Byla 2A-534-464/2015
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-612-227/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Evas“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų ieškovo BUAB „Evas“ buvusio vadovo (apelianto S. Š.) veiksmų, atlyginimo bankrutavusiai įmonei.

5Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutartimi (b. l. 7-8), įsiteisėjusia 2014-05-15 (b. l. 9-12), UAB „Evas“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“. Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2014-10-03 nutartimi UAB „Evas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, to paties teismo 2015-03-23 nutartimi patvirtintas paskutinis patikslintas ieškovo kreditorių sąrašas su 427 120,71 Eur dydžio kreditorių finansiniais reikalavimais.

6Ieškovas BUAB „Evas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-6), prašydamas priteisti iš atsakovo S. Š. 150 211,98 Lt dydžio žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteisto sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas (buvęs UAB „Evas“ direktorius) laikotarpiu nuo 2012-12-31 iki 2014-04-30 iš įmonės kasos išsiėmė iš viso 192 561,93 Lt piniginių lėšų, kurių dalį – 42 561,93 Lt panaudojo įmonės reikmėms, o likusi 150 000 Lt piniginių lėšų suma liko atsakovo žinioje. Ieškovo teigimu, atsakovas, negrąžindamas į ieškovo kasą nepanaudotų 150 000 Lt, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punkto nuostatas bei imperatyvias teisės normas, pagal kurias prievolės privalo būti vykdomos laiku, tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 str. 1 d.), taip pat neįvykdė Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutartyje, priimtoje ieškovo bankroto byloje Nr. B2-341-280/2014, numatyto įpareigojimo ne vėliau kaip per 5 dienas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui visą bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Be to, po teismo nutarties, kuria buvo iškelta ieškovo bankroto byla, įsiteisėjimo atsakovas įmonės kortele UAB „Lukoil Baltija“ sumokėjo 211,98 Lt už kurą, tokiais savo veiksmais padarydamas ieškovui 211,98 Lt dydžio žalą. Pasak ieškovo, atsakovas dėl neteisėtų jo veiksmų liko skolingas bendrovei 150 211,98 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2014-12-23 sprendimu (b. l. 191-194) ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo S. Š. ieškovo BUAB „Evas“ naudai 43 504,40 Eur (150 211,98 Lt) skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybės naudai – 1 159,71 Eur (4 004,24 Lt) žyminio mokesčio ir 18,07 Eur (62,38 Lt) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovas S. Š. įmonėje UAB „Evas“ dirbo nuo 1999-08-18, o nuo 2013-03-12 iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovo direktoriumi; kad jam, kaip darbuotojui, iš kasos buvo išmokėta 90 000 Lt, o kaip direktoriui – 102 561,93 Lt; byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovės interesais jis panaudojo 42 561,93 Lt, todėl nepanaudotus pinigus jis privalėjo arba grąžinti, arba įrodyti jų panaudojimą bendrovės interesais. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad įmonės vadovo pareigą atlyginti jo neteisėtais veiksmais (nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų) padarytą žalą ir šios pareigos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos. Dėl to teismas, priešingai nei teigė atsakovas, ieškinį išnagrinėjo pagal CK nuostatas.

10Teismas atsakovo atsikirtimus į ieškinį, kad likusius 150 000 Lt jis panaudojo bendrovės interesais, t. y. sumokėjo UAB „ISA keramika”, atstovaujamam direktoriaus S. Š., kaip būsimam naujai statomų komercinių patalpų statinio C korpuse, esančiame Laisvės pr. 78 B, Vilniuje, bei trijų požeminių stovėjimo aikštelių, savininkui pagal 2013-06-05 preliminarią sutartį, sudarytą su UAB „ISA keramika” dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo (toliau – Preliminarioji sutartis), pripažino nepagrįstais ir nepateisiančiais pinigų panaudojimo ieškovo interesais. Preliminariosios sutarties ir mokėjimą įrodančių dokumentų atsakovas neturi, tokie dokumentai taip pat nebuvo apskaityti įmonių buhalterijoje ir neperduoti ieškovo BUAB „Evas” bei BUAB „ISA keramika” bankroto administratoriams. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo su 2014-10-29 prašymu pateiktų nepatvirtintų 3 kasos pajamų orderio kvitų šviesokopijų bendrai 150 000 Lt sumai (2013-06-26 kasos pajamų orderio kvito ISAK Nr. 57 – 50 000 Lt, 2013-08-19 kasos pajamų orderio kvito ISAK Nr. 67 – 50 000 Lt ir 2013-11-28 kasos pajamų orderio kvito ISA20131128 Nr. 1 – 50 000 Lt), kuriuose nurodyta, kad iš UAB „Evas“ direktoriaus S. Š. priimta po 50 000 Lt, o pinigus gavo kasininkas S. Š., teismas pagal CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikė tinkamais įrodymais. Teismas dėl jų padarė tikėtiną išvadą, kad kasos pajamų orderių kvitų neoriginalios kopijos, kurias atsakovas pateikė tik nagrinėjant šią bylą teisme, buvo surašytos vėliau. Teismo vertinimu, kiti bylos duomenys realiai įvykusio piniginių lėšų perdavimo taip pat nepatvirtina. Byloje apklausta liudytoja L. K. (dirbusi UAB „Evas” vyr. finansininke) paaiškino, kad jai, nuo 2001 metų tvarkiusiai įmonės buhalteriją, nebuvo žinoma apie tai, jog įmonė planuoja įsigyti turtą Vilniuje bei yra sudariusi sutartį, tokia sutartis jai nebuvo pateikta. Liudytoja taip pat atsisakė priimti iš atsakovo vėliau jo pateiktus kasos pajamų orderių kvitus, kadangi juose nebuvo nurodyta nei kokiu pagrindu, nei pagal kokią sutartį, nei kokiam tikslui buvo perduoti pinigai. Abejonių dėl neva įvykusių atsakovo mokėjimų teismui sukėlė ir tokios aplinkybės, jog labai didelės pinigų sumos perduotos grynaisiais pinigais esant ypač sudėtingai ieškovo įmonės finansinei situacijai, nes praėjus vos mėnesiui nuo paskutinio deklaruojamo kaip atlikto mokėjimo UAB „ISA keramika” - 2014-01-02 pats atsakovas, kaip įmonės vadovas, Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad su dalimi kreditorių neatsiskaitoma nuo 2012 metų, nekilnojamas turtas įkeistas bankui, susidarę dideli įsiskolinimai. Teismas konstatavo, kad visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai susiformuoti, kad mokėjimai UAB „ISA keramika” nebuvo atlikti, o atsakovas, įvardindamas tokius mokėjimus, siekia išvengti savo, kaip administracijos vadovo, atsakomybės.

11Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal UAB „Evas” įstatų 46.23 punktą nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (14 710 Lt), galėjo priimti tik visuotinio akcininkų susirinkimas, o ne administracijos vadovas savo sprendimu. Todėl dėl Preliminariosios sutarties pasirašymo ir mokėjimo turėjo būti priimtas akcininkų sprendimas, tačiau toks dokumentas į bylą nepateiktas. Pats atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino žinojęs, kad avansinius mokėjimus jis atliko ne planuojamo įsigyti turto savininkui, o tik ateityje ketinančiai įsigyti turtą bendrovei. Be to, paskutinio kasos pajamų orderio kvito ISA20131128 Nr. 1 data yra 2013-11-28, t. y. jau po UAB „ISA keramika“ bankroto bylos 2013-11-08 iškėlimo. Dar daugiau, iš viešai skelbiamų duomenų apie UAB „ISA keramika“ finansinę padėtį buvo aišku, kad jau 2013 m. birželio mėnesį šios įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Esant tokiomis faktinėms aplinkybėms teismas sprendė, kad net ir pinigų sumokėjimo UAB „ISA keramika” pripažinimo atveju, nors šioje byloje tai nebuvo įrodyta, tokie mokėjimai negalėtų būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, nes akivaizdžiai prieštarautų ieškovo interesams.

12Teismas nurodė, kad pagal įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Evas“ rezoliucinės dalies 4 punktą atsakovas per 5 dienas nuo įsiteisėjimo privalėjo perduoti bankroto administratoriui UAB „Nemokumo sprendimai” bendrovės visą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Atsakovas, neperdavęs bankroto administratoriui UAB „Lukoil Baltija” kortelės, ja 2014-06-04, 2014-06-06, 2014-06-09, 2014-06-16 atsiskaitė už kurą, taip ieškovui padarydamas 211,98 Lt žalą.

13Teismo vertinimu, dėl visų pirmiau aptartų atsakovo neteisėtų veiksmų (įmonės ūkio išlaidoms skirtų pinigų paėmimas ir negrąžinimas įmonei bei nepateikimas jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, kuro kortelės negrąžinimas bei panaudojimas savo reikmėms) ir atsiradusios ieškovo įmonei žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys, o atsakovas neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Todėl nustatęs visas jo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas priteisė iš atsakovo 150 211,98 Lt nuostoliams atlyginti (CK 2.87 str., 6.245 str.- 6.248 str.), taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovas S. Š. apeliaciniame skunde (b. l. 197-199) prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovo apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant liudytojus S. Š. ir UAB „Evas“ akcininką E. Š.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsakovas, būdamas ieškovo UAB „Evas“ darbuotoju, ginčo pinigines lėšas iš ieškovo kasos paėmė iki UAB „Evas“ bankroto bylos iškėlimo, todėl šių pinigų bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovėje nebuvo – jie buvo pas atskaitingą įmonės darbuotoją (atsakovą), o atsakovas, kaip UAB „Evas“ direktorius, neturėjo ir negalėjo oficialiai apskaitytų pinigų perduoti įmonės bankroto administratoriui. Taigi dalį pinigų paėmęs kaip įmonės darbuotojas (direktoriaus pavaduotojas komercijai), o ne administracijos vadovas, atsakovas ir turi atsiskaityti su ieškovu kaip bet kuris kitas darbuotojas. Todėl ieškovo ir atsakovo santykiai dėl pinigų panaudojimo teisėtumo ir grąžinimo bei žalos atlyginimo turi būti sprendžiami ne pagal deliktinės atsakomybės taisykles, kurias taikė pirmosios instancijos teismas, o pagal DK normas, reglamentuojančias darbuotojo atsakomybę dėl žalos, padarytos bendrovei, atlyginimo.
  2. Nepagrįsta teismo išvada dėl atsakovo pozicijos, susijusios su kasos pajamų orderio kvitų originalų buvimo vieta. Teikdamas atsiliepimą į ieškinį jis nurodė, kad neturi nei Preliminariosios sutarties, nei kasos pajamų orderio kvitų originalų, kurie turi būti pas ieškovą ir UAB „ISA keramika“, ir kuriuos prašė teismo išreikalauti. Atsakovas turi tik šių dokumentų kopijas ir jo nuomonė (pozicija) dėl paminėtų dokumentų buvimo vietos niekada nesikeitė.
  3. Teismas, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės. Atsakovas prašė teismo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju Preliminariąją sutartį ir kasos pajamų orderių kvitus pasirašiusį buvusį UAB „ISA keramika“ administracijos vadovą S. Š., kuris, nesant išlikusių dokumentų, galėjo paaiškinti šios sutarties pasirašymo ir pinigų priėmimo aplinkybes. Liudytojas buvo iškviestas tik kartą, o šiam dėl nežinomų priežasčių neatvykus, teismas nesiėmė jokių kitų priemonių, kad jį apklaustų, ir bylą išnagrinėjo neapklausęs liudytojo S. Š.. Be to, teismas, atmetęs prašymą iškviesti liudytoju vienintelį ieškovo akcininką, taip pat neištyrė aplinkybės, ar ieškovo vieninteliam akcininkui buvo žinoma apie ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą ir ar šis (ne)pritarė tokiam sprendimui.
  4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo ieškovui sumokėtas lėšas už kurą. Po ieškovo bankroto bylos iškėlimo toliau buvo vykdoma įmonės ūkinė – komercinė veikla ir tam naudojamas įmonės automobilis, o ginčo suma buvo sumokėta už kurą, kuris panaudotas vairuojant ieškovo automobilį, šios bendrovės interesais. Ieškovas neįrodė, jog kuras buvo panaudotas ne įmonės interesais.

16Ieškovas BUAB „Evas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 201-206) prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinį išnagrinėjęs pagal CK nuostatas, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Atsakovas pripažįsta iš ieškovo kasos paimtų 150 000 Lt turėjimą savo žinioje, jam esant ieškovo direktoriumi, todėl DK normos, reglamentuojančios darbuotojo atsakomybę dėl žalos, padarytos bendrovei, atlyginimo netaikytinos.
  2. Sprendimą dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (14 710 Lt), galėjo priimti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, o tarp ieškovo bankroto administratoriui perduotų dokumentų nėra vienintelio ieškovo akcininko sprendimo įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Laisvės per. 75B, Vilniuje. Todėl atsakovo (įmonės vadovo) sprendimas įsigyti šį nekilnojamąjį turtą bei Preliminariosios sutarties sudarymas yra neteisėtas (Įstatų 46.23 p.).
  3. Atsakovas teigdamas, kad ieškovo vardu 2013-06-05 sudarė Preliminariąją sutartį ir jam, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtą 150 000 Lt sumą sumokėjęs už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, pripažino pažeidęs teisės aktų reikalavimus dėl piniginių lėšų (ne)panaudojimo įforminimo (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., Taisyklių 9 p., 30 p.).
  4. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, patvirtinančių buvusį realų ketinimą įsigyti nuosavybėn nekilnojamąjį turtą (derybas, akcininkų sprendimus ir kt.), taip pat nepateikė ir Preliminariosios sutarties bei pinigų sumokėjimą UAB „ISA keramika“ patvirtinančių kasos pajamų orderio kvitų originalų. Nustatyta ir tai, kad šie dokumentai nebuvo perduoti ieškovo bankroto administratoriui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina yra tai, jog nurodyta Preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta.
  5. Net ir nustačius Preliminariosios sutarties sudarymo bei 150 000 Lt sumokėjimo UAB „ISA keramika“ faktą, tai nepaneigtų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Pagal ieškovo 2012-09-30 balanso duomenimis, įmonė jau tuo metu buvo nemoki, todėl jos vadovo veiksmai, 2013-06-26 – 2013-11-28 laikotarpiu mokant UAB „ISA keramika“ 150 000 Lt už planuojamą įsigyti naują nekilnojamąjį turtą, pripažinti neteisėti dėl aplaidaus ir nepateisinamo atsakovo elgesio, kuris pažeidė tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus (CK 2.87 str. 1 d., 3 d.).
  6. Atsakovas ieškovui priklausančią UAB „Lukoil Baltija“ kortelę privalėjo perduoti ieškovo bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti ieškovo bankroto bylą dienos, tačiau to neatlikęs ir pasinaudojęs šia kortele, padarė 211,98 Lt žalos ieškovui.
  7. Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamo teismo sprendimą skundo argumentai dėl teismo posėdyje neapklaustų liudytojų, kadangi net ir atlikti mokėjimai, įmonei esant nemokumo būsenoje, negalėtų būti pripažinti teisėtais.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

20Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės vien dėl to, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu liudytojais būtų apklausti buvęs BUAB „ISA keramika“ direktorius S. Š. ir vienintelis ieškovo akcininkas E. Š.. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju tokio būtinumo teisėjų kolegija nenustatė, šalių procesiniuose dokumentuose naujų esminių įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, taip pat nėra pateikta, o apelianto nurodytų asmenų - S. Š. ir E. Š. - liudytojo paaiškinimų pirmosios instancijos teismui nepateikimas nekliudo įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl nurodyto netenkintini apelianto prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos (CPK 190 str., 302 str., 322 str.).

21Dėl įrodinėjimo proceso

22Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties.

23Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, susijusias su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu. Šis teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą – įmonei priklausančių piniginių lėšų neperdavimas bankroto administratoriui bei įmonės lėšų, įsigyjant kurą, neteisėtas panaudojimas, iškėlus jai bankroto bylą, teisingai identifikavo teisiškai reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad apeliantas savo atsikirtimo argumentų apie lėšų panaudojimo įmonės (t. y. ieškovo) reikmėms, tinkamomis ir leistinomis tokioje situacijoje įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 12 str., 177 str., 3 d., 178 str.). Nekartodamas teismo nustatytų ir išsamiai sprendime aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodoma Preliminarioji sutartis, kurios apeliantas taip ir nepateikė į bylą, bei apelianto į bylą pateiktos UAB „ISA keramika“ kasos pajamų orderių kopijos nebuvo apskaityti nei paties ieškovo, nei šiuo metu taip pat jau bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „ISA keramika“ buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tokie dokumentai nebuvo perduoti ir ieškovo bei UAB „ISA keramika“ bankroto administratoriams po bankroto bylų šioms įmonėms iškėlimo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, į apskaitą privalo būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir būtent įmonės vadovas, kuriuo deklaruojamo pinigų perdavimo UAB „ISA keramika“ metu buvo apeliantas, yra atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 21 str.). Byloje nėra ir jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimą Preliminarios sutarties sudarymą ar ieškovo ketinimą įsigyti nuosavybėn, nepaisant tuo metu jau nuostolingos ūkinės veiklos, nekilnojamąjį turtą (vykdytas sutarties šalių derybas, šalių tarpusavio susirašinėjimą, akcininkų sprendimus ir kt.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu (CPK 314 str.). Priešingai, pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta ieškovo buvusi vyr. finansininkė L. K. paaiškino (b. l. 174-181), kad jai nebuvo žinoma apie ieškovo ketinimą įsigyti nekilnojamojo turto, kad apeliantas nepasirašė ieškovo balanso (sudaryto bankroto bylos iškėlimo dienai) su šiame balanse nurodyta 150 000 Lt skola, o ginčo kasos pajamų orderius buvo atnešęs užregistruoti įmonės finansininkei tik po ieškovo bankroto bylos iškėlimo, tačiau ji atsisakė priimti paminėtus dokumentus, kaip neatitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentams keliamų reikalavimų. Be to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovo įstatų 46.23 punktą (b. l. 132-145) nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (14 710 Lt), vadinasi, ir nutarimą dėl Preliminarios sutarties sudarymo bei vykdymo, galėjo priimti tik visuotinio akcininkų susirinkimas, o ne administracijos vadovas savo vienasmenišku sprendimu. Juridinių asmenų registro ir bylos duomenimis, vienintelis ieškovo akcininkas – E. Š. (gimęs 1938 m.), tikėtina su apeliantu giminystės ryšiais susijęs asmuo, todėl jo paaiškinimai dėl galimo duoto žodinio sutikimo sudaryti Preliminariąją sutartį negalėtų būti laikomi patikima įrodinėjimo priemone (b. l. 148-154, 174-181, 211-216, ; CPK 177 str., 179 str. 3 d., 199 str. 2 d.).

24Kita vertus, net esant S. Š. (buvusio BUAB „ISA keramika“ direktoriaus) paaiškinimams, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, pagal byloje esančius duomenis egzistuotų teisinis pagrindas pripažinti, kad tokia sutartimi, atsižvelgus į tuometinę (2013-06-05) tiek paties ieškovo, tiek ir BUAB „ISA keramika“ finansinę padėtį, būtų pažeistos ne tik ieškovo, bet ir jo kreditorių teisės ir teisėti interesai. Kaip nagrinėjamoje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, praėjus vos mėnesiui po paskutinio galimo piniginių lėšų sumokėjimo UAB „ISA keramika“ (2013-11-28) apeliantas (ieškovo vadovas) 2014-01-02 jau kreipėsi į teismą dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, o Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutartimi (b. l. 7-8) buvo konstatuotas ieškovo nemokumas. Be to, pagal UAB „ISA keramika“ 2012-09-30 balanso duomenis bei viešai skelbiamus duomenis apie šios įmonės skolas VSDFV bei kitiems kreditoriams, įmonės finansinė padėtis jau 2013-06-05 buvo labai komplikuota (b. l. 129-130). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), buvęs UAB „ISA keramika“ vadovas S. Š. 2013-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nuosprendžiu pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, be to, jau 2013 metais buvo išnagrinėta keletas bylų dėl skolų iš S. Š., kaip fizinio asmens, priteisimo. Tokiu atveju visiškai nėra tikėtina, kad šio asmens atstovaujamas nemokus juridinis asmuo (UAB „ISA keramika“) turėjo realių ketinimų ir / ar realių galimybių vykdyti tokius sandorius, už kuriuos, kaip teigia apeliantas, jis per tris kartus sumokėjo S. Š. avansų už būsimą turtą 150 000 Lt sumą.

25Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, bendrovės vadovas, atlikdamas pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus kuo greičiau atgauti savo finansinius reikalavimus, todėl ir galimas Preliminarios sutarties sudarymas, kuria įmonė, turinti įsiskolinimų kitiems kreditoriams, didele suma papildomai būtų įsipareigojusi naujam ir faktiškai jau nemokiam kreditoriui, akivaizdžiai nebegalėsiančiam įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, bei piniginių lėšų perdavimas aukščiau nurodytam šios įmonės vadovui, yra nesuderinamas su ieškovo kreditorių interesais ir jų apsauga. Taigi su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad net nustačius Preliminariosios sutarties sudarymo bei 150 000 Lt sumokėjimo S. Š. (ar BUAB „ISA keramika“) faktą, tai nagrinėjamos bylos atveju nepaneigtų apelianto civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo teisėjų kolegija visiškai sutinka.

26Dėl apelianto civilinės atsakomybės pagrindų

27Pagal įstatymą įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.87 str. 1 d.-6 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str.- 6.249 str.). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, tačiau kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės kreditorių interesų reikšmė; tai lemia, kad, suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus, atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kaip pirmiau buvo nurodyta, įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Todėl bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2014, 2015-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-331-695/2015).

29Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2012-12-31 iki 2014-04-30 apeliantui iš ieškovo kasos buvo perduota iš viso 192 561,93 Lt piniginių lėšų, kurių dalį – 42 561,93 Lt - jis panaudojo įmonės reikmėms, o 150 000 Lt piniginių lėšų suma liko apelianto žinioje (b. l. 14-21). Nors ir sutinkant su apeliantu, kad dalį šių piniginių lėšų (90 000 Lt) jis gavo ne kaip įmonės direktorius (valdymo organas), o kaip įmonės darbuotojas (tuo metu direktoriaus pavaduotojas komercijai), apeliacinio skundo argumentai, jog dėl to nagrinėjamu atveju taikytinos ne CK normos, reglamentuojančios deliktinės atsakomybės sąlygas, o DK nuostatos dėl darbuotojo padarytos žalos įmonei atlyginimo, nepagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui buvo teisėtai išduotos iš ieškovo kasos piniginės lėšos (192 561,93 Lt sumos), taip pat nustatyta, jog net ir tos piniginės lėšos, kurios buvo išduotos apeliantui kaip įmonės darbuotojui, pastarajam 2013-03-12 pradėjus dirbti įmonės direktoriumi (b. l. 150), apeliantas šiomis lėšomis disponavo jau kaip įmonės vadovas. Tai pripažįsta ir pats apeliantas, nurodydamas, kad 150 000 Lt sumą, gautą iš įmonės kasos, jis laikotarpiu nuo 2013-06-26 iki 2013-11-28, t. y. jau būdamas ieškovo direktoriumi, perdavė UAB „ISA keramika“ pagal Preliminariąją sutartį, dėl kurios egzistavimo ir ekonominės naudos, be kita ko, kyla pagrįstų abejonių (b. l. 115-116). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Organizuoti tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, jai priklausančių piniginių lėšų ar turto saugojimą pareiga pagal įstatymą taip pat tenka būtent įmonės vadovui, o ne kitiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė už įmonės reikmėms nepanaudotų ir įmonei negrąžintų lėšų neperdavimą ieškovo bankroto administratoriui po įmonės bankroto bylos iškėlimo apeliantui kyla kaip įmonės vadovui, o ne kaip įmonės eiliniam darbuotojui, kurio civilinės atsakomybės sąlygas nustato darbo teisės normos (ABĮ 19 str. 8 d., ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).

30Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš apelianto sumokėtas lėšas už degalus. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti (atitinkamai naudotis ir degalais) suteikiama tik administratoriui, ir nei vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Vadinasi, apeliantas laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2014-06-16, t. y. jau po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo (2014-05-15), atsiskaitydamas už kurą ieškovui nuosavybės teise priklausančia UAB „Lukoil Baltija“, neteisėtai disponavo ir pasisavino 211,98 Lt ieškovo lėšų. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 12 str., 178 str.).

31Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, konstatuoja, kad aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo (CPK 329 str. - 330 str.).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Apelianto prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, viena vertus, neparemtas tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, kita vertus, ir nepagrįstas, atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, todėl negali būti tenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų... 5. Panevėžio apygardos teismo 2014-02-17 nutartimi (b. l. 7-8), įsiteisėjusia... 6. Ieškovas BUAB „Evas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-6),... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2014-12-23 sprendimu (b. l. 191-194) ieškinį... 9. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovas S. Š. įmonėje UAB... 10. Teismas atsakovo atsikirtimus į ieškinį, kad likusius 150 000 Lt jis... 11. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal UAB „Evas” įstatų 46.23... 12. Teismas nurodė, kad pagal įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo... 13. Teismo vertinimu, dėl visų pirmiau aptartų atsakovo neteisėtų veiksmų... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovas S. Š. apeliaciniame skunde (b. l. 197-199) prašo: 1) panaikinti... 16. Ieškovas BUAB „Evas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 201-206)... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos... 20. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės vien dėl... 21. Dėl įrodinėjimo proceso... 22. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 24. Kita vertus, net esant S. Š. (buvusio BUAB „ISA keramika“ direktoriaus)... 25. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, bendrovės... 26. Dėl apelianto civilinės atsakomybės pagrindų... 27. Pagal įstatymą įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo... 29. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2012-12-31 iki 2014-04-30 apeliantui iš... 30. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais skundo argumentais, kad... 31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas,... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Apelianto prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, viena vertus,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti...