Byla e2A-712-516/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V., R. J., L. P., R. B., R. K., J. U., Z. G., G. R., P. K., R. P., V. L., V. L., L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., R. J., L. P., R. B., R. K., B. A. J., G. B., J. U., Z. G., G. R., V. L., A. G. P., P. K., A. R., R. P., J. V., V. L., V. L., A. M., J. J., V. M., L. T. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis jų sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis, taikyti restituciją ir konstatuoti, kad ieškovų sumokėtos sumos bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankui SNORAS yra ieškovų lėšos jų asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas.

82.

9Ieškovai paaiškino, kad jiems vietoje terminuoto indėlio sutarties buvo pasiūlyta sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, nurodžius, jog obligacijos yra alternatyvus produktas indėliams. Tai, kad obligacijų draudimo sąlygos yra mažiau palankios nei indėlių, atsakovė nuslėpė, todėl suklaidino ieškovus dėl obligacijų draustumo aspekto, t. y. neatskleidė esminių sandorio sudarymo aplinkybių, nes jeigu ieškovai būtų žinoję, kad obligacijos nėra draustos, jie nebūtų sudarę ginčo sutarčių, todėl ginčo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais.

103.

11Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai, sudarydami aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino, jog gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu. Ieškovai iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo sudarę ne vieną terminuotų indėlių sutartį ir turėdami ilgametę patirtį galėjo atskirti, kad pasirašo ne terminuoto indėlio sutartis, o vertybinių popierių įsigijimo sutartis. Akivaizdu, kad ieškovai turėjo suvokti terminuotojo indėlio ir obligacijos įsigijimo sutarties skirtumus.

124.

13Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neturi teisės ginčyti obligacijų pasirašymo sutarčių, kadangi net ir pripažinus, jog ieškovai sudarydami sutartis suklydo, tai nutiko dėl jų pačių neatsargumo, o darant prielaidą, kad ieškovai buvo galbūt apgauti atsakovės, ieškovai neįrodė atsakovės tyčios. Aplinkybė, kad banko obligacijos nėra indėlio draudimo objektas yra tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – ir IĮDĮ). Ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad indėlių sertifikatai ar obligacijos yra draudžiami indėlių draudimu, todėl ieškovai negalėjo būti suklaidinti.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

186.

19Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuriose savo parašais patvirtino, kad jie gavo ir susipažino su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos formą pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu, aprašymu.

207.

21Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad visi ieškovai gali būti vertinami pagal vidutinio vartotojo kriterijų. Todėl ieškovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumą ir didesnį rizikingumą. Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybių visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių jiems tinkamumą, kad juos kas nors vertė priimti sprendimą investuoti. Teismas pažymėjo, jog dauguma ieškovų (išskyrus du ieškovus) atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, o klientui (potencialiam klientui) atsisakius suteikti informaciją arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui. Taigi, neturėdama visos reikiamos informacijos apie ieškovus, atsakovė negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. Būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi ieškovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, tuo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiškiai nurodytos.

228.

23Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovei sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotojų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis ir tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

269.

27Apeliaciniame skunde ieškovai V. V., R. J., L. P., R. B., R. K., J. U., Z. G., G. R., P. K., R. P., V. L., V. L., L. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantų ieškinys ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

289.1.

29Teismas, pripažindamas, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis draudimo apsauga netaikoma, pats interpretavo ir aiškino Europos Sąjungos direktyvą, nors tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) turi kompetenciją aiškinti Europos Sąjungos teisę.

309.2.

31Teismas nepagrįstai pareigą susižinoti apie obligacijoms taikomas draudimo sąlygas perkėlė neprofesionaliems investuotojams, nepaisant to, kad nei obligacijų pasirašymo sutartyse, nei kartu su sutartimis pateikiamuose dokumentuose nebuvo aiškiai (kaip reikalaujama IĮIDĮ 13 straipsnyje) nurodyta, jog ieškovų įsigyjamoms obligacijoms nebus taikoma draudimo apsauga.

329.3.

33Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad pasirašydami neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieškovai nesuteikė informacijos apie savo investavimo patirtį. Ši aplinkybė niekaip negalėjo eliminuoti atsakovės pareigos aiškiai ir suprantamai išaiškinti visas su investavimu į obligacijas susijusią riziką.

349.4.

35Ieškovai šioje byloje siekė įrodyti, kad suklydo dėl obligacijoms taikomos draudimo apsaugos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar bankas atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su informavimu apie draudimo sąlygas ir jei atliko, kiek tai galėjo turėti reikšmės ieškovų suklydimui.

369.5.

37Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai priskirtini vidutinio vartotojo kategorijai, kadangi nei vienas iš ieškovų neturėjo specialių žinių apie banko darbuotojų siūlomus finansinius produktus.

389.6.

39Teismas nevertino, ar informaciją apie Lietuvos Banko nustatytus ribojimus teisės aktų pažeidimus, kurių atsakovė neištaisė, galima laikyti esmine ieškovams neatskleista informacija.

4010.

41Atsakovė BAB bankas SNORAS su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4210.1.

43Situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių (šiuo atveju obligacijų) ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos, nepatenka į 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Investuotojų direktyva) reguliavimo sferą ir šios direktyvos apsauga nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Kalbant apie investicijų draudimą, banko bankrotas nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu IĮDĮ prasme.

4410.2.

45Apeliantai neįrodė, kad atsakovė juos suklaidino ar tyčia nuslėpė svarbias ginčo sandorių aplinkybes. Priešingai, atsakovės į bylą pateikti įrodymai liudija, jog bankas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje numatytą pareigą, o apeliantai gavo reikiamą informaciją apie ginčo sandorius ir su jų sudarymu susijusias rizikas.

4610.3.

47Kadangi dauguma apeliantų buvo ir banko indėlininkai, todėl jie turėjo būti labiau apdairūs ir rūpestingi bei galėjo ir turėjo labiau pasidomėti dėl obligacijų draudimo sąlygų. O vien aplinkybė, jog apeliantai nesitikėjo, kad atsakovė bankrutuos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog apeliantai buvo suklaidinti dėl sandorio esmės.

4810.4.

49Apeliantų asmeninės savybės (amžius, išsilavinimas) nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantai, būdami veiksniais asmenimis, negalėjo suvokti pagrindinių sudaromų sandorių sąlygų bei savo veiksmų galimų padarinių.

5010.5.

51Apeliacinio skundo argumentai dėl banko netinkamai atliktos pareigos informuojant apeliantus apie riziką, susijusią su įsigytų obligacijų draustumu indėlių draudimu, iš esmės nėra teisiškai reikšmingi tuo aspektu, kad net ir konstatavus banko nevisiškai tinkamą informavimo pareigos atlikimą, tai nebūtinai lemia, jog obligacijų pasirašymo sutartys buvo sudarytos dėl suklydimo.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5511.

56Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

57Dėl draudimo apsaugos (ne)taikymo

5812.

59Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje

60Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs ESTT 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13, nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne, nes jos neatitinka indėlio apibrėžties. Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau nagrinėjamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas (tam, kad būtų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos visos šios direktyvos taikymo sąlygos: asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali būti taikoma kompensavimo sistema; turi būti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis). Dėl šios priežasties, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

612015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina.

6213.

63Teisėjų kolegija nesutinka apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės interpretuoti ir aiškinti Europos Sąjungos teisės. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai vadovavosi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-602-684/2015, kurioje buvo įvertinta ESTT pozicija nagrinėjamu klausimu.

64Dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 ir CK 1.91 straipsnių pagrindu

6514.

66Apeliaciniame skunde apeliantai akcentuoja, kad jie nėra profesionalūs investuotojai, todėl jiems turi būti taikoma aukščiausia investuotojų apsauga, o bankui tinkamai įgyvendinus įstatymo keliamus reikalavimus, suteikus apeliantams išsamią informaciją apie obligacijas ir jų neklaidinus, pastarieji nebūtų sudarę ginčo sutarčių.

6715.

68Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Be to, minėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

6916.

70Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvusios, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių, veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).

7117.

72Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ar ieškovai ginčo sandorių sudarymo metu buvo suklaidinti ir / ar apgauti, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, investuotojai galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės.

7318.

74FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (ar) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kuria remdamiesi jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

7519.

76Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir

77Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad atsakovė, platindama ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai neatskleidė neprofesionaliam investuotojui visų galimų pasirinkto investicinio sprendimo padarinių, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo teisinio pagrindo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais.

7820.

79Suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

8021.

81Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantai, pasirašydami obligacijų pasirašymo sutartis, šių sutarčių 1.22 punkte patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su jais buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jie su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojų (ieškovų) valią. Be to, apeliantai patvirtino, kad yra susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų padarinius. Apeliantai taip pat su banku sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal banko parengtas standartines sąlygas. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ apeliantai, be kita ko, pasirašytinai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, visi apeliantai, išskyrus Z. G., patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu. Nors kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu, o aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau tokie banko neteisėti veiksmai nepakankami konstatuoti, kad apeliantai buvo suklaidinti ir / ar apgauti dėl sudarytų sandorių esmės.

8222.

83Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, asmens amžius, aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu neturėjo jokios investavimo patirties, asmeninės savybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, būdamas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sąlygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Todėl net ir apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad jie nėra profesionalūs investuotojai, taip pat jų asmeninės savybės, susijusios su amžiumi, išsilavinimu ir gyvenimiška patirtimi, nepaneigia fakto, kad jie privalo prisiimti teises ir pareigas, kylančias iš sudarytų sutarčių. Teisėjų kolegija pažymi, jog didžioji dalis apeliantų anksčiau buvo sudarę ar pratęsę ne vieną terminuotojo banko indėlio sutartį (V. V. – 37, R. J. – 41, L. P. – 8, R. B. – 22, R. K. – 20, J. U. – 25, Z. G. – 7, G. R. – 1, P. K. – 3, R. P. – 39, V. L. – 9, V. L. – 57, L. T. – 27), todėl nors apeliantų profesija ir / ar išsilavinimas nesusijęs su finansų rinkomis, tačiau įvertinus tai, kad iki ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo jie turėjo banko indėlių sutarčių sudarymo patirties, laikytina, kad jie visiškai atitinka vidutinio vartotojo standartą. Dar daugiau, prieš sudarydami sutartis, beveik visi ieškovai, išskyrus R. J. ir V. L., atsisakė pateikti bankui informaciją apie save ir patvirtino suprantantys, kad bankas neturėdamas žinių apie investuotojų (ieškovų) finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos yra tinkamos ieškovams. Kliento aptarnavimo sutartyje pastorintuoju šriftu įrašytas įspėjimas, kokie padariniai kils, jeigu klientas atsisakys suteikti informaciją apie save arba pateiks nepakankamai tokios informacijos, – bankas neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo.

8423.

85Teismų praktikoje pripažįstama, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl vidutiniam vartotojui priskirtinam asmeniui turi būti suprantama, kad obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Atitinkamai didesnė finansinė grąža visuomet lemia didesnį finansinio produkto rizikingumą. Vien aplinkybė, kad tam tikros rūšies sandoris sudaromas pirmą kartą, neatleidžia sandorio sudarančios asmens nuo bendrųjų pareigų elgtis rūpestingai ir protingai, t. y. neeliminuoja vidutinio vartotojo standarto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje vertintos ir analizuotos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad apeliantai, kaip vidutiniai vartotojai, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tą lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet pačių apeliantų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

8624.

87Tikėjimasis, kad sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neįrodė, jog obligacijų (ne)draudžiamumo aspektas ginčo sutarčių sudarymo metu buvo esminis, dėl kurio buvo sudaryti sandoriai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės darbuotojai būtų darę spaudimą apeliantams pasirašyti ginčo sutartis, jie galėjo su sutarčių projektais susipažinti namuose, įvertinti ketinamą pasirinkti investavimo būdą ir su juo susijusias rizikas, konsultuotis su profesionalais. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi ir į tai, kad dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis į teismą buvo kreiptasi tik nustačius atsakovės mokumo problemas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantams obligacijų draudiminė apsauga nebuvo esminė ginčo sandorių sudarymo aplinkybė, todėl nėra pagrindo teigti, kad, jos detaliai neaptarus, apeliantai buvo suklaidinti dėl esminių sutarties sąlygų, dėl to, esant kitoms aplinkybėms, jie nebūtų sudarę analogiškų sutarčių. Nors ieškovų įsitikinimu, bankas privalėjo juos informuoti apie jo veiklai taikomus ribojimus ginčo sandorių sudarymo metu, o to nepadaręs nuslėpė esmines aplinkybes, sudarančias pagrindą ginčo sutartį kvalifikuoti kaip sudarytą dėl apgaulės ir pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie skundo argumentai vertinami kritiškai ir atmetami kaip nepagrįsti, kadangi dar 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko tinklapyje buvo viešai paskelbtas pranešimas, kuriuo bankas informavo apie nustatytus atsakovės veiklos trūkumus. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.90 ir / ar 1.91 straipsniuose reglamentuotais sandorių negaliojimo pagrindais.

88Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8925.

90Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, o jų pagrindu teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyti obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindai. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentais nenustatė pagrindų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9126.

92Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, pagrindo priteisti apeliantams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepareiškė.

93Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

94Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis... 8. 2.... 9. Ieškovai paaiškino, kad jiems vietoje terminuoto indėlio sutarties buvo... 10. 3.... 11. Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 6.... 19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai pasirašė... 20. 7.... 21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad visi... 22. 8.... 23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m.... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniame skunde ieškovai V. V., R. J., L. P., R. B., R. K., J. U., Z. G.,... 28. 9.1.... 29. Teismas, pripažindamas, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis draudimo apsauga... 30. 9.2.... 31. Teismas nepagrįstai pareigą susižinoti apie obligacijoms taikomas draudimo... 32. 9.3.... 33. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad pasirašydami... 34. 9.4.... 35. Ieškovai šioje byloje siekė įrodyti, kad suklydo dėl obligacijoms taikomos... 36. 9.5.... 37. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai priskirtini vidutinio... 38. 9.6.... 39. Teismas nevertino, ar informaciją apie Lietuvos Banko nustatytus ribojimus... 40. 10.... 41. Atsakovė BAB bankas SNORAS su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį... 42. 10.1.... 43. Situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių... 44. 10.2.... 45. Apeliantai neįrodė, kad atsakovė juos suklaidino ar tyčia nuslėpė... 46. 10.3.... 47. Kadangi dauguma apeliantų buvo ir banko indėlininkai, todėl jie turėjo... 48. 10.4.... 49. Apeliantų asmeninės savybės (amžius, išsilavinimas) nesudaro pagrindo... 50. 10.5.... 51. Apeliacinio skundo argumentai dėl banko netinkamai atliktos pareigos... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 55. 11.... 56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 57. Dėl draudimo apsaugos (ne)taikymo... 58. 12.... 59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi... 60. Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs ESTT 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame... 61. 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015... 62. 13.... 63. Teisėjų kolegija nesutinka apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 64. Dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 ir CK 1.91... 65. 14.... 66. Apeliaciniame skunde apeliantai akcentuoja, kad jie nėra profesionalūs... 67. 15.... 68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant nustatyti suklaidinimo... 69. 16.... 70. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios... 71. 17.... 72. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ar ieškovai ginčo sandorių... 73. 18.... 74. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi... 75. 19.... 76. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi Lietuvos... 77. Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad atsakovė, platindama ginčo... 78. 20.... 79. Suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio... 80. 21.... 81. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantai, pasirašydami obligacijų... 82. 22.... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, asmens... 84. 23.... 85. Teismų praktikoje pripažįstama, kad obligacija, kaip vertybinis popierius,... 86. 24.... 87. Tikėjimasis, kad sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar... 88. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 89. 25.... 90. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė ir vertino visus... 91. 26.... 92. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, pagrindo priteisti apeliantams... 93. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 94. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....