Byla 3K-3-180/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

3vertėjaujant Loretai Kireilytei,

4dalyvaujant ieškovei V.Š.,

5ieškovės atstovui advokatui Algiui Tursui,

6atsakovo V. Š. atstovei advokatei Vilmai Raklevičienei, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

92007 m. rugpjūčio 30 d. mirė ieškovės sutuoktinis L. Š., kuris 2005 m. lapkričio 11 d. oficialiuoju testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, paliko atsakovui butą, esantį ( - ), su visais jame esančiais namų apyvokos daiktais. Testamente nurodyta, kad butas priklauso ieškovės sutuoktiniui nuosavybės teise.

10Ieškovė teigė, kad jos sutuoktinis neturėjo teisės sudaryti tokio turinio testamento, nes nebuvo šiuo palikto turto – buto – savininkas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas, esantis ( - ), nuo 1991 m. birželio 26 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. 32 pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei. Šie duomenys nenuginčyti. Kadangi palikėjas, sudarydamas ginčijamą testamentą, pažeidė CK 4.37 straipsnį, 4.48 straipsnio 1 dalį, tai testamentas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

11Reikalavimui dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe pagrįsti ieškovė nurodė, kad jos sesuo N. S., buvusi tuomečio Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 49 (šiuo metu – 438-oji daugiabučių namų savininkų bendrija) narė (pajininkė), pakeitė savo dviejų kambarių butą, buvusį ( - ), į du vieno kambario butus, kurių vienas, esantis ( - ), teko ieškovei. 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2007 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. 8 duomenimis, pajų už abu butus savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo ieškovės sesuo, taigi ginčo butui įsigyti, ieškovės teigimu, nebuvo panaudotos jos ir sutuoktinio bendros lėšos. Tvirtindama, kad butas įgytas tik už sesers jai dovanotus pinigus (pajų), ieškovė mano, jog, remiantis pajaus sumokėjimo ir turto įsigijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 22 straipsniu, butas yra jos asmeninė nuosavybė.

12Ieškovė prašė:

13pripažinti L. Š. 2005 m. lapkričio 11 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės patvirtintą oficialųjį testamentą (reg. Nr. ( - )) negaliojančiu;

14pripažinti butą, esantį ( - ), asmenine jos nuosavybe.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ginčijamą oficialųjį testamentą negaliojančiu, o ginčo butą – asmenine ieškovės nuosavybe.

17Įvertinęs bylos duomenis (ieškovės paaiškinimus, liudytojos (ieškovės sesers) parodymus, rašytinius dokumentus), teismas sprendė, kad butas, esantis ( - ), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Dėl atsakovo prašymo taikyti 2007 m. gruodžio 6 d. pareikštam ieškovės reikalavimui pripažinti jos asmenine nuosavybe butą, įregistruotą 1991 m. birželio 26 d., ieškinio senaties terminą teismas sprendė, kad šis terminas nepraleistas, nes, teismo vertinimu, bylos aplinkybės leidžia manyti, jog ieškovė, įregistruodama ginčo butą, buvo įsitikinusi jį esant jos asmenine nuosavybe. Dėl to ieškinio senaties terminą šiuo atveju teismas skaičiavo nuo ieškovės sužinojimo apie jos pažeistas teises dienos, t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 30-osios, kai ieškovė ir atsakovas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

18Konstatavęs, kad ginčo butas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe, teismas nurodė, jog atsakovas – testamentinis ieškovės sutuoktinio įpėdinis – negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo teisės, kurios neturėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl ginčijamo oficialiojo testamento pripažinimo negaliojančiu, kartu pažymėdamas, kas faktinės bylos aplinkybės suponuoja būtinumą taikyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes, teismo vertinimu, tokia situacija, kai ieškovė, būdama garbingo amžiaus, visą gyvenimą gyvenusi ginčo bute, faktiškai šio (ar jo dalies) netektų, prieštarautų teisingumo principui.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20Teisėjų kolegija pripažino byloje pateiktus įrodymus patvirtinančiais, kad visą pajų už butą, esantį ( - ), sumokėjo ieškovės sesuo N. S. ir kad ji visą šį pajų padovanojo tik savo seseriai (ieškovei). Remdamasi teismų praktikoje suformuluota tikėtinumo taisykle, kuria grindžiamas įrodymų vertinimas civilinėje byloje, teisėjų kolegija sprendė, kad, konstatavus, jog kitokių teisinių santykių buvimas tarp šalių neįrodytas, ieškovė dokumentais įrodė jos sesers pajaus sumokėjimą už ginčo butą, taip pagrįsdama ir pinigų (pajaus) dovanojimo sutarties egzistavimą, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog ieškovės įrodinėjamas faktas buvo, nei jo nebuvo. Šiai išvadai pagrįsti teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pajaus už ginčo butą sumokėjimo metu galiojusio 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau šio straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir šiuo atveju sandorio po to notariškai įforminti nebereikia. Be to, teisėjų pažymėjo, kad pinigų dovanojimo momentu galiojusiame 1964 m. CK nebuvo įtvirtinta draudimo sudaryti žodinę dovanojimo sutartį, bei atkreipė dėmesį į tai, jog pinigus (pajų) ieškovei dovanojo jos sesuo, su kuria ieškovės santykiai, bylos duomenimis, visada buvo labai geri. Teisėjų kolegijos vertinimu, dovanojimo aplinkybes patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, jos sesers kaip liudytojos duoti parodymai, bet ir bylos rašytiniai duomenys: 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2007 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. 8; išrašas iš 1979 m. balandžio 5 d. vykusio Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 49 įgaliotinių susirinkimo protokolo; orderiai Nr. 019448 ir Nr. 019444; 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2007 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. 10, kiti mokestiniai dokumentai. Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad N. S. vardu išrašyti kasos pajamų orderiai nepatvirtina, jog ji mokėjo pajaus įmokas už ieškovę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytais rašytiniais bylos įrodymais, patvirtinančiais, kad pinigai ieškovei buvo dovanoti pajaus sumokėjimo už butą būdu, pagrįstai vadovavosi SŠK 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje buvo nustatyta, jog turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė, todėl priėmė teisingą sprendimą, tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti butą asmenine jos nuosavybe. Kadangi ieškovės sutuoktinis vienas, taip pat ieškovė ir jos sutuoktinis kaip šeima pajaus už ginčo butą niekada nemokėjo (atsakovas šio fakto bylos nagrinėjimo metu ir neginčijo), tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta ir dėl to, kad ieškovė, iš pradžių įgijusi pinigus kaip asmeninę nuosavybę, sesers dovanotą pajaus už butą sumokėjimo būdu, vėliau įregistravo butą savo vardu kaip asmeninę nuosavybę. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

21Atkreipusi dėmesį į tai, kad palikėjas (ieškovės sutuoktinis) testamente neišvardijo, kokie konkrečiai namų apyvokos daiktai buvo jo asmeninė arba bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. tinkamai neišreiškė savo valios dėl šių daiktų, teisėjų kolegija pripažino teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčijamo testamento pripažinimo negaliojančiu. Pažymėjusi, kad pagal CK 5.14 straipsnį įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

22Dėl apeliacinio skundo argumentų ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui pripažinti ginčo butą jos asmenine nuosavybe taikymo klausimu teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis. Kadangi pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog butui įsigyti buvo panaudotos ieškovės sesers dovanotos lėšos, tai, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė visada buvo įsitikinusi, kad butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties termino nurodytam ieškovės reikalavimui pareikšti pradžios momento.

23III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24Kasaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teisės į ginčo butą pripažinimo ir šį ieškovės reikalavimą atmesti kaip neįrodytą bei pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui; sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu ginčijamas oficialusis testamentas, pakeisti ir šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, pripažįstant negaliojančia oficialiojo testamento dalį dėl 1/2 dalies ginčo buto palikimo.

25Kasatoriaus prašymas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai, visiškai patenkindami ieškovės reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė tiek bendrąją jungtinę sutuoktinių, tiek asmeninę vieno iš jų nuosavybę bei jos pripažinimo sąlygas, dovanojimą, taip pat ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, visapusiškai neišnagrinėję visų faktinių bylos aplinkybių bei tinkamai neištyrę visų bylos duomenų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles įtvirtinančias proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos pirmiau įvardytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos:

261. 1964 m. CK 282 straipsnyje buvo nustatyta privaloma didesnės kaip 1000 rublių sumos dovanojimo sutarties notarinė forma, kurios nesilaikymas pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalį šią sutartį darė negaliojančią. Bet kurios iš ieškovės bei liudytojos (ieškovės sesers) nurodomų sumų dovanojimo sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, savo išvadą dėl ieškovės ir jos sesers pinigų (pajaus) dovanojimo sandorio buvimo grįsdamas 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalies nuostata, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia, netinkamai aiškino ir taikė šią materialiosios teisės normą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje R. P. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-20/2008, šiuo klausimu suformuotos praktikos. Nei ieškovė, nei jos sesuo nebuvo pareiškusios reikalavimo dėl pinigų dovanojimo sandorio pripažinimo galiojančiu remiantis 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalimi, byloje nebuvo nustatyta ir kitos šiai normai taikyti būtinos aplinkybės, kad ieškovė ar jos sesuo būtų vengusios įforminti sandorį notarine tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nesant pareikšto atitinkamo reikalavimo bei visų 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, savo iniciatyva pripažindamas galiojančiu pinigų dovanojimo sandorį, kuris turėjo būti įformintas notariškai, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis) ir, be to, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (ieškovės sesers) teisių ir pareigų, tai yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pagal 1964 m. CK buvo galima žodžiu sudaryti pinigų dovanojimo sandorį, dėl kurio įstatyme nustatyta privaloma notarinė forma, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje A. K. M. v. P. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-670/1999, išdėstytiems išaiškinimams dėl 1964 m. CK 58 straipsnio taikymo.

272. Apeliacinės instancijos teismas, vienu iš ieškovės asmeninės nuosavybės teisės į ginčo butą įrodymu pripažindamas aplinkybę, kad šis butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ieškovės, kaip kooperatyvo narės, vardu, neteisingai sprendė dėl buto registracijos vieno iš sutuoktinių vardu reikšmės bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje S. S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-989/2002, suformuotos praktikos, kad kooperatyvo nario sutuoktinio teisės į kooperatinį butą nustatomos pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių vardu įformintas (įgytas) kooperatinis butas.

283. Kasatoriaus nuomone, ieškovė neįrodė, kad už ginčo butą sumokėtas pajus buvo jos sesers jai padovanotas. Teismai, nustatydami šį faktą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes: 1) vadovavosi liudytojų parodymais; tuo tarpu įstatyme nenustatyta, kad CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo remtis liudytojų parodymais išimtis, nustatytas CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, galima taikyti ir įrodinėjant sandorio, dėl kurio nustatyta privaloma notarinė forma, buvimą; įstatyme reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį visada daro negaliojantį; 2) pažeisdamas CPK 185 straipsnį, netyrė ir nevertino, kasatoriaus nuomone, prieštaringų įrodymų – liudytojų parodymų bei bylos rašytinių duomenų – kiekvieno atskirai, apsiribojo tik nuoroda, kad įrodymų visuma patvirtina ieškovės reikalavimus. Be to, teismas, sprendime nurodydamas, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybių, jog palikėjas vienas, taip pat palikėjas ir ieškovė kaip šeima pajaus už ginčo butą nemokėjo, bei pripažindamas tai patvirtinančiu ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į butą, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir taip pažeidė CPK 178 straipsnį, nes pareiga paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją tenka ieškovei.

294. Ieškovei ir jos seseriai teigiant, kad pajus už ginčo butą buvo sumokėtas už sesers ieškovei padovanotas lėšas, aktualios ne tik CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto, bet ir šio straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, įtvirtinančios aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn, kaip sąlygą pripažinti turtą asmenine šio sutuoktinio nuosavybe. Teismai, pripažindami ginčo butą asmenine ieškovės nuosavybe, šiuo aspektu bylos aplinkybių netyrė ir nevertino. Kasatoriaus teigimu, bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo butas buvo įgytas ne asmeniniams, o šeimos poreikiams tenkinti, iki sutuoktinio mirties ieškovė neatliko jokių veiksmų, liudijančių jos valią valdyti šį butą asmeninės nuosavybės teise. Dėl tokių aplinkybių ieškovės sutuoktinis (palikėjas), pagrįstai manydamas, kad butas yra šeimos turtas, priklauso jam ir ieškovei kaip sutuoktiniams, atliko testamentinį patvarkymą dėl šio turto likimo po jo mirties. Ginčo butas buvo įgytas ieškovei ir palikėjui būnant santuokoje, todėl pagal tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje (galiojančio CK 3.88 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintą prezumpciją priklausė ieškovei ir palikėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, tačiau tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė tokių įrodymų byloje nepateikė, tai jos reikalavimas pripažintinas neįrodytu, o ginčo butas – išsaugojusiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, pagal kurį sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios.

305. Išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu teisėtumo grįsdamas argumentais, kad palikėjas (ieškovės sutuoktinis) testamente neišvardijo, kokie konkrečiai namų apyvokos daiktai buvo jo asmeninė arba bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. tinkamai neišreiškė savo valios dėl šių daiktų, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.14 straipsnį, be kita ko, reglamentuojantį namų apyvokos daiktų likimą paveldėjimo pagal įstatymą atveju, pažeidė CK 5.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą paveldėjimo pagal testamentą prioriteto, taip pat testamento sudarymo laisvės principus. Kasatoriaus teigimu, ta aplinkybė, kad ieškovės sutuoktinis testamente neišvardijo jam asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių daiktų, nepaneigia testatoriaus valios visus jam priklausančius namų apyvokos daiktus palikti atsakovui, įskaitant ir tuos, kurių testamento surašymo metu jis neturėjo, bet kuriuos įgijo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. Jurbarko rajono notarų biuro notarė S. S., bylos Nr. 3K-3-942/2002). Be to, ginčijamu testamentu paliktų apyvokos daiktų kiekio ar konkrečių daiktų nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

316. Kasatoriaus įsitikinimu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl ginčo buto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, ieškovės sutuoktinis turėjo teisę savo nuožiūra palikti jam priklausantį turtą – 1/2 dalį santuokoje įgyto ginčo buto, nors ir registruoto sutuoktinės vardu, taip pat visus jam priklausiusius namų apyvokos daiktus kitam asmeniui. Dėl to nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančiu visą ieškovės ginčijimą testamentą.

327. Teismai nepagrįstai, pažeisdami ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei nukrypdami nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, ieškinio senaties termino pradžią šioje byloje skaičiavo nuo ieškovės kreipimosi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos (2007 m. rugpjūčio 30 d.), o ne nuo buto teisinės registracijos dienos (1991 m. birželio 26 d.). Nors ginčo buto savininke nuo 1991 m. birželio 26 d. įregistruota ieškovė, tačiau pajus buvo sumokėtas ir nuosavybės teisė į butą atsirado ieškovei būnant santuokoje su palikėju. Be to, ieškovei turėjo būti žinomi ir tuo metu galiojusio CK reikalavimai dėl dovanojimo sutarties privalomos notarinės formos bei šios nesilaikymo padariniai. Kasatoriaus įsitikinimu, tokiomis aplinkybėmis ieškovei vėliausiai nuo 1991 m. birželio 26 d., kai buvo atlikta teisinė ginčo buto registracija, turėjo būti žinoma, kad ji neturi jokio teisinio pagrindo manyti, jog ginčo butas yra tik jos asmeninė nuosavybė, ir kad jos vardu registruotam santuokoje įgytam butui taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Dėl to ieškovė, tik 2007 m. gruodžio 6 d. (t. y. praėjus daugiau nei šešiolikai metų po to, kai ji turėjo sužinoti apie ginčo butui taikytiną bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą) pareikšdama reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės į šį butą pripažinimo, praleido įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.

338. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl CK 1.5 straipsnio taikymo, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisingumo principo aiškinimo ir taikymo praktikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracija v. B. K. ir R. K., bylos Nr. 3K-3-492/2004). Teismų išvada, kad ieškovė, netenkinus jos reikalavimų, faktiškai netektų ginčo buto (ar jo dalies), grindžiama tik prielaida. Kasatoriaus teigimu, ieškovė negali netekti to, kas nuosavybės teise jai nepriklauso, be to, bylos nagrinėjimo metu jis ne kartą išdėstė poziciją dėl buto tolimesnio bendro valdymo ir išlaikymo tvarkos (bendro su butu susijusių mokesčių mokėjimo; ketinimo iškeldinti ieškovę ar kitaip apriboti jos teises neturėjimo). Dėl to nebuvo jokio pagrindo išvadai dėl realios grėsmės ieškovei netekti buto buvimo. Kasatoriaus teigimu, toks vienpusis teisingumo principo traktavimas akivaizdžiai pažeidžia asmenų lygybės įstatymui principą, paneigia asmens teisę savo nuožiūra testamentu išreikšti valią dėl turto palikimo.

34Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

351. Nepripažinimas jai (ieškovei) dovanoto pajaus ir ginčo buto jos asmenine nuosavybe iš esmės prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat geros moralės principams, nes būtų pažeista dovanotojos (ieškovės sesers) valia, o iš ieškovės, nepasiturinčios pensininkės, niekuo prie ginčo buto įsigijimo neprisidėjusio asmens naudai būtų atimta vienintelė turima nuosavybė.

362. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kada, kaip ir už kokias lėšas buvo įgytas ginčo butas, yra fakto, o ne teisės klausimai, kurie negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius neginčijo byloje nustatytos aplinkybės, kad ji (ieškovė) ir palikėjas kaip šeima pajaus už ginčo butą nemokėjo. Kadangi pajų sumokėjo ieškovės sesuo, tai kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika dėl pajų sumokėjusio kooperatyvo nario sutuoktinio pripažinimo kooperatinio buto bendraturčiu šioje byloje nereikšminga.

373. Ieškovės teigimu, jai nereikėjo reikšti reikalavimo dėl pinigų (pajaus) dovanojimo sandorio pripažinimo galiojančiu, nes dėl to niekada nebuvo jokio ieškovės ir jos sesers ginčo. Šioje byloje toks ginčas ir nebuvo nagrinėjamas. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, pripažinus dovanojimo sutartį, kuriai reikalinga notarinė forma, galiojančia, buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (ieškovės sesers) teisių ir pareigų.

384. 1964 m. CK 281 straipsnyje įtvirtintas realinis dovanojimo sutarties pobūdis – dovanojimo sutartis pripažįstama sudaryta, kai turtas perduodamas apdovanotajam. Artimųjų giminaičių santykiai paprastai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir jiems nebūdingas formalizavimas. Šios aplinkybės yra pagrindas taikyti CK 3.89 straipsnio 2 dalyje, 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo taisyklės išimtį ir leisti remtis liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. ir suinteresuoto asmens V. Č. prašymus dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, bylos Nr. 3K-3-280/2008).

395. Kasatoriaus teiginius, kad pajus jos (ieškovės) vardu buvo įgytas ne asmeniniams, o šeimos poreikiams tenkinti, paneigia ieškovės sesers kaip liudytojos duoti parodymai, jog pajines įmokas ji padovanojusi ieškovei asmeniškai, taip pat Nekilnojamojo turto registro ir kooperatyvo pateikti duomenys. Kasaciniame skunde daroma tik prielaida, kad palikėjas manė, jog butas yra šeimos turtas.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

42

43Dėl ieškinio senaties termino pradžios

44

45Byloje nagrinėjamas ginčas dėl buto pripažinimo sutuoktinio asmenine nuosavybe.

46Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi tuo, kad ieškovė gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui sumokėjo visą pajų jos sesers jai dovanotomis lėšomis, taip pat tuo, kad ginčo butas viešame registre įregistruotas ieškovės vardu, sprendė, jog butas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tačiau teismai, pripažindami ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į butą, neatkreipė dėmesio į ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą: pajus sumokėtas už butą, skirtą abiejų sutuoktinių poreikiams tenkinti; sutuoktiniai gyveno kartu šiame bute iki ieškovės sutuoktinio mirties; pagal tuometę teismų praktiką pajus tapdavo abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nenustatyta kito sutuoktinio aiškiai (raštu) išreikštos valios, jog pajus taps sutuoktinio asmenine nuosavybe.

471990 m. spalio16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą, tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Pajus už ginčo butą buvo visiškai išmokėtas, todėl ieškovė 1991 m. birželio 26 d. atliko Nekilnojamojo turto registre teisinę buto registraciją savo vardu. Pagal tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokos metu, priklausė abiem sutuoktiniams, nors buvo įformintas vieno iš jų vardu.

48Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. 1964 m. CK 86 straipsnyje, galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

49Bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties termino eigos pradžią tapatino su momentu, kai ieškovė po sutuoktinio mirties 2007 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, t. y. kai sužinojo apie testamentą, kuriuo butas su visais jame esančiais namų apyvokos daiktais paliktas atsakovui ir kuris pažeidžia jos turtines teises. Teisėjų kolegija su tokiu ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo momentu nesutinka.

50Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tokia teismų praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje I. J. B. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2008; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje L. K. ir kt. v. bankrutuojanti AB „Velga“, bylos Nr. 3K-3-636/2008; 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas yra aiškus, nes ieškovė, 1991 m. birželio 26 d. įregistravusi nuosavybės teises į butą, žinojo ar turėjo žinoti, kad šis tapo bendrąja jungtine jos ir sutuoktinio nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Būdama įsitikinusi, kad pajus yra jos asmeninė nuosavybė, nes sumokėtas už jos sesers dovanotus pinigus, ieškovė per trejų metų ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis) galėjo susitarti su sutuoktiniu ir įregistruoti visą butą viešame registre savo asmenine nuosavybe arba pareikšti teisme ieškinį dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe (SŠK 22 straipsnis). Ieškovė tokių veiksmų per nurodytą ieškinio senaties terminą neatliko, į teismą dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe kreipėsi praėjus daugiau kaip šešiolikai metų, trejų metų ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Pagal 1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalį, galiojančio CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Tokia teismų praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje J. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-9/2009; kt.). Teisėjų kolegija taiko ieškinio senatį ieškovės pareikštam reikalavimui dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir šią ieškinio dalį atmeta.

51Dėl oficialiojo testamento dalies pripažinimo negaliojančia

52Pažymėtina, kad ieškinys byloje pareikštas dėl viso buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau teismai, nagrinėdami šalių ginčą, neatkreipė dėmesio į tai, jog butas sutuoktinių įgytas santuokos metu, todėl jų dalys bendrojoje jungtinėje šio buto nuosavybėje yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad ginčas šioje byloje iš esmės kilęs dėl 1/2 dalies buto pripažinimo asmenine nuosavybe ir oficialiojo testamento dalies dėl 1/2 dalies buto palikimo atsakovui pripažinimo negaliojančia.

53Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.19 straipsnio 1 dalis).

54Ieškovės sutuoktinis L. Š., sudarydamas oficialųjį testamentą, žinojo, kad butas įregistruotas ieškovės vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, ir jų dalys šiame turte yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl testamentu galėjo palikti atsakovui tik jam nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto. Testatorius, palikdamas testamentu atsakovui visą butą, pažeidė ieškovės nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, todėl oficialiojo testamento dalis dėl 1/2 dalies buto palikimo atsakovui pripažintina negaliojančia.

55Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pajų ir butą ieškovės asmenine nuosavybe, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, šis pažeidimas turėjo įtakos teismo priimtos nutarties neteisėtumui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl, atsižvelgiant į tai, kad kasacine tvarka peržiūrimi apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis), apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, naujai išdėstant vykdytiną jos dalį.

56Atmetus ieškovės reikalavimą dėl 1/2 dalies buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe tuo pagrindu, kad iki ieškinio pareiškimo ji praleido ieškinio senaties terminą, kiti kasacinio skundo materialiniai teisiniai argumentai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai perskirstytinos proceso šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinys patenkintas iš dalies, taigi – patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų; atitinkamai 50 proc. ieškinio reikalavimų atmesta. Atsižvelgiant į tai, pagal nurodytas proporcijas perskirstomos proceso šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bei pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 96 straipsnis).

59Ieškovė, pateikdama ieškinį, už turtinį ieškinio reikalavimą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o nuo 1430 Lt buvo atleista. Kitos žyminio mokesčio dalies – 1430 Lt už turtinį reikalavimą ir 126 Lt už neturtinį reikalavimą – mokėjimas ieškovei buvo atidėtas. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovas turėtų atlyginti ieškovei 100 Lt, valstybei 1493 Lt, o ieškovė valstybei – 778 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

60Bylos duomenimis, atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 3030 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl to, kad atmesta 50 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui turėtų būti priteisiama iš ieškovės 1515 Lt šių išlaidų.

61Atsakovas sumokėjo už apeliacinį skundą 3186 Lt žyminio mokesčio, taip pat turėjo 2904 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus dėl 800 Lt atstovavimo šios instancijos teisme išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, ieškovė turėtų atlyginti atsakovui 1593 Lt žyminio mokesčio ir 1452 Lt advokato pagalbos, o atsakovas ieškovei – 400 Lt atstovavimo išlaidų.

62Kasaciniame teisme atsakovas (kasatorius) turėjo 3131 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Proporcingai patenkintai kasatoriaus reikalavimų daliai iš ieškovės turėtų būti priteista atsakovui 1566 Lt šių išlaidų.

63Taigi iš viso atsakovas turėtų atlyginti ieškovei 500 Lt (100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ir 400 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme), o ieškovė atsakovui – 6126 Lt (3159 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus bei 2967 Lt advokato pagalbos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose) bylinėjimosi išlaidų.

64Atlikus nurodytų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo (kasatoriaus) naudai priteistina 5626 Lt bylinėjimosi išlaidų

65Bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijų, taip pat kasacinis teismai turėjo 106,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasaciniam teismui pakeitus byloje priimtą sprendimą, šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš šalių pirmiau šioje nutartyje nurodytomis proporcijomis, t. y. iš ieškovės ir atsakovo priteistina valstybei po 53,37 Lt minėtų išlaidų.

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti ir vykdytiną nutarties dalį išdėstyti taip:

68„Nustatyti, kad butas, esantis ( - ), ieškovei V. Š. ir jos sutuoktiniui L. Š. šio mirties dieną (2007 m. rugpjūčio 30 d.) priklausė nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2 dalį).

69Pripažinti L. Š. 2005 m. lapkričio 11 d. sudaryto ir Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės patvirtinto oficialiojo testamento (reg. Nr. ( - )) dalį dėl 1/2 dalies buto, esančio ( - ), palikimo atsakovui V. Š., negaliojančia“.

70Priteisti atsakovui V. Š. (a. k. ( - )) iš ieškovės V. Š. (a. k. ( - )) 5626 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

71Priteisti valstybei iš ieškovės V. Š. 778 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 53,37 Lt (penkiasdešimt tris litus 37 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.

72Priteisti valstybei iš atsakovo V. Š. 1493 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 53,37 Lt (penkiasdešimt tris litus 37 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti“.

73Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Indrei Savkinienei,... 3. vertėjaujant Loretai Kireilytei,... 4. dalyvaujant ieškovei V.Š.,... 5. ieškovės atstovui advokatui Algiui Tursui,... 6. atsakovo V. Š. atstovei advokatei Vilmai Raklevičienei, viešame teismo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. 2007 m. rugpjūčio 30 d. mirė ieškovės sutuoktinis L. Š., kuris 2005 m.... 10. Ieškovė teigė, kad jos sutuoktinis neturėjo teisės sudaryti tokio turinio... 11. Reikalavimui dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe pagrįsti ieškovė... 12. Ieškovė prašė:... 13. pripažinti L. Š. 2005 m. lapkričio 11 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 4-ojo... 14. pripažinti butą, esantį ( - ),... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 16. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį... 17. Įvertinęs bylos duomenis (ieškovės paaiškinimus, liudytojos (ieškovės... 18. Konstatavęs, kad ginčo butas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe,... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Teisėjų kolegija pripažino byloje pateiktus įrodymus patvirtinančiais, kad... 21. Atkreipusi dėmesį į tai, kad palikėjas (ieškovės sutuoktinis) testamente... 22. Dėl apeliacinio skundo argumentų ieškinio senaties termino ieškovės... 23. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 24. Kasaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį... 25. Kasatoriaus prašymas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai,... 26. 1. 1964 m. CK 282 straipsnyje buvo nustatyta privaloma didesnės kaip 1000... 27. 2. Apeliacinės instancijos teismas, vienu iš ieškovės asmeninės... 28. 3. Kasatoriaus nuomone, ieškovė neįrodė, kad už ginčo butą sumokėtas... 29. 4. Ieškovei ir jos seseriai teigiant, kad pajus už ginčo butą buvo... 30. 5. Išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti ginčijamą... 31. 6. Kasatoriaus įsitikinimu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus... 32. 7. Teismai nepagrįstai, pažeisdami ieškinio senatį reglamentuojančias... 33. 8. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 34. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 35. 1. Nepripažinimas jai (ieškovei) dovanoto pajaus ir ginčo buto jos asmenine... 36. 2. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kada, kaip ir už kokias lėšas buvo... 37. 3. Ieškovės teigimu, jai nereikėjo reikšti reikalavimo dėl pinigų... 38. 4. 1964 m. CK 281 straipsnyje įtvirtintas realinis dovanojimo sutarties... 39. 5. Kasatoriaus teiginius, kad pajus jos (ieškovės) vardu buvo įgytas ne... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 42. ... 43. Dėl ieškinio senaties termino pradžios... 44. ... 45. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl buto pripažinimo sutuoktinio asmenine... 46. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi tuo, kad ieškovė gyvenamųjų namų... 47. 1990 m. spalio16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos... 48. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 49. Bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties termino eigos pradžią tapatino... 50. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas... 51. Dėl oficialiojo testamento dalies... 52. Pažymėtina, kad ieškinys byloje pareikštas dėl viso buto pripažinimo... 53. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo... 54. Ieškovės sutuoktinis L. Š., sudarydamas oficialųjį testamentą, žinojo,... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 56. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl 1/2 dalies buto pripažinimo jos asmenine... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir pakeitus apeliacinės... 59. Ieškovė, pateikdama ieškinį, už turtinį ieškinio reikalavimą sumokėjo... 60. Bylos duomenimis, atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 3030 Lt... 61. Atsakovas sumokėjo už apeliacinį skundą 3186 Lt žyminio mokesčio, taip... 62. Kasaciniame teisme atsakovas (kasatorius) turėjo 3131 Lt žyminio mokesčio... 63. Taigi iš viso atsakovas turėtų atlyginti ieškovei 500 Lt (100 Lt žyminio... 64. Atlikus nurodytų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš ieškovės... 65. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijų, taip pat... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 68. „Nustatyti, kad butas, esantis ( -... 69. Pripažinti L. Š. 2005 m. lapkričio 11 d. sudaryto ir Vilniaus miesto 4-ojo... 70. Priteisti atsakovui V. Š. (a. k. ( -... 71. Priteisti valstybei iš ieškovės V. Š. 778 Lt (septynis šimtus... 72. Priteisti valstybei iš atsakovo V. Š. 1493 Lt (vieną tūkstantį keturis... 73. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...