Byla 2A-624-450/2015

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui D. J., atsakovo uždaros akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ atstovei adv. Linai Riepšaitei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždaros akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų A. C., „If PQC Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If PQC Insurance AS“ Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 7031,36 Lt išmokėtos nukentėjusiam asmeniui A. C. draudiminės išmokos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir A. C. sudarė Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė LEXUS, valstybinis numeris ( - ). 2011 m. sausio 7 d., Vilniuje, Odminių g. 3, nuo namo stogo nukritęs ledas, apgadino transporto priemonę. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 7031,36 Lt draudimo išmoką. CK 6.1015 str. pagrindu ieškovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti sumokėtos išmokos iš atsakovo. Nurodė, kad pastato Odminių g. 3, Vilniuje, administratoriumi paskirtas UAB „Senamiesčio ūkis“. Atsakovas nepasirūpino, kad nuo namo stogo būtų nuvalytas ledas, todėl ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

5Atsakovas UAB „Senamiesčio būstas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis su ieškiniu į teismą. A. C. apie įvykį nepranešė policijai, o ieškovas nepateikė įrodymų, jog toks įvykis įvyko A. C. nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Draudimo išmoka pagal Taisyklių 10.8.5 p. negalėjo būti didesnė nei 4000 Lt. 2011 m. sausio 6 d. atsakovas buvo nuvalęs sniegą ir nudaužęs ledo varveklius. Nurodė, kad ne visos automobilio sugadintos detalės ir keistos dalys sutapo, kai kurių detalių kainos itin užaukštintos, neišskaičiuotas nusidėvėjimas. Atsakovas nebuvo informuotas apie įvykį, neturėjo galimybės apžiūrėti įvykio vietos, nustatyti įvykio priežasčių ir žalos dydžio.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir trečiojo asmens A. C. buvo sudaryta Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria apdrausta trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė LEXUS, valstybinis numeris ( - ). 2011 m. sausio 7 d. Vilniuje, Odminių g. 3, nuo namo stogo nukritęs ledas, apgadino nurodytą transporto priemonę. Tai patvirtina draudėjo A. C. pranešimas apie įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, UAB „Mototoja“ remonto sąmata, PVM sąskaitos – faktūros, fotonuotraukos. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 7031,36 Lt draudimo išmoką. Ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pastato Odminių g. 3, Vilniuje, administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“. Jam yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Atsakovas vadovaujasi Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“, pagal kurių 7.2 p., privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą). Iš atsakovo pateiktos užsakymo ir darbų priėmimo kortelės matyti, jog 2011 m. sausio 6 d. buvo daužomi varvekliai ir valomas sniegas, adresais Odminių g. 3, 5, 15, Jogailos g. 16, Etmonų g. 4 ir Didžioji g. 20/1, Vilniuje. Teismas atkreipė dėmesį, jog šioje kortelėje yra padaryti pataisymai, o būtent papildomai nurodyti adresai Odminių g. 3 ir 15, Vilniuje. Darė išvadą, kad Atliktų darbų aktas nėra pakankamas įrodymas patvirtinantis, jog pastatas Odminių g. 3, Vilniuje, buvo tinkamai ir nuolat prižiūrėtas, juolab, kad šis Aktas vertintinas kaip vienašalis, pasirašytas tik atsakovo atstovo. Taigi tiek užsakymo ir darbų priėmimo kortelė, tiek atliktų darbų aktas byloje nėra patikimi ir pakankami įrodymai konstatuoti faktui, jog statinio Odminių g. 3 priežiūra buvo vykdoma nuolat ir tinkamai. Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. įpareigoja statinius prižiūrėti taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos. Byloje nustatyta, jog įvykio dieną nebuvo jokių įspėjamų ženklų, teritorija nebuvo aptverta. Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, jog atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių pastatui prižiūrėti. Atsakovas neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, todėl buvo sugadintas draudėjo turtas, padaryta žala.

8Atsakovas ginčijo žalos dydį, tačiau įrodymų, paneigiančių byloje esančius paskaičiavimus, nepateikė. 2011 m. sausio 7 d. įvykis, kurio metu nuo pastato Odminių g. 3 stogo nukritęs sniegas apgadino draudėjo automobilį, nėra priskirtinas prie eismo įvykių pagal KET 12 punktą, todėl pareigos pranešti apie įvykį policijai nebuvo. Būtent dėl atsakovo nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros, saugumo priemonių stokos (įspėjamų ženklų, apsauginės juostos, sniego gaudyklių nebuvimo) draudėjo turtui buvo padaryta žala. Nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Ieškovas išmokėjo UAB „Mototoja“ 7031,36 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl CK 6.1015 str. pagrindu, ieškovui priteisė iš atsakovo patirtus nuostolius šiai sumai.

9Atsakovas teismo posėdyje teigė, jog nėra įrodymų, jog automobilis LEXUS, valst. Nr. ( - ) stovėjo prie pastato Odminių g. 3, Vilniuje, teismas nurodė jog A. C. teismo posėdyje paaiškino, jog įvykio dieną, atėjęs po darbo, apie 17.30 val., pamatė apgadintą automobilį ir, kad automobilis negrįžtamai neprarastų techninių savybių, organizavo jo pristatymą į autoservisą, vėliau informavo apie įvykį draudiką.

10Įvykis įvyko 2011 m. sausio 7 d., ieškovo ieškinys teisme gautas 2014 m. sausio 6 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

13Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais:

141) Teismas, aiškindamas ir taikydamas ieškovo ir trečiojo asmens sutarčiai taikomas draudimo taisykles, netinkamai aiškino taisyklių nuostatų turinį ir taikymo sąlygas, neaiškino taisyklių nuostatų sistemiškai.

15Draudimo taisyklių H dalies 9.9.2.1 p. numatyta, kad įvykus įvykiui, draudėjas privalo „nedelsiant, nepasišalinus iš įvykio vietos, telefonu pranešti apie tai oficialioms institucijoms: policijai trečiųjų asmenų veikos ir avarijos atveju (kai tai numatyta LR KET). Draudimo taisyklių II dalies 11.1.1 p. numato, kad „draudimo išmoka gali būti mažinama ar nemokama jei draudėjas neįvykdė šių taisyklių II dalies 9.8 ir/ar 9.9 punkte nurodytų pareigų ir dėl to nebuvo galima nustatyti draudžiamojo įvykio fakto ar žalos dydžio. Draudimo taisyklių II dalies 10.3 - 10 punkte numatyta, kad „draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu“. Draudimo taisyklių nuostata pranešti „policijai trečiųjų asmenų veikos ir avarijos atveju (kai tai numatyta KET)“ negali būti aiškinama siaurinamai, suprantant tokią pareigą tik kaip KET reikalavimų vykdymą. Tačiau teismas sprendime šią nuostatą aiškino išimtinai tik KET nuostatų prasme. „Trečiųjų asmenų veikų“ atveju KET apskritai nereglamentuoja, todėl skliaustuose įrašyti žodžiai „kai tai numatyta LR KET“ turėtų būti taikomi tik „avarijos atveju“. Pati sąvoka „veika“ nurodo į nusikalstamą ar administracinio teisės pažeidimo veiką (šiuo atveju, sniego nevalymas nuo stogo būtų administracinio teisės pažeidimo veika (ATPK 161 str.) arba paaiškėjus, kad žala padaryta ne dėl sniego, turto sugadinimas galimai atitinka BK ar ATPK numatytas veikas). Draudėjas apie sugadintą automobilį privalėjo pranešti policijai, kuri ir būtų nustačiusi, ar žala padaryta dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos, ar administracinio teisės pažeidimo veikos, ar žala atsirado dėl kitų priežasčių.

162) Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovas netirdamas įvykio aplinkybių pažeidė Draudimo įstatymo 8 str. 2 d. numatytą pareigą. Transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijime Nr. AC 074712 nurodyta rizikų suma 62 500 Lt. Nuo šios rizikos sumos 10 % sudaro 6 250 Lt. Draudimo išmoka negalėjo būti didesnė nei 4 000 Lt.

173) Teismo sprendimo išvada, kad žala automobiliui buvo padaryta prie Odminų g. 3, Vilniuje, namo, nuo namo stogo nukritus sniegui ant automobilio, paremta vieninteliu įrodymu - trečiojo asmens paaiškinimais. Mano, kad priimant sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Vienintelis rašytinis įrodymas, susijęs su įvykio aplinkybėmis, yra 2011 m. sausio 10 d. A. C. pranešimas apie įvykį draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“. Šį dokumentą surašė tas pats trečiasis asmuo A. C.. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. C. pranešime nurodytų aplinkybių ieškovas pats netikrino, jokiomis kitomis priemonėmis neįsitikino pranešime nurodytų aplinkybių tikrumu. Todėl teismo sprendimo argumentai, kad trečiojo asmens duotus paaiškinimus patvirtina paties trečiojo asmens surašyti rašytiniai dokumentai, negali būti pagrindas laikyti trečiojo asmens įrodymus patikimais. Tokia išvada prieštarauja logikai. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad A. C. draudikui nurodė neteisingas aplinkybes apie draudžiamąjį įvykį, draudikas (ieškovas) galėtų reikalauti grąžinti išmokėtą išmoką. Akivaizdu, kad A. C. buvo suinteresuotas bylos nagrinėjimo metu patvirtinti savo anksčiau draudimo kompanijai nurodytas aplinkybes apie įvykį. Mano, trečiojo asmens paaiškinimai galėtų būti vertinami kaip papildomi įrodymai, jeigu būtų kitų tas pačias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

184) Byloje atsakovas pateikė trečiojo asmens nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus - dokumentus, patvirtinančius, kad dar dieną prieš įvykį namo Odminų g. 3, Vilniuje, stogas buvo nuvalytas nuo sniego ir varveklių. Teismas, vertindamas užsakymo ir darbų priėmimo kortelę, nelaikė šio įrodymo patikimu dėl to, kad šiame dokumente padaryti pataisymai ir šis dokumentas surašytas paties atsakovo darbuotojų. Mano, tokie įrodymo atmetimo motyvai yra nepagrįsti. Pateikta darbų užsakymo ir priėmimo Kortelė yra vidinis atsakovo įmonės dokumentas, naudojamas darbo organizavimo tikslais. Darbų organizavimo metu dėl patogumo buvo daromi reikalingi pataisymai ir patikslinimai, neperrašant dokumento iš naujo. Paties atsakovo darbuotojai atliko sniego valymo ir šalinimo darbus, nes tai yra administratoriaus funkcija, todėl nesuprantami teismo argumentai, kad dokumentai nepatikimi, nes pasirašyti vienašališkai atsakovo darbuotojų. Tokie motyvai leidžia abejoti teismo nešališkumu, nes atsakovo vienašališkai pasirašytus įrodymus teismas vertino kaip nepatikimus, o trečiojo asmens vienašališkus įrodymus laikė patikimais, nors jokių kitų įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens paaiškinimus, byloje nėra. Jokie įrodymai teismui neturi turėti iš anksto nustatytos galios. Atsakovas į bylą taip pat buvo pateikęs atliktų darbų aktą už 2011 metų sausio mėn., patvirtinantį, kad 2011 metų sausio mėnesį atsakovas atliko sniego valymo nuo namo Odminų g. 3, Vilniuje, stogo, darbus. Šis įrodymas patvirtina 2011 m. sausio 6 d. darbų užsakymo ir priėmimo kortelėje nurodytą informaciją. Vertinant šiuos du įrodymus kartu, yra pakankamas pagrindas laikyti labiau tikėtina, kad atsakovas stogą nuo Odminų g. 3, Vilniuje, namo nuvalė, nei kad nenuvalė. Tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad įrodymų visumos ir tarpusavio ryšio teismas nevertino, o atsižvelgė išimtinai tik į ieškovo pateiktus įrodymus, neišspręsdamas įrodymų tarpusavio prieštaravimo (jeigu stogas valytas dieną prieš įvykį, abejotina, ar aplinkybė, kad sniegas nukrito būtent nuo to namo stogo, gali būti teisinga).

195) Nurodė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie įvykį, todėl neturėjo galimybės įvykio metu surinkti jokių kitų įrodymų (namo stogo nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo akto, įvykio liudininkų ar pan.). Atsakovas apie įvykį sužinojo jau po to, kai automobilis buvo suremontuotas, jokių nuotraukų iš įvykio vietos į bylą nepateikta, nebuvo kviesta policija. Trečiojo asmens nuvažiavimas iš įvykio vietos nepranešus nei draudikui, nei policijai, negali būti pateisinamas neva siekiu išvengti didesnės žalos, nes kaip paaiškino trečiasis asmuo, jis turėjo galimybę uždengti galinčius sugesti nuo drėgmės automobilio įrenginius, ką ir padarė. Fotonuotraukos padarymas, skambutis policijai ar draudikui nebūtų užėmę daug laiko. Bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo, tikėdamasis gauti žalos atlyginimą iš atsakingo asmens, pasirūpina žalą patvirtinančių įrodymų surinkimu.

206) Mano, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.266 str. 1 d., numatantį pastato savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Pažymėjo, kad veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas ir jį privalo įrodyti ieškovas. Neteisėti atsakovo veiksmai galėtų būti konstatuoti tik nustačius, kad atsakovas turėjo pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, bet to nepadarė ar padarė netinkamai. Atsakovas, vykdydamas namo Odminų g. 3, Vilniuje, priežiūrą, 2011 m. sausio 6 d. atliko sniego valymo ir ledo varveklių daužymo darbus. Išvadą, kad atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių pastatui prižiūrėti, teismas motyvavo tuo, kad įvykio dieną (2011-01-07) atsakovas nepastatė jokių įspėjamųjų ženklų, neaptvėrė teritorijos. Tokie argumentai yra nesuprantami turint omenyje tai, kad atsakovas dieną prieš įvykį buvo nuvalęs namo stogą nuo sniego ir ledo. Byloje ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kitą dieną būtų iškritęs ypatingai didelis kritulių kiekis ir dėl to atsirado poreikis imtis atsargumo priemonių (padėti įspėjamuosius ženklus, aptverti teritoriją). Jokie teisės aktai nenumato pareigos po sniego ir ledo nuvalymo pastatyti įspėjamuosius ženklus ir aptverti teritoriją. Pagal teismo vertinimą išeina, kad žiemos metu reikėtų aptverti kiekvieną namą, kiekvieną dieną, nes žiemą kiekvieną dieną yra potenciali sniego kritulių galimybė. Mano, kad atsakovas tinkamai ir laiku vykdė jam priskirtą sniego ir ledo valymo nuo namo stogo pareigą, todėl atsakovo veiksmuose nėra neteisėto veikimo ar neveikimo.

217) Teismas neteisingai nustatė žalos dydį, paviršutiniškai vertino žalos dydį patvirtinančius įrodymus, bei neteisingai taikė visiško nuostolių atlyginimo principą. Visiško nuostolių atlyginimo principas reikalauja, kad nukentėjęs asmuo po nuostolių atlyginimo būtų grąžinamas iki pažeidimo buvusią padėtį. Iš už žalą atsakingo asmens negali būti priteista daugiau, nei patirta žala. Šiuo atveju teismas sprendimu iš atsakovo priteisė automobilio pagerinimo išlaidas. Automobilis žalos atsiradimo metu buvo 5 metų senumo, tačiau sugadintos dalys buvo pakeistos naujomis, neišskaičiuojant dalių nusidėvėjimo. Atsakovas į bylą pateikė 2014-05-14 rašytinius paaiškinimus dėl dalių nusidėvėjimo paskaičiavimo, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos paskaičiavimus ir sprendime net nepasisakė šiuo klausimu.

22Vadovaujantis LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymais 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintomis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, paskaičiuojant žalą 5 metų senumo automobiliui, kurio variklio darbinis tūris 2995 cm3, taikoma 14 proc. dalių nuvertinimo norma. Pagal 2011 m. kovo 10 d. sąskaitą - faktūrą MOT Nr. 023588 keičiamų dalių suma - 3282,09 Lt (Su PVM). Pagal 2011 m. sausio 14 d. sąskaitą - faktūrą keistos dalies galinio stiklo kaina be PVM - 1078,32 Lt, su PVM - 1304,77 Lt. Taigi bendra keistų dalių suma - 4586,86 Lt (su PVM). Vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 60 p., dalių nusidėvėjimas paskaičiuojamas: 4586,86 Lt x 14 proc./100 = 642,16 Lt. Taigi skaičiuojant automobiliui padarytą žalą, iš bendros nuostolio sumos turėtų būti atimta dalių nusidėvėjimo suma: 7031,36 Lt (ieškinio suma) - 642,16 Lt (dalių nusidėvėjimo suma) = 6389,2 Lt (reali žala). Teismo sprendimu priteisiant žalos atlyginimą neišskaičiuojant dalių nusidėvėjimo, iš atsakovo buvo priteistos automobilio pagerinimo išlaidos.

238) Sprendime motyvuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nustatytą žalą. Mano, kad ieškovo teiginius paneigiančių įrodymų nebuvimas savaime neįrodo ieškovo teiginių teisingumo, ieškovas savo teiginius privalo įrodyti tinkamais įrodymais. Atsakovas pateikė argumentus, dėl ko ieškovo pateikti įrodymai įrodo ne visas reikalingas įrodyti aplinkybes: UAB „Mototoja“ sąskaitoje nurodyta pakeista detalė „moldingas“ (kaina 2270,47 Lt su PVM), tačiau žalos nustatymo sąmatoje bei transporto priemonės techninės apžiūros protokole nenustatyta, kad ši detalė buvo sugadinta. Galima spėti, kad šios detalės pavadinimas yra nelietuviškas, tačiau ieškovas vertimo, patvirtinančio lietuvišką žodžio „moldingas“ reikšmę, nepateikė. Įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui neteisingas ir dėl to, kad atsakovas apie įvykį buvo informuotas jau po to, kai automobilis buvo suremontuotas, atsakovas neturėjo galimybės nustatyti žalos dydį, parinkti nepriklausomą ekspertą.

249) Atsakovas pateikė keistos antenos kainą paneigiančius įrodymus, į kuriuos teismas visiškai neatsižvelgė, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė jokių ieškovo nurodytą žalą paneigiančių įrodymų. Antenos kaina sąskaitoje - faktūroje Nr. MOT023588 nurodyta 731,81 Lt su pritaikyta nuolaida, tačiau atsakovas pateikė įrodymus, kad rinkoje automobilinių antenų kainos svyruoja nuo 5 Lt iki 230 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 3). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. numatyta, kad „būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais“.

25Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

26Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:

271) Ieškovo manymu, pareiga pranešti apie atvejus, kai transporto priemonė apgadinama dėl negyvųjų objektų poveikio ar stichinių nelaimių, nėra nustatyta, todėl ieškovas to iš trečiojo asmens negalėjo reikalauti ir privalėjo išmokėti visą draudimo išmoką, be policijos patvirtinimo. Taisyklių 9.9.2.1.4. p. nustatyta pareiga imtis visų prieinamų priemonių žalai sumažinti arba išvengti didesnės žalos atsiradimo. Būtent tokių priemonių trečiasis asmuo ir ėmėsi, skubiau patraukė iš įvykio vietos transporto priemonę ir ją nugabeno į autoserviso patalpas, taip išvengdamas didesnės žalos atsiradimo (apsaugojo drėgmei ypač jautrias salono detales ir garso sistemą). Ieškovas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ir subrogacijos tvarka įgijo reikalavimo teisę į apeliantą.

282) A. C. parodymai (tiek užfiksuoti dokumentuose, tiek apklausos teismo posėdžio metu) yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vienas kitam. Be to, draudimo išmoka būtų mokama ir kitais atvejais nei po sniego/ledo nukritimo nuo stogo, todėl pranešti ieškovui klaidingą informaciją A. C. neturėjo jokio suinteresuotumo. A. C. yra advokatas, t. y. asmuo pripažintas valstybės, kaip patikimas ir turintis nepriekaištingą reputaciją, todėl jo parodymais nereikėtų abejoti. Ieškovo įsitikinimu, išanalizavus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad įvykis įvyko būtent taip, kaip užfiksuota dokumentuose, aplinkybes nurodė A. C. (tikimybių pusiausvyros principas), todėl ieškinys patenkintas pagrįstai.

293) Apelianto pateikta darbų užsakymo atlikimo kortelė nėra patikimas įrodymas, kadangi joje yra atlikti pataisymai, be to ji yra surašyta vienašališkai (Apelianto darbuotojų). Apeliantas, būdamas pastatų administravimo profesionalas, ir žinodamas, kad sniego/ledo griūtis įtakoja ne tik didelis iškritusio sniego kiekis, bet ir temperatūrų svyravimai (pvz., staigus oro temperatūros pasikeitimas iš neigiamos į teigiamą), nesiėmė jokių veiksmų (pastatyti įspėjamuosius ženklus, įrengti specialias sniego gaudykles, aptverti pastatą ar pan.), siekiant išvengti žalos atsiradimo, todėl neteisėti veiksmai pasireiškė nepakankamu rūpestingumu dėl kurio atsirado žala.

304) UAB „Mototoja“ sąskaitoje nurodyta detalė „Moidingas“ atitinka 2011 m. sausio 7 d. techninės apžiūros protokole nurodytą „D-p stogo juostą“. Žodis „moidingas“ yra žargonas (tarptautinis žodis) plačiau naudojamas kasdienėje kalboje, o taisyklingas lietuviškas jo pavadinimas - apdailos juosta. Atmestinas apelianto argumentas dėl antenos. Įvykio metu buvo sugadinta firminė automobilių gamintojo „Lexus“ antena, turinti įvairių funkcijų, kurių neturi apelianto pateiktame sąraše nurodytos antenos. Apeliantas nėra turto žalų ekspertas, todėl teismas turėtų vadovautis profesionalų, autoserviso ir ieškovo eksperto, nustatytu žalos dydžiu.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

33Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, byloje surinktus įrodymus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priimtas sprendimas iš dalies keistinas.

35Bylos medžiaga nustatyta, kad draudėjas A. C. buvo apdraudęs (Kasko draudimu) jam priklausantį automobilį LEXUS, valstybinis numeris ( - ) (Transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimas Nr. AC 074712) draudimo kompanijoje AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Draudėjas A. C. 2011 m. sausio 7 d. pranešė draudikui apie įvykį, kad 2011 m. sausio 7 d., po darbo dienos, apie 17.30 val., jis priėjęs prie automobilio, pamatė išdaužtą automobilio galinio lango stiklą, bei apgadintą automobilio stogą. Apžiūrėjęs įvykio vietą pamatė, kad nuo namo stogo buvo nukritęs ledas (varvekliai), kurie ir apgadino transporto priemonę. Pasak trečiojo asmens A. C. paaiškinimo, jis siekdamas išvengti didesnės žalos, brangios antenos sugadinimo pasekmių ir kita, iš karto nuvarė automobilį į autoservisą, prieš tai nekviesdamas ir nepranešdamas policijai ar tretiesiems asmenims. Draudikas 2011 m. sausio 10 d. apžiūrėjo apdraustą automobilį Ukmergės g. 425, Vilniuje, ir nustatė padarytus sugadinimus: stogo remontas; sugadintas D – p stogo statramstis, bei keičiamos detalės: galinis stiklas; D - p stogo juosta; galinė antena. UAB „Mototoja“ sudarė remonto sąmatą 7031,36 Lt sumai (b. l. 38-39). Byloje pateiktos automobilio sugadinimų foto nuotraukos.

36Sutiktina su apelianto argumentu, kad įvykio vietos nustatymo aplinkybes patvirtina tik trečiojo asmens A. C. paaiškinimai, kurie apelianto vertinimu, yra nepakankami, nustatant automobilio sugadinimo vietą ir aplinkybes. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Aukščiau išdėstyti rašytiniai duomenys leidžia teigti, kad teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad automobilis buvo sugadintas nurodytoje vietoje ir laiku. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti trečiojo asmens, A. C. paaiškinimais bei Pranešime apie įvykį draudikui pateikta informacija. Kaip teisingai nurodė draudikas, trečias asmuo yra advokatas, asmuo pripažintas valstybėje kaip patikimas ir turintis nepriekaištingą reputaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, leidžiančių suabejoti trečiojo asmens paaiškinimais, nepateikta. Automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu, todėl draudėjui būtų atlyginta patirta žala, nenustatyta jokių duomenų, kodėl jis galėtų teikti melagingą informaciją.

37Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino apelianto pateiktus duomenis, kad dieną prieš įvykį, UAB „Senamiesčio ūkis“ kaip namą administruojanti įmonė, nuvalė sniegą ir varveklius nuo namo Odminių g. 3, Vilniuje, stogo. Pasak apelianto šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta Užsakymo ir darbų priėmimo kortelė (b. l. 52) bei Atliktų darbų aktas (b. l. 53). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo šių dokumentų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Nors apeliantas paaiškino, kad Užsakymo darbų priėmimo kortelė yra vidinis dokumentas, todėl jo teigimu, galimi taisymai, tačiau vertinant šį dokumentą, kaip rašytinį įrodymą byloje, kuris apelianto teigimu, patvirtintų 2011 m. sausio 6 d. sniego ir varveklių nuvalymą nuo namo Odminių g. 3 stogo, teisingai pirmos instancijos teismas vertino, jog tokie duomenys nepakankami šiai aplinkybei įrodyti (CPK 178 str.). Viena vertus, Kortelėje padaryti pataisymai nėra aptarti, kita vertus, tokie pataisymai liečia būtent ginčo namą, todėl jų tikrumas, nesant papildomų duomenų, yra abejotinas. Atliktų darbų aktas patvirtina tik stogo valymo darbų per 2011 m. sausio mėnesį faktą. Pripažintina, kad stogo valymo darbai 2011 m. sausio mėnesį buvo atlikti, sniegas nuo namo Odminių g. 3, Vilniuje, stogo per sausio mėnesį buvo valomas, tačiau duomenų, kad stogas nuo sniego, ledo ir/ar varveklių buvo nuvalytas prieš įvykio dieną, byloje nepateikta. Pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad šio namo stogas buvo nuvalytas prieš įvykio dieną ir ant automobilio stogo negalėjo nukristi ledas ir/ar varvekliai bei tokiu būdu sugadinti automobilį. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, turėjo numatyti, kad ir valant sniegą ir/ar varveklius nuo namo stogo, galima jų griūtis, todėl tam išvengti, imtis papildomų priemonių (pastatyti įspėjamuosius ženklus ir pan.), tačiau pripažintina, kad šioje situacijoje elgėsi nepakankamai rūpestingai.

38Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino Draudimo taisyklių Nr. 214, 9 punkte numatytas Draudėjo ir draudiko teises ir pareigas, konkrečiai 9.9.2.1 p., kuriame numatyta, kad įvykus įvykiui, draudėjas nedelsiant, nepasišalinus iš įvykio vietos, telefonu praneša apie tai oficialioms institucijoms. Šiuo atveju, automobilio savininkas be teisėto pagrindo iš karto po įvykio, nepranešė policijai ar draudikui apie įvykį, tuo pažeisdamas Taisyklėse numatytas pareigas. Atmestinas trečiojo asmens argumentas, kad siekdamas išvengti didesnių nuostolių, automobilį iš karto nuvarė į UAB „Mototojos“ uždaras patalpas, siekiant apsaugoti itin brangias garso kolonėles, įmontuotas į galinę automobilio palangę. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad pranešimas policijai telefonu apie įvykį, nebūtų trukęs ilgai, o kaip pripažino draudėjas, jis turėjo priemonių garso kolonėlėms uždengti, ar galėjo automobilį patraukti į saugią vietą, taip apsaugant jį nuo galimos naujos rizikos. Tokiu būdu jis būtų nepažeidęs Taisyklių reikalavimo, informuoti oficialias institucijas apie įvykį. Atmestinas apelianto argumentas, kad draudėjas netyręs įvykio aplinkybių, priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką, taip pažeisdamas Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. numatytą pareigą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečias asmuo (draudėjas) 2011 m. sausio 10 d. pranešė apie įvykį draudikui, o draudimo kompanija, gavusi 2011 m. sausio 10 d. pranešimą apie įvykį, tą pačią dieną automobilį apžiūrėjo ir nustatė jo sugadinimus, bei paskaičiavo draudimo išmokos dydį.

39Sutiktina su apelianto argumentu, jog yra pagrindas taikyti Taisyklių 11.1 p. ir draudimo išmoką mažinti. Taisyklių 10.8.5. ir 10.8.5.1. punktuose numatyta, kad Draudiko sprendimu, draudimo išmoka dėl avarijos, trečiųjų asmenų veiklos ar stichinių nelaimių ir nelaimingų įvykių metu patirtų nuostolių, gali būti mokama nereikalaujant oficialių įstaigų draudžiamąjį įvykį patvirtinančių dokumentų, tačiau ji negali būti didesnė kaip 10 % nuo apdraustos transporto priemonės rizikų sumos, bet ne daugiau kaip 4000 Lt, kai atlyginami nuostoliai dėl apdraustos transporto priemonės sugadinimų. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, teisingai buvo paskaičiavęs draudėjui draudimo išmokos dydį, atskaičius Draudimo liudijime numatytą 250 Lt franšizę, viso 3750 Lt. Teismo posėdyje ieškovo atstovas iš esmės sutiko su tokio dydžio draudimo išmokos sumos priteisimu iš atsakovo. Sutiktina su argumentu, kad be pagrindo pirmos instancijos teismas netaikė detalių nusidėvėjimo. Apelianto paskaičiavimu, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, detalių nusidėvėjimas sudarytų 642,16 Lt. Tokia nusidėvėjimo suma turėtų būti atimama iš bendros nuostolių sumos. Vadovaujantis Taisyklių 10.8.5.1. p. priteisiant mažesnę sumą, nei nuo bendros nuostolių sumos atėmus nusidėvėjimą, dėl šio argumento plačiau nepasisakytina.

40Apeliantas teigia, kad ieškovo pateikti duomenys nurodo, kad UAB „Mototoja“ pakeitė automobilio detalę „moldingas“, kurios kaina 2270,47 Lt su PVM, tačiau žalos nustatymo sąmatoje bei transporto priemonės techninės apžiūros protokole nenustatyta, kad ši detalė buvo sugadinta. Kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovo atstovas, ši detalė yra stogo juosta. Jos sugadinimo faktas yra nurodytas pirminėje medžiagoje, todėl pagrįstai į draudimo išmokos sumą buvo įskaityta šios detalės pakeitimo kaina. Atmestinas argumentas dėl sugadintos antenos per didelės vertės. Kaip teisingai nurodė ieškovas, automobilyje buvo sumontuota firminė automobilių gamintojo „Lexus“ antena, kurios kaina ir buvo paskaičiuota, išmokant draudimo išmoką. Tuo tarpu atsakovas pateikė duomenis apie antenų kainas rinkoje, nesiejant jas su konkretaus gamintojo antenos kaina. Paskaičiuojant šios detalės kainą, turi būti remiamasi profesionalios įmonės UAB „Mototoja“ nurodyta jos kaina, kadangi atsakovo pateikta informacija vertintina, kaip bendro pobūdžio informacija apie antenų kainas rinkoje, nesiejant jų su konkrečiu modeliu, automobilių gamintoju ar panašiai.

41Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kaip jau pasisakyta, sprendimas dalyje keistinas, ieškovo naudai priteistina iš atsakovo 1086,07 EUR (3750 Lt) ieškovo išmokėta draudėjui draudimo išmoka (CK 6.1015 str.).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, bei pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

44Ieškovas yra sumokėjęs 46,04 EUR (159 Lt) žyminio mokesčio. Ieškovui priteistina sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, viso 32,58 EUR (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą šalims, proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų sumai, viso 4,27 EUR valstybės naudai, atitinkamai iš ieškovo atmestų reikalavimų sumai - 4,13 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

45Už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 158 Lt žyminis mokestis. Iš dalies apeliacinį skundą patenkinus, apelianto naudai priteistina iš ieškovo 24,40 EUR (84,26 Lt) sumokėto už skundą žyminio mokesčio. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 484,43 EUR (1500 Lt ir 50 EUR) už advokato suteiktas teisines paslaugas. Kadangi šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.11 p.), todėl priteistina apelianto naudai proporcingai patenkinto apeliacinio skundo dalyje, viso 258,34 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

46Teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti, jį išdėstyti sekančiai:

48„Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“, į. k. 121452134, 1086,07 EUR (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis eurus 7 euro centus) išmokėtos draudimo išmokos ir 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1086,07 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme, 2014 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 32,58 EUR bylinėjimosi išlaidų.

49Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 4,13 EUR ir iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 4,27 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

50Priteisti apeliantui (atsakovui) UAB „Senamiesčio ūkis“ iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 282,74 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige... 5. Atsakovas UAB „Senamiesčio būstas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį... 8. Atsakovas ginčijo žalos dydį, tačiau įrodymų, paneigiančių byloje... 9. Atsakovas teismo posėdyje teigė, jog nėra įrodymų, jog automobilis LEXUS,... 10. Įvykis įvyko 2011 m. sausio 7 d., ieškovo ieškinys teisme gautas 2014 m.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo 2014 m.... 13. Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais:... 14. 1) Teismas, aiškindamas ir taikydamas ieškovo ir trečiojo asmens sutarčiai... 15. Draudimo taisyklių H dalies 9.9.2.1 p. numatyta, kad įvykus įvykiui,... 16. 2) Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. numatyta, kad draudikas privalo tirti... 17. 3) Teismo sprendimo išvada, kad žala automobiliui buvo padaryta prie Odminų... 18. 4) Byloje atsakovas pateikė trečiojo asmens nurodytas aplinkybes... 19. 5) Nurodė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie įvykį, todėl neturėjo... 20. 6) Mano, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.266 str. 1 d., numatantį... 21. 7) Teismas neteisingai nustatė žalos dydį, paviršutiniškai vertino žalos... 22. Vadovaujantis LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymais 2000... 23. 8) Sprendime motyvuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių... 24. 9) Atsakovas pateikė keistos antenos kainą paneigiančius įrodymus, į... 25. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige... 26. Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:... 27. 1) Ieškovo manymu, pareiga pranešti apie atvejus, kai transporto priemonė... 28. 2) A. C. parodymai (tiek užfiksuoti dokumentuose, tiek apklausos teismo... 29. 3) Apelianto pateikta darbų užsakymo atlikimo kortelė nėra patikimas... 30. 4) UAB „Mototoja“ sąskaitoje nurodyta detalė „Moidingas“ atitinka... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus... 33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, žodinio proceso tvarka... 35. Bylos medžiaga nustatyta, kad draudėjas A. C. buvo apdraudęs (Kasko... 36. Sutiktina su apelianto argumentu, kad įvykio vietos nustatymo aplinkybes... 37. Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino... 38. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos... 39. Sutiktina su apelianto argumentu, jog yra pagrindas taikyti Taisyklių 11.1 p.... 40. Apeliantas teigia, kad ieškovo pateikti duomenys nurodo, kad UAB... 41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kaip jau pasisakyta,... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, bei pakeitus pirmos instancijos... 44. Ieškovas yra sumokėjęs 46,04 EUR (159 Lt) žyminio mokesčio. Ieškovui... 45. Už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 158 Lt žyminis mokestis. Iš dalies... 46. Teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą iš dalies... 48. „Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS... 49. Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS... 50. Priteisti apeliantui (atsakovui) UAB „Senamiesčio ūkis“ iš ieškovo AAS...