Byla 3K-3-283/2014
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taurus–Ekspres“ ieškinį atsakovams K. N. ir Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Transdelta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo atsakomybę už įmonei padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas ir atsakovas UAB „Transdelta“ 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Patalpų ir aikštelės nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas išsinuomojo iš atsakovo 375,29 kv. m patalpas, ir 18 538 kv. m aikštelę, esančias ( - ). Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad ieškovas savo lėšomis ir rizika pabaigs išsinuomotų buitinių patalpų pertvarkymą į administracines patalpas ir automobilių aikštelės įrengimą, tinkamą eksploatacijai pagal savo poreikius pagal suderintą Patalpų rekonstrukcijos ir aikštelės įrengimo darbų sąmatą, pateiktą priede Nr. 1. Pagal šią sąmatą patalpų ir aikštelės įrengimo darbų kaina – 839 000 Lt. Ieškovas Sutartyje nurodytiems darbams atlikti pasitelkė rangovų, kurie atliko patalpų ir aikštelės rekonstrukcijos darbų už 227 601,50 Lt. Aikštelė 2010 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu perduota valdyti ieškovui. 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovo vadovas atsakovas K. N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Atsakovas UAB „Transdelta“ 2010 m. gruodžio 10 d. nutraukė Sutartį dėl ieškovo bankroto. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų 227 601,50 Lt žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, 2009 m. rugpjūčio 24 d. Sutarties sudarymas buvo jam nenaudingas, nes, ją įvykdęs, turėjo nuostolių; Sutarties sudarymo metu ieškovas buvo nemokus. Ieškovo vadovas atsakovas K. N. , būdamas tiek ieškovo, tiek atsakovo UAB „Transdelta“ akcininkas ir vadovas bei žinodamas jų finansinę padėtį, veikė nesąžiningai, o atsakovas UAB „Transdelta“ pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo K. N. 227 601,50 Lt žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Pasisakydamas dėl atsakovui K. N. pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas nurodė, kad tam, jog įmonės administracijos vadovui būtų taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti jo atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, jų priežastinį ryšį. Kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo jos neprivalo įrodinėti. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. ieškovas valdė turto už 12 052 917 Lt ir turėjo 11 556 471 Lt skolos; 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovas turėjo turto už 4 004 583 Lt ir 5 304 238 Lt skolos (4 093 776 Lt – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, 1 210 492 Lt – po vienerių metų mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Nutartyje, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, nustatyta, kad bendrovės veikla nuostolinga, ji negali atsiskaityti su kreditoriais (2010 m. birželio 30 d. ieškovo balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10 881 988 Lt, įmonė turi turto už 10 157 697 Lt). Teismas, remdamasis ieškovo 2007 m. ir 2008 m. balansų duomenimis, nustatė, kad ieškovas dirbo pelningai 2007 m. (uždirbo 704 395 Lt), o 2008 m. patyrė 1 444 109 Lt nuostolio. Pagal ieškovo įstatų 2.1 punktą bendrovės veiklos tikslas – vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamą komercinę veiklą, siekiant gauti pelno. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas

9R. N., būdamas ieškovo vadovas, žinojo apie nuostolingą įmonės veiklą, finansinius sunkumus, tačiau jų nepaisė ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Sutartį, kuria prisiėmė savo rizika ir lėšomis atlikti atsakovui UAB „Transdelta“ nuosavybės teise priklausančių patalpų ir aikštelės įrengimo darbus, kuriuo atlikus, įmonės finansinė situacija pasunkėjo, t. y. neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus (CK 6.246 straipsnis). Ieškovas dėl patalpų rekonstrukcijos ir aikštelės įrengimo darbų turėjo 227 601,50 Lt išlaidų, kurios, teismo vertinimu, yra ieškovui padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Ji padaryta neteisėtais atsakovo

10K. N. veiksmais, t. y. žalą ir K. N. veiksmus sieja priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos įmonei bei jos kreditoriams atsiradimo. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas K. N., būdamas ieškovo vadovas, nevykdė arba netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ir steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, todėl privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Teismas, remdamasis Sutarties 10.1.3 punktu, kad ji gali būti nuomotojo nutraukiama prieš terminą, jeigu nuomininkas bankrutavo, 10.7 punktu – kad nuomotojas neprisiima atsakomybės už nuomininko patalpų rekonstrukcijos ir aikštelės įrengimo išlaidas bei kitas investicijas, kurios atliktos nuomininko iniciatyva, nenustatęs pagrindo pripažinti sutarties niekine (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), pažymėdamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Transdelta“, sudarydamas Sutartį, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, atmetė šiam atsakovui pareikštą reikalavimą.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo K. N. apeliacinius skundus, 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą. Kolegija, ištyrusi byloje pateiktus ieškovo finansinę padėtį patvirtinančius duomenis, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuo 2008 m. ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo daug finansinių įsipareigojimų, jo nuosavas kapitalas nuolat mažėjo, o atsakovas K. N., būdamas įmonės vadovas ir tai žinodamas, neveikė rūpestingai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais ir sudarė Sutartį, dėl kurios vykdymo pablogėjo įmonės finansinė padėtis. Kolegija pažymėjo, kad tiek Sutarties sudarymo metu, tiek jos galiojimo laikotarpiu ieškovas buvo faktiškai nemokus ir atsakovas K. N. tai pripažino pareiškime teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Byloje pateiktos nepriklausomo auditoriaus išvados apie ieškovo 2008 m. ir 2009 m. finansinę padėtį patvirtina, kad tais metais ši buvo sunki. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad neteisėtais atsakovo K. N. veiksmais pažeisti tiek ieškovo, tiek jo kreditorių teisės ir teisėti interesai bei kad ieškovui buvo padaryta 227 601,50 Lt žalos; pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė visas sąlygas, būtinas atsakovo K. N. civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Pasisakydama dėl atsakovo UAB „Transdelta“ atsakomybės, kolegija pažymėjo, kad Sutartis nenuginčyta, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, įvertinus Sutarties sąlygas, nėra pagrindo pripažinti ją niekine (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

12II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas K. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

141. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti Sutarties niekine, nepagrįstai sprendė, jog ji ieškovui nuostolinga. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja formuojamai kasacinio teismo praktikai, kurioje išaiškinta, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys civilinei apyvartai. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas arba jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant turi būti sprendžiama dėl sandorio naudingumo (nenaudingumo) įmonei: 1) akivaizdus žalingumas; 2) nepateisinamas rizikingumas; 3) neatitiktis įstatymams, vidaus dokumentams ar geriems verslo standartams; 4) ekonominis nenaudingumas (nereikalingumas). Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami kasatoriaus neteisėtus veiksmus, šiais kriterijais nesirėmė, todėl pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

16Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Kasatoriaus nuomone, jo veiksmai vertintini kaip neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, todėl nėra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006).

172. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl juridinio asmens administracijos vadovo, kaip fiduciarinių pareigų subjekto, atsakomybės. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Kreditoriai nėra subjektai, kuriems bendrovės valdymo organų nariai turi fiduciarines pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad fiduciariniai santykiai sieja tik juridinį asmenį ir jo valdymo organus. Šių santykių pagrindinis požymis – juridinio asmens pasitikėjimas savo valdymo organais ir šių veikimas išimtinai juridinio asmens naudai. Fiduciariniai (pasitikėjimo) juridinio asmens ir jo valdymo organų santykiai atsiranda nuo tapimo valdymo organo nariu momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

191. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, nepripažinus Sutarties niekine, ji negali būti vertinama kaip nuostolinga. Kasatorius šį argumentą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011, kurioje buvo keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių, prieštaraujančių juridinio asmens teisnumui, negaliojimą, taip pat CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, klausimai, o šioje byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui už juridiniam asmeniui padarytą žalą taikymo. Ieškovo nuomone, tai, kad Sutartis yra galiojanti, nereiškia, jog kasatoriui negali kilti civilinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovės vadovas yra atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad jam iš anksto buvo žinoma, jog dėl sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymo bus padaryta bendrovei žalos, tačiau, to nepaisydamas, vis dėlto sudarė tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Toris“ v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2013). Byloje teismų nustatyta, kad 2008 m. ir 2009 m. ieškovo veikla buvo nuostolinga, finansinė padėtis sunki, 2010 m. rugsėjo 15 d. kasatorius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti ieškovui bankroto bylą. Ieškovo teigimu, situacija, kai įmonės vadovas žino apie nepelningą įmonės veiklą, atsiradusius finansinius sunkumus, veiklos apimčių mažėjimą, didėjančius nuostolius, įsipareigojimus kreditoriams ir sudaro sandorį, dėl kurio įmonė patiria išlaidų ir negauna iš sandorio jokios naudos, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams; byloje neįrodyta, kad kasatorius ėmėsi priemonių ieškovo mokumui atkurti, taip pat kad nuomos sandoris buvo ieškovui naudingas. Dėl to ginčą sprendę teismai pagrįstai nustatė, kad kasatorius neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė Sutarties sudarymo metu buvusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

20Ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai nustatė visas kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jie pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus neteisėti veiksmai yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingos, nereikalingos ir nuostolingos nuomos sutarties sudarymas. Dėl jos vykdymo ieškovas turėjo 227 601,50 Lt nuostolių.

21Ieškovo teigimu, nėra pagrindo kasatoriaus veiksmų vertinti kaip neatsargumo, susijusio su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika ir dėl to jam netaikyti civilinės atsakomybės. Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v.

22R. Š. ir kt., Nr. 3K-3-19/2012, pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės siejamos su juridinio asmens vadovo (dalyvio) civiline atsakomybe kreditoriams, kaip papildoma atsakomybe tada, kai prievolės negali įvykdyti skolininkas, o šioje byloje kasatoriaus atsakomybė grindžiama jo fiduciarinių pareigų pažeidimu. Be to, priešingai nei nurodo kasatorius, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įmonės vadovui civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik tada, kai yra jo tyčia ar didelis neatsargumas, bet ir tada, kai juridinis asmuo sudaro savo veikloje įprastinius sandorius, tačiau neužtikrina tokių sandorių įvykdymo garantijų ir dėl to patiriama žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Arvi cukrus“ v. G. V. , bylos Nr. 3K-3-699/2013).

232. Ieškovo įsitikinimu, nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012, svarstydama juridinio asmens vadovo atsakomybės kreditoriams ypatumus pažymėjo, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad nėra tiesioginių bendrovės vadovo ir kreditoriaus prievolinių santykių, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditorių reikalavimų. Ieškovo nuomone, šiuo atveju galima daryti išvadą, kad, jam neturint galimybių patenkinti kreditorių reikalavimų, kasatorius subsidiariai šiems atsakingas.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl juridinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės) vadovo atsakomybės, sudarius juridiniam asmeniui nenaudingą verslo sandorį

26Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju aktualaus Akcinių bendrovių įstatymo penktojo skirsnio „Bendrovės valdymas“

2719 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė – Akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. Atsižvelgiant į nurodytame skirsnyje įtvirtintą reglamentavimą, bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio

288, 10, 12 dalys, kt.). Konkrečias bendrovės vadovo teises ir pareigas reglamentuoja DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v.

29D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Druskininkų autobusų parkas v. V. V. , bylos Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Toris“ v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2013; kt.).

30Pažymėtina, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Taigi, priešingai nei teigiama vienu kasacinio skundo argumentų, bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų.

31Aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Pvz., jeigu bendrovės vadovas laiku nesikreipia dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jis privalo atlyginti dėl to kreditoriams padarytus nuostolius (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

32Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Pažymėtina, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

33Šioje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės uždarosios akcinės bendrovės vadovui (kasatoriui) už įmonės (ieškovo) vardu sudarytą nuomos sandorį taikymo klausimas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad kasatorius, būdamas ieškovo vadovas, netinkamai vykdė jam tenkančias fiduciarines pareigas, sudarė nuostolingą ieškovui nuomos sandorį, todėl turi atlyginti dėl jo sudarymo ieškovui ir šio kreditoriams padarytą žalą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl egzistuojančių verslo ciklų, ekonomikos svyravimų ir kitų bendrovės veiklai įtaką darančių veiksnių nei bendrovės dalyviai, nei vadovas negali užtikrinti, kad įmonė nuolat veiks pelningai ir kad visi sudaromi sandoriai jai bus naudingi. Dėl to net ir nuostolingo sandorio bendrovei sudarymas savaime nėra pagrindas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris buvo nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

342013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Taigi šiuo atveju sprendžiant dėl kasatoriaus veiksmų, sudarant ginčo nuomos sandorį, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodytas sandoris ieškovui nuostolingas, bet tai, ar kasatorius, jį sudarydamas, nepažeidė įstatymuose konkrečiai nustatytų ir (ar) fiduciarinių pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Toris“ v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arvi cukrus“ v. G. V., bylos Nr. 3K-3-699/2013). Taigi, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus. Remiantis bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis, ieškovas, atstovaujamas kasatoriaus įgalioto asmens (direktoriaus pavaduotojo technikai), ir atsakovas UAB „Transdelta“, atstovaujamas kasatoriaus, 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė atsakovui UAB „Transdelta“ priklausančių aikštelės ir patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį. Šioje sutartyje šalys, be kita ko, susitarė, kad ieškovas savo lėšomis ir rizika pabaigs aikštelės įrengimą bei patalpų rekonstrukciją į administracines patalpas. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad bendra patalpų ir aikštelės įrengimo darbų suma – 839 000 Lt. Realiai atlikta darbų už 227 601,50 Lt. Siekiant įvertinti, ar kasatorius, sudarydamas tokį sandorį, nepažeidė jam įstatyme nustatytų pareigų, remiantis pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, reikšminga nustatyti, ar, prieš sudarydamas sandorį, jis buvo surinkęs visą reikalingą informaciją apie bendrovės finansinę padėtį ir sandorio sąlygas, ar buvo įvertinęs, kokios ekonominės naudos (pelno, subalansuoti ar plėsti įmonės veiklą, atkurti jos mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, kt.) bendrovei turės jo sudarymas ir ar tokia prognozė, atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį, buvo pakankamai pagrįsta, taip pat ar sprendimas sudaryti sandorį neviršijo įprastos įmonės ūkinės komercinės rizikos. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neįtvirtinta reikalavimo, jog bendrovės vadovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti būtina nustatyti konkrečių kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių – sandorio akivaizdaus žalingumo, nepateisinamo rizikingumo, neatitikties įstatymams, vidaus dokumentams ar geriems verslo standartams ir ekonominio nenaudingumo (nereikalingumo) – visumą. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti gali pakakti nustatyti vieną šių aplinkybių, taip pat gali būti nustatomos kitos aplinkybės, kurios bylą nagrinėjančio teismo gali būti įvertinamos kaip pagrindas bendrovės vadovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas jau nuo 2008 metų veikė nuostolingai (tais metais turėjo 1 444 109 Lt nuostolio, 2009 metais – 1 443 070 Lt nuostolio, 2010 metais –

351 796 131 Lt nuostolio) ir jo skolos bei įsipareigojimai kreditoriams, palyginti su turimu turtu, nuolat augo (2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovas turėjo turto už 12 052 917 Lt ir

3611 556 471 Lt skolos, 2010 m. gruodžio 31 d. – turto už 4 004 583 Lt ir 5 304 238 Lt skolos, kurios didžioji dalis (4 093 776 Lt) turėjo būti sumokėta per vienerius metus). Kaip pagrįstai konstatavo teismai, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas sudarė ginčo sandorį, kai jo finansinė situacija buvo sudėtinga, ieškovas buvo pasiekęs nemokumo ribą, o jo veikla – nepelninga. Nepaisydamas to, kaip nurodyta pirmiau, aikštelės įrengimui ir patalpų rekonstrukcijai kasatorius ketino skirti 839 000 Lt, t. y. didelę sumą, nors byloje teismų nenustatyta, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo tiek laisvų apyvartos lėšų. Remiantis byloje pateiktos ginčo nuomos sutarties nuostatomis ir kasatoriaus nurodytais argumentais procesiniuose dokumentuose bei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, darytina išvada, kad nuomos sutarties objektas – aikštelė ir patalpos – turėjo būti naudojamos ieškovo ūkinei komercinei (logistikos, sandėliavimo, ekspedicijos) veiklai vykdyti. Tačiau byloje nėra duomenų ir kasatorius nepagrindė, kaip nurodytų statinių ieškovo veikloje naudojimas būtų pagerinęs ieškovo finansinę būklę, sumažinęs jo skolas ir atkūręs bendrovės mokumą. Pažymėtina, kad netrukus (praėjus tik dviem su puse mėnesio) po aikštelės ir patalpų įrengimo darbų pabaigos kasatorius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti ieškovui bankroto bylą, atsakovas UAB „Transdelta“ nutraukė nuomos sutartį, t. y. ieškovas naudojosi nurodytu turtu labai trumpą laiką. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu kasatorius buvo tiek ieškovo, tiek atsakovo UAB „Transdelta“ akcininkas ir vadovas. Nors kasatoriaus vadovavimas abiem sutartinių santykių šalims per se neįrodo jo nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų ieškovui, tačiau tai pakankamai reikšminga aplinkybė, vertinant kasatoriaus veiksmų pobūdį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas aplinkybes (ieškovo blogą finansinę padėtį ginčo nuomos sandorio sudarymo metu, turimo turto ir skolinių įsipareigojimų dydį, veiklos nuostolingumą ir pan.), darytina išvada, kad kasatorius, būdamas abiejų ginčo sandorių šalių vadovas bei dalyvis ir turėdamas visą reikšmingą informaciją apie jų finansinę padėtį, tačiau vis tiek sudarydamas ginčo sandorį, pagerino atsakovo UAB „Transdelta“ turtą, sumažindamas ieškovo mokumą ir apribodamas jo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą spręsti, kad ginčo nuomos sandoris sudarytas, nevisapusiškai ir aplaidžiai įvertinus dėl jo sudarymo ieškovui ir jo kreditoriams galinčius kilti padarinius, nepagrindus jo ekonominio naudingumo ir kad protingas bei apdairus vadovas, turėdamas informacijos apie blogą įmonės finansinę būklę ir jos įsipareigojimų kreditoriams dydį, tokio sandorio nebūtų sudaręs. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusių teismų išvadoms, kad sudarytas ginčo nuomos sandoris ne tik ieškovui nuostolingas, bet ir sudarytas pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigas bei akivaizdžiai peržengiant protingą ūkinę komercinę riziką. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ginčo sutarties nepripažinimas negaliojančia savaime reiškia kasatoriaus, kaip bendrovės vadovo, veiksmų, ją sudarant, teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju byloje nepareikštas reikalavimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, kartu šio klausimo išsprendimas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Kasatoriaus civilinės atsakomybės pagrindas – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams ir kt., pažeidimas, kuris, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, bylą nagrinėjusių teismų konstatuotas šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011, kuria remiasi kasatorius, grįsdamas aptariamą kasacinio skundo argumentą, buvo sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių, prieštaraujančių juridinio asmens teisnumui, negaliojimą, taip pat CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, klausimai, t. y. skiriasi faktinės bylų aplinkybės bei taikytinos teisės normos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos vadovautis nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais. Minėta, kad, nustačius bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o bendrovės vadovui tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Kasatorius nurodo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką jis būtų kaltas, jeigu tyčia būtų siekęs pažeisti kreditorių interesus arba veikęs itin neatsargiai, o šiuo atveju jo veiksmai vertintini tik kaip paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymu. Nesutikdama su kasatoriaus pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju byloje teismų nustatyta ir šioje nutartyje atitikties teisės taikymo aspektu įvertinta aplinkybių visuma sudaro pagrindą kasatoriaus atliktus ginčo nuomos sandorio sudarymo veiksmus vertinti kaip didelį neatsargumą, pasireiškusį aiškiai aplaidžiu pareigų vykdymu. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kad kasatoriaus kaltės prezumpcija paneigta. Dėl kitų kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, atsižvelgdama į kasaciniu skundu ginčijamas apeliacinės instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija nepasisako. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bendrovės vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo šių normų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, nėra pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasaciniame teisme ieškovui atstovavo advokatas Tomas Juodys; už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo 2420 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kasatoriaus 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

38Kasacinis teismas turėjo 35,22 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti ieškovui BUAB „Taurus–Ekspres“ (j. a. k. 233298990) iš atsakovo K. N. (a. k. ( - ) 2000 (du tūkstančius) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

42Priteisti valstybei iš atsakovo K. N. (a. k. ( - ) 35,22 Lt (trisdešimt penkis litus 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo... 6. Ieškovas ir atsakovas UAB „Transdelta“ 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį... 9. R. N., būdamas ieškovo vadovas, žinojo apie nuostolingą įmonės veiklą,... 10. K. N. veiksmais, t. y. žalą ir K. N. veiksmus sieja priežastinis ryšys.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas K. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 14. 1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė, kad... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti kriterijai, į kuriuos... 16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam... 17. 2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą apeliacinės... 19. 1. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, nepripažinus... 20. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai nustatė visas kasatoriaus... 21. Ieškovo teigimu, nėra pagrindo kasatoriaus veiksmų vertinti kaip... 22. R. Š. ir kt., Nr. 3K-3-19/2012, pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo... 23. 2. Ieškovo įsitikinimu, nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl juridinio asmens... 26. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas... 27. 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji... 28. 8, 10, 12 dalys, kt.). Konkrečias bendrovės vadovo teises ir pareigas... 29. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį,... 30. Pažymėtina, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių... 31. Aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar... 32. Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali... 33. Šioje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės uždarosios akcinės... 34. 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v.... 35. 1 796 131 Lt nuostolio) ir jo skolos bei įsipareigojimai kreditoriams,... 36. 11 556 471 Lt skolos, 2010 m. gruodžio 31 d. – turto už 4 004 583 Lt ir 5... 37. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame... 38. Kasacinis teismas turėjo 35,22 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 41. Priteisti ieškovui BUAB „Taurus–Ekspres“ (j. a. k. 233298990) iš... 42. Priteisti valstybei iš atsakovo K. N. (a. k. ( - ) 35,22 Lt (trisdešimt... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...