigia, kad dėl šios specialisto išvados jis pareikš savo nuomonę nagrinėjant bylą ir pateiks argumentus, pagrindžiančius papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinybę, o ieškinyje neprivalo išdėstyti argumentų, kuriais remdamasis ginčys specialisto išvadą.

176. Kasatoriaus nuomone, jis pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, o teismas privalo juos vertinti ir priimti sprendimą. Kokios aplinkybės byloje yra svarbios, paduodamas ieškinį sprendžia ieškovas.

18Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasaciniu skundu keliami klausimai susiję su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimu. Ši teisė įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti principai. Jie suponuoja sąžiningo civilinio proceso taisykles, leidžiančias teisinį ginčą spręsti minimaliomis laiko ir lėšų sąnaudomis, užtikrina efektyvų teisingumo sistemos funkcionavimą. Esant principų konkurencijai, būtina užtikrinti jų pusiausvyrą. Daugeliu atveju tokia pusiausvyra įtvirtinta įstatyme, nustatant vienų teisių ribojimus, kad būtų išvengta kitų teisių pažeidimo. Kai principų kolizijos įstatymo nuostatos neišsprendžia, teismas konkrečioje byloje užtikrina principų suderinamumą (CPK 3 straipsnio 1, 6 dalys).

22Konstitucijos 28 straipsnio reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, negalėdamas pateikti įrodymų, pateikia teismui prašymą juos išreikalauti, nurodydamas negalėjimo pateikti priežastį.

23Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kito asmens teises arba nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu teise. Asmuo, įgyvendindamas savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį, daro žalą kitiems asmenims. CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims savo procesinėmis pareigomis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Veikdamas priešingai, asmuo piktnaudžiauja procesu, t. y. teisę kreiptis į teismą panaudoja priešingai jos paskirčiai.

24Ieškovas, sąžiningai pareikšdamas ieškinį, reikalavimą ginti jo teises privalo pagrįsti išdėstydamas ieškinio padavimo metu jam žinomas faktines aplinkybes. Tokių aplinkybių visumos kontekste jis turi argumentuoti savo nuostatą, kad jo teisės buvo pažeistos, todėl yra teisinis pagrindas jas ginti. Išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą ieškovas turi pagrįsti, nurodydamas, kokie asmenys, dokumentai ar kitos įrodinėjimo priemonės jį patvirtina. Jei ieškinio padavimo metu, be faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra žinomos ir kitos aplinkybės, kurios paneigia jo kreipimosi į teismą pagrįstumą, ieškovas privalo pateikti įrodymus ir argumentus, kodėl šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kitaip. Ieškovui to neatlikus, jo ieškinys, atsižvelgiant į objektyviai egzistuojantį prieštaringą faktinį reikalavimo pagrindimą, nebeatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą. Teismas, nustatęs, kad ieškovui, paduodant ieškinį, egzistavo įrodymai, ne patvirtinantys, bet, priešingai, paneigiantys jo išdėstyto ieškinio faktinį pagrindą, privalo imtis priemonių, kad toks ieškinio trūkumas būtų pašalintas. Priešingu atveju teismas, turėdamas duomenų apie ieškovo nurodyto faktinio ieškinio pagrindo neegzistavimą, bet leisdamas toliau vykti procesui, pats sudarytų sąlygas nesąžiningam procesinių teisių naudojimui, pažeistų CPK 7 ir 8 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu, teisėjo vadovavimo procesui principus. Iš šių principų kyla teismo pareiga reikalauti ieškovo pašalinti paaiškėjusius ieškinio trūkumus, užtikrinant greitą ginčo išsprendimą, ir ieškovo pareiga šiuos reikalavimus vykdyti. Įstatymo nuostatos užtikrina teismo reikalavimų efektyvumą – jų nevykdymas ieškovui sukelia neigiamas pasekmes – ieškinio palikimą nenagrinėtą. Kartu taip užkertamas kelias visiškai nepagrįsto ieškinio nagrinėjimui. Taigi teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo aktyviai veikti, kad užtikrintų išvardytų principų laikymąsi, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti.

25Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo. Jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

26Toks nacionalinis teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo reglamentavimas atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, kad teisė į teismą nėra absoliuti - galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Taigi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo, valstybei suteikta galimybė laisvai pasirinkti naudotinas priemones šiame kontekste. Svarbu, kad taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. Jungtinė Karalystė; 1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v. Prancūzija).

27Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, nustatė, kad jau ieškinio padavimo metu egzistavo ikiteisminio tyrimo metu prokuroro priimtas nutarimas, kuriame, įvertinus liudytojų parodymus ir eksperto išvadą, konstatuota, kad ginčijamą sutartį pasirašė pats ieškovas. Šis įrodymas ne pagrindžia, bet išsamiai paneigia ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą įvykdyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą - nurodant aplinkybes ir pateikiant įrodymus pagrįsti, kaip įrodinės faktinį ieškinio pagrindą sudarantį teiginį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė alternatyvius būdus, kuriais ieškovas gali pašalinti ieškinio trūkumus: pateikti teismui įrodymus ar argumentus, paneigiančius 2005 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje konstatuotą faktą, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovas, arba išdėstyti savo argumentus, dėl ko teismas neturėtų vadovautis specialisto išvada kaip įrodymu. Kasatorius su tokia teismo nuostata nesutiko, kasaciniame skunde teigdamas, kad dėl šios specialisto išvados jis pareikš savo nuomonę nagrinėjant bylą ir pateiks argumentus, pagrindžiančius papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinybę, o ieškinyje neprivalo išdėstyti argumentų, kuriais remdamasis ginčys specialisto išvadą. Tokia kasatoriaus nuostata neatitinka procesinių pareigų, taikomų ieškovui pateikiant ieškinį, nurodytų CPK 135 straipsnyje, taip pat bendradarbiavimo su teismu pareigos, siekiant greitai ir tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7, 8 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, konstatavo, kad, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau kaip būtina teismo proceso prielaida. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Tačiau negalimas ir priešingas kraštutinumas – ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas, kai ieškinio faktinis pagrindas nurodytas, tačiau pagal teismo turimus duomenis jis realiai neegzistuoja, yra visiškai nepagrįstas. Jei ieškovas tuo momentu dėl objektyvių priežasčių negali pateikti įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą faktinį pagrindą, jis privalo nurodyti priežastis ir tai, kokiu būdu pašalins egzistuojančius prieštaravimus jo nurodytam ieškinio faktiniam pagrindui.

28Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kadangi ieškovas jokių reikalavimų D. K. nereiškė, ieškinio aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas D. K., nenurodė, tai teismas įpareigojo ieškovą patikslinti duomenis apie byloje dalyvaujančius asmenis, jų statusą arba ieškinio dalyką ar pagrindą. Kasaciniame skunde nurodyta, kad D. K. įtrauktina į bylą atsakove dėl to, kad ginčo žemės sklypas yra įgytas santuokos metu, todėl teisėtai įgyti šį sklypą galėjo tik abi šalys, o D. K. gali žinoti kai kurias sklypo tariamo privatizavimo aplinkybes. Kasatorius nei paduodamas ieškinį, nei vėliau nesuformulavo reikalavimo D. K. ir nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių, t. y. nenurodė pagrindinių ieškinio elemetų – dalyko ir pagrindo. Kasatoriaus nuomone, reikšminga aplinkybė, kad ginčo sklypas įgytas santuokos metu, susieta su jo prielaida, kad D. K. gali žinoti svarbias aplinkybes. Spėjimai, prielaidos negali būti ieškinio faktinis pagrindas. Kasatoriaus nurodytam tikslui – paaiškinti byloje reikšmingas aplinkybes pakanka asmenį kviesti byloje liudytoju, o jei būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms – įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

29Ieškovas atsisakė vykdyti teismo nurodymą pašalinti ieškinio pareiškimo trūkumus, nevykdydamas byloje dalyvaujančių asmenų pareigos bendradarbiauti, siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, kylančios iš teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, kooperacijos principų, todėl teismas, nustatęs reikšmingus ieškinio trūkumus, pagrįstai jį paliko nenagrinėtą.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad egzistuoja viešasis interesas, jog procesu nebūtų piktnaudžiaujama, į teismą nesąžiningai kreipiantis be pagrindo. Piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laiką, patiria neigiamų emocijų. Neužkirtus kelio galimybei teismo procesą naudoti nesąžiningai, priešingai jo tikslams, mažėja pasitikėjimas teismais. Teismas ex officio privalo užtikrinti viešojo intereso apsaugą šiuo aspektu, panaudodamas visas jam suteiktas teises. Taigi teismo teisė taikyti įstatyme nustatytas priemones užkirsti kelią nesąžiningam procesui yra ir teismo pareiga. Tokia teismo teisė ir pareiga įtvirtinta CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Teismas privalo užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu ne tik nagrinėjant bylą, bet ir ją išnagrinėjus bei nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį – taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, prevenciškai užkertant kelią nepagrįstam kreipimuisi į teismą ateityje.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad šalinti kitus teismų įvardytus ieškinio trūkumus kasatorius įpareigotas be pakankamo pagrindo. CPK 47 straipsnyje reglamentuojamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai nurodė A ir V. A. neįtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis kaip ieškinio trūkumą. Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą teismas atlieka veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje; tai reiškia, kad teismas galėjo, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, taip pat bylos nagrinėjimo metu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004).

32Ieškovas, dėstydamas faktinį ieškinio pagrindą, nurodė, kad ginčo sandorį sudarė ne jis, taip pat kad jis nieko neįgaliojo jam atstovauti, todėl tokioje situacijoje teismai nepagrįstai reikalavo kasatoriaus nurodyti, kas buvo jo atstovas sudarant ginčijamą sandorį, kokia buvo kasatoriaus tikroji valia dėl sudaromo sandorio, kas sumokėjo už perkamą žemės sklypą. Ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio juridinio pagrindo - tik faktinį. Tai, kad kasatorius netiksliai parinko įstatyme apibrėžtą sandorio negaliojimo pagrindą, nėra kliūtis nagrinėti ieškinį, tinkamai kvalifikuojant galbūt pažeistas kasatoriaus teises.

33Konstatavus, kad kasatorius pagrįstai įpareigotas ištaisyti ieškinio trūkumus, susijusius su reikalavimo atsakovei D. K. suformulavimu ir pagrindimu, taip pat faktinio ieškinio pagrindo pagrindimu, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo... 5. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi... 6. Ieškovas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą argumentuoti, kokius... 13. 2. Kasatorius pažymi, kad jis neįtraukė dabartinių ginčo sklypo savininkų... 14. 3. Kasatorius neteigia, kad ginčo sutartį sudarė jo atstovas. Jo nuomone,... 15. 4. Kasatorius teigia, kad pateikė jam prieinamus įrodymus - duomenis, kad... 16. 5. Specialisto 2005 m. birželio 7 d. išvadoje konstatuota, kad ginčo... 17. 6. Kasatoriaus nuomone, jis pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio... 18. Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Kasaciniu skundu keliami klausimai susiję su teisės kreiptis į teismą... 22. Konstitucijos 28 straipsnio reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis... 23. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad... 24. Ieškovas, sąžiningai pareikšdamas ieškinį, reikalavimą ginti jo teises... 25. Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau... 26. Toks nacionalinis teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo reglamentavimas... 27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį,... 28. Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos... 29. Ieškovas atsisakė vykdyti teismo nurodymą pašalinti ieškinio pareiškimo... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad egzistuoja viešasis... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalinti kitus teismų įvardytus ieškinio... 32. Ieškovas, dėstydamas faktinį ieškinio pagrindą, nurodė, kad ginčo... 33. Konstatavus, kad kasatorius pagrįstai įpareigotas ištaisyti ieškinio... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...