Byla eB2-4120-392/2019
Dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. L. kreditorinio reikalavimo bankrutavusios visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė VO „Vaikai – visuomenės dalis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lideres“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties.

3Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi bankroto administratorius UAB „Lideres“ buvo atstatydintas bei paskirtas naujas bankroto administratorius UAB „Angorela“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorių UAB „Angorela“ bei paskyrė naują bankroto administratorių UAB „Tavix“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino Visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį 2019 m. balandžio 1 d. ir 2019 m. birželio 10 d. nutartimis patikslino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi pripažino VO „Vaikai – visuomenės dalis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4T. L. pateikė bankroto administratoriui prašymą padidinti jos, kaip didžiausios kreditorės, finansinį reikalavimą suma, kurią jai reikia atiduoti finansų įstaigoms dėl bankroto paskelbimo. Kreditorė nurodė, kad skolos susidarė dėl to, kad ji 2016 m. pasiskolino iš keleto kredito finansų įstaigų 9000 Eur, planuodama jas atiduoti iš savo 2017-2018 m. atlyginimų, tačiau iškėlus visuomeninei organizacijai bankroto bylą, ji negavo darbo užmokesčio, todėl susidarė skolos. T. L. teigimu, ji gautas lėšas panaudojo šalies vaikų gerovei, patalpų nuomai ir komunalinėms paslaugoms.

5Bankroto administratorius prašė netvirtinti buvusios organizacijos vadovės prašymo dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo. Prašyme nurodoma, kad buvusi vadovė pateikė bankroto administratoriui prašymą, iš kurio turinio galima suprasti, kad tai prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau prašymo turinys neaiškus ir neįrodytas, todėl bankroto administratorius nesutinka su juo.

6Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi sprendė netenkinti T. L. prašymo patvirtinti padidintą finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. eB2-415-640/2019, nes jis neįrodytas.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos T. L. finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Nagrinėjant kreditorinio reikalavimo padidinimo klausimą iš naujo T. L. kreditorinį reikalavimą padidino iki 41 103,97 eurų, nurodė jog jis susidarė jai suteikus paskolas jos vadovaujamai visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“.

9Bankroto administratorius atsiliepimu su reikalavimo padidinimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjos pateikiami dokumentai nebuvo perduoti administratoriui. Be to, pareikšto finansinio reikalavimo sumos nesutampa su paskolos sutartyse nurodoma suma. Pareiškėja, kaip buvusi organizacijos vadovė, iki šiol nėra įvykdžiusi pareigos perduoti administratoriui organizacijos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus. Administratoriui priverstinai iš T. L. perėmus jos naudojamas patalpas, patalpose aptikti palaidi ir netvarkingi apskaitos dokumentai. Buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) buveinės patalpose nebuvo aptikti, bei iki šiol administratoriui nėra perduoti, todėl nėra galimybės nustatyti organizacijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Atlikus esamų pavienių apskaitos dokumentų analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-05-15 T. L. kaip atskaitingas asmuo gavo 91180,06 Eur organizacijos piniginių lėšų (pinigai išimti iš kasos ir išgryninti iš banko sąskaitų). Nesant buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės nustatyti kam buvo panaudotos iš organizacijos išimtos piniginės lėšos. Nesant šių duomenų labiausiai tikėtina, kad pareiškėja, iš kaip atskaitingam asmeniui išduotų lėšų, susigražino suteiktas paskolas. Aplinkybė, kad organizacijoje buvo netinkamai vykdoma apskaita, išgryninant dideles pinigų sumas, faktiškai nevedama buhalterinė apskaita konstatuota 2018-03-03 Vilniaus apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-4393-905/2018 pagal ieškovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareikštą ieškinį. Ieškinio priede - Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos centralizuoto vidaus audito išvadoje -, detaliai aprašytos aplinkybes apie netinkamą organizacijos apskaitos vedimą ir paramos lėšų naudojimą asmeniniams poreikiams. Atsižvelgiant į nurodytą sprendimą bei įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo metu yra rengiamas ieškinys T. L. dėl organizacijai padarytos žalos atlyginimo.

10T. L. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo atmestinas.

11Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šiuo metu įmonei taikomas bankroto procesas, sprendimas dėl įmonės pabaigos dar nepriimtas. Taigi kreditorių pateikti kreditoriniai reikalavimai gali būti įtraukiami į kreditorinių reikalavimų sąrašą, iš jo išbraukiami bei tikslinami, jei tokie veiksmai yra pagrįsti, ir jei administratorius jų neginčija.

12Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. L. pateikė bankroto administratoriui prašymą padidinti jos, kaip didžiausios kreditorės, finansinį reikalavimą suma, kurią, jos teigimu, ji kaip paskolą suteikė bankrutuojančiai įstaigai. Tačiau šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kreditorė nėra atleista nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos T. L. savo kreditorinį reikalavimą dėl suteiktų paskolų grindžia tik jos pačios surašytomis ir pasirašytomis paskolos sutartimis, vekseliais, kasos pajamų orderiais, taip pat faktu, kad ji yra skolinga kredito įstaigoms. Tačiau šiuos įrodymus teismas vertina kritiškai, nes visi jie yra sudaryti ir pasirašyti tik pačios kreditorės, o reikalaujama suma bylos nagrinėjimo metu nuolat didėja. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėja iki šiol nėra įvykdžiusi pareigos perduoti administratoriui organizacijos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus. Kreditorė siekdama, kad jos finansinis reikalavimas būtų padidintas nepateikė jokių duomenų, kad ji lėšas, kurias gavo pagal su kredito įstaigomis sudarytas paskolos sutartis, panaudojo būtent BVO „Vaikai – visuomenės dalis“ poreikių tenkinimui. Priverstinai perėmus bankrutavusios įstaigos naudojamas patalpas, buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) buveinės patalpose nebuvo aptikti, bei iki šiol administratoriui nėra perduoti, todėl nėra galimybės nustatyti organizacijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Administratoriui atlikus esamų pavienių apskaitos dokumentų analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2018-05-15 T. L. kaip atskaitingas asmuo gavo 91 180,06 Eur organizacijos piniginių lėšų (pinigai išimti iš kasos ir išgryninti iš banko sąskaitų). Tačiau nesant buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės nustatyti kam buvo panaudotos iš organizacijos išimtos piniginės lėšos. Labiausiai tikėtina, kad pareiškėja, iš išduotų lėšų, susigražino suteiktas paskolas, jei iš vis tokias de facto buvo suteikusi. Faktas, kad organizacijoje buvo netinkamai vykdoma apskaita, išgryninamos didelės pinigų sumos, konstatuotas 2018-03-03 Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4393-905/2018 pagal ieškovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareikštą ieškinį.

13Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad T. L. prašymas padidinti jos finansinį reikalavimą yra neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.), todėl atmestinas.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

15Netenkinti T. L. prašymo patvirtinti padidintą finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. eB2-415-640/2019.

16Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai