Byla 2A-259/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Laimonui Šileriui, atsakovo atstovui advokatui Rokui Stabingiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovo priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-131-623/2010 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Junesta“ dėl avanso ir nuostolių priteisimo bei atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ priešieškinį ieškovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo RUAB ,,Junesta“ 68 000 Lt sumokėtą avansą pagal 2007 m. gegužės 18 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A-1-7/30 ir 23 535,66 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog 2007 m. gegužės 18 d. su atsakovu sudarė Preliminariąją statomo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A-l-7/30. Pagal ją atsakovas įsipareigojo ateityje sutartyje numatytomis sąlygomis pastatyti ir parduoti ieškovui butą, garažą ir dalį žemės sklypo, esančius Lazdynėlių g. 12, Vilniuje. Viso atsakovui buvo pervesta 68 000 Lt avanso, tačiau UAB „Junesta“ iki sutarties 5.1 punkte nustatyto termino neatliko minėtame sutarties punkte nustatytų darbų bei neinformavo ieškovo, kur ir kada turi būti pasirašytas buto ir garažo statybos darbų apžiūros aktas. Be to, ieškovo žiniomis, atsakovas 2008 m. pavasarį pardavė garažą trečiajam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms 2008 m. rugsėjo 22 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo prašė sumažinti perkamo turto kainą arba grąžinti sumokėtą avansą bei atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, tačiau atsakymas į ieškovo pranešimą nebuvo pateiktas. Vėliau pakartotinai ieškovas kreipėsi 2008 m. spalio 20 d., 29 d. ir lapkričio 12 d. raštais, kuriuose nurodė, kad sutartis remiantis 7.3.2 punktu yra nutraukta ir atsakovas privalo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovas jo negrąžino. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė ir kitų nuostolių. Su atsakovo sutikimu statomame bute buvo įrengta stumdoma pertvara, už kurios gaminius ieškovas sumokėjo 3 300 Lt. Pertvaros vertė viso yra 11 900 Lt, išskyrus slankiojimui skirtų specialių mechanizmų ir specialių durų kainą, todėl ieškovo patirti nuostoliai viso sudaro 15 200 Lt. Ieškovas iki šiol patiria nuostolius, susijusius su AB Hansabankas sudarytu 2007 m. birželio 29 d. susitarimu Nr. 06-101620-FA/07-065459-FA-1, pagal kurį už ieškovą AB Hansabankas pervedė UAB „Junesta“ papildomą 48 000 Lt dydžio avansą. 2009 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo sumokėtų bankui palūkanų suma sudaro 7 335,66 Lt, o sutarties administravimo mokestis – 1 000 Lt. Ieškovas turi teisę atsisakyti sutarties bei reikalauti grąžinti sumokėtą 68 000 Lt dydžio avansą bei atlyginti patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo.

5Atsakovas RUAB ,,Junesta” priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo A. K. 101 325 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad sutartis galiojo iki 2008 m. liepos 1 d., todėl A. K. buvo žinoma, kad iki to laiko jis privalo atvykti pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. 2008 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. 219 UAB „Junesta“ pakartotinai informavo ieškovą, kad jis privalo pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. 2008 m. birželio 30 d. A. K. pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą prašymą nutraukti sutartį. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sutartį A. K. už 68,28 kv m. butą privalėjo sumokėti 479 251 Lt. Kadangi po inventorizacijos buto plotas sumažėjo iki 66,65 kv m., jo kaina proporcingai perskaičiuojama pagal sutarties 4.2.3 punkto 2 dalį ir sudaro 467 810 Lt. UAB „Junesta“ turėjo pagrįstus lūkesčius iš A. K. gauti 467 810 Lt už pastatytą ir jam perduotą butą, tačiau šiam atsisakius jį pirkti, patyrė nuostolių, nes krito nekilnojamojo turto kainos. 2008 m. rugsėjo 22 d. pranešime ieškovas nurodė, kad buto vertė sumažėjo ir jis sutinka už jį mokėti 5 500 Lt/kv m. kainą. Tai rodo, kad ieškovas pripažįsta, jog atsakovui padaryti nuostoliai dėl kainų sumažėjimo ir nurodo tokių nuostolių dydį - 366 575 Lt (5 500 x 66,65). Tokiu būdu UAB „Junesta“ nuostoliai dėl būsto kainos sumažėjimo yra 101 235 Lt (467 810 - 366 575 Lt). Yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo RUAB ,,Junesta“ 68 000 Lt avansą, 8 335,66 Lt už sumokėtas banko palūkanas ir 3 300 Lt nuostolių atlyginimą už pertvaros įrengimą, viso 79 635,66 Lt. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat atmetė atsakovo RUAB ,,Junesta“ priešieškinį ieškovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo.

7Teismas nurodė, kad šalys 2007 m. gegužės 18 d. sudarė Preliminariąją statomo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ateityje sutartyje numatytomis sąlygomis pastatyti ir parduoti ieškovui butą bei garažą, taip pat parduoti dalį žemės sklypo, esančius Lazdynėlių g. 12, Vilniuje. Ieškovas sumokėjo atsakovui 68 000 Lt avansą. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. gegužės 1 d. atlikti buto ir garažo statybos darbus pagal sutarties priedus Nr. 1 ir 2 bei viešame turto registre įregistruoti butą ir garažą kaip atskirus turtinius vienetus ir raštu pranešti ieškovui apie šių įsipareigojimų įvykdymą. Atsakovas 2008 m. balandžio 11 d. pranešimu informavo ieškovą apie buto ir garažo statybos darbų baigtumą ir šių nekilnojamųjų daiktų įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei apie galimybę minėtą turtą perleisti nuosavybėn notarine tvarka. Ieškovas, gavęs atsakovo 2008 m. balandžio 11 d. pranešimą, 2008 m. balandžio 24 d. priėmimo-perdavimo aktu priėmė iš atsakovo ginčo buto ir garažo statybos darbus, pareikšdamas pastabas dėl sutartyje numatytų nebaigtų darbų (neįrengtas garažas) bei nurodydamas ištaisyti vonios radiatoriaus reguliatoriaus padėtį. Teismas, įvertinęs minėto 2008 m. balandžio 11 d. pranešimo turinį bei atsakovo atstovo paaiškinimus, manė, kad minėtu pranešimu atsakovas siekė informuoti ieškovą apie buto ir garažo statybos pabaigą ir atliktų darbų kokybę, tačiau kaip matyti iš ieškovo pastabų, garažo statyba nebuvo baigta – jis buvo dar visiškai neįrengtas, be to, kaip nurodė ieškovas, nebuvo sutvarkytas ir pastato gerbūvis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys taip pat patvirtina ginčo buto Lazdynėlių g. 12-7, Vilniuje, statybos nebaigtumą (baigtumas - 93 proc.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas duomenų apie garažo statybos baigtumą ir šio nekilnojamojo daikto įregistravimą viešame registre 2008 m. gegužės 1 d. nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovo teiginys, kad visa tai nebuvo kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį, nes darbus galima buvo užbaigti ir vėliau, prieštarauja šalių sudarytos sutarties esminėms sąlygoms, kuriomis atsakovas įsipareigojo atlikti visus sutartus buto ir garažo statybos darbus ir šiuos daiktus įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre ir tik po to sutartyje numatytą turtą parduoti ieškovui. Ieškovas 2008 m. birželio 30 d. pareiškimu nutraukė sutartį, motyvuodamas tuo, kad atsakovas pažeidė numatytus įsipareigojimus dėl būsto ir garažo statybos terminų bei neįregistravimo viešame registre. Iš bylos medžiagos matyti, kad garažas 2008 m. gegužės 1 d. nebuvo įrengtas. Atsakovo pateikti duomenys, jog statinys, kuriame yra ginčo daiktai, Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai buvo priduotas 2008 m. birželio 18 d., nepaneigė jo pareigos tinkamai įvykdyti sutartyje numatytos procedūros dėl pastatyto buto ir garažo statybos trūkumų nustatymo ir jų pašalinimo. Nors atsakovas 2008 m. birželio 27 d. pranešimu informavo ieškovą apie pagrindinės sutarties pasirašymą per 7 dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos, tačiau kaip matyti iš viešo registro duomenų apie ginčo butą Lazdynėlių g. 12-7, Vilniuje, įrašai viešame registre įsigaliojo tik nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. Apie garažo statybą ir jo įregistravimą viešame registre duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tinkamą sutarties įvykdymą, atsakovas nepateikė. Teismo teigimu, atsakovui nesilaikant sutarties 5.1 punkte prisiimtų įsipareigojimų dėl terminų bei netinkamai vykdant 5.2-5.5 punktuose numatytas procedūras, atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti, kad ieškovas sudarytų buto ir garažo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartį, pažeidė teisinę pareigą elgtis prievoliniuose santykiuose sąžiningai ir ieškovo teisėtus lūkesčius. Sutarties 7.3.1 punktas numatė pirkėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei pardavėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja įvykdyti sutarties 5.1 punkte numatytą įsipareigojimą. Kadangi konstatuoti atsakovo padaryti pažeidimai, nepagrįsti jo teiginiai, jog ieškovas neteisėtai nutraukė sutartį. Ieškovui priteistas 68 000 Lt avansas, sumokėtas sudarius su atsakovu preliminariąją sutartį.

8Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 200 Lt nuostolių, patirtų savo lėšomis įsirengus ginčo bute stumdomą pertvarą. Atsakovo teigimu, ieškovas be statytojo leidimo įsirengė pertvarą (sutarties 6.3 p.). Ieškovas paaiškino, jog su statytojo atsakingais asmenimis jis žodžiu derino stumdomos pertvaros įrengimą bute ir su ieškovu 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo suderintas planas, kurį parengė statytojas, dėl pertvaros įrengimo. UAB ,,Junesta“ statybos direktorius 2007 m. gruodžio 5 d. raštu pareikalavo, jog ieškovas praneštų apie pertvaros įrengimo techninius sprendinius dėl galimybės toliau vykdyti apdailos darbus. Teismo įsitikinimu, šie įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas pertvarą įsirengė be atsakovo žinios ir/ar leidimo, nors toks sutikimas ir nebuvo įformintas atskiru raštišku sutikimu. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su buto, dėl kurio preliminariąją sutartimi buvo išreikšta šalių valia ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, statyba ir įrengimu, reikalaujamos pagrįstai. Ieškovo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1015R bei PVM sąskaita faktūra patvirtina ieškovo 3 300 Lt dydžio nuostolius, kuriuos jis patyrė stumdomų durų pagaminimui, todėl jie priteisti iš atsakovo. Teismas pažymėjo, jog ieškovo pateiktas UAB ,,EnergyInfo“ 2009 m. liepos 3 d. raštas, kuriame nurodyta, jog pertvaros įrengimui darbo bei medžiagų vertė ir sutartinė kaina gali sudaryti apie 10 000 Lt (su PVM - 11 900 Lt), negali būti laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu ginčo pertvaros įrengimo kaštus. Ieškovas su AB Hansabankas 2007 m. birželio 29 d. sudarė kredito sutartį dėl statomo buto su priklausiniais Lazdynėlių g. 12, Vilniuje, finansavimo. Bankas atsakovui už statomą objektą pervedė 48 000 Lt avansą. Atsakovui nepagrįstai negrąžinant avanso, ieškovas mokėjo palūkanas už gautą kreditą - 7 335,66 Lt, sutarties administravimo mokestį – 1 000 Lt. Teismas tai laikė ieškovo nuostoliais, patirtais pardavėjui (atsakovui) pažeidus preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas nekonstatavo ieškovo neteisėtų veiksmų nutraukiant 2007 m. gegužės 18 d. Preliminariąją statomo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, todėl netenkino atsakovo priešieškinio.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovo UAB „Junesta“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. K. ieškinį atmesti, o atsakovo RUAB „Junesta“ priešieškinį tenkinti - priteisti iš ieškovo 101 325 Lt nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti papildomą įrodymą – 2008 m. vasario 27 d. garažo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio reikalingumas išaiškėjo tik po teismo sprendimo, bei kviesti liudininku buvusį UAB „Junesta“ komercijos direktorių K. S.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. UAB „Junesta“ sutartyje nustatytais terminais pastatė numatytą turtą ir 2008 m. balandžio 11 d. pranešimu Nr. 116 informavo ieškovą, kad buto ir garažo statybos darbai baigti bei kvietė priimti pastatytus objektus. 2008 m. balandžio 24 d. ieškovas priėmė butą ir garažą. UAB „Junesta“ 2008 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. 219 pakartotinai informavo ieškovą, kad šis privalo pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jis 2008 m. birželio 30 d. pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą prašymą nutraukti sutartį. 2008 m. vasario 27 d. pagal sutartį pastatyto buto ir garažo baigtumas buvo 93 procentai. Statinys Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai buvo priduotas 2008 m. birželio 18 d. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, padarė klaidingą išvadą, kad ne ieškovas, o atsakovas pažeidė sutartį.
  2. Sutartyje nebuvo numatyta, koks turi būti buto baigtumas, kad jį būtų galima parduoti pirkėjui. 2008 m. birželio 18 d. statinys, kuriame yra butas, Valstybinės statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovas, laikydamasis sutarties 5.1. punkto nuostatų ir terminų iki 2008 m. gegužės 1 d. jau buvo pabaigęs buto ir garažo statybos darbus, šiuos objektus buvo užregistravęs. Apie tai atsakovas ieškovui pranešė 2008 m. balandžio 11 d. pranešimu. 2008 m. balandžio 24 d. ieškovas šiuos darbus ir objektus priėmė pagal priėmimo-pardavimo aktą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buto ir garažo statybos darbų neatliko sutarties 5.1. punkte nurodytais terminais. Tai, kad ieškovas nurodė atliktų darbų trūkumus, nėra pagrindas konstatuoti, jog statybos darbai nebuvo atlikti. Vonios radiatoriaus reguliatoriaus padėties pakeitimas yra mažareikšmis trūkumas, o pagal sutartį apdailos darbai garaže numatyti nebuvo. Kadangi garažą pirkėjas priėmė jau 2008 m. balandžio 24 d. priėmimo-perdavimo aktu, atsakovas neprivalo įrodyti aplinkybės, kad 2008 m. gegužės 1 d. garažas jau buvo pastatytas. Sutartyje numatytas protingas terminas statybos darbų trūkumams pašalinti, nurodyti trūkumai buvo mažareikšmiai, todėl tai negalėjo būti ieškovo atsisakymo nuo sutarties priežastimi.
  3. Ieškovo veiksmai rodė, kad jis perima pastatytus objektus, todėl teismo išvada, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.1. punktą, nepagrįsta. Nepagrįstos ir teismo išvados dėl sutarties 5.2.-5.5. punktuose numatytų sąlygų pažeidimo. Pranešimas apie darbų perdavimą išsiųstas 2008 m. balandžio 11 d., aktas pasirašytas 2008 m. balandžio 24 d., t.y. iki 2008 m. gegužės 1 d., todėl sutarties 5.2-5.4 punktų tvarka nėra pažeista. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ir sutarties 5.5. punkto pažeidimo, nes trūkumų pašalinimo klausimas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki liepos 1 d. tarp pirkėjo ir pardavėjo nekilo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė sutartį.
  4. Teismas netyrė aplinkybės, ar ieškovas siekė sudaryti pagrindinę sutartį ir kokius veiksmus jis atliko dėl šios sutarties sudarymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo suinteresuotas pagrindinės sutarties sudarymu ir to siekė, tačiau ieškovas vilkino pagrindinės sutarties pasirašymą. Ieškovo 2008 m. spalio 20 d. raštas UAB „Junesta“ rodo, kad jis vis dar tikėjosi pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau mažesne kaina. Tai rodo, kad abiejų šalių santykiai po sutarties pasibaigimo vyko ir toliau, kad ieškovas būtų laikęs sutartį galiojančia, jeigu būtų priimtos jo siūlomos pirkimo sąlygos. Tai, kad ieškovas nereagavo į 2008 m. birželio 27 d. kvietimą atvykti į notarų biurą pasirašyti pagrindinės sutarties, rodo jo atsisakymą veikti taip, kaip numato sutartis. 2008 m. birželio 30 d. jis pateikė nemotyvuotą prašymą nutraukti sutartį. Savo paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad sutartį nutraukė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl savo asmeninių aplinkybių. Ieškovas nesiekė įvykdyti sutarties, neatvyko pasirašyti pagrindinės sutarties, todėl dėl jo kaltės nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis, o jam kyla pareiga atlyginti bendrovės nuostolius, kurie nurodyti priešieškinyje.
  5. Teismo išvada, kad atsakovas pažeidė preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu laiku sudaryti pagrindine sutartį, yra neteisinga. Nebuvo kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. birželio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui nepagrįstą prašymą nutraukti sutartį.
  6. Teismas be pagrindo priteisė ieškovui 3 300 Lt nuostolių atlyginimą dėl stumdomos pertvaros. Jis šią pertvarą įrengė savo iniciatyva, o sutikimo jai įrengti atsakovas nebuvo davęs. Ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, šie nuostoliai jam negali būti atlyginti, nes atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ir nuostolių atsiradimo nėra. Taip pat nepagrįstai priteista 7 335,66 Lt banko palūkanų ir 1 000 Lt administravimo mokestis. Sutarties 3.3.7. punktas numatė, kad pardavėjas nėra saistomas pirkėjo įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis dėl pirkėjo finansavimo būdo ir dydžio apmokant už turtą. Iki kol turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, pardavėjas negalėjo būti atsakingas už pirkėjo finansavimą. Pardavėjas neįsipareigojo dengti pirkėjo palūkanų sutarties galiojimo metu. Už 1 000 Lt administravimo mokestį atsakovas negali būti atsakingas, nes jo veiksmai negalėjo įtakoti jų atsiradimo. Be to, dalis administravimo mokesčio sumokėta 2008 m. rugpjūčio 7 d., t.y. sutarčiai pasibaigus.
  7. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Ieškovas, atsisakydamas pirkti butą ir garažą, pažeidė sutartį, padarė turtinius nuostolius, kurių dydis yra įrodytas, todėl privalo šiuos nuostolius atlyginti.

10Ieškovas A. K. atsiliepime į atsakovo RUAB „Junesta‘ apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad apelianto pozicija, kad tiek butas, tiek garažas buvo visiškai įrengti 2008 m. gegužės 1 d., yra nepagrįsta. Atsakovas nuo 2008 m. balandžio 24 d. priėmimo-perdavimo akto pasirašymo iki pat sutarties nutraukimo nepašalino ieškovo nurodytų trūkumų. Apelianto neveikimą patvirtina ir tai, kad 2008 m. birželio 27 d. kvietimas sudaryti pagrindinę sutartį buvo išsiųstas tik 2008 m. birželio 28 d., t.y. likus vienai darbo dienai iki sutarties termino pabaigos.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo patenkintas iš dalies bei atmestas atsakovo priešieškinis dėl nuostolių priteisimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo RUAB „Junesta“ (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

13Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl šalių 2007 m. gegužės 18 d. preliminariosios statomo buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. A-1-7/30 vykdymo ir iš sutarties kylančių teisinių santykių (t. 1, b. l. 4-16). Pagal šią sutartį pardavėjas ir pirkėjas įsipareigojo ateityje, sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pastatytų ir parduotų, o pirkėjas iš pardavėjo nupirktų turtą (butą, garažą, žemės sklypo dalį) (1.7; 2.1 p.). Pardavėjas iki 2008 m. gegužės 1 d. įsipareigojo atlikti buto ir garažo statybos darbus pagal sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butą ir garažą, kaip atskirus turtinius vienetus ir raštu pranešti pirkėjui apie šių įsipareigojimų įvykdymą (5.1 p.). Pagal preliminariosios sutarties nuostatas iki 2008 m. gegužės 1 d. sutarties 5.1 punkte numatyto termino pardavėjas įsipareigojo išsiųsti pirkėjui pranešimą apie tai, kada ir kur bus pasirašomas buto, garažo statybos darbų apžiūros aktas (5.2 p.). Akte nurodytus trūkumus pardavėjas ištaiso per protingą terminą ir apie tai informuoja pirkėją. Pirkėjas įsipareigoja šį faktą patvirtinti pardavėjo ir savo turimuose akto egzemplioriuose, nurodydamas, kad visus trūkumus ištaisė (5.5 p.). Sutartyje nurodyta, kad ji įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki 2008 m. liepos 1 d. Sutarties 5.1 punkte numatyto termino pratęsimas tiek pat dienų pratęsia ir šiame punkte numatytą terminą (9.1 p.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su preliminariosios sutarties nuostatomis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytam vertinimui, kad atsakovas ieškovui iki 2008 m. gegužės 1 d. turėjo pastatyti daugiabučiame name butą su visiška apdaila, požeminį garažą, įregistruoti objektus viešame registre bei iki tos pačios datos pranešti ieškovui apie šių įsipareigojimų įvykdymą, o tik po to sutartyje numatytą turtą parduoti ieškovui.

14Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Junesta“ 2008 m. balandžio 11 d. pranešimu kvietė ieškovą atvykti apžiūrėti butą ir pasirašyti buto ir garažo statybos darbų apžiūros aktą (t. 1, b. l. 62). A. K. 2008 m. balandžio 24 d. pasirašė bute ir kitose patalpose, esančiose Lazdynėlių g. 12-7, Vilniuje, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7 bei jame išdėstė pastabas dėl vonios radiatoriaus reguliatoriaus padėties pakeitimo bei dėl to, kad nėra įrengtas garažas ir kitos patalpos (t.1, b. l. 63). UAB „Junesta“ 2008 m. birželio 27 d. pranešimu ragino A. K. atvykti pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 64,129), tačiau jis 2008 m. birželio 30 d. pranešimu prašė nutraukti sudarytą preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį bei pervesti į jo sąskaitą apie 68 000 Lt patirtų išlaidų ir apie 4 000 Lt palūkanų (t. 1, b. l. 65). A. K. 2008 m. rugsėjo 22 d., spalio 20 d. pranešimais, 2008 m. spalio 29 d. reikalavimu nurodė, kad garažas buvo perleistas kitam asmeniui ir tuo pažeista pasirašyta sutartis, ieškovas prašė sumažinti parduodamo buto kainą arba priešingu atveju grąžinti jo įmokas ir kompensuoti turėtas išlaidas dėl paimto kredito iš banko ir įrengtos pertvaros (t. 1, b. l. 30-33).

15Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovui nurodžius atliktų darbų trūkumus atsakovas, vykdydamas sutarties 5.5 punkto sąlygas, turėjo juos ištaisyti per protingą terminą ir apie tai informuoti pirkėją, o sutarties šalys pagal sudarytą sutartį įsipareigojo darbų trūkumų ištaisymo faktą patvirtinti šalių turimuose akto egzemplioriuose, nurodydamos, kad trūkumai ištaisyti. Tačiau į bylą nepateikti įrodymai apie tai, kad ieškovo akte nurodyti trūkumai buvo ištaisyti bei kad trūkumų ištaisymo faktas patvirtintas sutartyje nustatytu būdu.

16Pagal duomenis iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad butas, esantis Lazdynėlių g. 12-7, Vilniuje priklauso UAB „Junesta“; įrašas apie Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą galioja nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. (pats aktas datuojamas 2008 m. birželio 18 d.), o šio turto kadastro duomenų bylos įrašas galioja nuo 2008 m. lapkričio 10 d. (t. 1, b. l. 60-61). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, jog statinys Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai buvo priduotas 2008 m. birželio 18 d., nepaneigė atsakovo pareigos tinkamai vykdyti sutartyje nustatytas sąlygas dėl trūkumų šalinimo bei pašalinti ieškovo nurodytus trūkumus. Į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovo pažymėti trūkumai buvo pašalinti.

17Esant nurodytoms aplinkybėms bei vertinant tai, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre dėl buto, esančio Vilniaus m., Lazdynėlių g. 12-7, pripažinimo tinkamu naudoti akto įsigaliojo tik nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d., atsakovo 2008 m. birželio 27 d. informacija ieškovui apie pagrindinės sutarties pasirašymą neatitinka sutarties 5.1-5.5 nuostatų, o esant minėtoms faktinėms aplinkybėms apie atliktų darbų trūkumus, nesukėlė ieškovui pareigos pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį, yra teisinga. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad A. K. (pirkėjas) tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus dėl avanso sumokėjimo, iš viso sumokėdamas 68 000 Lt dydžio avansą (t. 1, b. l. 17,18-20, 29-30), be to, kaip minėta aukščiau, jis pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7 bei jame išdėstė atliktų darbų trūkumus, tačiau nėra pateikta duomenų, kad šie trūkumai iki preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos buvo pašalinti. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus teisinio pagrindo teigti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės ar nesąžiningų jo veiksmų. Šiuo atveju ieškovas, esant nepašalintiems trūkumams, turėjo teisę nutraukti preliminariąją sutartį ir pagrįstai pagal faktines aplinkybes tokia teise pasinaudojo (sutarties 7.3.1 p.).

18Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais, kad teismo išvada, jog atsakovas pažeidė sutartį, esanti klaidinga. Nors atsakovas ir įrodinėja, kad 2008 m. vasario 27 d. pastatyto buto baigtumas buvo 93 procentai, tačiau pažymėtina tai, jog pagal sutartį pardavėjas iki 2008 m. gegužės 1 d. įsipareigojo atlikti buto ir garažo statybos darbus pagal sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2 d., Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butą ir garažą kaip atskirus turtinius vienetus bei raštu pranešti pirkėjui apie šių įsipareigojimų įvykdymą, tačiau iki nurodyto termino - 2008 m. gegužės 1 d. (net ir apskritai iki preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo termino – 2008 m. liepos 1 d.) nepašalino nustatytų trūkumų, o įrašas apie Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą galioja nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. (pats aktas datuojamas 2008 m. birželio 18 d.). Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad butas ir garažas pagrindinės sutarties sudarymo dieną bus pilnai įrengti (su pilna apdaila, reikiama įranga), bus pastatytos namo bendro naudojimo patalpos ir bendro naudojimo įrenginiai, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad tokie įsipareigojimai buvo įvykdyti laiku. Vertinant pirkėjo nurodytus bei pardavėjo neištaisytus trūkumus, taip pat duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad buto ir garažo statybos darbai buvo atlikti sutarties 5.1 punkte nurodytais terminais. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad (...) garažas pagrindinės sutarties sudarymo dieną bus įrengtas pilnai, todėl skundo teiginiai, jog atsakovas neprivalėjo įrengti garažo, laikyti nepagrįstais bei neteisingais. Pirkėjo nustatytų trūkumų nepašalinimas iki 5.1 punkte numatyto termino (vienas iš trūkumų - neįrengtas garažas (t. 1, b. l. 63)) suteikė ieškovui pagrįstą teisę nutraukti sudarytą preliminariąją sutartį. Nors 2008 m. balandžio 11 d. ieškovui buvo išsiųstas pranešimas atvykti pasirašyti darbų apžiūros aktą (t. 1, b. l. 62), tačiau ieškovo konstatuoti trūkumai laiku nebuvo pašalinti, o tokios aplinkybės leidžia teigti, kad buvo pažeistos preliminariosios sutarties 5.5 punkto nuostatos. Pirkėjui 2008 m. balandžio 24 d. aktu konstatavus trūkumus (netinkama vonios radiatoriaus reguliatoriaus padėtis bei neįrengtas garažas), o pardavėjui jų nepašalinus bei trūkumų pašalinimo nepatvirtinus nustatyta tvarka, negalima sutikti su apelianto motyvais, kad trūkumų pašalinimo klausimas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki liepos 1 d. tarp pirkėjo ir pardavėjo nekilo. Dar kartą pažymėtina, jog pardavėjas nepateikė įrodymų apie konstatuotų trūkumų pašalinimą.

19Apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar ieškovas siekė sudaryti pagrindinę sutartį, paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys bei bylos duomenys. Iš teismo sprendimo ir bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, laikydamasis preliminarios sutarties sąlygų, sumokėjo atsakovui avansą, ėmėsi priemonių gauti lėšų atsiskaityti už perkamą turtą, pasirašė bute ir kitose patalpose atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir pan. Nors apeliantas ir teigė, kad jis buvo suinteresuotas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jis pats nesilaikė preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų dėl darbų atlikimo terminų ir priežiūros, o pirkėjas dėl to įgijo teisę nutraukti sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.

20Apelianto pateiktas ieškovo A. K. 2008 m. spalio 20 d. rašto aiškinimas nepaneigia paties apelianto įsipareigojimų tinkamo nevykdymo bei nesudaro pagrindo teigti, kad A. K. nepagrįstai nutraukė preliminariąją sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirkėjas turėjo pateisinamą pagrindą nereaguoti į pardavėjo 2008 m. birželio 27 d. kvietimą atvykti į notarų biurą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, nes nebuvo pašalinti jo konstatuoti darbų trūkumai. Tokios aplinkybės iš esmės ir lėmė pirkėjo 2008 m. birželio 30 d. pareiškimą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas tikrai padarė viską, jog būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Kliūtis sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį buvo pirkėjo konstatuotų trūkumų neištaisymas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pardavėjas pažeidė prievolę pasirašyti pagrindinę sutartį, yra teisinga bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad 2008 m. birželio 27 d. kvietimas sudaryti pagrindinę sutartį buvo iš esmės išsiųstas tik likus kelioms dienos iki preliminariosios sutarties termino pabaigos, tačiau tuo metu dar nebuvo įregistruotas statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, ištaisyti darbų trūkumai.

21Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Pagal preliminariosios sutarties 8.1 punktą, jeigu pagrindinė sutartis šioje sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas neįvykdė arba netinkamai įvykdė šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai pardavėjas nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėjas privalo pagal pirmąjį pirkėjo pareikalavimą grąžinti pirkėjui gautą avansą ir sumokėti 5 000 Lt baudą, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintinus minimalius pirkėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminariosios sutarties 8.7 punktas numatė, kad nutraukus sutartį, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui šio sumokėtas sumas, išskaičius iš jų pardavėjui mokėtinas sumas. Kaip jau minėta, A. K. tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus dėl avanso sumokėjimo, iš viso sumokėdamas 68 000 Lt dydžio avansą (t. 1, b. l. 17,18-20, 29-30). Nutraukus preliminariąją sutartį dėl atsakovo kaltės, A. K. sumokėtas avansas pagrįstai priteistas iš atsakovo.

22Skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui nuostolių atlyginimą, yra neteisingi. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai ir nuosekliai aiškinama, kad preliminarioji sutartis yra ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo – priteisdamas 3 300 Lt dydžio nuostolius už pertvaros įrengimą (t. 1, b. l. 34-38) ir 8 336,66 Lt dydžio nuostolius, susijusius su pirkėjo sudaryta kreditavimo sutartimi. Vertinant preliminariosios sutarties 6.3 punkto nuostatą bei atsižvelgiant į ieškovo byloje pateiktus įrodymus (t. 1, b. l. 201-202) yra pagrįstas pagrindas teigti, jog ieškovas pertvarą įrengė apie tai žinant atsakovui ir šiam sutinkant, nors atskiro rašytinio susitarimo ir nebuvo sudaryta. Ieškovo išlaidos, susijusios su buto statyba bei įrengimu, atitiko jo interesą įsigyti šį butą bei pritaikyti jį savo asmeniniams poreikiams. Jau minėta, kad ieškovo pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 201-202) sudaro pagrindą teigti, jog pardavėjas sutiko dėl pertvaros įrengimo, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tokias teismo išvadas, o jas bando neigti tik deklaratyviais teiginiais.

23Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo siekis įgyti nuosavybę pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindas buvo anksčiau sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, buvo siejamas ir su AB Hansabankas 2007 m. birželio 29 d. sudaryta kreditavimo sutartimi (t. 1, b. l. 21-28). Iš bylos duomenų matyti, kad dalis ieškovo sumokėto avanso pardavėjui – 48 000 Lt sumokėta pasinaudojus su AB Hansabankas sudaryta kreditavimo sutartimi (t. 1, b. l. 29, 39-41), o dėl to ieškovas sumokėjo 7 335,66 Lt dydžio palūkanų ir 1 000 Lt sutarties administravimo mokestį bankui (t. 1, b. l. 124-127). Tikslas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pasiektas dėl pardavėjo netinkamo elgesio, todėl jam kyla pareiga atsakyti už ieškovo patirtų nuostolių, kurios sudaro bankui mokėtos palūkanos bei sutarties administravimo mokestis, atlyginimą. Šiuo atveju negali būti taikoma apelianto minima preliminarios sutarties 3.3.7 punkto nuostata, nes atsakovui reiškiamas reikalavimas dėl patirtų nuostolių atlyginimo, kuriuos šioje situacijoje lėmė neteisėti atsakovo veiksmai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nepagrįstai negrąžinant ieškovui avanso, šis turėjo mokėti palūkanas už gautą kreditą, o tai laikytina ieškovo patirtais nuostoliais pardavėjui pažeidus preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarios sutarties tikslas buvo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šio tikslo nepasiekus dėl pardavėjo veiksmų, pirkėjas turi teisę reikalauti savo visų patirtų nuostolių atlyginimo.

24CPK 143 straipsnio nuostatos nustato ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Junesta“ pareiškė priešieškinį dėl 101 325 Lt dydžio nuostolių priteisimo iš ieškovo, kuris skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė pirkėjo A. K. neteisėtų veiksmų dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo pareikšto priešieškinio. Kaip konstatuota aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, A. K. tinkami vykdė preliminarios sutarties sąlygas – 2008 m. balandžio 24 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame taip pat nurodė atliktų darbų trūkumus, buvo sumokėjęs avansą. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas UAB „Junesta“ buvo išduotas tik 2008 m. birželio 18 d., o remiantis sutarties 5.1 punktu visi darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. gegužės 1 d. Bylos medžiagos ir ištirtų faktinių aplinkybių pagrindu negalima teigti, jog ieškovas nepagrįstai nutraukė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iš ieškovo yra nepagrįstas, nes nėra nustatyti ieškovo veiksmai, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad ieškovas pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas. Ieškovas galėjo atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad atsakovas nepašalino nustatytų trūkumų. Nagrinėjamu atveju negalima taikyti CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes nenustatytas nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, atsakovas neįrodė ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų dėl pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo: neįrodė, kad iš tiesų patyrė prašomus priteisti nuostolius – 101 325 Lt, neįrodė pirkėjo kaltės, o nesant tokių aplinkybių apskritai negali būti priežastinio ryšio santykio. Pažymėtina, kad apeliantas tik deklaratyviais teiginiais nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, tačiau nedetalizuoja savo argumentų, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo motyvus (CPK 306 str. 1 d. 6 p.), todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

25Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - A. K. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (garažų) areštą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo RUAB... 5. Atsakovas RUAB ,,Junesta” priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo A.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo A. K.... 7. Teismas nurodė, kad šalys 2007 m. gegužės 18 d. sudarė Preliminariąją... 8. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 200 Lt nuostolių, patirtų savo... 9. Atsakovo UAB „Junesta“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 10. Ieškovas A. K. atsiliepime į atsakovo RUAB „Junesta‘ apeliacinį skundą... 11. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl šalių 2007 m. gegužės... 14. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Junesta“ 2008 m. balandžio 11 d.... 15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 16. Pagal duomenis iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad butas, esantis... 17. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vertinant tai, kad įrašai Nekilnojamojo... 18. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais, kad... 19. Apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar... 20. Apelianto pateiktas ieškovo A. K. 2008 m. spalio 20 d. rašto aiškinimas... 21. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji... 22. Skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 23. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo siekis įgyti nuosavybę... 24. CPK 143 straipsnio nuostatos nustato ieškinio ir priešieškinio tarpusavio... 25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti... 28. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi taikytas...