Byla 2A-182-513/2013
Dėl kreditinių reikalavimų iš paveldimo turto priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovėms R. N. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei trečiajam asmeniui atsakovės pusėje Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kreditinių reikalavimų iš paveldimo turto priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovių solidariai 51 792 Lt skolos, 1 294,80 Lt palūkanų už penkis mėnesius ir po 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-06-23 paskolino V. B. 15 000 Eur arba 51 792 Lt. V. B. šiai sumai išdavė vekselį. Pasibaigus vekselyje nurodytam terminui skolininkas skolos negrąžino, o jis nepateikė vekselio vykdymui (akceptavimui ir apmokėjimui), nes V. B. vis žadėjo jį apmokėti gera valia. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 45 str., 79 str. laiku nepateikė vekselio vykdymui, tai šis vekselis patvirtina skolą ir tapo dokumentu, kurio pagrindu ieškovas gali reikalauti sugrąžinti iš jo gautus pinigus – 51 792 Lt. Taip pat reikalauja už 5 mėnesius 6 proc. palūkanas, kas sudaro 1294,80 Lt (51 792 Lt x 6 proc. : 12 mėn. x 5 mėn.). 2009-08-18 V. B. žuvo kartu su sutuoktine G. B., todėl iki šiol ieškovui skola negrąžinta, nes nebuvo aišku, kas paveldėjo ar paveldės Barcių turtą. V. B. ir G. B. vardu yra likę žemės sklypai, transporto priemonės. V. B. dalį paveldės Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip Lietuvos valstybės atstovė, o G. B. palikimą priėmė jos sesuo R. N.. Todėl, minėti asmenys, vadovaujantis CK 5.52 str. privalo atsakyti solidariai, nes paskola buvo suteikta šeimos interesams tenkinti.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-11 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovių R. N., iš paveldėto G. B., mirusios 2009-08-18, turto pagal apyrašą bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš perėjusio jai V. B., mirusio 2009-08-18, turto pagal apyrašą: 51 792 Lt skolos, 1 079 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-06-23 iki

42009-11-23, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 52 871 Lt sumą nuo 2009-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui E. D.. Teismas priteisė iš R. N., iš paveldėto G. B., mirusios 2009-08-18, turto pagal apyrašą bylinėjimosi išlaidas:

51 395,89 Lt ieškovui E. D., 36,74 Lt į valstybės biudžetą. Priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš perėjusio jai V. B., mirusio 2009-08-18, turto pagal apyrašą 1 395,89 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. D.. Teismas nurodė, kad atsakovės pripažįsta

651 792 Lt skolą, todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, iš atsakovių solidariai priteistina 51 792 Lt skola ieškovui E. D.. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų minmisterijos, perėmė visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas, todėl per nustatytą terminą neįvykdžius palikėjo piniginės prievolės – atsakovė privalo sumokėti ieškovui palūkanas, kaip tai privalėjo padaryti palikėjas, tačiau neviršijant V. B. paveldėto turto tikrosios vertės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti tik iš atsakovės Lietuvos valstybės, nes ją atstovaujančios institucijos atstovas nepripažino ieškinio, tačiau įvertinęs proceso eigą, šios šalies atstovo elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, tokį prašymą laikė nepagrįstu bei atmetė iš atsakovių priteistinas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai: iš R. N. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisė po 793,31 Lt žyminio mokesčio ir po 602,58 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. iš viso po 1 395,89 Lt iš kiekvienos atsakovės ieškovui E. D..

7A. K. apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovo E. D. naudai priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, tačiau šis juridinis asmuo nebuvo įtrauktas į procesą atsakovu, atsakovu į šį procesą įtraukta valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos. 2011-07-25 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-249 nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdo konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, kitais būdas į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių paėmimą, rodymą apskaitoje, saugojimą, realizavimą, grąžinimą ir pripažinimą atliekomis. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos priėmė V. B. palikimą, todėl turėjo būti įtraukta šalimi šioje byloje, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas. Atsakovė teigia, kad teismas netinkamai aiškino CK 5.52 str. normą, jog įpėdinis priėmęs palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus, jeigu nurodytu palikimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu bei šio kodekso 5.53 str. 1 d. numatančią, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Atsakovė pažymi, kad vadovaujantis 2004-05-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintomis konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, kitais būdas į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, valstybei priimant palikimą turto apyrašas nėra sudaromas. Šiuo atveju turi būti taikoma ne CK 5.52 straipsnio norma, o CK 5.62 str. 4 d. norma imperatyviai numatanti, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Atsakovė nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą turėjo vadovautis CK 6.210 str. 1 d., padalijus solidariąją pareigą kreditoriaus interesai nebus pažeisti, kadangi įpėdiniams perėjo lygiavertis turtas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino tai, kad paprastajame vekselyje palūkanos nėra numatytos, paprastasis vekselis, palikėjui V. B. esant gyvam, nebuvo pateiktas vykdymui, nors skola turėjo būti grąžinta

82009-06-23. Neužprotestavus vekselį, jis tapo rašytiniu dokumentu, patvirtinančiu palikėjo V. B. kreditinį įsipareigojimą ieškovui, todėl įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos netaikytinos bei remiantis šio įstatymo 50 ir 79 str., priteisti palūkanas nėra pagrindo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybė yra specifinis paveldėjimo teisės subjektas ir, esant sąlygoms numatytoms, CK 5.62 str., palikimas pereina valstybei, jai nepaliekama teisė atsisakyti priimti palikimą. Ieškovas skolindamas pinigines lėšas ir, siekdamas gauti palūkanas, turi prisiimti riziką susijusią su šiuo sandoriu. Atsakovė taip pat pažymi, kad teismas neįvertino tai, kad palikimo perėjimo valstybei norma CK įtvirtinta tam, kad susidarius atitinkamoms aplinkybėms būtų galima patenkinti pagrįstus kreditorinius reikalavimus. Priimdama palikimą valstybė patiria išlaidas bei darbo sąnaudas. Valstybė negali būti tapatinama su kitais paveldėtojais pagal įstatymą ar testamentą. Šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidos iš valstybės nepriteistinos.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. D. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymi, kad iš 2012-08-10 išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad V. B. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Lietuvos valstybė buvo ir privalėjo būti įtraukta į šią civilinę bylą atsakove. Atsakovės teiginys, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė V. B. palikimą, todėl turėjo būti įtraukta šalimi šioje byloje prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir faktinėms bylos aplinkybėms, nes vadovaujantis CK 5.62 str. V. B. paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Ieškovas teigia, kad teismas tinkamai taikė CK 5.52 įtvirtintą normą, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Byloje nustatyta, kad ieškovas E. D. paskolino V. B. 15 000 Eur arba 51 792 Lt šeimos poreikiams tenkinti. V. B. šiai sumai 2009-06-23 išdavė paprastąjį vekselį, jis turėjo būti apmokėtas tą pačią dieną (b. l. 14). Pasibaigus vekselyje nurodytam terminui, skolininkas skolos negrąžino, o ieškovas nepateikė vekselio vykdymui, nes V. B. vis žadėjo jį apmokėti gera valia. 2009-08-18 žuvo V. B. ir jo sutuoktinė G. B.. Mirusiosios G. B. turtą paveldėjo sesuo R. N., o V. B. – Lietuvos Respublika. Skola ieškovui negrąžinta, todėl jis pateikė ieškinį dėl kreditinių reikalavimų iš paveldimo turto. Įpėdiniai palikimą priėmė pagal apyrašą.

13Dėl netinkamo atstovo.

14Apeliantė Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė V. B. palikimą, todėl turėjo būti įtraukta šalimi šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad byloje dalyvavo netinkamas valstybės atstovas, o teismo sprendime jau buvo įrašytas tinkamas, tačiau pripažįsta, jog tai nėra absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Valstybė per se pripažįstama juridiniu asmeniu, įgyjančiu civilines teises, prisiimančiu civilines pareigas ir jas įgyvendinančiu per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.35 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai paveldimas turtas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pereina paveldėjimo teise valstybei, tiek materialiuosiuose, tiek ir procesiniuose teisiniuose santykiuose subjektas (šalis) yra valstybė, o ne jai atstovaujantis mokesčių administravimo subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-243/2011). Byloje esantys įrodymai (paveldėjimo teisės liudijimai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-09-12 raštas „Dėl valstybės paveldėto žemės sklypo“), kuriuos pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip Lietuvos valstybės atstovė, patvirtina, kad ši institucija buvo informuota apie nagrinėjamą bylą ir atstovavimą Lietuvos valstybei šioje byloje. Be to, nagrinėjant ginčą teisme apeliantė (Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija) laikė save tinkamu Lietuvos valstybės atstovu. Pirmosios instancijos teisme 2011-04-06 atsakovės Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas nurodė, kad byloje atsakovu turi būti patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (b. l. 74). Apeliacinės instancijos teismo nuomone ta aplinkybė, jog byloje Lietuvos valstybei atstovavo ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, neturėjo įtakos teisingam bylos nagrinėjimui (CPK 329 str. 1 d.).

15Dėl palūkanų.

16Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovų priteista 1 079 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-06-23 iki 2009-11-23 bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (52 871 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-342/2007, ir kt.) šios procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl toks jo reikalavimas, kaip atitinkantis įstatymą bei CK 1.5 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo tenkintas pagrįstai (CK 6.37 straipsnis).

17Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikėjo V. B. ir ieškovo E. D. sudarytame 2009-06-23 paprastajame vekselyje nebuvo numatytos palūkanos, nebuvo rašytinio susitarimo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis), be to, vekselis išrašytas vienai dienai. Pirmosios instancijos teismas vekselį pripažino skolos raštu, todėl remtis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 79 str. 1 d. 4 p. nėra pagrindo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai iš atsakovių priteisė 1 079 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-06-23 iki 2009-11-23.

18Dėl solidariosios atsakomybės.

19Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skolininkų daugeto atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui) palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Teismui taikant šias normas, turi būti atsižvelgiama ir į CK 6.6 straipsnio nuostatas. Kolegijos įsitikinimu, solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas įpėdiniams atsiranda tik tuomet, kai palikimas yra priimamas CK 5.52 straipsnio nustatytais būdais – kai įpėdiniai priima palikimą turto valdymo perėmimu arba paduoda pareiškimą notarui. Prievolės dalykas yra pinigai, t. y. prievolės dalykas yra dalus, todėl nagrinėju atveju turi būti nustatoma įpėdinių atsakomybės dalys. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinių atsakomybę už palikėjų skolas paveldėtu turtu ir įstatymo leidėjas šiuo atveju nenurodė, kad esant keletui įpėdinių, taikytina solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas (CK 5.53 straipsnis) ir analogija negalima, nes solidariosios atsakomybės už palikinėjo skolas palikimą priėmus pagal apyrašą taikymas pažeistų tiek kreditoriaus, tiek skolininkų teises bei prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditoriui pasinaudojus CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, paveldėto turto dalies gali neužtekti reikalavimams patenkinti, o skolininkas, įvykdęs prievolę, gali negauti iš kito bendraskolio paveldėto turto dalies regreso tvarka to, kas jam priklausytų pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, kadangi paveldėto turto vertė, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas skolininkui neįvykdžius kreditoriaus reikalavimo grąžinti skolą pinigais, gali keistis, nes ji priklauso nuo rinkos dėsnių ir kitų veiksnių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo solidariosios atsakomybės taikymui ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakoves solidariai atsakingas, netinkamai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas, nes palikimo priėmimas pagal apyrašą, kai yra įpėdinių daugėtas, suponuoja dalinę atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo nepatenkintų atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju įstatymas nenumato jokių išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl to, kad atsakovė yra valstybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai yra teisėtas ir priimtas vadovaujantis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimo dalį, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra keičiama teismo sprendimo dalis dėl solidariosios atsakomybės bei 1 071 Lt palūkanų priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog taikyti nurodytos procesinės teisės normos ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo.

22Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 str. 3 p.).

23Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovo naudai priteisiamos jo bylinėjimosi išlaidų dalis apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas E. D. advokatui Gintautui Daugėlai sumokėjo 480 Lt, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, 300 Lt suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

24Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti.

26Sprendimo dalį, kuria iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. N. solidariai priteistos 1 079 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2009-06-23 iki 2009-11-23, panaikinti.

27Sprendimo dalį, kuria iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. N. solidariai priteista 51 792 Lt skola ir 5 proc. metinės palūkanos nuo 2009-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeisti ir išdėstyti taip:

28Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš perėjusio jai V. B., mirusio

292009-08-18, turto pagal apyrašą 25 896 skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 25 896 Lt sumą nuo 2009-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui E. D..

30Priteisti iš atsakovės R. N., iš paveldėto G. B., mirusios

312009-08-18, turto pagal apyrašą 25 896 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 25 896 Lt sumą nuo 2009-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui E. D..

32Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

33Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui E. D. priteisti 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš... 3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-11 sprendimu ieškinį patenkino... 4. 2009-11-23, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 52 871 Lt sumą nuo... 5. 1 395,89 Lt ieškovui E. D., 36,74 Lt į valstybės biudžetą. Priteisė iš... 6. 51 792 Lt skolą, todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu,... 7. A. K. apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo... 8. 2009-06-23. Neužprotestavus vekselį, jis tapo rašytiniu dokumentu,... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. D. prašo Šilutės rajono... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. D. paskolino V. B. 15 000 Eur arba 51 792 Lt... 13. Dėl netinkamo atstovo.... 14. Apeliantė Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija... 15. Dėl palūkanų.... 16. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikėjo V. B. ir ieškovo E. D.... 18. Dėl solidariosios atsakomybės.... 19. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji skolininkų prievolė... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 22. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais teismo sprendimas keistinas... 23. Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš Lietuvos valstybės,... 24. Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 25. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti.... 26. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 27. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 28. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės... 29. 2009-08-18, turto pagal apyrašą 25 896 skolos ir 5 proc. metinių palūkanų... 30. Priteisti iš atsakovės R. N., iš paveldėto G. B., mirusios... 31. 2009-08-18, turto pagal apyrašą 25 896 Lt skolos ir 5 proc. metinių... 32. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 33. Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių...