Byla 2-289-418/2015
Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo

1Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant V. Š., dalyvaujant ieškovės E. S. atstovei advokatei Virginijai Žukienei, atsakovui J. U., jo atstovei advokatei Romai Katilovskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Kvietkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams J. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui, trečiajam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, ir

Nustatė

2ieškovė E. S. patikslintu ieškiniu prašo (T.2, b. l. 23-30): 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti V. M. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. 206-1, esančio Jovaišių k., Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų sav., (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.) planą, sudarytą Leipalingio kadastrinės vietovės projekto autoriaus - VĮ „Hidroprojektas", 1995 m. kovo 1 d., suderintą Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje 1995 m. birželio 23 d. ir Aldonos E. N. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. 205-1, esančio Jovaišių k., Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų sav., (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.,) planą, dalyje dėl sklypų projektinis Nr. 206-1, (kadastro Nr. ( - )), ir projektinis Nr. 205-1, (kadastro Nr. ( - )) ribos ir pagal matininko G. R. pateiktą planą žemės sklypų kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ) ribą nustatyti pagal koordinates x 5997878,69 y 489482,79, x 5997834,15 y 489586,89, x 5997794,81 489675,59, x 5997779,85 y 489693,34, x 5997763,48 y 489703,87, x 59997706,76, y 489821,48; 2) Pripažinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. Ž-2328-(1.3.) dėl žemės sklypo Nr. ( - ) nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo negaliojančiu.

3Ieškinyje nurodo, kad ieškovei E. S., t.y., pretendentei į nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos ir sąlygų" pagrindu, pagal Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 59/3951 buvo atkurta nuosavybė į 3,97 ha žemės ir 4,28 ha miško, 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 265 pagrindu, suteikiant naudotis natūra 7,60 ha žemės sklypą, 1,8 ha žemės ūkio naudmenų, 5,78 ha miško Jovaišių k., Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų sav. Ieškovės motina V. M., a. k ( - ) mirė 1993 m. rugsėjo 1 d.

4Po V. M. mirties, Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 59/3952 V. M. atstatyta nuosavybės teisė į 5,62 ha žemės ir 2,62 ha miško. Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 265 V. M. Jovaišių kaime, Leipalingio seniūnijoje suteiktas natūra 7,60 ha žemės sklypas, 3,50 ha žemės ir 3,30 ha miško. Pagal pateiktą laikinąjį žemės sklypo planą tai būtų žemės sklypas Nr. 206-2, kurio plotas 6,28 ha, ir 1,32 ha žemės sklypas plane pažymėtas Nr. 206-1. Ieškovei 2004 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į 29/85 dalis miško (sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Jovaišių k., Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų sav., ir piniginę 666,00 litų vertės kompensaciją už 0,64 ha ploto žemės sklypą. Ieškovei 2005 m. balandžio 5 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į: 6,28 ha žemės sklypą (iš jo 3,3 ha miško) – unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Jovaišių k., Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų sav.; 1,32 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Jovaišių k., Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų sav., suformuotas atliekant preliminarius matavimus (ginčo žemės sklypas). Ieškovei 2010 m. kovo 8 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į gyvenamąjį namą, viralinę, ūkinį pastatą, kiemo statinius Jovaišių k., Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų sav. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad liudijimas išduotas vadovaujantis VĮ RC 2010 m. vasario 20 d. pažyma apie turto registraciją registre Nr. ( - ), pagal 2009 m. gruodžio 28 d. Druskininkų savivaldybės administracijos Leipalingio seniūnijos pažymėjimą Nr. PS (2.3)-355, kuriame nurodytas V. M. pagal Jovaišių kaimo namų ūkio knygos Nr. 24, asmeninę sąskaitą Nr. 932 priklausantis nekilnojamas turtas: gyvenamas namas, rūsys, priestatas, viralinė, ūkinis pastatas, rūsys, priestatas, priestatas ir šulinys.

5Žemės sklypui, kurio plotas 1,32 ha, (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančiam Jovaišių k., Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų sav., nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, iš jų žemės ūkio naudmenų plotas 1,27 ha (ariamos 1,27 ha, sodas 0,06 ha), užstatyta teritorija – 0,05 ha. Sklype yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Atsižvelgiant į tai, kad sklype yra sodyba, sklypo ribas apibrėžė įvažiavimo kelias ir kelkraštis, bei sodo linija. Ši faktinė situacija fiksuota nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje, buvusioje inventorizacijos byloje. Žemės sklypų 206-1 ir 206-2 privačiam ūkiui steigti, 1994 m. spalio 7 d. ribų parodymo ir paženklinimo aktuose nurodoma, kad žemės sklypų ribos buvo parodytos ir 8 riboženkliais atžymėtos dalyvaujant būsimam žemės sklypo savininkui K. N.. Duomenys apie sklype esantį gyvenamąjį namą neįrašyti. Visiems žinomos sklypo ribos buvo siejamos su keliu ir sodais.

6Nurodo, kad Leipalingio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas A. A. viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 59-1318, t. y. dokumentas, priimtas po keturių metų ir šešių mėnesių po laikinojo žemės sklypo plano nubraižymo.

7Nenurodant, neišskiriant sodybai naudojamo žemės sklypo ploto – namų valdos, vėliau ją padalinant tarp atskirų savininkų, buvo grubiai pažeistos norminiais aktais nustatytos namų valdos suformavimo taisyklės, tuo labiau, kad šioje situacijoje sodybai naudojamas žemės plotas be pastatų savininko žinios, nesant statinių bendraturčių sutikimo, buvo padalintas, išskiriant gyvenamojo namo priklausinius (ūkinius pastatus) į atskirus žemės sklypus, padalinant sodą, paliekant gyvenamąjį namą be kelio privažiuoti iki kiemo ir pastatų. Gyvenamasis namas yra toliau nuo pagrindinės gatvės ir įvažiavimo kelias iki gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įrengtas savininkų jėgomis ir lėšomis, kelkraštis apsodintas medžiais ir įrengtas 1952 metais. Apie tai, kad žemės sklypo ribos yra kitos ir kad kelias yra įmatuotas į kitą sklypą, paliekant gyvenamojo namo savininkus be privažiavimo prie namo, paaiškėjo atliekant žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) geodezinius matavimus.

8Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 str. buvo nustatyta, kad žemė iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atstatymą, yra valstybės išperkama, kai ji užimta privačių namų valdų (sodybos) ir pastatų, priklausančių nuosavybės teise fiziniams asmenims. Ši norma reiškė, kad nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvusiems savininkams sodybų užimta žemė natūra negrąžinama, o už ją atlyginama kitais įstatymo 16 str. įtvirtintais būdais. Nors išdėstytos nuostatos žodinė išraiška keitėsi (pvz., 1995 m. gegužės 30 d. įstatyme Nr. 1-906 nustatyta, kad išperkami žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos), tačiau prasmė ir esmė liko ta pati – sodybų užimta žemė yra valstybės išperkama. Vadovaujantis šia nuostata namų valdos sklypas turėjo būti suformuotas kaip savarankiškas ir valstybė turėjo jį iš V. M. išpirkti. Jei V. M. atkūrinat nuosavybės teises į žemę ir grąžinant žemę natūra žemės sklypas buvo suformuotas su sodyba, neišskiriant atskiros namų valdos, tai faktiškai naudojamas sodybai žemės sklypas negalėjo būti padalintas, neatsižvelgiant į namų valdai naudojamą žemės sklypą.

9A. E. N. nuosavybės teisės į 7,30 ha žemės ir 0,95 ha miško buvo atkurtos Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 59/3914. Žemės sklypas natūra buvo sutiektas vadovaujantis Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 265, suteikiant 7,6 ha 6,30 ha žemės ir 0,95 miško. Pagal laikinąjį žemės sklypo planą tai buvo 1,32 ha sklypas Nr. 205-1 ir 6,28 ha sklypas Nr. 205-2. Žemės sklypų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo akte nurodyta, kad dalyvaujant būsimam sklypo savininkui K. N. buvo parodytos ir 8 riboženkliais pažymėtos sklypų 205-1 ir 205-2 ribos. Sklypo ribos prasidėjo į sodybos kiemą kelkraščiu, niekada nedalijo sodyboje esančio sodo. E. N. niekada nebuvo statinių savininkė.

102008 m. lapkričio 27 d. J. U. žemėtvarkos institucijoms žemės sklypo pateikė prašymą patikslinti, žemės sklypo Nr. 205-1, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Jovaišių k., Leipalingio sen., kadastro duomenis po geodezinių matavimų. Žemės sklypą J. U. įsigijo 2007 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties (reg. Nr. ( - )) pagrindu iš D. ir M. N., kurie sklypą paveldėjo po Aldonos E. N. mirties. Pirminiame žemės sklypo registracijos pažymėjime nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas – 1,22 ha, iš kurio sodas – 0,05 ha, kelias – 0,05 ha, užstatyta teritorija – 0,05 ha. 2009 m. liepos 24 d. A. A. viršininko administracijos įsakymu pakeisti žemės sklypo duomenys, nebenurodant sodo, užstatytos teritorijos ir kelio plotų.

11Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik paaiškėjus apie atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimą ir todėl senaties termino ginčyti teisės pažeidžiančius aktus nepraleido. Jeigu teismas padarytų išvadą, kad senaties terminas praleistas, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisų atkūrimo procesas vertinamas viešuoju interesu prašo atnaujinti praleistą terminą.

12Ieškovė E. S. teismo posėdyje nedalyvavo pateikė teismui prašymą, kuriame nurodo, kad teismo posėdyje negali dalyvauti dėl sveikatos problemų. Prašyme taip pat nurodoma, kad atlikus atsakovui J. U. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus jai nedalyvaujant ir su ja nesuderinus buvo sukeistos ir suklastotos žemės sklypų ribos. Prašo teismo priteisti jos paveldėtą ir jai priklausantį turtą – žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį Jovaišių kaime, Druskininkų savivaldybėje (T.2, b.l. 9).

13Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti.

14Atsakovas J. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jo valdomame žemės sklype nėra statinių, kurie priklauso ieškovei. Jis pirkdamas žemės sklypą iš paveldėtojų D. ir M. N., įsigijo jį be statinių. Tiek paveldėjimo 2006 metų dokumentuose, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. N-2501 nenurodyti jokie statiniai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Ieškovė nuo 1994 metų žinojo ginčo žemės sklypų ribas, tačiau jų neginčijo, nekėlė klausimo dėl žemės sklypų ribų pakeitimo ar planų naikinimo, ar koregavimo, nes tikėtina, kad ji nenorėjo pyktis su įpėdiniais D. ir M. N. D. ir M. N. nuo pat gimimo gyveno kartu su savo senele V. M. jos namuose, kartu gyveno ir jų motina A. E. N.. Po A. E. N. mirties, praėjus keturioms dienoms mirė ir močiutė V. M.. M. ir D. N. liko gyventi šiuose namuose, priėmė palikimą pagal faktą. 2006 m. balandžio 3 d. buvo priimtas Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-46-418/2006 dėl palikimo priėmimo, tačiau M. ir D. N. neįregistravus paveldėjimo procedūrų notarinėje kontoroje iki galo, o vėliau jiems mirus, ieškovė sugebėjo 2010 m. kovo 8 d. priimti palikimą į visus statinius, nors faktiškai šių pastatų dalį turėjo palikimu priimti D. N. įpėdiniai. Savininkai neginčijo Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 59/3914 ir Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 265 administraciniame teisme, todėl klausimas dėl sklypų planų naikinimo aplamai negali būti sprendžiamas, nes šių planų pagrindu buvo priimti Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymai. Ieškovė neginčija 1994 m. spalio 7 d. sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktų, nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios įrodytų, kad apie galimai minimų teisės aktų pažeidimą ji nežinojo. 1994 m. spalio 7 d. (pasirašė aktą), 2004 m., 2005 m., 2010 m., tvarkė paveldėjimo dokumentus ir vėlesniu laikotarpiu (2011 m. sausio 10 d. iki 2014 m. spalio 20 d.) aktyviai susirašinėjo su Druskininkų žemėtvarkos skyriumi. Ieškovė vis akcentuodavo, kad yra užgrobtas jos kelias, todėl jai nesutikus su 1994 m. spalio 7 d. ir 2008 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktais ji galėjo kreiptis į teismą dėl užginčijimo, tačiau to nepadarė. Ieškovė būdama labai aktyvi įgyvendindama savo teises, tokia teise nesinaudojo, todėl jos elgesys neatitinka sąžiningo žmogaus standartų. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

15Toks atsakovės elgesys negali sukelti neigiamų pasekmių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Nuo žemės sklypo įsigijimo momento atsakovas J. U. moka mokesčius už žemę, rūpinasi ja ir ją prižiūri. Jis investavo į žemę, tokiu būdu įgijo teisėtus lūkesčius. Ieškovė savo ieškiniu prašydama naikinti administracinius aktus turėtų prašyti naikinti ir visus buvusius praeityje sandorius, tiek paveldėjimo, kurio pagrindu M. ir D. N. priėmė turtą – ginčo objektą, tiek pirkimo – pardavimo sandorį (pardavėjai mirę). Panaikinus skundžiamą administracinį aktą, kadastrinius matavimus atsakovo teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti ir kiltų neproporcingos pasekmės, neįvykdoma restitucija ir pan. Atsakovas yra sąžiningas šio turto įgijėjas ir turtą įsigijo teisėtu būdu (T.2, b. l. 71-74).

16Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė savo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti.

17Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad J. U. 2008 m. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. Ž-2328-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo" pakeitė žemė sklypo kadastro (Nr. duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovė, atkuriant nuosavybės teises V. M. ir A. E. N. 1994 m. spalio 7 d. dalyvavo Valstybinės akcinės įmonės „Hidroprojektas" inžinieriui A. G. ženklinant ginčo žemės sklypų (projektiniai Nr. 206-1, 206-2 ir Nr. 205-1, 205-2) ribas, su jomis sutiko, tai patvirtina ieškovės 1994 m. spalio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte esantys parašai. Pažymi, kad ieškovė pati pripažįsta, kad ženklinant žemės sklypų ribos buvo pažymėtos 8 riboženkliais (kiekvienas sklypas pažymėtas 4 riboženkliais) dalyvaujant būsimam žemės sklypo savininkui K. N., tačiau ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad žemės sklypų ribos visą laiką buvo siejamos su keliu ir sodu. Ieškovė nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų, be to, tai paneigia teismui pateikti dokumentai. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, V. M. 1995 m. –kovo 1 d. VĮ „Hidroprojektas" sudarytas žemės sklypo Nr. 206-1 planas, kuris patvirtintas 1995 m. birželio 23 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje ir Aldonos E. N. laikinasis žemės sklypo Nr. 205-1 planas, sudarytas teisėtai ir teisingai, nepažeidžiant V. M. (dabartinė savininkė E. S.) teisių ir tiesėtų interesų pagal galiojusius teisės aktus (T. 2, b.l. 84-88).

18Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija į patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo datą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai.

19Ieškinys atmestinas.

20Proceso dalyvių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), Jovaišių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. (T.1, b.l. 21-22.). Atsakovui J. U. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), Jovaišių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. (T.1, b. l. 67).

21Nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastro Nr. ( - ), esantį Jovaišių k., Leipalingio sen., Druskininkų savivaldybėje, buvo atkurtos Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 265, B. M. sūnaus A. našlei, V. M., mirusiai 1993 m. rugsėjo 1 d. (T.1, b. l. 49). Nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastro Nr. ( - ), esantį Jovaišių kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav., buvo atkurtos Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 59/314, B. M. sūnaus A. dukrai, A. E. N., mirusiai 1993 m. rugpjūčio 27 d. (T. 1 t., b. l. 84, 67).

22V. M. (šiuo metu savininkė ieškovė E. S.) Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktas surašytas – 1994 m. spalio 7 d. (T. 1, b. l. 51). Laikinas V. M. žemės sklypo planas sudarytas 1995 m. liepos 1 d. (T. 1, b. l. 48). Nuosavybės teisės atkurtos 1995 m. gruodžio 8 d. Alytaus apskrities valdytojo sprendimu (T.1, b. l. 49).

23A. E. N. (šiuo metu savininkas atsakovas J. U.) Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktas surašytas – 1995 m. spalio 7 d. (T.1, b. l. 75). Laikinas A. E. N. žemė sklypo planas sudarytas 1995 m. kovo 1 d. (T. 1, b. l. 90), Nuosavybės teisės atkurtos 1995 m. gruodžio 8 d. Alytaus apskrities valdytojo sprendimu Nr. 59/3914 (T. 1, b. l. 84 ).

24Ieškovė E. S. 2005 m. balandžio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimu paveldėjo V. M. priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą kadastro Nr. ( - ), esantį Jovaišių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. (T. 1, b. l. 24).

25D. N. ir M. N. 2006 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimu lygiomis dalimis paveldėjo A. E. N. žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį Jovaišių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. (T. 1, b. l. 73).

26D. N. ir M. N. 2007 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. D2-1570) pardavė žemės sklypą kadastro Nr. ( - )atsakovui J. U. (T. 1, b. l. 95-97).

27J. U. 2008 m. atliko kadastrinius matavimus, kuriuos patvirtino Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. Ž-2328-(1.3.) (T. 1, b. l. 65).

28Ieškovė E. S. 2010 m. kovo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą paveldėjo V. M., asmens kodas ( - ) mirusios 1993 m. rugsėjo 1 d. turtą t. y. gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą unikalus Nr. ( - ), kitus statinius unikalus Nr. ( - ), esančius Jovaišių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. (T. 1, b. l. 23).

29Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607, 6 str. 2 d. buvo nustatyta, kad vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai: nuosavybės teisės atstatymas (grąžinimas) ir pirkimas. Pagal šio straipsnio 3 d., žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Žemės nuosavybės teisės atstatymo miestuose ir kaimo vietovėse tvarką, žemės ir miško sklypų dydžius ir grąžinimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (6 str. 7 d.).

30Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1991 m. birželio 18 d. Nr. I-1454 (toliau – Įstatymas) 2 str. 2 p. buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui; mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Remiantis Įstatymo 4 str. 1 d., šio įstatymo 2straipsnyje nurodytiesiems asmenims, jeigu jie dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektus. Įstatymo 4 str. 5 d. buvo numatyta, kad grąžinamas turėto dydžio žemės sklypas, o vietoj jo suteikiamo kito žemės sklypo dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau abiem atvejais jis negali būti didesnis kaip 50 ha.

31Įstatymo 12 str. 3 p. (1995 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. I-906 redakcija) buvo numatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas ir gyvenamuosius namus; žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; žemė, suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės daloms, išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 ha žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose vienkiemiuose gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja susigrąžinti natūra.

32Pagal Įstatymo 1.3 punktą mirus 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiesiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai.

33Ieškovė nurodo, kad sudarant žemės sklypų planus neišskiriant sodybai naudojamo žemės sklypo ploto – namų valdos, vėliau padalijant tarp atskirų savininkų, buvo grubiai pažeistos norminiais aktais nustatytos namų valdos suformavimo taisyklės, sodybai naudojamas žemės sklypo plotas, be pastatų savininkų žinios, nesant bendraturčių sutikimo, buvo padalintas, išskiriant gyvenamojo namo priklausinius į atskirus žemės sklypus, padalijant sodą, paliekant gyvenamąjį namą be kelio privažiuoti iki kiemo pastatų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. nuostatomis, namų valdos žemės sklypas turėjo būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir valstybė turėjo jį iš V. M. išpirkti.

34Teismas nesutinka su tokiai ieškovės argumentais ir pažymi, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 (toliau – Metodika), 9 p. nustatyta, kad į projektuojamas privatinės nuosavybės žemėnaudas įeina: privačių ūkių žemėnaudos, įsigyjamos susigrąžinant privatinėje nuosavybėje turėtą žemę arba perkant žemę iš valstybės; namų valdos privačiai sodybai arba gyvenamojo namo statybai; žemės sklypai, skirti individualioms (personalinėms) įmonėms arba kitai ne žemės ūkio veiklai; sodininkų bendrijų sklypai; žemės ūkio įmonių, naudojančių privačią jų steigėjų ir kitų asmenų žemę, žemėnaudos. Vienas iš svarbiausių privačių ūkių žemėnaudų formavimo reikalavimų yra tai, kad žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Atskirai nuo pagrindinio masyvo gali būti sodyba kaime (gyvenvietėje), miškas, pieva (didesniame pievų masyve) ir sklypas su atskirais gamybiniais objektais, kuriems veikti pakanka statinių ir kiemo užimamos teritorijos (Metodikos 14.2 p.). Metodikos 14.3. punkte buvo nustatyta, kad žemėnaudų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumoje dirbamus laukus žemėnaudų ribos turi kirsti tiesiomis linijomis ir suformuoti taisyklingus sklypus (stačiakampio, kurio kraštinių santykis ne didesnis kaip 1:3, ar jam artimos formos). Kalvotoje teritorijoje žemėnaudų ribos turi būti projektuojamos taip, kad nereikėtų skaidyti dirbamos žemės sklypų. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 str. buvo nustatytas apribojimas atstatyti nuosavybės teises į žemę, kuri yra suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Toks ribojimas neturėjo būti taikomas tais atvejais, kai tik dalis grąžintinos žemės užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, gali būti grąžinama ir ši žemės dalis. Pagal šias teisės normas turėjo būti nustatyta, kad grąžintinoje žemėje yra statiniai, priklausantys kitam asmeniui nuosavybės teise. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statiniai žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), kuris šiuo metu priklauso ieškovei, V. M. vardu įregistruoti jau po V. M. mirties, t. y. 2009 m., kuriuos ieškovė paveldėjo 2010 m. Ieškovė teigia, kad jai šiuo metu priklausančiame žemės sklype esantiems pastatams namų valda turėjo būti išskirta, kaip atskiras žemės sklypas, tačiau įrodymų, kad buvo pateiktas toks prašymas, suformuoti atskirą namų valdos žemės sklypą, nepateikia. Tiek iš ieškovės ieškinio tiek iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. M. (mirusiai 1993 m. rugsėjo 1 d.) suformuotame žemės sklype, kuriame buvo ir V. M. priklausantis namas bei kiti pastatai gyveno ir V. M. duktė A. E. N. (ieškovės sesuo, mirusi 1993 m. rugpjūčio 27 d.) jos vyras K. N. bei jos sūnus D. N. ir M. N. (T. 1, b. l. 36-40). Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymų ir paženklinimo vietoje aktuose, kurie buvo sudaryti 1994 m., nurodyta, kad ženklinant žemės sklypų ribas dalyvavo K. N. (mirusios ieškovės sesers A. E. N. vyras) ir V. M. duktė ieškovė E. S.. Tai patvirtina ieškovės bei kviestinių asmenų J. Z., K. M., Leipalingio girininkijos meistro L. T. parašai, esantys žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktuose (T. 1, b. l. 51, 75). Šiuose aktuose yra nurodyta, kad žemės sklypų ribos buvo parodytos vietovėje, kurių pagrindu buvo sudaryti žemės sklypų abrisai, laikini žemės sklypų planai. Ieškovė neginčija šių paženklinimo aktų teisėtumo ir teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pretendentai sutiko su ženklinamų žemės sklypų ribomis. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad žemės sklypų ribos buvo siejamos su keliu ir sodu ieškovė nepateikia. Iš ribų paženklinimo aktų taip pat matyti, kad žemės sklypai buvo paženklinti 8 riboženkliais. Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovei, kuri atstovavo kaip būsima paveldėtoja, buvo žinomos V. M. ir A. E. N. matuojamų žemės sklypų ribos. Duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvardinti, kad žemės sklype esantiems statiniams suformuoti buvo prašoma išskirti namų valdą, nepateikta, bei koks žemės plotas buvo naudojamas namų valdai, ieškovė taip pat nepateikia. Šiuo konkrečiu atveju teismas akcentuoja tai, kad žemės sklypai buvo matuojami vienas šalia kito, mirusioms ieškovės seseriai ir ieškovės motinai, kurias atitinkamai atstovavo ženklinant žemės sklypų ribas būsimi žemės sklypų paveldėtojai, t. y., ieškovės sesers sutuoktinis ir pati ieškovė, todėl svarbu pažymėti, tai, kad koks buvo tuo metu būsimų pretendentų paveldėti mirusiųjų turtą raštiškas ar žodinis susitarimas, ženklinant ir formuojant grąžinamų žemės sklypų ribas, byloje nėra pateiktas. Žemės sklypų ženklinimas vyko prieš 21 metus ir kaip minėta byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad toks sklypų formavimus netenkino būsimų žemės sklypo savininkų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek kiti V. M. įpėdiniai turėjo teisę paveldėti mirusios V. M. turtą, taip pat ir suformuotame žemės sklype esantį namą ir kitus statinius. Teismas negali įvertinti, kaip buvo sprendžiamas patekimas į žemės sklype esančius pastatus klausimas, tai turėjo spręsti patys pretendentai, nes tuo metu sodyboje (šiuo metu priklausančiai Ieškovei) faktiškai gyveno Aldonos E. N. paveldėtojai. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), kuris šiuo metu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso J. U. statinių nėra, nėra byloje duomenų, kad namų valda buvo padalinta, todėl ieškovės argumentai, kad formuojant ginčo žemės sklypus buvo padalinta namų valda, o valstybė turėjo jį iš V. M. išpirkti yra nepagrysti, todėl naikinti laikinųjų žemės sklypo planų nėra jokio pagrindo.

35Sprendžiant dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. Ž-2328-(1.3.) Dėl žemės sklypo kadastro nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo” teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 p.). Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.

36Teismas pažymi, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) ribos buvo ženklinamos 2008 m. gruodžio 2 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo kviečiama į kadastrinius matavimus, tačiau ieškinyje, priežasčių dėl kurių nedalyvavo atliekant patikslintus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus nepateikė. Teismo nuomone, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatų) 32.1.1.2 punktą kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu.

37Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovo žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, teismo nuomone, ieškovės teismui pateiktame prašyme, kuriame nurodo, kad nedalyvavo nustatant atsakovo sklypo ribas, ribos su ja buvo nesuderintos, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Teismas pažymi ir tai, kad prašydama ieškovė panaikinti J. U. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nenurodo, jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu jie būtų naikinami. Kadastriniai matavimai atitiko teritorijų planavimo dokumentą, preliminariais matavimais nustatyto žemės sklypo ribas, po kadastrinių žemės sklypo matavimų atsakovo žemės sklypo ribos nepakito, todėl ieškovės reikalavimas naikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. Ž-2328-(1.3.) yra nepagrįstas.

38Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo bendrą ribą pagal matininko G. R. pateiktą planą žemės sklypų kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ) ribą nustatyti: pagal koordinates x 5997878,69 y 489482,79, x 5997834,15 y 489586,89, x 5997794,81 489675,59, x 5997779,85 y 489693,34, x 5997763,48 y 489703,87, x 59997706,76, y 489821,48, nes žemės sklypų dokumentai yra prieštaraujantys vieni kitiems, be to, tai būtų ištaisomos valstybinių institucijų klaidos.

39Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, nes ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015; kt.).

40Ginčo žemės sklypų ribos pažymėtos Leipalingio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 59-1318 (1 t., 9-10 b. l.). Teritorijų planavimo dokumente pažymėtos žemės sklypų ribos atitinka laikinųjų žemės sklypų planus ir abrisus. Teismas pažymi, kad tiek byloje esančiais įrodymais t. y. žemės sklypų planais, teritorijų planavimo dokumentu, tiek proceso šalių paaiškinimais teismui nėra pagrindo abejoto, kad žemės sklypų ribos yra neaiškios ar kaip nurodo ieškovė žemės sklypų dokumentai prieštarauja vieni kitiems.

41Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas J. U. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo konkretaus dydžio ir konkrečių ribų žemės sklypą. Todėl nustačius ieškovės prašomą bendrą žemės sklypo ribą pagal jos pateiktą projektą nesuderinama būtų su teisėtų lūkesčių principu, nes šiuo konkrečiu atveju matyti, kad perkamo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, pagal preliminarius matavimus, kurio ribos atlikus kadastrinius matavimus nepasikeitė.

42Ieškovė prašo atnaujinti senaties terminą, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas vertinamas viešuoju interesu, o jos teisių pažeidimas sąlygotas valstybinių institucijų padarytų klaidų.

43Teismas pažymi, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiąją tiesą byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingas. Ieškinio senaties institutui keliami svarbūs uždaviniai: garantuoti turtinių santykių stabilumą, palengvinti faktinių aplinkybių nustatymą, kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Ieškinio senatis civilinėje atsakomybėje – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas civilines teises ar interesus. ieškinio senatį reglamentuoja tik įstatymai (CK 1.124 straipsnis).

44ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013 ir kt.).

45Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtintus Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. Ž-2328-(1.3.) bei nustatyti jos ir atsakovo žemės sklypų bendrą ribą. Patikslinus ieškinio reikalavimus, prašo panaikinti jai šiuo metu priklausančio žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo laikinus planus, kurie parengti 1995 m., tačiau ir pradiniame ir patikslintame ieškinyje, konkrečios sužinojimo datos nenurodo. Sužinojimo apie ginčijamą įsakymą momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl aptarta aplinkybė teisiškai reikšminga nustatyti kada ieškovė sužinojo ar jai buvo žinoma apie atsakovui priklausančio žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu ir suformuota teismų praktika, sudaro teismams pagrindą, vertinant ją kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, svarstyti, kada ieškovė sužinojo ginčijamo įsakymo turinį ir esmę, ar ieškovė praleido terminą ginčyti, jos teigimu, neteisėtą apskrities viršininko įsakymą, o jeigu praleido, tai dėl kokių priežasčių. Byloje esantys įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovei apie atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo žinoma nuo 2008 m. Ji buvo kviečiama į matavimus, tačiau į juos nevyko. Tai pat, tai pavirtina ir ieškovės raštai dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. Į. Registrų centrui (T.1, b. l. 98-109). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti 2009 m. liepos 24 d. įsakymą, Nr. Ž-2328-(1.3.) Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, nes atitinkamai nuo minėto įsakymo priėmimo praėjo 7 metai, o iš ieškovės pirmų raštų valstybinėms institucijos atitinkamai praėjo 4 metai, todėl ieškinys negali būti tenkintinas ir šiuo pagrindu.

46Visa tai įvertinus, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl ieškinys netenkintinas.

47CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 400,00 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Teismas, remdamasis LR CPK 98 str. 2 d. ir nurodytų Rekomendacijų 2.1.p., 2.2.p., 2.4.p., 6.p., 8.2.p., 8.5.p., 8.16.p., 8.17.p., 8.18.p., nustatytus priteisti maksimalius užmokesčius už pareikštus atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, už atstovavimą teisme, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, konstatuoja, kad atsakovo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, neviršija rekomendacijoje nurodytų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 400,00 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovės E. S. priteistina 22,90 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str. 3 p., 96 str.).

48Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ( - )., 263str., 264str., 265str., 268str., 270str.,

Nutarė

49Ieškinį atmesti.

50Priteisti iš ieškovės E. S. atsakovo J. U. naudai 400,00 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti

51Priteisti iš ieškovės E. S. 22,90 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

52Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė,... 2. ieškovė E. S. patikslintu ieškiniu prašo (T.2, b. l. 23-30): 1) pripažinti... 3. Ieškinyje nurodo, kad ieškovei E. S., t.y., pretendentei į nuosavybės... 4. Po V. M. mirties, Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m.... 5. Žemės sklypui, kurio plotas 1,32 ha, (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( -... 6. Nurodo, kad Leipalingio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos... 7. Nenurodant, neišskiriant sodybai naudojamo žemės sklypo ploto – namų... 8. Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl... 9. A. E. N. nuosavybės teisės į 7,30 ha žemės ir 0,95 ha miško buvo atkurtos... 10. 2008 m. lapkričio 27 d. J. U. žemėtvarkos institucijoms žemės sklypo... 11. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik paaiškėjus apie... 12. Ieškovė E. S. teismo posėdyje nedalyvavo pateikė teismui prašymą, kuriame... 13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir... 14. Atsakovas J. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu... 15. Toks atsakovės elgesys negali sukelti neigiamų pasekmių asmenų teisėms ir... 16. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė savo atsiliepime... 17. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 18. Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija į patikslintą... 19. Ieškinys atmestinas.... 20. Proceso dalyvių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei... 21. Nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastro Nr. ( - ), esantį Jovaišių... 22. V. M. (šiuo metu savininkė ieškovė E. S.) Žemės sklypų, skiriamų... 23. A. E. N. (šiuo metu savininkas atsakovas J. U.) Žemės sklypų, skiriamų... 24. Ieškovė E. S. 2005 m. balandžio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimu... 25. D. N. ir M. N. 2006 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimu lygiomis... 26. D. N. ir M. N. 2007 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo... 27. J. U. 2008 m. atliko kadastrinius matavimus, kuriuos patvirtino Alytaus... 28. Ieškovė E. S. 2010 m. kovo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal... 29. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio 1991 m.... 30. Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 31. Įstatymo 12 str. 3 p. (1995 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. I-906 redakcija)... 32. Pagal Įstatymo 1.3 punktą mirus 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiesiems asmenims,... 33. Ieškovė nurodo, kad sudarant žemės sklypų planus neišskiriant sodybai... 34. Teismas nesutinka su tokiai ieškovės argumentais ir pažymi, kad Žemės... 35. Sprendžiant dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymo... 36. Teismas pažymi, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - )... 37. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu... 38. Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo bendrą ribą pagal matininko G. R.... 39. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio,... 40. Ginčo žemės sklypų ribos pažymėtos Leipalingio kadastro vietovės žemės... 41. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas J. U. žemės sklypo pirkimo pardavimo... 42. Ieškovė prašo atnaujinti senaties terminą, kadangi nuosavybės teisių... 43. Teismas pažymi, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti... 44. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 45. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo žemės sklypo... 46. Visa tai įvertinus, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimai yra... 47. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 48. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ( - )., 263str., 264str., 265str.,... 49. Ieškinį atmesti.... 50. Priteisti iš ieškovės E. S. atsakovo J. U. naudai 400,00 Eur turėtų... 51. Priteisti iš ieškovės E. S. 22,90 Eur valstybei išlaidų, susijusių su... 52. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...