Byla 3K-3-533/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, V. J. B., I. M. G., A. S. dėl sprendimų, įsakymų, nuosavybės teisių registracijos į žemės sklypus ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo; tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, notaras Robertas Palšauskas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovui nuosavybės teise priklauso aikštelė su statiniais (asfaltas, šaligatvio borteliai, rampos ir kt.), esanti Kaune, (duomenys neskelbtini), skirta vairavimo įgūdžiams tobulinti (toliau –autodromas). Autodromo statyba buvo baigta 1980 m., ieškovo nuosavybės teisė į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2007 m. lapkričio 5 d.

52005 m. gruodžio 16 d. ir 2006 m. vasario 3 d. Kauno apskrities viršininko sprendimais atsakovams V. J. B., I. M. G., A. S., taip pat mirusiai A. B., kurios įpėdiniai yra šie atsakovai, buvo atkurtos nuosavybės teisės į autodromo žemės sklype esančius sklypus adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas.

6Ieškovas, nurodęs, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, nes žemės sklypai yra užstatyti jam priklausančiais statiniais, yra priskirtini valstybės išperkamai žemei, autodromas yra infrastruktūros objektas, skirtas visuomenės poreikiams, susijusiems su profesiniu mokymu, patenkinti, prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymus dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)3 planų patvirtinimo; Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimus ir įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. B., A. S., I. M. G., V. J. B., 2006 m. vasario 3 d. sprendimus ir įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. B., V. J. B.; 2006 m. sausio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimų dalį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paveldėjimo; atsakovų V. J. B., I. M. G. ir A. S. bei A. B. nuosavybės teisių į žemės sklypus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, nes šie pažeidžia ieškovo, kaip autodromo savininko ir autodromo žemės sklypo nuomininko, teises bei teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą, nes buvo priimti pažeidus galiojančių teisės aktų reikalavimus.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčijamus 2005 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimus įstatymo nustatyta tvarka apskundė 2006 m. vasario 27 d., taigi praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti. Teismas taikė nurodytiems ieškovo reikalavimams ieškinio senatį ir tuo pagrindu šią ieškinio dalį atmetė (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Remdamasis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo kopija, kuri patvirtina, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) skundžiamų aktų priėmimo metu nebuvo įregistruoti ieškovui priklausantys įrenginiai ar statiniai, teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad ieškovas įregistravo savo nuosavybės teise valdomus kiemo įrenginius ir autodromo aikštelę (duomenys neskelbtini) sklypuose jau atkūrus nuosavybės teises, negali būti pagrindas pripažinti, jog atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno apskrities viršininko administracija pažeidė įstatymų reikalavimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, ir tuo pagrindu naikinti skundžiamus administracinius aktus. Teismas pažymėjo, kad teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, nes, atliekant teisinę registraciją, tik įregistruojami nuosavybės atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė, kaip tokia, atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis) ir tos aplinkybės, jog grąžinta žemė Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovams yra reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, todėl yra priskirtina valstybės išperkamai žemei Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas manė, kad ieškovas pagal savo įstatuose nurodytą veiklos pobūdį neturi teisės reikšti ieškinio dėl viešojo intereso gynimo (CPK 49 straipsnis), vien ši aplinkybė sudaro atskirą pagrindą šią ieškinio dalį atmesti. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas teismui nepateikė žemės sklypo nuomos sutarties ir įrodymų apie žemės nuomos mokesčio mokėjimą, teismas padarė išvadą, jog ieškovas nenuomojo žemės iš valstybės ginčo sklype. Be to, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punktu, tokia sutartis ir negalėjo būti sudaryta, nes UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ neturėjo teisiškai įregistruotų statinių ar įrenginių ginčo žemės sklype. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad ieškovo ginčijami atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Kauno apskrities viršininko priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepažeidžia ieškovo teisių bei teisėtų interesų, taip pat ieškovo įregistruotos ir vykdomos veiklos prasme visuomenės viešojo intereso. Teismas, atmetęs ieškinio dalį dėl administracinių aktų panaikinimo, atmetė ieškinio reikalavimus ir dėl paveldėjimo teisės liudijimų bei sklypų registracijos panaikinimo.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl taikytino termino ginčijamiems administraciniams aktams apskųsti, pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymas, palyginti su CK, yra specialusis įstatymas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamiems aktams apskųsti taikytinas Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas trisdešimties dienų terminas, tačiau neteisingai nustatė šio termino pradžią. Šiose teisės normose nustatyta, kad toks terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimų įteikimo, t. y. nuo sužinojimo momento. Kolegija sprendė, kad šio termino pradžia gali būti laikomas 2006 m. sausio 25 d. duomenų įregistravimas viešame registre, todėl ieškovas, 2006 m. vasario 24 d. išsiuntęs skundą teismui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimų ir įsakymo, 2006 m. vasario 3 d. sprendimų ir įsakymo, termino šiems aktams ginčyti nepraleido, tačiau praleido terminą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymams ginčyti, nes reikalavimą dėl jų panaikinimo pareiškė tik 2006 m. liepos 28 d. Spręsdama dėl reikalavimų, kuriems senaties terminas nepraleistas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tiek pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktą patvirtinti detalieji planai yra vienintelis teikiamos informacijos teisinis pagrindas. Tai reiškia, kad, teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas, savivaldybės institucija turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme nurodytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte. Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo teritorijos detalusis planas nebuvo patvirtintas, nebuvo sudaryta žemės sklypo, esančio po autodromu, nuomos sutartis, duomenys apie autodromo priklausymą ieškovui ginčijamų aktų priėmimo metu nebuvo įregistruoti. Kadangi ginčijamų individualių teisės aktų dėl nuosavybės atkūrimo į žemę priėmimo metu ieškovo nuosavybės teisė į statinius nebuvo įregistruota, nebuvo sutvarkyti šių statinių kadastriniai duomenys, statinys nebuvo įteisintas, tai šis faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis) ir negali būti vertinamas kaip sąlyga pripažinti po šiuo autodromu esančią žemę valstybės išperkama. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovas autodromu nesinaudojo, t. y. žemė, į kurią atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo naudojama autodromui eksploatuoti.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes nepagrįstai taikė kasatoriaus reikalavimams dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymų, kuriais patvirtinti žemės sklypų planai, pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo ieškinio senatį, nustatytą Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti. Atkūrimo įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas išimtinai sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus priima apskrities viršininkas, apskųsti, o ne bet kuriems kitiems nuosavybės teisių atkūrimo procese priimamiems sprendimams apskųsti. Reikalavimams dėl kitų sprendimų, kuriems apskųsti Atkūrimo įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta sutrumpintų ieškinio senaties terminų, taikytinas bendrasis CK nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas.

132. Dėl Atkūrimo įstatymo normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 3 punktą, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Sistemiškai ir logiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad žemė priskiriama valstybės išperkamai ir ji negrąžinama natūra buvusiems savininkams, kai tam yra pagrįstas visuomenės poreikis ir ji nėra laisva, t. y. žemės sklype yra fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantys statiniai ir žemė naudojama jiems eksploatuoti. Teismai neatsižvelgė į tai, kad autodromo statiniai yra ginčo žemės sklypuose ir jų nuosavybės teisė yra registruota kasatoriaus vardu, jiems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas raudonųjų linijų schema, autodromas eksploatuojamas valstybės kontroliuojamos bendrovės, vykdančios darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo veiklą, taigi autodromui, kaip mokymo bazei, yra ne vieno juridinio asmens komercinis interesas, bet akivaizdus visuomenės poreikis. Kasatoriaus manymu, ginčo žemės sklypas atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.75 straipsnį ir konstatavo, kad faktas, jog autodromas nebuvo registruotas viešame registre kaip nekilnojamojo turto objektas, neleidžia kasatoriui įrodinėti savo teisių į šį nekilnojamojo turto objektą prieš trečiuosius asmenis (atsakovus). Taigi teismas pažeidė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad CK 1.75 straipsnyje numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus 2000 m. CK. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CK 4.47 straipsnio 4 punktą, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra naujo daikto pagaminimas, o ne jo registracija. Bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo savivaldybės institucijos pareigų apimties, vertinant ginčo žemės sklypo faktinę situaciją ir ją priskiriant laisvai (neužstatytai) žemei arba nustatant, kad tai yra valstybės išperkama žemė, bei apsiribojo konstatavimu, kad savivaldybės institucija neteikė informacijos apie aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas ginčo žemę priskirti valstybės išperkamai žemei. Kasatorius įsitikinimu, savivaldybės institucija, vykdydama savo funkcijas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, turi aktyviais veiksmais (teritorijos, statinių apžiūra ir jų savininko informavimu, statinių pobūdžio ir jų eksploatavimui reikiamo žemės sklypo nustatymu, kitų svarbių aplinkybių įvertinimu ir kt.) nustatyti, ar atitinkamas žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir gali būti grąžinamas natūra į nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojantiems asmenims. Priešinga situacija, kai savivaldybės institucijos neveikimas yra traktuojamas kaip pagrindas laikyti ginčo žemės sklypą laisva (neužstatyta) žeme, yra netoleruotina, nes, įgyvendinant vienos visuomenės dalies (buvusių žemės savininkų) interesus, tokiu atveju yra šiukščiai pažeidžiami kitos visuomenės dalies (esamų statinių savininkų) interesai. Bylą nagrinėję teismai neįvertino tos aplinkybės, kad nuosavybės teisės atsakovams buvo atkurtos ne į turėtą žemės sklypą su tokiomis ribomis, kokios jos buvo iki nacionalizavimo, bet suformuojant šešis naujus žemės sklypus. Kasatoriaus nuomone, savivaldybės administracijos direktorius grąžinamų žemės sklypų planus, nerengiant detaliojo plano, yra įgaliotas tvirtinti tik tuo atveju, jei žemė grąžinama, nekeičiant turėtos iki nacionalizacijos žemės sklypo ribų, priešingu (t. y. tokiu, kaip nagrinėjamoje byloje) atveju savivaldybės administracija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, privalėjo parengti ginčo žemės detalųjį planą, tačiau šio reikalavimo nesilaikė. Detaliojo planavimo metu neabejotinai būtų nustatytos sąlygos pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirti ginčo žemės sklypą valstybės išperkamai žemei, t. y. kad ginčo žemė yra užstatyta kasatoriui priklausančiais statiniais ir nustatytos žemės sklypo, reikalingo šiems statiniams eksploatuoti, ribos, todėl šis pažeidimas tiesiogiai turėjo įtakos kasatoriaus teisėms.

14Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, I. M. G., A. S. ir V. J. B. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistus; nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymams apskųsti buvo praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties dienų terminas administraciniams aktams ginčyti; kasacinio skundo argumentai dėl ginčo žemės priskyrimo valstybės išperkamai nepagrįsti, nes kasatoriaus statinys neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo – neparengtas žemės sklypo detalusis planas; nepagrįstas skundo argumentas, kad ginčo žemė reikalinga visuomenės poreikiams, nes byloje nėra duomenų, kad autodromas būtų buvęs naudojamas nuo 2002 m.; kasatorius klaidingai aiškina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 106 punktą, nes jame nėra ribojamas žemės sklypų skaičius, kai nuosavybės teisės į žemę pretendentams atkuriamos grąžinant žemę natūra turėtoje vietoje; bylą nagrinėję teismai pagrįstai nevertino raudonųjų linijų schemos, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ši būtų įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytų terminų taikymo

18Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per trisdešimties dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, kad sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima apskrities viršininkas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

19Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai reikalavimams dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymų, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų planai, panaikinimo nepagrįstai taikė Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų terminą, nes šie aktai nėra įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemę. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad tokiu atveju turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat, vadovaudamiesi absorbcijos principu, ir bylas su administracinės teisės elementu (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Ginčijami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra administraciniai aktai, kuriuos skundžiant administraciniam teismui būtų taikomas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Giora“, V. M. ir kt. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų panaikinti administracinius aktus, nors ir nepagrįstai juos sutapatindamas, bet nagrinėjo tiek Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje, tiek ir ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų terminų taikymą bei analizavo jų atnaujinimo pagrindus. Kasaciniame skunde nekeliami teisės klausimai, susiję su šiuose įstatymuose nustatytų terminų skirtinga trukme ar pradžia, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuodama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytą terminą dėl reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymus, kartu pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas terminas buvo taikytas tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

20Dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 3 punkto taikymo

21Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2004 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. IX-2076 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte inter alia įtvirtinta, kad prie valstybės išperkamos priskirtina žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.

22Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo teritorijos detalusis planas nebuvo sudarytas ir patvirtintas, byloje taip pat nenustatyta, jog būtų pradėtos detaliojo plano rengimo procedūros. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo vienos iš sąlygų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktui taikyti, pagrįstai sprendė, jog ginčo žemė nebuvo priskiriama prie valstybės išperkamos. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus argumentus dėl raudonųjų linijų schemos, patvirtinančios žemės sklypo priskyrimą autodromo eksploatacijai, vertinimo kaip teritorijų planavimo dokumento. Pagal Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 punktą raudonųjų linijų schemos yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki 1997 m. kovo 30 d. šie dokumentai turėjo būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Kadangi bylą nagrinėję teismai nenustatė šių reikšmingų raudonųjų linijų schemos vertinimui aplinkybių, o kasaciniame skunde nekeliami teisės klausimai, susiję su įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu, tai teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

23Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su savivaldybės institucijų funkcijomis, kaip nereikšmingų nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesusijusių su jos dalyku.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, atsakovams iš kasatoriaus priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai I. M. G., A. S. ir V. J. B. prašė priteisti iš kasatoriaus 1000 Lt išlaidoms advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti, byloje pateiktas atsakovės I. M. G. išlaidas patvirtinantis įrodymas – 2009 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 506688.

26Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kasatoriui buvo atidėtas dalies (16 792,05 Lt) žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, atmetus kasacinį skundą, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš kasatoriaus į valstybės biudžetą.

27Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 140,95 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ (kodas 132208551) atsakovei I. M. G. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

31Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ (kodas 132208551) 16 792,05 Lt (šešiolika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt du litus 5 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 140,95 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų 95 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.