Byla 2-471-855/2015
Dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pripažinimo teisės išpirkti valstybinį žemės sklypą

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Zinaidai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovui S. O., jo atstovei adv. Jevgenijai Savčenko, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Kostui Baužai, trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui Slavomir Moroz,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. O. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretysis asmuo - Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pripažinimo teisės išpirkti valstybinį žemės sklypą.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas S. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretysis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, prašydamas pripažinti jam teisę išpirkti žemės sklypą Nr. 432, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), ir įpareigoti atsakovę sudaryti su juo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad 1992-02-28 LR Vilniaus r. Mickūnų apylinkės Tarybos sprendimu jam buvo išskirtas 2500 kv. m ploto žemės sklypas Galgių gyvenvietėje individualaus mūrinio namo ir ūkinio pastato statybai, su įpareigojimu statybą suderinti su Vilniaus r. architektu. 1992 m. jis taip pat gavo dokumentą iš Vilniaus r., Mickūnų agrarinės tarnybos, kuriame buvo nurodyta suma, kurią jis privalo sumokėti už sklypą bei mokėjimo paskirtis - už gautą žemės sklypą, esantį Galgių gyvenvietėje, tačiau minėtas dokumentas nėra išlikęs, ir nurodytą sumą sumokėjo dviem įnašais, 1992-04-30 sumokėdamas 800 rublių, o 1992-05-12 – 1130 rublių. 1992-05-10 Vilniaus r. architektūros skyrius jam išdavė sklypo Nr. 432 schemą ir Namų valdos žemės sklypo ribų planą, o 1992-05-12 su ieškovu buvo sudaryta sutartis, pagal kurią jam buvo suteiktas naudotis (nuomai) 2500 kv. m žemės sklypas, esantis ( - ). Nors ginčo sklypas jam buvo suteiktas nuosavo namo statybai, tačiau jis jo nepastatė, nes kreipusis tiek į Vilniaus r. architektūros skyrių, tiek į Nacionalinė žemės tarnybą, leidimas statybai nebuvo išduotas, ieškovas laukė institucijų raštų dėl tolimesnių veiksmų, tačiau nieko nesulaukdavo. 2013 m. jis pakartotinai dėl namo statybos kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, kur jam buvo atsakyta, kad jis neturi jokių su sklypu susijusių dokumentų. Ieškovas paaiškino, kad 1992 m. sumokėjęs įmokas už žemės sklypą, daug kartų kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau jokių rezultatų tai nedavė, jo prašymai dingdavo, jam suteikdavo viltį, kad sklypas bus parduotas, tačiau nurodydavo, kad trūksta kažkokių dokumentų, niekada net nebuvo užsiminta, kad sklypas gali būti neparduotas, pirmą kartą aiškiai sužinojo, kad sklypas jam gali būti neparduotas tik 2014 m. Pažymėjo, kad visą laiką nuo sklypo suteikimo jį prižiūrėjo, valdė, rūpinosi, užpylė žemės, atvedė elektrą, įrengė elektros skaitiklį ir pan., du kartus atliko sklypo geodezinius matavimus Nacionalinės žemės tarnybos prašymu, nes pirmi geodeziniai matavimai dingo, ir 2013-04-11 bei 2014-01-16 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus r. skyriui prašymus leisti išsipirkti namų valdos žemės sklypą, tačiau jokio atsakymo į savo prašymus negavo. 2014-02-12 jis pakartotinai pateikė prašymą dėl sklypo išsipirkimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kad jis negali išsipirkti minėto sklypo ne aukciono tvarka dėl to, kad iki 2004-02-21 nebuvo sumokėjęs už sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Taip pat Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius atsakyme nurodė, kad jis gali išsipirkti žemės sklypą tik tokio dydžio, kuris yra būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. 2014-03-08 dėl minėto sprendimo jis pateikė skundą ir 2014-05-14 gavo neigiamą atsakymą, kuriame nurodyta, kad iš pateikto mokėjimo kvito negalima nustatyti, už kokį konkrečiai žemės sklypą buvo sumokėta, todėl nepateikus mokėjimo dokumentų originalų ar notariškai patvirtintų dokumentų kopijų žemės sklypo pardavimo procedūra nebus pradėta.

5A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, teismo taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį praėjus 22 m. nuo Vilniaus rajono Mickūnų apylinkės tarybos 12 sesijos sprendimo individualaus namo statybai priėmimo. Dėl ginčo sklypo pardavimo ieškovas 1992-04-30 teikė prašymą Vilniaus r. Mickūnų apylinkės agrarinei tarnybai, 1992-05-12 sudarė žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį, jo paties iniciatyva 1994 m. ir 2012 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai, jam joks kitas sklypas suteiktas nebuvo, todėl visi šie ieškovo veiksmai rodo, kad jis žinojo apie savo teisę privatizuoti žemės sklypą, institucijos veiksmų per 22 m. neskundė, ieškinio nereiškė, tik laukė ir tikėjosi. LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Gyventojai be aukciono įsigyti sklypus gali, jei jie yra iki 2004-02-21 įmokėję įmokas valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, arba sklype yra pastatyti ir įregistruoti statiniai. Šiuo atveju ginčo sklype nėra pastatytų jokių statinių ir neaišku dėl kokių priežasčių nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iki 2004-02-21 sumokėjo už ginčo sklypą. Ieškovo įgaliotas asmuo R. M. 2014-02-12 pateikė Vilniaus rajono skyriui prašymą, kuriuo prašė leisti išsipirkti ginčo sklypą. Atsakovė tiek ieškovui, tiek jo įgaliotam asmeniui 2014-02-25 raštu pateikė motyvuotą atsakymą, nurodydama taikomą galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo sklypo išpirkimui. Ieškovui apskundus raštą, Nacionalinė žemės tarnyba dar kartą plačiau ieškovui pateikė informaciją apie ginčo sklypo išpirkimą, nurodydama, kad institucija ne atsisako parduoti iš esmės ginčo sklypą, o tiesiog informuoja, kad pardavimo procedūros nepradės tol, kol ieškovas nepateiks mokėjimo dokumentų originalų ar notariškai patvirtintų dokumentų kopijų, kurie įrodytų, kad jis iki 2004-02-21 sumokėjo už ginčo sklypą. Ieškovo pateiktos kvitų kopijos neleidžia padaryti išvados, kad jis iki 2004-02-21 sumokėjo už ginčo sklypą, iš pateiktų kvitų kopijų matyti, kad yra įrašai apie sumokėtą įmoką už žemę, tačiau neaišku už kokią žemę, kurioje vietoje esančią, kokio dydžio ploto, buvo padarytos įmokos. Užklausus Vilniaus rajono skyriaus archyvą, buvo nurodyta, kad jie irgi neturi jokių dokumentų apie ginčo sklypo pardavimo procedūras. Be to, ieškovo nurodomas ginčo sklypo įkainojimas yra daug mažesnis, nei kitų toje pačioje vietoje esančių ir tokio paties dydžio sklypų, nes žemės sklypų mokėjimo vertinimai buvo atliekami pagal nustatytą metodiką, įvertinant indeksus, lengvatines sąlygas ir mokėjimo pranešimus išsiunčiant žmonėms, tačiau ieškovas nepateikė jokių mokėjimo pranešimų už žemės sklypą. Ieškovas 2012-12-13 Vilniaus rajono skyriui pateikė ginčo sklypo kadastro duomenų bylą, kuri buvo atmesta nurodant trūkumus 2012-12-17 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu. Pakartotinai ginčo sklypo kadastro duomenų byla patikrinimui buvo pateikta 2013-03-21, tačiau bylą rengęs matininkas V. K. 2013-05-13 ją atsiėmė be atmetimo, be nurodytų nustatyta forma trūkumų. Tokiu būdu ieškovas prašo teismo įpareigoti parduoti jam žemės sklypą, kuris yra nesuformuotas ir jo kadastro duomenys nepatvirtinti, jis dėl kadastro duomenų patvirtinimo nereiškė pretenzijų, ginčo sklypas po šiai dienai yra valstybinis ir laisvas, niekas juo nesinaudoja. Ieškovas taip pat klaidina teismą nurodydamas, neva jis dėl ginčo pardavimo nuolat kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, kadangi atsakovas neturi jokių duomenų, kad ieškovas būtų bendravęs su juo žemės sklypo pirkimo-pardavimo klausimu nuo sklypo jam skyrimo. Pažymėjo, kad visi prašymai valstybinėse įstaigose yra registruojami ir valstybės institucijos ir tarnautojai turi pareigą į juos pateikti atsakymus, o nagrinėjamu atveju tokių ieškovo prašymų nebuvo, prmas rašytinis ieškovo prašymas institucijoje buvo gautas tik 2014 m. Pateikus prašymus ir negavus į juos atsakymų, rūpestingas asmuo turėtų ginti savo teises skųsdamas neteisėtus veiksmus.

6Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1992-05-12 Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijos Tarybos atstovui ir ieškovui sudarius sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas naudotis (nuomai) 2500 kv. m. sklypas ( - ), tarp ieškovo ir valstybės susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai, tačiau vadovaujantis 1964 m. CK 299 str., ši nuomos sutartis baigėsi 2002-05-12, atnaujinta nebuvo, todėl nėra įstatyminio pagrindo su ieškovu sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už ginčo žemės sklypą buvo sumokėti pinigai, kadangi kvitu, kuriuo sumokėta 1130 rublių, buvo sumokėtas valstybinis mokestis už notaro paslaugas, tvirtinant minėtą sutartį, o ne už žemės sklypą, tuo tarpu kitame kvite nurodytus 800 rublių ieškovas sumokėjo Mickūnų kolektyviniam ūkiui, kuris žemės privatizavime nedalyvavo, nes nebuvo nei agrarinė tarnyba, nei valdyba, kuri būtų galėjusi siųsti tokius mokėjimo pranešimus, tuo tarpu savivaldybė jokių dokumentų, susijusių su ieškovo namo statyba, neturi. Pažymėjo, kad norint gauti leidimą statybai, savivaldybei turėjo būti pateiktas gyvenamojo namo projektas, kuris turėjo būti suderintas su rajono architektu, tačiau ar buvo atlikti tokie veiksmai, nėra žinoma, tuo tarpu vien schemos, kurią pateikė ieškovas, statybos leidimui gauti nepakanka. Be to, pagal 1991-07-12 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus ir baigta - patvirtinus namo priėmimo naudoti aktų. Jeigu sklypo (išskyrus nuosavybės teise priklausančią žemę) gavėjas per metus nepakloja pamatų (neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų), sklypo naudojimo (nuomos) sutartis laikoma nutraukta.

7Ieškinys atmestinas.

8Dėl valstybinės žemės pirkimo

9Ieškovo S. O., jo atstovės, atsakovo ir trečio asmens atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1991-04-30 ieškovas S. O. pateikė Vilniaus rajono Mickūnų apylinkės agrarinei tarnybai prašymą parduoti jam privačiai namų valdai (individualiai statybai) 0,25 ha žemės sklypą ( - ) gyvenvietėje (b. l. 10), ir 1992-02-28 Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Mickūnų apylinkės Tarybos 12 Sesijos sprendimu „Apie žemės sklypo skyrimą gyvenamojo namo statybai“ ieškovui S. O. buvo išskirtas 2500 kv. m. ploto žemės sklypas Galgių gyvenvietėje individualaus mūrinio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai, įpareigojant ieškovą statybą suderinti su Vilniaus rajono architektu (b. l. 11-12, 88, 91). Ieškovo 1992-05-07 prašymu, 1992-05-10 Vilniaus rajono projektavimo biuro prie architektūros skyriaus buvo parengta Sklypo schema, kurioje nurodyta gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos vieta ieškovui suteiktame žemės sklype Nr. ( - ). (b.l. 13, 15), o 1992-05-12 su ieškovu buvo sudaryta Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartis, pagal kuria Vilniaus r. Mickūnų agrarinė tarnyba suteikė statytojui S. O. naudotis (nuomai) 2500 kv.m. ploto žemės sklypą ( - ), o ieškovas įsipareigojo pradėti individualią statybą per vienerius metus ir ją baigt per trejus metus nuo leidimo statybai išdavimo (b. l. 16-17, 90).

10Pagal LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p., valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Žemės įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono nustato Vyriausybė. Iš šių įstatymų nuostatų išplaukia išvada, kad valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono tvarka, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas (įsakymas), kuris turi būti priimtas laikantis imperatyviųjų teisės normų nustatytos tvarkos. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, mietų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 6 p., gavus asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, ne ilgiau kaip per mėnesį turi būti surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas bei paruoštas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas ir su šiais dokumentais turi būti supažindintas pirkėjas. Minėtų taisyklių 8 p. nustatyta, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Potvarkyje turi būti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis, sklypo kaina. Pagal minėtų taisyklių 9 p. nuostatas miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Taigi, LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintos taisyklės nustatė nuoseklią procedūrų seką, kuria turėjo būti įgyvendinama asmenų teisė įsigyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus.

11Ieškovas teigia, kad jis 1992 m. gavo dokumentą iš Vilniaus rajono Mickūnų agrarinės tarnybos, kuriame buvo nurodyta pinigų suma, kurią jis privalo sumokėti už jam suteiktą žemės sklypą, esantį ( - ), bei mokėjimo paskirtis - už gautą žemės sklypą, ką jis ir padarė sumokėdamas dviem įnašais 800 rublių ir 1130 rublių, tačiau byloje nėra šias ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

12Pirmiausia, byloje nėra pateikta įrodymų, jog po minėtos 1992-05-12 Že,ės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties, kuria ieškovui buvo tik suteiktas naudotis ginčo žemės sklypas, sudarymo ieškovas būtų raštu kreipęsis su prašymu dėl jam suteikto žemės sklypo pardavimo. Nors ieškovas paaiškino, kad į tuometinę Vilniaus rajono Mickūnų agrarinę tarnybą, o vėliau – į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono skyrių, vėliau – į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių per visus metus nuo 1992 m. ne kartą kreipėsi žodžiu, gavo atitinkamus atsakymu, tačiau teismui nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovo bei atsakovo atstovo paaiškinimai patvirtina tik ieškovo rašytinį kreipimąsi su prašymu parduoti jam ginčo žemės sklypą 2014 m. vasario 12 d. (b.l. 67-69).

13Antra, byloje nėra pateikta įrodymų apie ginčo žemės sklypo įkainojimą bei apie tai, kad ieškovui buvo siųstas aukščiau minėtuose teisės aktuose numatytas pranešimas, nurodant sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities archyvo 2014-10-15 rašto Nr. (8.12)VS-1820, archyve buvo rasti tik aukščiau nurodyti 1992-02-28 Vilniaus rajono Mickūnų apylinkės Tarybos 12 sesijos sprendimas bei su ieškovu 1992-05-12 sudaryta sutartis ir ją lydintys dokumentai, tuo tarpu S. O. žemės sklypo Galgių kaime pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 1992-1995 m. Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros 1992 m. dokumentuose bei Vilniaus r. Mickūnų apylinkės viršaičio 1992-1995 m. dokumentuose, nerasta (b. l. 87-91). Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-01-15 rašto Nr. A33(1)-283-(7.2), jokių duomenų apie žemės sklypo, esančio ( - ), suteikimą ieškovui ir jo privatizavimą savivaldybė neturi (b. l. 109). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus pateiktų tuo pačiu aktualiu laikotarpiu, kaip nurodo ieškovas (1992-1993 m.), taikytos besiribojančio su ginčo žemės sklypu tokio paties ploto (0,25 ha) žemės sklypo pardavimo A. O. procedūros, įskaitant apmokėjimo už parduodamą žemės sklypą dokumentų matyti, kad potvarkiu buvo sudaromas parduodamų toje apylinkėje namų valdų sąrašas, nurodant pirkėją, parduodamo sklypo plotą bei kainą, parengiamas Žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame nurodoma bendra žemės sklypo pirkimo kaina bei su kuriuo pasirašytinai supažindinamas sklypo pirkėjas bei konkrečiam pirkėjui skirtas Mokėjimo pranešimas, kuriame nurodoma perkamo žemės sklypo pardavimo kaina ir kiti mokesčiai, kuriuos privalo sumokėti pirkėjas, institucija, kuriai turi būti sumokėta (šiuo atveju – Vilniaus miesto (rajono) valdyba bei sąskaitos numeris, bankas ir pan. (b. l. 65-66, 133-136). Visų šių dokumentų ieškovui suteikto žemės sklypo atžvilgiu byloje nėra. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose nurodyti parduodami toje pačioje vietovėje identiško ploto valstybinės žemės sklypai buvo įkainoti daugiau nei dvigubai didesne kaina, nei ieškovas nurodo sumokėjęs už ginčo sklypą. Ieškovas teigia, kad tokius dokumentus gavo, tačiau juos nėra išsaugojęs, tuo tarpu atsakovas nurodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nei pati Nacionalinė žemės tarnyba, nei kitos institucijos (atsakovui užklausius - Vilniaus apskrities archyvas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija) tokių dokumentų taip pat neturi. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nuo galimai atlikto veiksmo – ginčo žemės sklypo įkainojimo ir pranešimo ieškovui išsiuntimo - iki kreipimosi į teismą dienos dėl žemės sklypo pardavimo praėjo itin ilgas laiko tarpas, virš 22 metų, per kurį ginčo žemės sklypas, už kurį kaip teigia ieškovas, jis sumokėjo, nebuvo parduotas, todėl atsakovui per tokį ilgą laiko tarpą neišsaugojus tokių duomenų, jo veiksmus, esant paties ieškovo neapdairumui ir nerūpestingumui dėl savo teisės gynimo, pripažinti netinkamais būtų nesąžininga ir neteisinga.

14Trečia, parduodant ar išnuomojant be aukciono žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklių; LR Vyriausybės 2011-04-27 nutarimo Nr. 494 redakcija) nuostatos, kurių 2 p. 2.3 p. p. nustatyta, kad asmenys pagal šias Taisykles gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki 1993-07-28 suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kurios iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004-02-21) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Aiškinant ir taikant paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad žemės sklypas gali būti parduodamas ne aukciono tvarka tik tuo atveju, jeigu už šį žemės sklypą 2004-02-21 dienai yra įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Nors ieškovas S. O. ir nurodė, kad jis už jam suteiktą žemės sklypą, esantį Galgių k., sumokėjo dviem įnašais, atitinkamai 1992-04-30 - 800 rublių ir 1992-05-12 – 1130 rublių, tačiau byloje nėra pateikta pakankamai šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iš ieškovo pateikto kvito Nr. 992166, ieškovas 1992-04-30 sumokėjo 800 rublių, mokėjimo pagrindas nurodytas - už žemės sklypą ir planą (b. l. 14, 105-106), tačiau iš šio kvito negalima nustatyti už kokį konkrečiai žemės sklypą, kokio dydžio ploto, kurioje vietoje esantį, į kokią sąskaitą, o svarbiausia - kokiu pagrindu (pagal kokį mokėjimo pranešimą, įkainojimo aktą ar kitą dokumentą) buvo sumokėta 800 rublių įmoka. Iš 1992-04-30 kvite Nr. 992166 esančio spaudo dalies galima spręsti, kad 800 rublių įmoka buvo sumokėta Mickūnų kolektyviniam ūkiui, kuris nebuvo aukščiau paminėtuose teisės norminiuose aktuose nurodytas žemės privatizavimo proceso dalyvis, o ne žemėtvarkos tarnybai ar rajono valdybai, kas savo ruožtu kelia abejonių dėl ieškovo paaiškinimų teisingumo. Kitas ieškovo pateiktas 1992-05-12 kvitas dėl 1130 rublių sumokėjimo, mokėjimo paskirtyje nurodant „individualus sklypas“ (b.l. 89-107-108) taip pat negali būti laikomas ieškovo atliktų įmokų už ginčo žemės sklypą patvirtinančiu įrodymu. Iš 1992-05-12 Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir Vilniaus r. Mickūnų apylinkės agrarinės tarnybos (b. l. 16-17, 90), esančio Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros notarės L. Š. įrašo matyti, kad ji, patvirtindama 1992-05-12 sutartį, nurodė sumokėti 1130 rublių dydžio valstybinį mokestį už atliktą notarinį veiksmą. Kadangi tiek 1992-05-12 kvito data, tiek jame nurodyta suma sutampa su notarės patvirtintos sutarties data bei notarės nurodyta valstybinio mokesčio už sandorio patvirtinimą dydžiu, o 1992-05-12 kvite nurodytas įmokos kodas „1776“ yra valstybinio mokesčio įmokos kodas (b. l. 136), darytina išvada, kad pagal 1992-05-12 kvitą sumokėti 1130 rubliai yra notarinis mokestis už tą pačią dieną patvirtintą 1992-05-12 sutartį, o ne įmoka už ginčo žemės sklypą, kurios buvimas suteikia teisę sklypą pirkti iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, 1992-04-30 kvitas Nr. 992166 ir 1992-05-12 kvitas negali būti vertinami kaip dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą už norimą įsigyti žemės sklypą ( - ), o ieškovo teiginiai, jog jis minėtais kvitais sumokėjo būtent už žemės sklypą Nr. ( - ), atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.). Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis įvykdė aukščiau nurodytų Taisyklių 2.3 punkte imperatyviai nurodytą sąlygą - iki nustatyto termino (2004-02-21) įmokėjo įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už įsigyjamą žemės sklypą, suteikiančią teisę privatizuoti žemės sklypą.

15Ketvirta, 1992-02-28 LR Vilniaus rajono Mickūnų apylinkės Tarybos 12 Sesijos sprendimu ieškovui ne tik buvo nuspręsta skirti 2500 kv. m. ploto žemės sklypą konkrečiam tikslui - individualaus mūrinio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai, bet ieškovas buvo ir įpareigotas statybą suderinti su Vilniaus rajono architektu (b. l. 11-12, 88, 91). 1992-05-12 Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartimi ieškovas taip pat įsipareigojo pradėti individualią statybą per 1 metus ir baigti ją per 3 metus nuo leidimo statybai išdavimo. Statyba laikoma pradėta paklojus pamatus ir baigta – patvirtinus namo priėmimo naudoti aktą (b. l. 16-17, 90). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas S. O. dar iki sutarties sudarymo, t.y. 1992-05-07 kreipėsi į Vilniaus rajono vyr. architektą, prašydamas paruošti gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos projektą, pagal kurį bus vykdoma statyba Mickūnų apylinkėje, Galgių gyvenvietėje (b. l. 15), o 1992-05-10 Vilniaus rajono projektavimo biuras prie architektūros skyriaus išdavė ieškovui 1992-02-28 LR Vilniaus r. Mickūnų apylinkės Tarybos sprendimu išskirto sklypo schemą Nr. 432 (b. l. 13), tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad po šios schemos gavimo ir sutarties sudarymo ieškovas būtų iš tikrųjų pradėjęs individualią gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybą (paklojęs pamatus ir pan.), ją užbaigęs arba bent jau ėmęsis tam vienokių ar kitokių veiksmų, įskaitant ir kreipęsis dėl leidimo statybai išdavimo, paruošęs statinių projektą ir pan., pats ieškovas paaiškino, kad statyba realiai nebuvo pradėta nei per vienerius metus, kaip numatė sutarties, nei vėliau, nei iki šiol. Nors ieškovas nurodė, kad jis namo nepastatė, kadangi kreipusis tiek į Vilniaus rajono architektūros skyrių, tiek į kitas institucijas, tiek į Nacionalinė žemės tarnybą, leidimas statybai nebuvo išduotas, tačiau kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo kreipimąsi dėl statybos leidimo ar kitų su statybą susijusių ir jam pradėti bei vykdyti reikalingų dokumentų išdavimo, derinimo ir pan. (CPK 178 str.). Ieškovo nurodytas argumentas, kad jis yra ginčo žemės sklypo teisėtas valdytojas, nes nuo 1992 m. pavasario žemės sklypu naudojasi, jį prižiūri, dalį sklypo išlygino užpildamas žemėmis, pjauna žolę, prijungė elektrą, pastatė skaitiklius, taip pat atmestinas, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, o jeigu ir būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai, jie nepaneigia teismo nustatytų statybos nepradėjimo bei įrodymų apie įmokėtas už suteiktą žemę įmokas nebuvimo, sudarančių kliūtis įgyti šią žemę. Ta aplinkybė, kad ieškovas jam suteikto sklypo nenaudojo pagal paskirtį, nestatė namo ir net nepradėjo jokių veiksmų, susijusių su namo statyba, tik patvirtina, jog būtent ieškovas nagrinėjamu atveju buvo nerūpestingas, tvarkydamas savo nuosavybės ar būsimos nuosavybės klausimus, o duomenų apie tai, kad S. O. šių veiksmų neatliko dėl kokių nors objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių (pvz., atitinkamų institucijų neteisėto neveikimo) byloje nėra. S. O. argumentas, kad jam pateikus sklypo Nr. 432 schemą, buvo nurodyta, kad jis dėl tolesnių veiksmų bus informuotas raštu, tačiau institucijos jokių veiksmų neatliko, taip pat atmestinas, nes ieškovo pateikta sudaryta sklypo schema su sklypo linijomis, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ribų nužymėjimu (b. l. 13) sudaryta kitam tikslui – Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai 1992-05-12 sutarties sudarymui (b. l. 16-17), o ne statybos leidimui gauti. P. Ž. sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį ieškovas jokių veiksmų teisiškai įforminant jam suteiktą žemės sklypą neatliko, realiai jame nestatė gyvenamojo namo ir jokių veiksmų jam statyti neatliko. Šias aplinkybes patvirtina ir trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimas, kad savivaldybė jokių dokumentų, susijusių su ieškovo namo statyba, neturi. Pažymėtina ir tai, kad pagal 1992-05-12 Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties 3 p. valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtinus sutartį, ji įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai, o jeigu statytojas nevykdo šios sutarties sąlygų, sutartis apskritai laikoma nutraukta.

16Penkta, ieškovas paaiškino, kad jis daug kartų kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atitinkamus darbuotojus dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau jokių rezultatų tai nedavė, jo prašymai dingdavo, jam visą laiką suteikdavo viltį, kad sklypas bus parduotas, tačiau nurodydavo, kad trūksta kažkokių dokumentų, niekada net nebuvo užsiminta, kad sklypas gali būti neparduotas. Pagrįsdamas šias aplinkybes ieškovas pateikė 2004-06-16 raštą, kuriuo jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas suteikti informaciją apie nekilnojamąjį turtą (b. l. 18), bei 2013-04-11 ir 2014-01-16 Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui adresuotus prašymus leisti išsipirkti namų valdos žemės sklypą Vilniaus r., Galgių k. (b. l. 34, 35), tačiau minėtuose prašymuose nėra jų priėmimo faktą institucijoje patvirtinančių registracijos spaudų, ieškovas nepateikė kitų įrodymų apie realių šių raštų siuntimą / įteikimą institucijoms. LR Vyriausybės nutarimo Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 94-3779) 27 p. numato, kad prašymo priėmimo faktą institucijose patvirtina registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija. Spaude turi būti nurodytas institucijos (ar jos padalinio), priėmusios prašymą, pavadinimas, prašymo priėmimo data ir registracijos numeris, valstybės tarnautojo, priėmusio prašymą, vardas, pavardė, pareigos, prireikus – kita reikiama informacija. Taigi, ieškovo pateikti prašymai neįrodo jo atliktų veiksmų, siekiant įgyti žemės sklypą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovo įgaliotas asmuo R. M. tik 2014-02-12 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui prašymą leisti išsipirkti žemės sklypą, esantį ( - ) (b. l. 69). Prašyme esantis spaudas patvirtina, kad dokumentas institucijoje gautas 2014-02-12, jo registracijos Nr. 48FP-981. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2014-02-25 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-168 pateikė ieškovui ir jo įgaliotam atstovui motyvuotą atsakymą dėl pareikšto prašymo, išaiškindama galiojantį teisinį reglamentavimą dėl sklypo įsigijimo ne aukciono būdu (b. l. 36, 67-68). Ieškovas po pirminių sklypo matavimų atlikimo, tik 2012 metais kreipėsi į matininką V. K., kuris parengė žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinių matavimų bylą, kurioje ginčo sklypo savininku nurodytas ieškovas S. O., o sklypo adresas nurodytas ( - ), ir 2012-12-13 ją pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono teritoriniam padaliniui (b. l. 19-33, 110-129), tačiau 2012-12-17 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 48KAM-115855 kadastro duomenų byla buvo atmesta, nurodant jos trūkumus (b. l. 71). Pakartotinai ginčo sklypo kadastro duomenų byla patikrinimui Vilniaus rajono skyriui buvo pateikta 2013-03-21, tačiau bylą rengęs matininkas V. K. 2013-05-13 ją pats atsiėmė be atmetimo, be nurodytų nustatyta forma trūkumų (b. l. 70), kas tik patvirtina, kad ginčo sklypas nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas, jo kadastro duomenys nepatvirtinti. Nors ieškovas ir nurodė, kad ginčo sklypo adresas yra ( - ), nes toks adresas buvo nurodytas kažkuriame dokumente, tačiau VĮ Registrų centro 2015-01-14 raštas patvirtina, kad duomenų apie žemės sklypą Vilniaus r. sav., Galgių k., Kerpių g. 56, Nekilnojamojo turto registre nėra (b. l. 104). Vadovaujantis CK 1.109 str., civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, šiuo atveju ginčo žemės sklypas, kaip jau minėta, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas, jo kadastro duomenys nepatvirtinti. Pažymėtina, kad ieškovas neskundė kadastro duomenų nepatvirtinimo, todėl ir šiuo pagrindu negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas, neesant suformuotam pirkimo–pardavimo sutarties objektui. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą (Lietuvos A. T. 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-180/2008; Lietuvos A. T. 2011-07-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-309/2011).

17Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimų, kadangi ieškovas neturi teisės išpirkti jam 1992-02-28 paskirtą statybai žemės sklypą Nr. ( - ), nes pats neatliko tų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, siekdamas įsigyti žemės sklypą nuosavybėn ir teismui nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog ieškovas atliko šiuos veiksmus ir tokią teisę įgijo (CPK 178 str.).

18Dėl ieškinio senaties

19Nors atsakovas prašė atmesti ieškinį ir kitu pagrindu – dėl ieškovo praleisto ieškinio senaties termino, teigdamas jog ieškovas reiškia ieškinį praėjus 22 metams nuo Vilniaus rajono Mickūnų apylinkės tarybos sprendimo atlikti pardavimo procedūras, todėl apie teisę įsigyti sklypą žinojo nuo 1992 m., tačiau šis atsakovo argumentas nepagrįstas.

20Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-180/2010; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-36-415/2015). Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

21Teismo manymu, atsakovas nepagrįstai mano, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1992 m., kuomet ieškovas pateikė prašymą agrarinei tarnybai ir sudarė Žemės sklypo naudojimo (nuomos) sutartį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tik 2014-02-12 ieškovo įgaliotas asmuo R. M. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus r. skyrių su prašymu leisti išsipirkti žemės sklypą, esantį Vilniaus r., Mickūnų sen., Galgių k., Kerpių g. 56 (b. l. 69), kas rodo, jog ieškovas tikėjosi sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2014-02-25 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-168 pateikė ieškovui ir jo įgaliotam atstovui atsakymą, kad žemės sklypas negali būti parduodamas ne aukciono tvarka, nes ieškovas iki 2004-02-21 nėra už jį sumokėjęs įmokų bei minėtame sklype nėra registruoto gyvenamojo namo (b. l. 36, 67-68), todėl darytina išvada, kad ieškovas pirmą kartą apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014-02-25, o ne 1992 m., kaip nurodo atsakovas. Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui anksčiau buvo žinoma apie tai, jog jam išskirtas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai nebus parduotas, nėra. Kadangi ieškinio senaties terminas prasidėjo po 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., taikytinas dabartiniame kodekse 1.125 str. 1 d. nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovas ieškinio senaties termino ginti savo teises nepraleido, o atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas ir atmestinas.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23I. S. O. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pripažinimo teisės išpirkti valstybinį žemės sklypą, atmesti.

24Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant Daivai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas S. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei... 5. A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį... 6. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieškiniu... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Dėl valstybinės žemės pirkimo... 9. Ieškovo S. O., jo atstovės, atsakovo ir trečio asmens atstovų... 10. Pagal LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p., valstybinės žemės sklypai... 11. Ieškovas teigia, kad jis 1992 m. gavo dokumentą iš Vilniaus rajono Mickūnų... 12. Pirmiausia, byloje nėra pateikta įrodymų, jog po minėtos 1992-05-12 Že,ės... 13. Antra, byloje nėra pateikta įrodymų apie ginčo žemės sklypo įkainojimą... 14. Trečia, parduodant ar išnuomojant be aukciono žemės sklypus, taikomos... 15. Ketvirta, 1992-02-28 LR Vilniaus rajono Mickūnų apylinkės Tarybos 12 Sesijos... 16. Penkta, ieškovas paaiškino, kad jis daug kartų kreipėsi į Vilniaus rajono... 17. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas negali... 18. Dėl ieškinio senaties ... 19. Nors atsakovas prašė atmesti ieškinį ir kitu pagrindu – dėl ieškovo... 20. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios... 21. Teismo manymu, atsakovas nepagrįstai mano, kad ieškinio senaties terminas... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263... 23. I. S. O. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM,... 24. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...