Byla e2A-519-221/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5196-191/2015 pagal pareiškėjo E. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., J. B., I. K., R. B., B. B., P. B., E. K., G. K., R. B., V. B., V. B., Z. J., I. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad E. J. (a. k. ( - )) yra S. B. (a. k. ( - )) sūnus, o S. B. yra E. J. tėvas.

4Nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu, t. y., kad pareiškėjas galėtų paveldėti savo tėvo S. B., mirusio ( - ), turtą. Pareiškėjas negali įgyvendinti įstatyminės teisės paveldėti savo mirusio tėvo S. B. turtą, nes skiriasi jo ir tėvo pavardės oficialiuose dokumentuose. Pareiškėjo motina A. J. (dabartinė pavardė – Z.) nuo ( - ) metų palaikė artimus santykius su S. B. Iš šių santykių ( - ) gimė pareiškėjas. Pareiškėjo gimimo akto įraše Nr. 3 yra įrašyta, kad jo tėvas yra S. J., P., o jo motina yra A. J., A. Tokie patys duomenys apie pareiškėjo tėvus yra nurodyti ir pareiškėjo gimimo liudijime. Ne ta tėvo pavardė pareiškėjo gimimo akto įraše ir gimimo liudijime buvo įrašyta pareiškėjo motinos A. J. iniciatyva, nes kūdikis gimė nesant santuokoje su S. B. S. B. turėjo kitą moterį ir neketino vesti A. J., todėl ji norėjo, kad kūdikis turėtų jos, o ne tėvo pavardę. Nepaisant to, kad S. B. nesudarė santuokos su pareiškėjo motina A. J., S. B. pripažino, kad yra pareiškėjo tėvas, padėdavo pareiškėjui materialiai, bendraudavo su juo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė pareiškimą, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui V. B. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 26,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Motyvuodamas tuo, kad CK 3.148 straipsnio 2 dalis taikytina tik atsakovui – spėjamam vaiko tėvui, pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad S. B. sutuoktinės ir dukrų atsisakymas atlikti DNR ekspertizę vertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis pareiškimo pagrįstumą. Konstatavo, kad byloje nėra mokslinių tyrimų ar kitų objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų pareiškėjo prašomą nustatyti faktą. Sprendė, kad iš pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimų, liudytojų parodymų negalima daryti išvados, jog pareiškėją ir mirusį S. B. siejo sūnaus ir tėvo santykiai, nėra nustatyta aplinkybių, kurios gali būti pagrindu tėvystei nustatyti. Remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, nustatė, kad jo ir S. B. nesiejo artimi, t. y. tėvo ir sūnaus, santykiai, S. B. nedalyvavo pareiškėjo gyvenime kaip tėvas, neįgyvendino su giminyste susijusių teisių ir pareigų, neteikė išlaikymo, neprisidėjo prie auklėjimo, tarp pareiškėjo ir S. B. nebuvo tarpusavio psichologinio socialinio ryšio, pareiškėjas, tapęs pilnamečiu, nesiekė, jog S. B. būtų nustatytas jo tėvu ne ginčo ar įstatymine tvarka, priešingai, pats nurodė, jog jam tai nebuvo svarbu ir reikalinga. Pažymėjo, kad pareiškėjas tapo suinteresuotas tėvystės nustatymu tik tuomet, kai S. B. mirė ir jo vardu atsirado palikimas, į kurį jis ėmė pretenduoti, pateikdamas notarui pareiškimą. Sutiko su suinteresuotų asmenų pozicija, jog tokie pareiškėjo veiksmai iš esmės patvirtina, jog S. B. esant gyvam, jo ir pareiškėjo nesiejo tėvo ir sūnaus santykiai, nei pareiškėjas, nei S. B. jų faktiškai ir teisiškai nepripažino ir neįteisino, pareiškėjas negynė savo, kaip galimo vaiko, teisių ir nebuvo tuo suinteresuotas, todėl intereso reiškimas, siejant jį tik su galimybe pretenduoti į paveldimą turtą, nelaikytinas sąžiningu teisių įgyvendinimu ir neatitinka artimosios giminystės santykių esmės. Vertino, kad pats pareiškėjas neįgyvendino savo teisių, iš esmės atsisakydamas tėvystės. Įvertinęs pareiškėjo motinos A. Z. parodymus, padarė išvadą, kad ji, kaip ir pareiškėjas, yra tiesiogiai suinteresuota pareiškimo patenkinimu dėl pareiškėjui naudingų pasekmių (galimos teisės paveldėti S. B. turtą su kitais įpėdiniais), todėl sprendė, jog A. Z. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, be to, jie nėra nuoseklūs. Taip pat vertino ir A. J. (pareiškėjo močiutės) parodymus. Laikė, kad suinteresuoto asmens G. K. paaiškinimas, liudytojos M. P. parodymai apie pareiškėjo įtraukimą į S. B. šeimą prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: Marijampolės apskrities archyvo 2015 m. kovo 13 d. išduotai pažymai apie šeimos ūkį Nr. 7R-213-(8.7), Gyventojų registro 2015 m. gegužės 27 d. pažymai Nr. 9R-1058. Pažymėjo, kad galimas vaiko vaišinimas saldumynais, žaislo nupirkimas ar vienkartinė finansinė parama suaugusiam asmeniui negali būti laikoma tėvystės pripažinimu. Įvertinęs pareiškėjo 1992 m. lapkričio 16 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Vilkaviškio grupei pateiktą prašymą, sprendė, kad jis neatitiko nė vieno iš LTSR Santuokos ir šeimos kodekse numatytų pagrindų, duomenys Gyventojų registre buvo įrašyti klaidingai, klaida pastebėta ir ištaisyta. Konstatavo, kad nei iki pareiškėjui tampant pilnamečiu, nei po to, nei įsigaliojant 2001 metų CK, S. B. ir pareiškėjo santykiai neatitiko Santuokos ir šeimos kodekso 60 straipsnyje, CK 3.148 straipsnyje nurodytų požymių. Padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė prašomo nustatyti fakto.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškimą.

9Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Nepagrįstai S. B. sutuoktinės ir jo dukterų atsisakymas atlikti DNR ekspertizę nevertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo pareiškimo pagrįstumą. Asmens siekis išsiaiškinti savo biologinį tėvą negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, o ekspertizės atlikimas niekaip nebūtų pažeidęs suinteresuotų asmenų privatumo ir/ar neliečiamumo, priešingai, būtų sudaręs galimybę gauti objektyvią informaciją apie savo giminaitį. Mirusiojo S. B. sutuoktinė ir dukros prieštaravo dėl ekspertizės skyrimo ir nesutiko duoti kraujo mėginių tam, kad pareiškėjui būtų sunkiau įrodyti juridinį faktą, kad S. B. yra pareiškėjo tėvas. Suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie nesantuokinį S. B. vaiką, todėl ekspertizės paskyrimas ir atlikimas šioje byloje joms būtų buvęs nenaudingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2003, nurodė, kad, taikant CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatytą įrodymų vertinimą, jo pasekmės turėtų būti taikomos ir mirusiojo spėjamo tėvo giminaičiams, jeigu būtų paskirta ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti. Dėl to giminaičių atsisakymas atlikti DNR ekspertizę turėjo būti vertinamas pareiškėjo naudai ir suinteresuotų asmenų nenaudai.

112. Netinkamai įvertinti pareiškėjo ir jo pasikviestų liudytojų parodymai, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pripažino, kad jo tėvas yra S. B., su juo bendravo, tačiau tikrąja savo šeima laikė savo motiną ir patėvį, kadangi su jais kartu gyveno. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad teisinis tėvystės fakto įtvirtinimas jam nebuvo reikalingas anksčiau, kadangi jis ir taip žinojo, kad S. B. yra jo tėvas. Tik susidūrus su kliūtimis paveldint savo tėvo S. B. turtą, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl tėvystės fakto nustatymo. S. B. išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui mokėjo per jo motiną A. Z. Tą teismo posėdyje nurodė liudytoja A. Z. Išlaikymo mokėjimas nepilnamečio vaiko motinai šiuo atveju buvo pakankamas tėvystės faktui nustatyti. Pareiškėjas negalėjo lankyti sergančio tėvo S. B. ir atvykti į jo laidotuves, kadangi bijojo konfliktų su S. B. sutuoktine ir jo dukromis. Iš pareiškėjo pasisakymų 2015 m. spalio 20 d. teismo posėdyje buvo akivaizdu, kad tarp pareiškėjo ir S. B. buvo tėvo ir sūnaus santykiai. S. B. su savo sūnumi bendravo pagal galimybes. Suinteresuoti asmenys teigia nežinoję apie S. B. nesantuokinį sūnų. Tėvo ir nesantuokinio sūnaus, kurio egzistavimo faktas yra ypatingai slepiamas, bendravimas negali būti labai dažnas ir artimas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl liudytojos A. Z. parodymų. Šios liudytojos parodymus, kad S. B. bendravo su ja, iš šio bendravimo gimė sūnus, S. B. pripažino, kad jis yra pareiškėjo tėvas, S. B. bendravo su sūnumi, patvirtino dvi teisme apklaustos liudytojos – A. J. (pareiškėjo močiutė) ir M. P. (V. B. ir A. Z. buvusi kaimynė). Atitinkamas aplinkybes teigiant ne vienam liudytojui, o trims, nebuvo pagrindų juos vertinti kaip neobjektyvius ir/ar nepatikimus. A. Z. bendravimo su S. B. fakto neneigė ir suinteresuotas asmuo G. K., kuri yra mirusiojo S. B. sesuo, todėl laikytina visiškai nešališka dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Taigi nurodytų liudytojų parodymai patvirtino, kad S. B. yra pareiškėjo tėvas.

123. Nepagrįsta ir prieštaraujanti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniui išvada, kad pareiškėjas, nesikreipęs į teismą anksčiau dėl tėvystės fakto nustatymo, atsisakė savo teisės žinoti, kas yra jo tėvas, pareiškimo reiškimas siejant jį tik su galimybe pretenduoti į paveldimą turtą, nelaikytinas sąžiningu teisių įgyvendinimu ir neatitinka artimosios giminystės santykių esmės. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas, būdamas nesantuokinis S. B. sūnus, turi tokią pačią teisę paveldėti jo turtą, kaip ir santuokiniai jo vaikai. Pareiškėjas visuomet žinojo, kad S. B. yra jo tėvas, tačiau nesuprato, kad tėvo pavardės nenurodymas jo gimimo akto įraše ir gimimo liudijime sudarys kliūtis įgyvendinant savo, kaip S. B. sūnaus, teises. Jokiame įstatyme nėra reglamentuota, kada pareiškėjas gali pateikti teismui pareiškimą dėl tėvystės fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008, yra išaiškinęs, kad tėvystės nustatymui senatis nėra taikoma.

134. Sprendžiant, kad S. B. ir pareiškėjo santykiai neatitiko Santuokos ir šeimos kodekso 60 straipsnyje ir CK 3.148 straipsnyje nurodytų požymių, netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamo vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, Nr. 56, 14.4 punktas). Tuo metu, kai gimė pareiškėjas (( - ) m.), galiojo ne Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio nuostatomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, o LTSR Santuokos ir šeimos kodeksas. Santuokos ir šeimos kodekso 60 straipsnyje nėra nustatyti požymiai, kuriais remiantis galėtų būti nustatyta mirusio asmens tėvystė, todėl, priimant teismo sprendimą, nepagrįstai remtasi nurodytu straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001, yra išaiškinęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Liudytojų parodymais buvo įrodytos visos tėvystės faktui nustatyti reikalingos sąlygos, todėl pareiškėjo pareiškimas privalėjo būti patenkintas.

145. Sprendime nepasisakyta, kodėl atmesti tam tikri įrodymai, kuriais pareiškėjas grindė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas pareiškimą grindė rašytiniu įrodymu – pareiškėjo gimimo akto įrašu Nr. 3, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo tėvas yra S., P. Į bylą buvo pateikta Gyventojų registro tarnybos 2015 m. sausio 26 d. pažyma Nr. 3V-191-1, kurioje buvo nurodyta, kad S. B. tėvas yra P. Taigi pareiškėjo gimimo akto įraše buvo nurodytas ne tik S. B. vardas, bet ir jo tėvo vardas (P.). Tokie pat duomenys apie pareiškėjo tėvą buvo nurodyti ir jo gimimo liudijime. Pareiškėjo mokslų baigimo pažymėjime buvo nurodyta, kad jo tėvas yra S. Sutampantis tėvo vardas ir senelio vardas nurodytuose dokumentuose negalėjo būti laikomas tiesiog sutapimu.

156. Suinteresuotam asmeniui V. B. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Šioje byloje suinteresuotų asmenų atstovė advokatė Rasa Gradauskienė surašė 4 lapų apimties atsiliepimą į pareiškimą. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punktu, už šio procesinio dokumento parengimą galėjo būti priteista ne daugiau kaip 279,92 Eur (699,8 Eur x 0,4). Advokatė R. Gradauskienė dalyvavo 2015 m. birželio 29 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 17 minučių. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 9 punktu, už šį teismo posėdį negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Advokatė R. Gradauskienė parengė 1 lapo apimties prašymą dėl dokumentų prijungimo. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.17 punktu, už šį procesinį dokumentą galėjo būti priteista ne daugiau kaip 69,98 Eur (699,8 Eur x 0,1). Advokatė R. Gradauskienė dalyvavo 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje, kuris truko 4 valandas15 minučių. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 9 punktu, už šį teismo posėdį negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Advokatė R. Gradauskienė dalyvavo 2015 m. spalio 20 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 valandas 30 minučių. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punktu, už atstovavimą šiame teismo posėdyje galėjo būti priteista ne daugiau kaip 209,94 Eur (699,8 Eur x 0,1 x 3 val.). Taigi suinteresuotam asmeniui V. B. iš pareiškėjo galėjo būti priteista ne daugiau kaip 559,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys V. B., J. B., I. K., R. B., B. B. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad suinteresuoti asmenys ir pareiškėjas nėra susiję asmeniniais ar giminystės ryšiais, nei suinteresuotų asmenų atžvilgiu, nei suinteresuoti asmenys pareiškėjo atžvilgiu neturi jokių tarpusavio įsipareigojimų, todėl suinteresuoti asmenys neturėjo pareigos vykdyti pareiškėjo prašymų ar įpareigojimų dėl DNR ekspertizės atlikimo. Vykimas pas ekspertus būtų pažeidęs suinteresuotų asmenų privatumą, neliečiamumą, apsisprendimo laisvę ir kitas konstitucines teises. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo suvienodinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, konstatuota, jog tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo motina A. Z. niekada negyveno kartu su S. B., su juo nevedė bendro ūkio, S. B. neprisidėjo prie pareiškėjo auklėjimo ir nedalyvavo jo gyvenime jokia forma, S. B. sukūrė šeimą su V. B. ir santuokoje pragyveno daugiau kaip 40 metų, santuokoje susilaukė keturių dukrų, pareiškėjas niekada nebuvo laikomas šios šeimos nariu ir suinteresuotiems asmenims kaip galimas S. B. vaikas niekada nebuvo žinomas, S. B. niekada neteikė išlaikymo pareiškėjui, net laikant teisingais pareiškėjo teiginius, kad S. B. jį pavėžindavo automobiliu, davė žaislų ar saldainių, toks elgesys negali būti laikomas tėvystės pripažinimu, nes tokiame elgesyje nėra nieko asmeniško ir būdingo išimtinai tėvystei, S. B. jokiais veiksmais nėra pripažinęs tėvystės, pareiškėjo ir S. B. niekada nesiejo giminiški šeimos santykiai. Byloje pareiškėjas kategoriškai nurodė, kad išlaikymas jam nebuvo teikiamas ir nenurodė, kad tam tikros aplinkybės jam nebuvo žinomos. Pareiškėjas yra suaugęs asmuo, todėl visi nurodomi su tėvyste susiję faktai, kurie sudaro jo pareiškimo dalyką, jam turėtų būti žinomi asmeniškai, nenukreipiant jų į liudytoją. S. B. esant gyvam, jo ir pareiškėjo nesiejo tėvo ir sūnaus santykiai, nei pareiškėjas, nei S. B. jų faktiškai ir teisiškai nepripažino, neįteisino ir nesiekė to daryti, iki neatsirado S. B. palikimas. Liudytoja A. Z. tėvystės pripažinimu laikė tai, kad S. B. vaiku domėjosi, žinojo, kur jis gyvena, yra davęs jai 500 markių, tačiau toks elgesys negali patvirtinti tėvo ir vaiko santykių, kadangi juose nėra CK 3.148 straipsnyje numatytų požymių. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjo elgesys, įgyvendinant savo teises, gali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Pats pareiškėjas, apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad tėvystės nustatymas jam niekada nebuvo reikalingas, jo šeima buvo kita, o siekis nustatyti tėvystę buvo įtakotas G. K. skatinimo pretenduoti į S. B. turtą ir vėliau šį turtą perleisti G. K. Šioje byloje nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais galėtų būti nustatomas pareiškėjo norimas faktas. Vardo, tėvavardžio nurodymas paties pareiškėjo ar jo motinos iniciatyva atitinkame dokumente nesudaro pagrindo spręsti, kad yra CK 3.148 straipsnyje nustatytos aplinkybės. Spręsdamas dėl suinteresuotam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, atsižvelgė į Rekomendacijose dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, šiame teisės akte nurodytus kriterijus.

17Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

20Byloje kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo.

21Pareiškėjas E. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis yra S. B. sūnus, o S. B. yra jo tėvas. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu, t. y., kad pareiškėjas galėtų paveldėti savo tėvo S. B., mirusio ( - ), turtą. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino. Su sprendimu nesutinka pareiškėjas, motyvuodamas tuo, kad netinkamai vertinti įrodymai, pažeistos materialinės teisės normos, priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos.

22Dėl įrodymų vertinimo

23Dėl ekspertizės skyrimo

24Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

25Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodeksu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001). Pagal CK 3.148 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

26Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atlikti DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar mirusysis S. B. yra pareiškėjo tėvas, įpareigojant A. Z., J. B., I. K., R. B., B. B. ir V. B. pateikti savo kraujo mėginius. Suinteresuoti asmenys J. B., I. K., R. B., B. B. ir V. B. su tokios ekspertizės skyrimu ir jos atlikimu nesutiko, teigė, kad vykimas pas ekspertus būtų pažeidęs jų privatumą, neliečiamumą, apsisprendimo laisvę ir kitas konstitucines teises. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, konstatuotina, kad suinteresuotų asmenų atstovė, nesutikdama su prašymu, nurodė, jog yra kitų asmenų (mirusiojo brolių, seserų), iš kurių galimas ekspertizės atlikimas, tačiau toks prašymas nei pareiškėjo, nei jo atstovės nebuvo pareikštas.

27Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog minėtų suinteresuotų asmenų atsisakymas atlikti DNR ekspertizę nepagrįstai nevertintas kaip įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo pareiškimo pagrįstumą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2003. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, toliau minėta nutartimi vadovaujantis praktika plėtojama ir kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-425/2006). Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, jog CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, teismo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas – taikytina tik atsakovui spėjamam vaiko tėvui. Tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Toks CK 3.148 straipsnio 2 dalies aiškinimas grindžiamas tuo, kad artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai, tik spėjamas vaiko tėvas gali būti šių santykių dalyvis. Įstatyme įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas – atsakovas (spėjamo vaiko tėvas) skatinamas atlikti ekspertizę ir nevengti pagrindinio įrodymo (mokslinio tyrimo) tėvystei patvirtinti ar paneigti gavimo. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat laiko, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnis, įtvirtinantis geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnis, įtvirtinantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146-3.148, 3.150 straipsniai, numatantys, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais, negali lemti priverstinio spėjamo vaiko tėvo artimųjų (tėvų, vaikų, brolių, seserų) ekspertizės atlikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus asmuo neliečiamas. Dėl to priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose negalimas spėjamo vaiko tėvo, juolab spėjamo vaiko tėvo artimųjų atžvilgiu. Šių asmenų atsisakymo atlikti ekspertizę negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu, nes įstatymas - CK 3.148 straipsnio 2 dalis - nenumato tokios procesinės pasekmės spėjamo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams.

28Taigi esant tokiai suformuotai kasacinio teismo praktikai, apelianto argumentai dėl suinteresuotų asmenų atsisakymo nevertinimo įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo prašymo pagrįstumą, atmestini.

29Dėl pareiškėjo paaiškinimo ir liudytojų parodymų vertinimo

30Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo, suinteresuoto asmens G. K. paaiškinimus, liudytojų A. Z., A. J., M. P. parodymus.

31Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 494/2013).

32Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl liudytojų parodymų ir pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimų vertinimo ir jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus, nurodė, kodėl jų nelaikė objektyviais, patikimais ir jie nėra pakankami tam, kad padaryti pagrįstą išvadą, jog S. B. yra pareiškėjo tėvas. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja A. Z. yra pareiškėjo mama, liudytoja A. J. – pareiškėjo močiutė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad jos, kaip ir pareiškėjas, yra tiesiogiai suinteresuotos pareiškimo patenkinimu dėl jam naudingų pasekmių. Teismas nesutinka su apeliantu, kad suinteresuotas asmuo G. K. yra nešališka. Ji yra spėjamo tėvo S. B. sesuo, su brolio šeima nebendrauja daugiau nei 20 metų, kaip ji pati pripažino, jų tarpusavio santykiai blogi, ji nori, žemę atgavus pareiškėjui, iš jo išsipirkti. Taigi taipogi suinteresuota bylos baigtimi. Be to, tiek jos paaiškinimas, tiek liudytojos M. P. parodymai dėl „įrašymo į šeimą“ prieštarauja rašytiniams įrodymams, nepatvirtina reikšmingų ir įrodinėtinų byloje aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad E. J. pradiniame pareiškime nurodęs, kad S. B. turėjo kitą moterį ir neketino vesti A. J. (pareiškėjo mamos), tačiau teismo posėdžio metu minėtos liudytojos tvirtino priešingai.

33Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo mama, liudytoja A. Z., būtų bendrai gyvenusi su spėjamu vaiko tėvu, su juo vedusi bendrą ūkį, to neįrodinėjo ir pats pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad spėjamas vaiko tėvas kartu su pareiškėjo mama būtų bendrai auklėję vaiką. Vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, reiškiasi tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinasi vaiku kaip savu, su juo bendrauja, priima sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų, tėviškai rūpinasi jo fiziniu ir dvasišku vystymusi ir kt. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos duomenų matyti, kad spėjamas vaiko tėvas su sūnumi tokiu būdu nebendravo. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad S. B. teikė išlaikymą pareiškėjui. Aplinkybė apie teiktą paramą įrodinėta tik liudytojų parodymais, kuriuos, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, ir jie nėra pakankami ir pagrįsti, kad padaryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas. Byloje taip pat nenustatyta, kad spėjamas vaiko tėvas, t. y. S. B., būtų pripažinęs tėvystę. Tėvystės pripažinimas gali reikštis įvairiomis formomis: spėjamo tėvo laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose jis save laiko vaiko tėvu, civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruotas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir pan. Tokių įrodymų byloje nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad saldainių ar žaislo nupirkimas, vienkartinis suaugusiam asmeniui paramos suteikimas ligos atveju negali būti laikomas tėvystės pripažinimu, nes nieko asmeniško ir būdingo išimtinai tėvystei tokiame elgesyje nėra. Atkreiptinas dėmesys į paties apelianto apeliaciniame skunde teiginį, kad tėvo ir nesantuokinio sūnaus, kurio egzistavimo faktas yra ypatingai slepiamas, bendravimas negali būti labai dažnas ir artimas. Taigi iš įrodymų visumos apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ir S. B. niekada nesiejo giminiški šeimos santykiai.

34Dėl rašytinių įrodymų vertinimo

35Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų rašytinių įrodymų (jo gimimo akto įrašų, mokslo baigimo pažymėjimo, Gyventojų registro tarnybos pažymos dėl sutampančio vardo ir tėvavardžio). Sutampantis tėvo vardas ir senelio vardas nurodytuose dokumentuose, pasak apelianto, negalėjo būti laikomas tiesiog sutapimu.

36Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

37Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir pagrįstai iš 2015 m. kovo 13 d. Marijampolės apskrities archyvo išduotos pažymos Nr. 7R-213-(8.7) apie šeimos ūkį nustatė, kad atitinkamais laikotarpiais, gausėjant S. B. šeimai, į ūkines ( - ) kaimo knygas buvo įrašytas S. B. ir V. B. ūkis, šeimos narių sąraše nurodant S. B. dukteris, byloje esančias suinteresuotais asmenimis, pareiškėjas E. J. jokiais laikotarpiais į šeimos narių sąrašą įrašytas nebuvo. Ginčo, kad S. B. tėvas P., byloje nėra. Iš 2015 m. gegužės 27 d. Gyventojų registro pažymos Nr. 9R-1058 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registre duomenys apie tai, kad S. B., P. yra E. J. tėvas, buvo įrašyti pagal paties E. J. 1992 m. lapkričio 16 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Vilkaviškio grupei pateiktame prašyme asmens dokumentui gauti nurodytus duomenis. 2014 m. gruodžio 18 d. minėti duomenys ištaisyti pagal tos pačios dienos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktą E. J. gimimo įrašą Nr. 3, kuriame E. J. tėvu įrašytas S. J., P. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, 2015 m. sausio 12 d. pildydamas prašymą pakartotiniam liudijimui išduoti, tėvu nurodė S. J. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad duomenys gimimo akto įraše padaryti pagal pareiškėjo mamos nurodymą, Gyventojų registre, kaip minėta, – paties E. J. nurodymu, todėl pritaria suinteresuotų asmenų atstovei, atsiliepime į apeliacinį skundą teigiančiai, kad vardo ar tėvavardžio įrašymas dokumente pareiškėjo ar jo mamos nuožiūra, kai pats dokumentas nepatvirtina atitinkamai reikšmingo fakto, negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis atitinkamas aplinkybes. Tėvo vardas mokslo baigimo pažymėjime įrašytas remiantis gimimo liudijimu. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kuriais galėtų būti nustatomas pareiškėjo norimas faktas, šioje byloje nebuvo pateikta. Todėl pareiškėjo nurodyti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra įrodytos Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalyje (CK 3.148 straipsnyje) nustatytos aplinkybės.

38Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tikėjosi apeliantas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

39Dėl teisės normos taikymo

40Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir vadovavosi pareiškėjo gimimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normomis dėl vaiko kilmės nustatymo, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo, nurodė, kokios aplinkybės buvo numatytos įstatyme ir įrodinėtinos. Pažymėtina, kad CK 3.148 straipsnio nuostatos analogiškos Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nuostatoms. Iš bylos aplinkybių spręstina, kad pareiškėjo ir spėjamo tėvo S. B. santykiai neatitiko nei Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalyje, nei CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatytų požymių. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos netiksliai nurodė teisinį reikalavimo nagrinėjimo pagrindą, iš esmės jis tinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jų prašomam faktui nustatyti nepakanka.

41Dėl kitų argumentų

42Sutiktina su apeliantu, kad įstatyme nėra reglamentuota, kada pareiškėjas gali pateikti teismui pareiškimą dėl tėvystės fakto nustatymo, tačiau negalima sutikti, kad jis nesuprato, jog tėvo pavardės nenurodymas jo gimimo akto įraše ir gimimo liudijime sudarys kliūtis įgyvendinant savo, kaip S. B. sūnaus, teises. Kaip minėta, kaip tėvas gimimo akto įraše įrašytas S. J., o ne S. B. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl apelianto pasyvumo, jam nesiekus nustatyti tėvystės fakto dar esant gyvam S. B., susidarė nepalankios aplinkybės, dėl kurių nebeįmanoma nustatyti, ar S. B. buvo apelianto biologinis tėvas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pareiškėjo teigimu, byloje priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos.

45Pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui V. B. priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

46CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

47Suinteresuotų asmenų advokatės teismui pateiktas atsiliepimas į pareiškimą ir vienas prašymas galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio redakcijai, pagal kurios 8.2 punktą už atsiliepimą buvo numatytas maksimalus dydis 3 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), už prašymo pateikimą – 0,12 MMA (Rekomendacijų 8.16 punktas). Tuo metu MMA sudarė 300 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 972 3, 5.2 punktai), todėl maksimalus dydis 900 Eur (300 Eur x 3) už atsiliepimo pateikimą ir 36 Eur (300 Eur x 0,12) už prašymo pateikimą. Advokatė teismui teikė dar vieną prašymą, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie užtruko 3 valandas (Rekomendacijų 9 punktas). Atliekant šiuos veiksmus, galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurių 8.16 punkte už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, numatytas maksimalus dydis 0,4; už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Už prašymo pateikimą maksimalus dydis 279,92 Eur (699,8 Eur x 0,4), už dalyvavimą teisme – 214,17 Eur (713,9 x 0,1 x 3). Taigi už atliktus veiksmus maksimalus dydis būtų 1 430,09 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad priteistos išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįstai per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

48Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Marini v. Albania).

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą. Skundžiamas teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetama, sprendimas paliekamas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50Atmetus apelianto apeliacinį skundą, tenkintinas suinteresuoto asmens V. B. atstovės pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 450 Eur, pateikus tai patvirtinančius įrodymu (CPK 98 straipsnis). Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos (1,3), kas sudarytų 955,63 Eur (735,1 Eur x 1,3).

51Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 4,08 Eur (CPK 96 straipsnis).

52Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti iš apelianto E. J., a. k. ( - ), suinteresuotam asmeniui V. B., a. k. ( - ), 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

55Priteisti iš apelianto E. J., a. k. ( - ), valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 4,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad E. J.... 4. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.... 10. 1. Nepagrįstai S. B. sutuoktinės ir jo dukterų atsisakymas atlikti DNR... 11. 2. Netinkamai įvertinti pareiškėjo ir jo pasikviestų liudytojų parodymai,... 12. 3. Nepagrįsta ir prieštaraujanti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos... 13. 4. Sprendžiant, kad S. B. ir pareiškėjo santykiai neatitiko Santuokos ir... 14. 5. Sprendime nepasisakyta, kodėl atmesti tam tikri įrodymai, kuriais... 15. 6. Suinteresuotam asmeniui V. B. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys V. B., J. B., I. K.,... 17. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Byloje kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo.... 21. Pareiškėjas E. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad... 22. Dėl įrodymų vertinimo... 23. Dėl ekspertizės skyrimo... 24. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir... 25. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1... 26. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atlikti DNR ekspertizę siekiant... 27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog minėtų... 28. Taigi esant tokiai suformuotai kasacinio teismo praktikai, apelianto argumentai... 29. Dėl pareiškėjo paaiškinimo ir liudytojų parodymų vertinimo... 30. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 31. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti... 32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams... 33. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo mama, liudytoja A.... 34. Dėl rašytinių įrodymų vertinimo... 35. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo... 36. Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio... 37. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino... 38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 39. Dėl teisės normos taikymo... 40. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir vadovavosi pareiškėjo... 41. Dėl kitų argumentų... 42. Sutiktina su apeliantu, kad įstatyme nėra reglamentuota, kada pareiškėjas... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Pareiškėjo teigimu, byloje priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi... 45. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui V. B. priteisė 1 200 Eur... 46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai... 47. Suinteresuotų asmenų advokatės teismui pateiktas atsiliepimas į... 48. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 50. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, tenkintinas suinteresuoto asmens V. B.... 51. Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 4,08 Eur (CPK... 52. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 54. Priteisti iš apelianto E. J., a. k. ( - ), suinteresuotam asmeniui V. B., a.... 55. Priteisti iš apelianto E. J., a. k. ( - ), valstybei (Valstybinei mokesčių...