Byla 3K-3-264/2013
Dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – notarė Jolanta Dubinienė

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – notarė Jolanta Dubinienė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. T. 2011 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovo V. G. 2011 m. birželio 7 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūra.

5Ieškovė nurodė, kad ji ginčo patalpas pritaikė gyventi ir naudojo kaip dviejų kambarių butą. Paskelbusi apie patalpų pardavimą už 60 000 Lt, su atsakovu žodžiu susitarė parduoti patalpas jam už 59 000 Lt, tačiau atsakovas įkalbėjo ieškovę sutartyje įrašyti 30 000 Lt kainą, teigdamas, kad 30 000 Lt sumą įmokės į vieną ieškovės sąskaitą, o likusius 29 000 Lt – į kitą. Atsakovas 2011 m. birželio 7 d. ieškovės akivaizdoje atliko abu mokėjimo pavedimus, tačiau kitą dieną negavusi dalies pinigų, ieškovė sužinojo, jog 29 000 Lt pavedimą atsakovas atšaukė.

6Atsakovas teigia, kad iš pradžių su ieškove tarėsi dėl 60 000 Lt kainos už ginčo patalpas, tačiau jam pamačius patalpas ir įvertinus jų būklę, ieškovė sutiko jas parduoti už 30 000 Lt. Mokėjimo nurodymą dėl 29 000 Lt pervedimo į ieškovės sąskaitą jis pateikė bankui, vykdydamas žodinį susitarimą su ieškove paskolinti jai pinigų butui pirkti, tačiau, ieškovei prasitarus, kad vyks dirbti į užsienį, jis atšaukė bankui pateiktą 29 000 Lt mokėjimo nurodymą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia šalių pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją natūra – grąžino ieškovei ginčo patalpas, o iš jos priteisė atsakovui 30 000 Lt.

9Teismas nurodė, kad byloje pateikti du atsakovo mokėjimo nurodymai ieškovės naudai, kuriuose nurodyta data sutampa su ginčo sutarties sudarymo data – 2011 m. birželio 7 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 1 atsakovas nurodė pervesti 30 000 Lt į ieškovės sąskaitą banke Swedbank, AB, o mokėjimo nurodymu Nr. 2 – 29 000 Lt į ieškovės sąskaitą banke AB „Snoras”. Šios sumos atitinka ieškovės paaiškinimus, kad ji iki sutarties sudarymo išreiškė aiškų ketinimą parduoti atsakovui patalpas už 59 000 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo šalių paskolos teisinius santykius. Tokių santykių nepatvirtina atsakovo atšauktame mokėjimo nurodyme Nr. 2 įvardyta mokėjimo paskirtis „pervedimas”. Jų nepavirtina ir atsakovo teiginys, kad jis ketino skolinti ieškovei 29 000 Lt kitam būstui pirkti, nes pagal preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą 48 000 Lt kainą ieškovei buvo reikalinga ne 29 000 Lt, bet 18 000 Lt suma. Ieškovei pateikti du mokėjimo nurodymai su juose įvardytomis 30 000 Lt ir 29 000 Lt sumomis sudarė pagrindą jai suvokti, kad 59 000 Lt suma jau pervesta į jos asmeninę sąskaitą. Teismas sprendė, kad toks suvokimas atitinka protingumo kriterijų, nes, gavus du mokėjimo pavedimus, atliktus per skirtingus bankus, gavėjas pagrįstai suvokia, kad mokėtojas viename banke neturi visų reikiamų pinigų pavedimui vienu mokėjimu atlikti, kad mokėtojas savo pinigus laiko skirtinguose bankuose. Suvokimui, kad vienas iš mokėjimo pavedimų gali būti atšauktas, buvo būtinos specialios teisinės ir tarpbankinių finansinių operacijų vykdymo tvarkos žinios, patirtis, įžvalgumas. Ieškovė tokių specialių žinių neturi, todėl, pamačiusi sulygtą kainą (59 000 Lt) patvirtinančius mokėjimo nurodymus, ji neturėjo galimybės numatyti, kad dalies pinigų negaus. Gavusi, jos nuomone, įtikinamus duomenis apie visų sutartų pinigų gavimą, ji sutiko su atsakovo aiškinimais dėl sutartyje įrašomos kainos dydžio, nes suvokė, kad tai jos interesų nepažeidžia. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai. Atsakovo elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą, pažymėjęs, kad jis apie atšauktą 29 000 Lt mokėjimą ieškovės neinformavo. Ieškovo atlikti tyčiniai, nesąžiningi veiksmai – padaryto 29 000 Lt mokėjimo pavedimo parodymas ieškovei ir nesupažindinimas su jo atšaukimu turėjo lemiamą įtaką ieškovės valiai susiformuoti. Šiais veiksmais ieškovė buvo paskatinta sudaryti sandorį ne už tokią kainą, kokios ji siekė, t. y. ginčo sutartis sudaryta dėl atsakovo apgaulės, todėl ji CK 1.91 straipsnio pagrindu pripažintina negaliojančia. Taikydamas restituciją natūra, teismas pažymėjo, kad ieškovė pareiškė ieškinį per vieną mėnesį nuo ginčo sutarties sudarymo. Toks trumpas laiko tarpas ir byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė įpareigojo atsakovą ginčo metu veikti apdairiai ir rūpestingai, neeikvoti lėšų įgytų ginčo patalpų pagerinimui, todėl jo argumentą dėl patalpų pagerinimo teismas pripažino nereikšmingu restitucijos natūra taikymui.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. sprendimu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė skirtingu laiku pas notarę išreiškė savo valią dėl sandorio kainos ir padarė išvadą, kad ji sąmoningai siekė pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti 30 000 Lt kainą. Ieškovė nepateikė kitais įrodymais pagrįsto paaiškinimo, kodėl ji buvo suklaidinta ir sutiko sutartyje nurodyti ne visą kainą. Ieškovės aiškinimas, kad ginčijamoje sutartyje buvo nurodyta 30 000 Lt kaina dėl to, kad šią sumą atsakovas pervedė pavedimu, o kitos dalies kainos nenurodė, nes ieškovė norėjo pinigus gauti grynais, prieštarauja šalių veiksmams – po sutarties pasirašymo šalys nuvyko į banką, kuriame atsakovas iš savo sąskaitos banke padarė du pavedimus į dvi ieškovės sąskaitas skirtinguose bankuose. Ieškovo 2011 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1 nurodyta konkreti mokėjimo paskirtis „už buto pirkimą notaro registro Nr. 4820”, o mokėjimo nurodyme Nr. 2 nurodyta mokėjimo paskirtis „pervedimas” neatskleidžia aplinkybės, kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai: ar už perkamas patalpas, ar kaip paskola. Kolegija nurodė, kad, vertinant šalių elgesį iki sutarties sudarymo, aplinkybių, patvirtinančių, jog šalys buvo susitarusios patalpas perleisti už 59 000 Lt, nenustatyta. Ieškovės pateiktas įrodymas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie, ieškovės teigimu, atsakovo siųsto SMS pranešimo, kuriame nurodytos frazės „58 tūkstančiai” ir „pirks mano butą ” neįrodo, kad atsakovas žadėjo pirkti butą už 58 000 Lt, nes jis nepripažįsta SMS pranešimų siuntimo fakto ir aplinkybės, kad nurodytas jo naudojamo telefono abonento numeris. Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvada nei patvirtina, nei paneigia, šalių susitarimo patalpas parduoti už 30 000 Lt. Teismo nuomone, tiek 30 000 Lt, tiek 59 000 Lt ginčo patalpų kaina atitinka protingumo kriterijų. Ieškovės prašymu apklaustos liudytojos nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad sutarties sudarymo metu šalys buvo susitarusios patalpas parduoti už 59 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė dėl atsakovo atliktų tyčinių ir nesąžiningų veiksmų buvo paskatinta nurodyti ne tokią kainą, kokios ji iš tikrųjų siekė.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti, o Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti galioti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad 29 000 Lt paskolos sutartis nebuvo sudaryta, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo šalių paskolos teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas, šios išvados nepaneigė, nepasisakė dėl atsakovo 29 000 Lt mokėjimo į ieškovės sąskaitą nurodymo, nors, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, privalėjo tai padaryti. Kolegija neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytas išvadas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepasisakęs dėl nurodytų aplinkybių, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 329 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teisingumo ir sąžiningumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos motyvus:

16Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos, įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 320 straipsnį ir 324 straipsnio 3 dalį turi teisę naujai vertinti įrodymus.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl sandorio, sudaryto dėl apgaulės, pripažinimą negaliojančiu ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

20CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų siekė, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008).

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

22Pirmosios instancijos teismas vertino du atsakovo bankui pateiktus mokėjimo nurodymus bylos aplinkybių kontekste ir konstatavo jų patvirtinamas aplinkybes: mokėjimo nurodymuose įrašyta data sutampa su ginčo sutarties sudarymo data – 2011 m. birželio 7 d.; mokėjimo nurodymuose įrašytos sumos sudaro bendrą 59 000 Lt sumą, už kurią ieškovė nurodė siekusi parduoti patalpas; atsakovas pripažino, kad ieškovė buvo paskelbusi tokios vertės sandorio ofertą. Teismas argumentuotai sprendė, kad atsakovo pateikti ir banko priimti mokėjimo nurodymai su parduodamų patalpų kainą atitinkančia suma sudarė pagrindą ieškovei suvokti, kad 59 000 Lt suma jau pervesta į jos asmeninę sąskaitą – teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė neturi specialios teisės ir tarpbankinių finansinių operacijų vykdymo tvarkos žinių ir atitinkamos patirties, būtinų suprasti, kad pateikti mokėjimo pavedimai gali būti atšaukti, todėl sulygtą kainą (59 000 Lt) patvirtinantys bankui jos akivaizdoje pateikti mokėjimo nurodymai, jos nuomone, buvo įtikinami duomenys apie visų sutartų pinigų gavimą; teismas vertino, kad toks suvokimas atitinka protingumo kriterijų; taip suvokdama situaciją – kad bankui pateikti mokėjimo nurodymai patikimai apsaugo jos pagrindinį interesą gauti pageidaujamą kainą už parduodamas patalpas, ieškovė kainos nurodymo sutartyje nevertino kaip reikšmingos, todėl turėjo vienintelį tikslą – įforminti sandorį ir sutiko su jau anksčiau atsakovo jai pateiktais aiškinimais dėl sutartyje įrašomos kainos dydžio.

23Atsakovui, nesutinkančiam su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis ir teigiančiam, kad jis 29 000 Lt mokėjimo pavedimu siekė suteikti paskolą ieškovei, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami jo atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tokių įrodymų byloje nekonstatavo, pažymėjęs, kad 29 000 Lt atsakovo atšauktame mokėjimo nurodyme įvardyta mokėjimo paskirtis „pervedimas” nepatvirtina ieškovo siekimo suteikti paskolą. Jų nepavirtina ir atsakovo teiginys, kad jis ketino skolinti ieškovei 29 000 Lt kitam būstui pirkti, nes pagal preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą 48 000 Lt kainą ieškovei buvo reikalinga ne 29 000 Lt, bet 18 000 Lt suma. Teismas sprendė, kad ieškovo atlikti veiksmai – bankui pateikto 29 000 Lt mokėjimo pavedimo parodymas ieškovei turėjo lemiamą įtaką ieškovės valiai susiformuoti. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovė nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai, bet atsakovo veiksmų buvo paskatinta sudaryti sandorį ne tokiomis sąlygomis, kokių ji siekė.

24Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įstatymo nuostatų dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi įrodyti aplinkybę, jog byloje reikšmingas įrodymas – 29 000 Lt mokėjimo pavedimas pateiktas bankui siekiant suteikti ieškovei paskolą. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1 nurodyta konkreti mokėjimo paskirtis „už buto pirkimą notaro registro Nr. 4820“, o mokėjimo nurodyme Nr. 2 nurodyta mokėjimo paskirtis „pervedimas“; antrajame mokėjimo nurodyme įvardyta mokėjimo paskirtis neatskleidžia aplinkybės, kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai: ar už perkamas patalpas, ar kaip paskola. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pavedimo paskirties nurodymas yra būtent atsakovo atliktas veiksmas, kuris turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste. Tai, kad pirmajame pavedime atsakovas mokamų pinigų paskirtį įvardijo labai tiksliai, nurodydamas sandorį individualizuojančius požymius, patvirtina, kad atsakovas suvokia mokėjimo paskirties nurodymo reikšmę. Tai, kad antrajame, nedelsiant surašytame, mokėjimo pavedime mokėjimo paskirtis nurodyta jokios papildomos informacijos apie jo tikslą nesuteikiančiu žodžiu „pervedimas“, patvirtina, kad jis ją siekė nurodyti būtent taip, aiškiai neįvardijant ir neatskleidžiant mokėjimo pavedimo pateikimo tikslo. Toks mokėjimo paskirties tikslus nenurodymas sudaro sąlygas vėliau ją interpretuoti kitaip nei pavedimo pateikimo metu. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į bylos aplinkybių kontekstą, kvalifikuotini kaip svarbių sandorio aplinkybių nutylėjimas, t. y. nesąžiningi veiksmai. Pažymėtina, kad net sutinkant su atsakovo teiginiu, jog šalys prieš sudarydamos ginčo sandorį, buvo sutarusios ir dėl 29 000 Lt paskolos suteikimo, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, turėtų būti padaryta išvada, kad šios paskolos suteikimas buvo reikšminga pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo sąlyga, suderinta bendra abiejų šalių valia, kurią pažeidžia jos vienašališkas nesilaikymas.

25Minėta, kad, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovas teigia, kad 29 000 Lt mokėjimo pavedimą jis pateikė suteikdamas paskolą iš esmės nepažįstamam žmogui – ieškovei, visiškai nesirūpindamas bent minimaliai užtikrinti jos grąžinimą – nesudaręs rašytinės sutarties, nenustatęs joje paskolos grąžinimo termino ir netgi nepasinaudojęs galimybe mokėjimo pavedime nurodyti, kad juo ieškovei pervedama paskola. Apeliacinės instancijos teismas tyrė šias reikšmingas aplinkybes, bet priimtame sprendime nepateikė jų vertinimo vadovaujantis protingumo principu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad tiek 30 000 Lt, tiek 59 000 Lt ginčo patalpų kaina atitinka protingumo kriterijų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog ieškovės skelbimuose apie parduodamą butą buvo nurodoma 60 000 Lt kaina, taigi neįvertino, ar protingumo kriterijų atitinka atsakovo teiginys, kad, jam nurodžius patalpų trūkumus, ieškovė, kainą sumažino perpus – nuo 60 000 Lt iki 30 000 Lt.

26Taip pat minėta, kad turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys ne tik sudarant sandorį, bet ir prieš bei po jo sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė pareiškė ieškinį per trumpą laiko tarpą nuo ginčo sutarties sudarymo, t. y. per vieną mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, nors byloje surinkti duomenys, kad nepavykus išspręsti po sandorio sudarymo kilusių klausimų su atsakovu, ieškovė nedelsdama kreipėsi pagalbos į teisininką, 2011 m. birželio 22 d. kreipėsi į policijos pareigūnus su pareiškimu dėl apgaulės. Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato tyrėjai 2011 m. liepos 7 d. nutarimu konstatavus, kad ieškovės nurodomos aplinkybės kvalifikuotinos kaip civiliniai santykiai ir atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovė 2011 m. liepos 13 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Šie skubūs ieškovės veiksmai reiškiant kategorišką nesutikimą su ką tik sudaryto sandorio sąlygomis suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti, kad sudarytas ginčo sandoris turi valios trūkumų. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kad vandentiekis ir kiti patogumai patalpose buvo įrengti, tik neįregistruoti, taip pat atsakovo pareigą susilaikyti nuo patalpų keitimo, kol dėl jų neišspręstas šalių ginčas ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė restitucijos taikymo klausimą.

27Apeliacinės instancijos teismas vertino pavienius įrodymus, o ne jų visetą, todėl jo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taigi jo priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos paliktinas galioti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 1770 Lt žyminį mokestį, už advokato teisinę pagalbą kasaciniame teisme – 500 Lt. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinant kasacinį skundą, šis prašymas taip pat tenkintinas.

30Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 34,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

32Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą.

33Priteisti D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt advokato teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidų atlyginimą ir 1770 (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt) Lt žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.

34Priteisti valstybei iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34,75 Lt (trisdešimt keturis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

35Nutarties patvirtintą kopiją nusiųsti VĮ Registrų centrui.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. T. 2011 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą prašydama... 5. Ieškovė nurodė, kad ji ginčo patalpas pritaikė gyventi ir naudojo kaip... 6. Atsakovas teigia, kad iš pradžių su ieškove tarėsi dėl 60 000 Lt kainos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad byloje pateikti du atsakovo mokėjimo nurodymai ieškovės... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė skirtingu laiku pas notarę... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų... 14. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos,... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl sandorio, sudaryto dėl apgaulės, pripažinimą negaliojančiu ir... 20. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų,... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 22. Pirmosios instancijos teismas vertino du atsakovo bankui pateiktus mokėjimo... 23. Atsakovui, nesutinkančiam su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įstatymo nuostatų dėl... 25. Minėta, kad, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių... 26. Taip pat minėta, kad turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys ne... 27. Apeliacinės instancijos teismas vertino pavienius įrodymus, o ne jų visetą,... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 29. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė už kasacinį skundą... 30. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 34,75 Lt bylinėjimosi... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 33. Priteisti D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. G. (a. k. (duomenys... 34. Priteisti valstybei iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34,75 Lt... 35. Nutarties patvirtintą kopiją nusiųsti VĮ Registrų centrui.... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...