Byla 2A-1526-450/2015
Dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio nuginčijimo, vaikas, kurio interesais teikiamas ieškinys – D. D., išvadą teikianti institucija- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. D., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams K. K. ir O. K. dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio nuginčijimo, vaikas, kurio interesais teikiamas ieškinys – D. D., išvadą teikianti institucija- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4R. D., atstovaudama D. D. interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

51) pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 4191 dalyje, kuria atsakovas K. K. perleido atsakovei O. K. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );

62) taikyti restituciją ir iš O. K. grąžinti asmeninės nuosavybės teise šį turtą K. K.;

73) nustatyti D. D. išlaikymui iki jo pilnametystės 2028 m. rugsėjo 15 d. užtikrinti turto priverstinį įkeitimą (hipoteką) 109 975 Lt į K. K. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

8Nurodė, kad R. D. ir atsakovas K. K. nuo 2003 metų gyveno kartu, 2010 metais jiems gimė sūnus D. Po gimdymo tarp jų prasidėjo nesutarimai, todėl nuo to laiko ji ir atsakovas kartu nebegyvena. Vaiko tėvas materialinio išlaikymo sūnui neteikė, vaiku nesirūpino, ginčijo tėvystę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu pripažino, kad K. K. yra vaiko D. D. tėvas, nustatė nepilnamečio D. D. gyvenamąją vietą kartu su motina R. D., priteisė iš atsakovo K. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki D. D. pilnametystės, priteisė iš atsakovo nepilnamečio D. D. išlaikymui įsiskolinimą 13 025 Lt, paskyrė R. D. nepilnamečiui vaikui D. D. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo sprendimas įsiteisėjo. R. D. iš VĮ Registrų centro nustatė, kad atsakovas po ieškinio dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo pateikimo teismui, siekdamas išvengti būsimų prievolių įvykdymo, 2013 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi perleido savo motinai visą nekilnojamąjį turtą. Tai rodo atsakovo nesąžiningumą, o sandoris pažeidžia nepilnamečio vaiko D. D. teises, nes apribojamos teisinės galimybės į šį turtą nukreipti reikalavimus, susijusius su išlaikymo prievolės vykdymu. Tokia faktinė situacija sudaro pagrindą taikyti pažeistų kreditoriaus, kuris šiuo metu yra mažametis vaikas, gynimo būdą, ginčijant atsakovo sudarytą dovanojimo sutartį, kurios jis sudaryti neprivalėjo. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas yra D. D. tėvas, turintis prievolę išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Todėl D. D. yra atsakovo kreditorius, turintis neabejotiną įstatymų įtvirtintą nuo gimimo reikalavimo teisę ir kurio interesus dėl mažametystės atstovauja R. D. Dovanojimo sutartimi visą nekilnojamąjį turtą perleidus atsakovo motinai, neliko turto, kuriuo būtų galima užtikrinti atsakovo vaiko išlaikymą. Atsakovas yra bedarbis, ligotas, todėl realus išlaikymas galėtų būti teikiamas tik šio turto pagrindu. Atsakovo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jis sandorį sudarė su savo motina, todėl pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovė O. K., priimdama iš savo sūnaus dovanojamą turtą, taip pat buvo nesąžininga.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad šio ieškinio padavimo metu R. D. nebuvo atsakovo K. K. kreditorė, nes nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje 2-21332-726/2013. Atsakovas K. K. pateikė rašytinius įrodymus, kad įsiskolinimo vaiko išlaikymui nėra, šią aplinkybę pripažino R. D. atstovas. Išlaikymas nepriteistas nei turtu, kurį atsakovas perleido savo motinai, nei fiksuota vienkartine suma, kuri atitiktų perleisto turto vertę, o priteista periodinėmis išmokomis, ir R. D. neįrodė, kad atsakovas nepajėgus jų kas mėnesį mokėti. Todėl teismas priėjo prie išvados, jog R. D. neįrodė, kad ji yra kreditorė ir kad ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti atsakovo sudarytus sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo motinai. Teismas nenustatė ir to, kad Nėra jokio pagrindo išvadai, jog sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris pažeidė R. D. teises. R. D. nurodytus argumentus, kad atsakovas vengia ir nėra garantijos, kad ir ateityje nevengs teikti išlaikymo, paneigia atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina atsakovo teiginius, jog R. D., nepranešusi atsakovui, pakeitė gyvenamąją vietą ir su vaiku išvyko iš Vilniaus, atsakovui sužinojus jos gyvenamąją vietą, ji neteikė atsakovui sąskaitos banke, į kurią atsakovas galėtų pervesti išlaikymo lėšas, tarp jos ir atsakovo nėra sutarimo dėl vaiko lankymo. Teismui R. D. nurodė, kad yra bedarbė ir dėl lėšų stygiaus ji negali atidaryti banke savo sąskaitos ir pageidavo, kad atsakovas išlaikymą vaikui siųstų paštu. Taigi šalys nesutarė dėl išlaikymo lėšų siuntimo būdo, konfliktavo dėl bendravimo su vaiku, todėl darytina išvada, jog tuo metu susidarė įsiskolinimas, kurio sumą atsakovas išsiųsdamas R. D. paštu, panaikino ir teismo posėdžio datai įsiskolinimo nėra. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas vengia mokėti išlaikymą vaikui. Kad atsakovas nevengia išlaikyti savo sūnaus, taip pat rodo atsakovo pareiškimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriui, kuriame atsakovas nurodo iš jo bedarbio pašalpos išskaičiuoti lėšas sūnaus D. išlaikymui. Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas K. K., perleisdamas nekilnojamąjį turtą savo motinai, buvo nesąžiningas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pagal CK 4.37 straipsnio nuostatas, jis, kaip šio turto savininkas, yra laisvas juo disponuoti. Šiai dienai įsiskolinimo nėra, todėl nėra galimybės į šį turtą nukreipti išieškojimo. Ieškovės nurodytas 109 975 Lt kreditinis reikalavimas iki 2028 m. rugsėjo 15 d., t.y. iki vaiko pilnametystės, suformuotas į ateitį, ir neatitinka CK 6.66 straipsnio nuostatų, t.y. actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, o reikalavimas užtikrinti atsakovo turto priverstinį įkeitimą iki vaiko pilnametystės be teisėto pagrindo suvaržytų jo, kaip savininko teises, nes ginčo dienai nėra duomenų, kad atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaiką.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas D. D., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. D., prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

14Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Prievolės atsiradimas priklauso ne nuo to, ar yra priimtas teismo sprendimas priteisti išlaikymą ar ne, nes prievolė materialiai išlaikyti savo vaikus kyla iš įstatymo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21332-726/2013 buvo pripažinta, kad atsakovas yra vaiko D. D. tėvas ir be kita ko priteistas jo nepilnamečiui vaikui D. D. išlaikymas, kas mėnesį mokant 600 Lt dydžio išmokas iki D. D. pilnametystės. Iš to galima daryti išvadą, kad tarp atsakovo ir mažametį vaiką D. D. atstovaujančios R. D. yra susiklostę skolininko ir kreditoriaus teisiniai santykiai. Tokios pat išvados buvo prieita Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-684-258/2014.

162) Atsakovas nėra pajėgus mokėti išlaikymą, nes neturi nei pajamų (yra bedarbis), nei turto, kurio pagrindu būtų galima vykdyti išlaikymo prievolę. Savo vardu atsakovas yra atlikęs tik tris priteisto išlaikymo mokėjimus vaikui po 200 Lt ir 3 827 Lt. Visus tolimesnius vaiko išlaikymo mokėjimus po 600 Lt, įskaitant pirmosios instancijos teismo priteistą 19 025 Lt išlaikymo įsiskolinimą, atliko atsakovo motina O. K. Tai įrodo, kad atsakovas neturi lėšų mokėti jam priteistą išlaikymą.

173) Teismas visiškai nevertino atsakovo elgesio sąžiningumo aspektu bei su juo susijusių įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių, jog atsakovas ateityje geranoriškai nevykdys arba turės galimybę nevykdyti prievolės mokėti priteistą išlaikymą. Be to, visi mokėjimai buvo atlikti nagrinėjamos bylos pirmojoje instancijoje metu, iki to laiko joks išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas. Tai, kad turtas perleistas iškart po ieškinio dėl išlaikymo gavimo, patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir nenorą geranoriškai vykdyti išlaikymo prievolę.

184) Teismas nepagrįstai suteikė įrodomąją reikšmę su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijusioms atsakovo nurodytoms aplinkybėms, kad ji išvyko gyventi į kitą miestą, nėra pateikusi atsakovui jos banko sąskaitos numerio, todėl, vertindamas šias aplinkybes, teismas padarė tikrovės neatitinkančias išvadas bei pažeidė CPK 159 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 1 dalies nuostatas.

195) Išnagrinėjęs bylą, teismas paskelbė, jog sprendimas bus paskelbtas 2014 m. birželio 2 d., tačiau nurodytą dieną teismas priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų. Kaip paaiškėjo, tie įrodymai buvo atsakovės O. K. 2014 m. gegužės 14 d. 2014 m. gegužės 28 d. padaryti vaiko išlaikymo pavedimai. Kadangi pavedimus padarė atsakovė O. K., todėl jie negalėjo daryti jokios įtakos sprendžiant apie atsakovo mokumą bei įtakoti teismo sprendimą tiek, kad būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą. Dėl to teismas atsakovo pateiktus dokumentus nepagrįstai priėmė, pripažino įrodymais, turinčiais reikšmės nagrinėjamai bylai ir dėl to atnaujino bylos nagrinėjimą. Be to, įrodymai buvo priimti nepranešus apie tai apeliantei ir jai nepareiškus dėl to savo nuomonės. Dėl nurodytų aplinkybių buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas, prioritetą teikiant ne veiksmingai vaiko teisių apsaugai, tačiau atsakovo nepagrįstų reikalavimų tenkinimui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą byloje.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai O. K. ir K. K. su juo nesutinka, prašo atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

221) Apeliantės teiginiai, kad atsakovas yra bedarbis, neturi galimybių išlaikyti vaiką, yra netiesa. Po to, kai teismas nustatė atsakovo tėvystę (nors ir iki tol jis nevengė išlaikyti vaiką, bendrauti su juo), norėjo su juo bendrauti ir duoti pinigų jo išlaikymui, tačiau pati apeliantė įvairiais būdais tam kliudė - keitė gyvenamąsias vietas, neduodavo banko sąskaitos, į kurią atsakovas galėtų pervesti pinigus vaiko išlaikymui. Atsakovas buvo bedarbis, bet pinigus vaiko išlaikymui duodavo jo motina, kuri taip pat padengė įsiskolinimą. Atsakovas buvo parašęs pareiškimą VSDFV Vilniaus skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriui, kad iš jo bedarbio pašalpos išskaičiuotų lėšas vaiko išlaikymui. Nėra aišku, kokią esminę reikšmę turi aplinkybė, kad pinigai buvo pervedami atsakovo motinos vardu, svarbu yra tai, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas. Nuo 2014 m. spalio mėn. pinigus vaiko išlaikymui atsakovas perveda savo vardu. 2014 m. lapkričio 13 d. Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus įsakymu nuo 2014 m. lapkričio 17 d. atsakovas priimtas į Vilniaus teritorinės muitinės skyriaus inspektoriaus pareigas. Todėl jis visiškai pajėgus ir be kieno nors pagalbos pats teikti vaikui išlaikymą ir neturi šiuo klausimu įsiskolinimų. R. D. tikslai yra užvaldyti atsakovo šeimos nekilnojamąjį turtą, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo.

232) Teismas pagrįstai konstatavo, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu R. D. nebuvo jo kreditorė. Teismo sprendimu išlaikymas vaikui buvo priteistas pinigais, bet ne turtu. Ieškovės nurodytas 109 975 Lt kreditinis reikalavimas iki 2028 m. rugsėjo 15 d. suformuotas į ateitį ir neatitinka CK 6.66 straipsnio nuostatų, vadinasi, nėra actio Puliana instituto taikymo sąlygų.

243) Apeliantės argumentas, kad teismas galimai buvo šališkas, yra bandymas be įrodymų ir pagrįstų įstatymais argumentų panaikinti teismo sprendimą, priimant jai palankų sprendimą. Tai, kad teismas įvertino R. D. veiksmus - gyvenamosios vietos pakeitimą, vengimą duoti atsakovui banko sąskaitos numerį, neduoda pagrindo manyti, kad teismas buvo šališkas. Argumentas, kad teismas nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą, nėra pagrindas apkaltinti teismą šališkumu, nes tokie teismo proceso veiksmai numatyti CPK 256 straipsnyje.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas netenkintinas.

27Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

29Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti sprendimą nėra jokio pagrindo.

30Prieš nagrinėdama šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija patikslina, kad pagal byloje pareikštą ieškinį ieškovas, o tuo pačiu ir apeliantas yra D. D., o ne jo motina R. D. CPK nenumato, kad bylos šalimi (ieškovu ar atsakovu) gali būti tik tam tikro amžiaus sulaukęs asmuo (CPK 41 str.). Kita vertus, galimybė savarankiškai pareikšti ieškinį teisme susijusi su civiliniu procesiniu veiksnumu, kurį fizinis asmuo įgyja nuo aštuoniolikos metų (CPK 38 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju D. D. yra penkerių metų amžiaus, todėl jo teises teisme gali ginti jo atstovai pagal įstatymą – tėvai, įtėviai, globėjai (CPK 38 str. 4 d.). Kaip matyti iš šios bylos, R. D. yra D. D. motina, todėl pripažintina, kad R. D. pareiškus ieškinį savo vaiko interesais, ji veikė kaip įstatyminė atstovė, o ieškovas (apeliantas) šioje byloje yra D. D.

31Konstatavus, kad bylos šalimi yra D. D., todėl, sprendžiant dėl sandorio nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, actio Pauliana egzistavimo sąlygos vertintinos šio subjekto atžvilgiu.

32Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas atmetė ieškinį, nenustatęs trijų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės; kreditoriaus teisių pažeidimo; ginčo šalių nesąžiningumo), todėl dėl kiekvienos iš jų teisėjų kolegija pasisako atskirai.

33Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

34Actio Pauliana sąlygai dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės konstatavimui būtina nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu apeliantas (ieškovas) D. D. buvo atsakovo kreditoriumi, kurio reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, turintis turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.1 str.), ir kuris turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Sąlyga, kad prievolė būtų vykdytina actio Pauliana pareiškimo momentu, nėra būtina, t. y. actio Pauliana galima pareikšti neatsižvelgiant į tai, ar prievolė ieškinio pareiškimo metu skolininko yra vykdytina, ar jos vykdymo terminas dar nėra suėjęs. Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1074/2013). Taigi tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004).

35Sutiktina su apeliantu, kad prievolei konstatuoti nėra būtinas priimtas (įsiteisėjęs) teismo sprendimas, tačiau nagrinėjamu atveju tik po ginčijamo sandorio sudarymo (2013 m. gegužės 14 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovas yra D. D. tėvas, todėl turi (turėjo) įstatyminę pareigą išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str. 1 d.), o šią pareigą vykdė netinkamai. Nors teismo sprendimu buvo priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. balandžio 30 d.) ir 13 025 Lt išlaikymo įsiskolinimas, paskaičiuotas nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., tačiau sprendimas įsiteisėjo tik 2014 m. balandžio 3 d. Net jeigu pripažinti, kad nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės akto atsakovas turėjo rimtą pagrindą pripažinti savo tėvystę vaikui (ieškovui), o iš to suprasti atsirandančias įstatymines pareigas jį išlaikyti, tačiau bet kuriuo atveju tėvystė buvo nustatyta jau po ginčijamos sutarties sudarymo dienos (2013 m. gegužės 14 d.). Iš to darytina išvada, kad iki paminėto teismo sprendimo priėmimo, o tuo pačiu ir ginčijamo sandorio sudarymo apeliantas (ieškovas) neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui, o atsakovas – prievolių apeliantui (ieškovui).

36Apelianto (ieškovo) paskaičiuotas būsimas viso išlaikymo dydis, kuris iki jo pilnametystės (2028 m. rugsėjo 15 d.) sudarytų 109 975 Lt, nėra aktualus actio Pauliana instituto taikymui. Sandorio nuginčijimui actio Pauliana pagrindu kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui (skolininkui) ginčijamo sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad 2013 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu apeliantas (ieškovas) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui (CPK 178, 179 str.).

37Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmoji actio Pauliana sąlyga (kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę) nenustatyta.

38Dėl kreditorių interesų pažeidimo

39Kita būtina sąlyga sandoriui pagal actio Pauliana pagrindą nuginčyti - ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus (kreditorių) teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 66 str. 1 d.).

40Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nenustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu apeliantas (ieškovas) D. D. turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, vadinasi, nebuvo jo kreditoriumi, todėl ir objektyviai kreditoriaus teisių pažeidimo negalėjo būti.

41Nenustačius kreditoriaus teisių (interesų) pažeidimo, pripažintina, kad kreditorių (kreditoriaus) interesų pažeidimo, kaip būtinos actio Pauliana sąlygos, irgi nėra.

42Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

43Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

44Kadangi šioje byloje ginčijamas sandoris buvo neatlygintinas, todėl reikšmingas tik atsakovo K. K. sąžiningumas (CK 6.66 str. 2 d.).

45Bylos duomenimis nustatyta, kad sandoris buvo sudarytas tarp sūnaus (atsakovo) ir motinos (atsakovės), todėl tokiu atveju sandorio šalių nesąžiningumas būtų preziumuojamas (CK 6.67 str. 1 p.), tačiau sandorio šalių nesąžiningumą paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas asmeniškai arba padedamas savo motinos teikia išlaikymą savo sūnui D. D. ir šios prievolės nevengia. Priešingai, deda visas pastangas, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad nuo 2014 m. lapkričio 17 d. įsidarbino Muitinės departamente prie LR FM. Be to, jau pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas yra visiškai padengtas, o atsakovas K. K. neturi pradelstų įsiskolinimų apeliantui.

46Iš to, kad nustatyta aukščiau, prieinama prie išvados, kad nėra visų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, todėl dovanojimo sutarties nuginčijamas šiuo pagrindu negalimas.

47Nenuginčijus dovanojimo sandorio (jo dalies), nėra pagrindo taikyti priverstinę hipoteką tokiu sandoriu perleistam turtui, kadangi jis priklauso atsakovei O. K., kuri neturi jokių įsipareigojimų ir prievolės teikti išlaikymą apeliantui (CK 3.192 str. 1 d.).

48Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas ir tuo pagrindu, jog teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, o jo šališkumą įrodo tai, kad be teisinio pagrindo atnaujino bylos nagrinėjimą dėl naujai pateiktų įrodymų, o apie pateiktus įrodymus jam nebuvo pranešta ir jis nepareiškė savo nuomonės. Bylos duomenys įrodo, kad su į bylą pateiktais naujais atsakovo įrodymais ieškovo (apelianto) atstovas susipažino (2 t., b.l.16), o tai reiškia, kad jis neturėjo jokių apribojimų dėl jų pateikti savo nuomonę (CPK 42 str.). Teisėjų kolegija nesutinka ir su tuo, kad, gavęs naujus įrodymus (mokėjimus patvirtinančius įrodymus), teismas nepagrįstai ar neteisėtai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nes pateikti rašytiniai įrodymai buvo reikšmingi nustatinėjant actio Paliauna sąlygas (CPK 256 str.). Pastebėtina ir tai, kad po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo būtent atsakovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, o ieškovas, išdėstydamas raštu savo nuomonę į pateiktą prašymą, teisėjos nešališkumo neįžvelgė, priešingai, tokį prašymą pareiškusiam atsakovui prašė paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (2 t., b.l. 28-30). Iš esmės pasikeitusi ieškovo (apelianto) pozicija dėl teismo (teisėjo) šališkumo jau po to, kai priimtas jam nepalankus teismo sprendimas, vertintina kaip gynybinė priemonė, kuri, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, neturi jokio teisinio pagrindo.

49Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad R. D. su sūnumi išvyko gyventi į kitą miestą ir ji sąmoningai neteikė atsakovui sąskaitos, kur galėtų būti pervedamas išlaikymas vaikui, už bylos nagrinėjimo ribų neišėjo. Nustatydamas aplinkybes, susijusias su atsakovo skolos ieškovui susidarymu, R. D. veiksmais, siekiant dirbtinai apsunkinti atsakovo galimybes teikti išlaikymą sūnui, teismas įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios turėjo įtakos galutinio teismo sprendimo priėmimui.

50Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

53Už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 145 Lt žyminis mokestis (2 t. b.l. 82). Mokėdamas tokio dydžio žyminį mokestį, apeliantas rėmėsi tuo, kad tokio dydžio žyminis mokestis buvo sumokėtas už ieškinį, todėl jis moka analogišką žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4 d.).

54Iš tiesų, CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtas paduodant ieškinį, tačiau šiuo atveju buvo neteisingai apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis už pareikštą ieškinį (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Ieškovas (apeliantas) pareiškė turtinį reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 947 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), ir išvestinį neturtinį reikalavimą dėl priverstinės hipotekos taikymo, todėl, tokia pačia apimtimi ginčijant jam nepalankų teismo sprendimą, mokėtinas žyminis mokestis yra 947 EUR.

55Kadangi apeliantas sumokėjo tik dalį už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma (905 EUR) iš jo priteistina į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 2 d.).

56Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu atsakovo K. K. bylinėjimosi išlaidas sudarė 348 EUR (1 200 Lt) už advokato suteiktas teisines paslaugas. Kadangi šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.11 p.), todėl jos priteistinos iš apelianto atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

57Atmetus ieškinį, išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas jas panaikinti (CPK 144 str. 1 d.).

58Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

59Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Priteisti iš apelianto (ieškovo) D. D. ( - ), atstovaujamo įstatyminės atstovės R. D. ( - ), 905 EUR (devynis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

61Priteisti iš apelianto (ieškovo) D. D.( - ), atstovaujamo įstatyminės atstovės R. D. ( - ), 348 EUR (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. K. ( - ) naudai.

62Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ) ( - ), žemės sklypą, esantį ( - ) ( - ), ir žemės sklypą, esantį ( - ) ( - ), kurie nuosavybės teise registruoti atsakovės O. K. ( - ) vardu, perleidimo draudimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. R. D., atstovaudama D. D. interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 5. 1) pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį Nr.... 6. 2) taikyti restituciją ir iš O. K. grąžinti asmeninės nuosavybės teise... 7. 3) nustatyti D. D. išlaikymui iki jo pilnametystės 2028 m. rugsėjo 15 d.... 8. Nurodė, kad R. D. ir atsakovas K. K. nuo 2003 metų gyveno kartu, 2010 metais... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad šio ieškinio padavimo metu R. D. nebuvo atsakovo K. K.... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas D. D., atstovaujamas įstatyminės atstovės R.... 14. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 15. 1) Prievolės atsiradimas priklauso ne nuo to, ar yra priimtas teismo... 16. 2) Atsakovas nėra pajėgus mokėti išlaikymą, nes neturi nei pajamų (yra... 17. 3) Teismas visiškai nevertino atsakovo elgesio sąžiningumo aspektu bei su... 18. 4) Teismas nepagrįstai suteikė įrodomąją reikšmę su nagrinėjamos bylos... 19. 5) Išnagrinėjęs bylą, teismas paskelbė, jog sprendimas bus paskelbtas 2014... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai O. K. ir K. K. su juo nesutinka,... 21. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 22. 1) Apeliantės teiginiai, kad atsakovas yra bedarbis, neturi galimybių... 23. 2) Teismas pagrįstai konstatavo, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu R. D.... 24. 3) Apeliantės argumentas, kad teismas galimai buvo šališkas, yra bandymas be... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 28. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio... 30. Prieš nagrinėdama šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija patikslina, kad... 31. Konstatavus, kad bylos šalimi yra D. D., todėl, sprendžiant dėl sandorio... 32. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas atmetė ieškinį,... 33. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės... 34. Actio Pauliana sąlygai dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės... 35. Sutiktina su apeliantu, kad prievolei konstatuoti nėra būtinas priimtas... 36. Apelianto (ieškovo) paskaičiuotas būsimas viso išlaikymo dydis, kuris iki... 37. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmoji actio... 38. Dėl kreditorių interesų pažeidimo ... 39. Kita būtina sąlyga sandoriui pagal actio Pauliana pagrindą nuginčyti -... 40. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nenustatyta, kad ginčijamo sandorio... 41. Nenustačius kreditoriaus teisių (interesų) pažeidimo, pripažintina, kad... 42. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 43. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo... 44. Kadangi šioje byloje ginčijamas sandoris buvo neatlygintinas, todėl... 45. Bylos duomenimis nustatyta, kad sandoris buvo sudarytas tarp sūnaus (atsakovo)... 46. Iš to, kad nustatyta aukščiau, prieinama prie išvados, kad nėra visų... 47. Nenuginčijus dovanojimo sandorio (jo dalies), nėra pagrindo taikyti... 48. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas ir tuo... 49. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas,... 50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi... 53. Už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 145 Lt žyminis mokestis (2 t. b.l.... 54. Iš tiesų, CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą... 55. Kadangi apeliantas sumokėjo tik dalį už apeliacinį skundą mokėtino... 56. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu atsakovo K. K. bylinėjimosi... 57. Atmetus ieškinį, išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo pagrindas taikyti... 58. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 59. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti... 60. Priteisti iš apelianto (ieškovo) D. D. ( - ), atstovaujamo įstatyminės... 61. Priteisti iš apelianto (ieškovo) D. D.( - ), atstovaujamo įstatyminės... 62. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi...