Byla 3K-3-595/2013
Dėl skolos išieškojimo iš paveldėto turto ir hipotekos sutarties pripažinimo galiojančia

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovams R. N. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl skolos išieškojimo iš paveldėto turto ir hipotekos sutarties pripažinimo galiojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje sprendžiami kelių asmenų palikimą priėmusių įpėdinių atsakomybės pagal palikėjų kreditoriaus reikalavimą ir valstybės atstovavimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose klausimai.

6Ieškovas Z. B. prašė teismo priteisti iš atsakovų R. N. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, solidariai 51 792 Lt skolos, 0,5 procento dydžio mėnesio palūkanų, skaičiuojamų po 258,96 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki paskolos sumos gražinimo dienos iš paveldėto turto po V. B. ir G. B. mirties 2009 m. rugpjūčio 18 d.; pripažinti galiojančia 2009 m. birželio 5 d. hipotekos sutartį, sudarytą įkeičiamo daikto savininkų V. B. ir G. B. ir kreditoriaus Z. B. , dėl žemės sklypo ( - ) įkeitimo, užtikrinant 2009 m. birželio 5 d. paskolos sutarties įvykdymą.

7Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 5 d. jis su V. B. sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria ieškovas perdavė V. B. 15 000 eurų, t. y. 51 792 Lt (15 000 eurų x 3,4528 Lt). Paskolos gavėjas V. B. įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 5 d., mokėti 0,5 procento palūkanas per mėnesį. Skolininko V. B. sutuoktinės G. B. sutikimą dėl sutuoktinio sudaryto sandorio patvirtina jos parašas 2009 m. birželio 5 d. paskolos raštelyje. 2009 m. rugpjūčio 17 d. mirus V. B. ir G. B. kreditorių interesai turi būti tenkinami iš viso sutuoktinių turto (palikimo).

8Dėl 2009 m. birželio 5 d. hipotekos sutarties, sudarytos įkeičiamo daikto savininkų V. B., G. B. ir kreditoriaus Z. B. , dėl žemės sklypo ( - ) įkeitimo, užtikrinant 2009 m. birželio 5 d. paskolos sutarties įvykdymą, ieškovas nurodė, kad susitarimas dėl įkeitimo nebuvo įformintas nustatyta tvarka, t. y. nepatvirtintas notaro ir neužregistruotas hipotekos registre (CK 4.185 straipsnis) dėl paskolos suteikimo skubotumo ir V. B. netikėtos mirties, nors šalių valia buvo sudaryti hipotekos sutartį ir įkeisti tą turtą, kuris nurodytas sutartyje. Ieškovo nuomone, yra visos sąlygos, nustatytos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, tam, kad teismas pripažintų privaloma notarine tvarka nepatvirtintą sandorį galiojančiu.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. birželio 5 d. su V. B. sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino V. B. 15 000 eurų iki 2009 m. rugsėjo 5 d., numatant 0,5 procento mėnesio palūkanas. Sutartyje V. B. nurodė „užstatu palieku privačios žemės sklypo originalius dokumentus, reg. Nr. ( - ), vers. Nr. 7, pirkimo originalią sutartį Nr. (CK 6.392 str.) ir žemės sklypo planą, originalų, sklypas neįkeistas ir neužstatytas 3-iųjų asmenų nėra“. Sutartį pasirašė V. B. ir G. B. . Skola ieškovui negrąžinta. G. B. turtą paveldi jos sesuo R. N., o V. B. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Atsakovai paveldėjo po 1/2 dalį sutuoktinių turto, priimdami palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Atsakovai neginčija pagrindinės prievolės – 51 792 Lt skolos, atsakovo Lietuvos valstybės atstovo nuomone, ją turi mokėti atsakovai lygiomis dalimis. Atsakovė R. N. neginčijo ieškovo prašomų priteisti palūkanų; atsakovo Lietuvos valstybės atstovas neginčija palūkanų dydžio, tik jų mokėjimo terminą, t. y. pripažino tik 621,50 Lt palūkanų, kurios susidarė iki V. B. mirties.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovės R. N. iš paveldėto G. B. , mirusios 2009 m. rugpjūčio 18 d., turto pagal apyrašą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš jam perėjusio V. B. , mirusio 2009 m. rugpjūčio 18 d., turto pagal apyrašą 51 792 Lt skolos, 0,5 procento dydžio mėnesio palūkanų, skaičiuojamų po 258,96 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 51 792 Lt sumą nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki skolos gražinimo dienos.

12Teismas vadovavosi CK 5.52, 5.53 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje M. V. v. E. Ž. , bylos Nr. 3K-3-135/2011, išaiškinimais ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai pripažįsta 51 792 Lt skolą, nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai 51 792 Lt skolą (CK 6.870, 6.873 straipsniai).

13Dėl palūkanų priteisimo teismas vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž. , byla Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V. , byla Nr. 3K-7-190/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. E. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2011). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, perėmė visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, todėl, per nustatytą terminą neįvykdžius palikėjo piniginės prievolės, atsakovė privalo sumokėti ieškovui palūkanas, kaip tai privalėjo padaryti palikėjas, tačiau neviršijant V. B. paveldėto turto tikrosios vertės. Ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 0,5 procento mėnesio palūkanų, skaičiuojamų po 258,96 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 6.872 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki paskolos sumos grąžinimo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalies). Vadovaudamasis CK 5.62 straipsniu teismas nustatė, kad iš atsakovo Lietuvos valstybės palūkanos priteistinos neviršijant V. B. paveldėto turto tikrosios vertės.

14Spręsdamas dėl 2009 m. birželio 5 d. hipotekos sutarties teismas vadovavosi CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, 4.185 straipsniu, nustatė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2009 m. birželio 5 d., turėjo būti įvykdyta 2009 m. rugsėjo 5 d., o iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. V. B. mirties ir prievolės įvykdymo termino suėjimo hipotekos sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka ir įregistruota. Ieškovas neįrodė, kad V. B. būtų vengęs tinkamai įforminti sutartį, priešingai – nurodė, kad pasitikėjo juo, vadinasi, prisiėmė riziką dėl nepakankamo prievolės užtikrinimo ir hipotekos santykių neišviešinimo. V. B. mirties faktas negali būti pakankama sąlyga patvirtinti CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu hipotekos sutartį. Priešingu atveju ieškovas, žinodamas apie kitus V. B. kreditorius, neturėdamas svarbaus ir išskirtinio intereso, įgytų prioritetą prieš kitus kreditorius iš paveldėto V. ir G. B. turto pagal apyrašą. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Medicinos bankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-14/2011), nurodė, kad ieškovo ir V. B. sudarytos sutarties dalis, kuria, anot ieškovo, jie susitarė įkeisti žemės sklypą, turi trūkumą – joje neaptartas ant šio žemės sklypo stovinčių pastatų likimas (CK 4.171 straipsnio 2, 12 dalys (sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) ir šio klausimo dėl V. ir G. B. mirties nebegalima išsiaiškinti. Teismo manymu, sutarties turinys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad V. B. turėjo valią įkeisti žemės sklypą.

15Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.

16Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovu šioje byloje patraukta Lietuvos valstybė. Dėl V. B. palikimo priėmimo į Šilutės rajono 1-ąjį notaro biurą kreipėsi Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija, kuri nurodė, kad V. B. palikimą perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Teismas vadovavosi Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2 punktu, bylos iškėlimo metu galiojusių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-205 patvirtintų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 1, 10.34 punktais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-205 „Dėl apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų nuostatų patvirtinimo“ ir sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo atstovauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesams.

17Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju prievolė pagal vieno iš sutuoktinių sudarytą sandorį gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Šiuo atveju mirusių sutuoktinių turtas po 1/2 dalį atiteko įpėdinei pagal įstatymą – atsakovei R. N. ir paveldėjimo teise perėjo atsakovui Lietuvos valstybei. Paveldėjimo teisės liudijimas ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduoti vadovaujantis 2012 m. kovo 12 d. antstolės A. P. sudarytu papildytu turto apyrašu. Tiek įpėdinė pagal įstatymą – atsakovė R. N. už palikėjos skolas atsako paveldėtu turtu, tiek ir valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Taigi nėra pagrindo taikyti CK 6.10 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias solidariosios pareigos perėjimą prievolės šalių įpėdiniams. CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. E. Ž., bylos Nr. 3K-3-135/2011). Toks aiškinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepagrįstai neapriboja mirusio skolininko kreditoriaus interesų, nes priešingu atveju kreditorius atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

18Dėl palūkanų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad paveldėjimas yra universalus mirusio fizinio asmens teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam asmeniui (įpėdiniui) palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis), todėl nepagrįstas argumentas, kad palūkanas už palikėjo skolą valstybė turėtų mokėti tik nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos. Priėmus palikimą valstybei pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalyje).

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie argumentai:

211. Dėl valstybės atstovavimo. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė atsakovą – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Nagrinėjant civilinę bylą į procesą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos įtraukta nebuvo, nors ji priėmė V. B. palikimą. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, Inspekcijos neįtraukus į procesą; taip nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dalyvaudama bylos nagrinėjimo procese, neturėjo įgaliojimų atstovauti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Finansų ministro 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-249 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų 9.7 punkte nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos vykdo valstybės paveldėto turto perėmimą, rodymą apskaitoje, saugojimą, realizavimą, grąžinimą ir pripažinimą atliekomis. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra atskiri juridiniai asmenys. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. sausio 2 d. įgaliojimu Nr. V2-7 atstovas N. A. nebuvo įgaliotas atstovauti kito juridinio asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos – interesams. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 266 straipsnį ir priėmė sprendimą dėl neįtraukto byloje asmens. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33 patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatai, kuriuose nėra nustatytos funkcijos vykdyti valstybės paveldėto turto perėmimą, rodymą apskaitoje, saugojimą, realizavimą, grąžinimą ir pripažinimą atliekomis. Tokia funkcija finansų ministro 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-249 nustatyta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Taigi Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėjo atstovauti Lietuvos valstybei, kaip V. B. turto paveldėtojai. Nors civilinės bylos iškėlimo momentu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vykdė nurodytas funkcijas, kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu keitėsi tiek Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos funkcijos, pastarajai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji apskaitė paveldėtą V. B. turtą, kuriuo ir disponuoja.

222. Dėl paveldėtojų solidariosios atsakomybės. Paveldėjimo teisėje valstybė yra specifinis paveldėjimo teisės subjektas, kuris neturi teisės atsisakyti priimti palikimą esant sąlygoms, nustatytoms CK 5.62 straipsnyje. Vykdant CK 5.11, 5.50 straipsnio nuostatas valstybė negali kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nepraėjus 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas turėjo padalyti paveldėtojų atsakomybę teisių perėmėjams. Tokiu atveju kreditoriaus interesai nenukentėtų, nes paveldimas turtas įpėdiniams perėjo pagal antstolio turto apyrašą, todėl už palikėjo skolas jie atsako, neviršydami jiems perėjusio paveldėto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į CK 6.5 straipsnio, 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatas. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-182-513/2013, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią skolininkų daugeto atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Taikant šias normas, turi būti atsižvelgiama ir į CK 6.6 straipsnio nuostatas. Solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas įpėdiniams atsiranda tik tada, kai palikimas yra priimamas CK 5.52 straipsnio nustatytais būdais – kai įpėdiniai priima palikimą turto valdymo perėmimu arba paduoda pareiškimą notarui. Kadangi šiuo atveju prievolės dalykas yra pinigai, t. y. prievolės dalykas yra dalus, tai turi būti nustatomos įpėdinių atsakomybės dalys. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinių atsakomybę už palikėjų skolas paveldėtu turtu ir įstatymo leidėjas šiuo atveju nenurodė, kad, esant keletui įpėdinių, taikytina solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas (CK 5.53 straipsnis), o analogija negalima. Solidariosios atsakomybės už palikėjo skolas palikimą priėmus pagal apyrašą taikymas pažeistų tiek kreditoriaus, tiek skolininkų teises bei prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditoriui pasinaudojus CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, paveldėto turto dalies gali neužtekti reikalavimams patenkinti, o skolininkas, įvykdęs prievolę, gali negauti iš kito bendraskolio paveldėto turto dalies regreso tvarka to, kas jam priklausytų pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, nes paveldėto turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkui neįvykdžius kreditoriaus reikalavimo grąžinti skolą pinigais, vertė gali keistis. Kadangi nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už patikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tai apeliacinės instancijos teismas turėjo padalyti skolininko įpėdinių atsakomybę.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas, o apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinti nėra pagrindo. Nurodomi šie argumentai:

241. Dėl valstybės atstovavimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra Lietuvos valstybė, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir ši išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. D. prašymą, bylos Nr. 3K-3-243/2011). Ieškovas nurodo Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2 punkto, bylos iškėlimo metu galiojusių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-205 patvirtintų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33 patvirtintų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 1 punkto nuostatas. Ieškovo teigimu, nors funkcijos vykdyti valstybės paveldėto turto perėmimą, rodymą apskaitoje, saugojimą, realizavimą, gražinimą ir pripažinimą atliekomis finansų ministro 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-249 perkelta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, tačiau vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33 patvirtintų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 10.24 punktu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija byloje turėjo įgaliojimus atstovauti valstybės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai pažeidė CPK 266 straipsnį. Be to, nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija laikė save tinkamu Lietuvos valstybės atstovu ir nekėlė klausimo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsakovo atstovavimo aplinkybė neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

252. Dėl paveldėtojų solidariosios atsakomybės. Teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje M. V. v. E. Ž. , bylos Nr. 3K-3-135/2011, išaiškinimais, kad CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, jog, esant keliems įpėdiniams, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Būtent toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju jie atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Tokia nuostata atitinka ir teisės doktriną (A. Vileita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė. Justitia 5, p. 29). Kasaciniame skunde pateiktas Klaipėdos apygardos teismo (civilinė byla Nr. 2A-182-513/2013) išaiškinimas dėl paveldėtojų atsakomybės prieštarauja pirmiau nurodytam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 daliai, pagal kurią žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

26Dėl CK 5.50 straipsnio 4 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant faktinei situacijai, kai pirmos–ketvirtos eilės įpėdinių nėra, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir palikimą toks įpėdinis turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. L. K. , bylos Nr. 3K-3-441/2009). Nesant kitų mirusiojo V. B. įpėdinių, valstybės atstovas neprivalėjo laukti aštuoniolika mėnesių tam, kad priimtų mirusiojo palikimą, ir taip nepagrįstai vilkinti šią bylą. Teismo sprendimu yra solidariai priteista skola pagal paveldėto turto apyrašą, t. y. skola bus išieškoma neviršijant paveldėto turto vertės, valstybės interesai nenukentės. Valstybės atstovui pateikus kasacinį skundą, pažeidžiamas ieškovo kaip kreditoriaus interesas atgauti skolą; ši civilinė byla tęsiasi jau beveik ketverius metus. Ieškovo nuomone, kasaciniu skundu prašant panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, siekiama dar ilgiau užvilkinti bylos procesą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl kelių asmenų palikimą priėmusių įpėdinių atsakomybės pagal palikėjų kreditoriaus reikalavimą

30Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž. , byla Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V. , byla Nr. 3K-7-190/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. E. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2011; kt.).

31CK 5.52 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Ši teisės norma taikoma, kai paveldi keletas įpėdinių; jie atsako palikėjo kreditoriams solidariai pagal įstatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. E. Ž. , bylos Nr. 3K-3-135/2011).

32Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojama situacija, kai kreditorius nukreipia išieškojimą į įpėdinius kelių palikėjų, kurie turėjo solidariąją prievolę kreditoriui (skolininkų daugetas). Tais atvejais, kai vienu metu miršta abu solidarieji skolininkai, jų kreditorių teisės ginamos taikant solidariąją atsakomybę atskirai kiekvieno iš jų įpėdiniams, priėmusiems palikimą. Skirtingų palikėjų įpėdiniams solidariosios atsakomybės pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį neatsiranda (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai vienu metu atsiranda keli palikimai (kai miršta keli palikėjai, turėję solidarių prievolių), jų kreditorių reikalavimai dalijami, jei prievolės dalios (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Už piniginio reikalavimo dalį, tenkančią palikėjui, atsako jo įpėdinis, o jeigu yra keletas įpėdinių, jie atsako solidariai už atitinkamą prievolės dalį.

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybė priėmė palikimą mirusiojo V. B. , o R. N. – mirusiosios G. B. Taigi kiekvienas iš įpėdinių paveldėjo ne to paties, o skirtingo palikėjo turtą. Jie palikimą priėmė vieni, nesant kitų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl neatsirado įstatyminio pagrindo taikyti jiems solidariąją atsakomybę už palikėjų solidariąją skolą jų kreditoriui. Teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo nukreipimą į pavedėtą turtą pagal apyrašą, neatsižvelgė į tai, kad mirusių vienu metu sutuoktinių dalių nustatymas bendrame turte reiškia ir dalių nustatymą turtinėse prievolėse (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnio 1 punktas, 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Teismai, taikydami solidariąją atsakomybę skirtingo paveldėtojo įpėdiniams, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija šią teisės normos taikymo klaidą ištaiso pakeisdama bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir nustatydama lygias dalis kiekvienam įpėdiniui tenkančioje prievolėje (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34Dėl valstybės atstovavimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose

35CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos palikimo perėjimo valstybei sąlygos ir tvarka. Šios teisės normos 3 dalyje nustatyta valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ir tokios atsakomybės ribos, būtent: valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Teismai, nagrinėdami kreditorių reikalavimus valstybei, kaip palikimą priėmusiam subjektui, į procesą jos interesams atstovauti įtraukdavo atitinkamas valstybines mokesčių inspekcijas. Nuo 2012 m. balandžio 6 d. apskričių mokesčių inspekcijos atstovauja valstybės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesams teismuose pagal savo kompetenciją (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33 patvirtintų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 10.24 punktas). Finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų 9.7 punkto nauja redakcija, priimta finansų ministro 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-249 (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 29 d.), nustatyta, kad ši institucija vykdo valstybės paveldėto turto perėmimą, apskaitą, saugojimą, realizavimą ir grąžinimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas valstybei 2009 m. lapkričio 19 d., todėl Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija proceso pradžioje valstybei atstovavo pagal kompetenciją, bet pakeitus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatus ši kompetencija pakito. Dėl to byloje turėjo būti pakeistas ir valstybės atstovas, tačiau Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija toliau atstovavo valstybei, nors turėjo informuoti teismą apie atstovo pasikeitimą, pateikė kasacinį skundą. Kiti proceso dalyviai nekelia klausimo dėl netinkamo valstybės atstovavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės atstovų pagal teisės aktus pasikeitimas, jeigu pradėtas teismo procesas baigiamas dalyvaujant nepakeistam atstovui, nesudaro absoliutaus pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus kaip priimtus nedalyvaujant proceso šaliai (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, dėl procesinio pažeidimo – valstybės atstovo nepakeitimo – nebuvo neteisingai išnagrinėta byla, nes, kaip minėta, Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos kasacinis skundas buvo priimtas ir iš dalies tenkinamas, todėl valstybės teisės šioje byloje ginamos tinkamai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nustatyto procesinio pažeidimo pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 22 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 35,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Kadangi ieškinys iš esmės yra patenkintas, tai teisėjų kolegija, išspręsdama šalių ginčą tik dėl atsakovų prievolės ieškovui rūšies nustatymo, bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neperskirsto.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutarties ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis dėl skolos ir palūkanų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

40priteisti ieškovui Z. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės R. N. (a. k. ( - ) 25 896 Lt skolos, 0,5 procento dydžio mėnesio palūkanų nuo 2009 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 25 896 Lt sumą nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki skolos grąžinimo dienos, neviršijant jos pagal apyrašą paveldėto G. B. (a. k. ( - ) mirusios 2009 m. rugpjūčio 18 d., turto tikrosios vertės;

41priteisti ieškovui Z. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), 25 896 Lt skolos, 0,5 procento dydžio mėnesio palūkanų nuo 2009 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 25 896 Lt sumą nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki skolos grąžinimo dienos, neviršijant jai pagal apyrašą perėjusio V. B. (a. k. ( - ) mirusio 2009 m. rugpjūčio 18 d., turto tikrosios vertės.

42Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutarties ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

43Priteisti iš ieškovo Z. B. (a. k. ( - ) 35,13 Lt (trisdešimt penkis Lt 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje sprendžiami kelių asmenų palikimą priėmusių įpėdinių... 6. Ieškovas Z. B. prašė teismo priteisti iš atsakovų R. N. ir Lietuvos... 7. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 5 d. jis su V. B. sudarė rašytinę... 8. Dėl 2009 m. birželio 5 d. hipotekos sutarties, sudarytos įkeičiamo daikto... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. birželio 5 d. su V. B. sudarė... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu tenkino... 12. Teismas vadovavosi CK 5.52, 5.53 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 13. Dėl palūkanų priteisimo teismas vadovavosi kasacinio teismo formuojama... 14. Spręsdamas dėl 2009 m. birželio 5 d. hipotekos sutarties teismas vadovavosi... 15. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovu šioje byloje patraukta... 17. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, 3.109... 18. Dėl palūkanų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės... 21. 1. Dėl valstybės atstovavimo. Pirmosios instancijos teismas priimtame... 22. 2. Dėl paveldėtojų solidariosios atsakomybės. Paveldėjimo teisėje... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad kasacinis skundas yra... 24. 1. Dėl valstybės atstovavimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra Lietuvos... 25. 2. Dėl paveldėtojų solidariosios atsakomybės. Teismai vadovavosi Lietuvos... 26. Dėl CK 5.50 straipsnio 4 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs,... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl kelių asmenų palikimą priėmusių įpėdinių atsakomybės pagal... 30. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta... 31. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu palikimą... 32. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojama... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybė priėmė palikimą mirusiojo V.... 34. Dėl valstybės atstovavimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose... 35. CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos palikimo perėjimo valstybei sąlygos ir... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 22 d.... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 40. priteisti ieškovui Z. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės R. N. (a. k. ( - ) 25 896... 41. priteisti ieškovui Z. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo Lietuvos valstybės,... 42. Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 43. Priteisti iš ieškovo Z. B. (a. k. ( - ) 35,13 Lt (trisdešimt penkis Lt 13... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...