Byla e2-25-598/2017
Dėl skolos priteisimo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,

2sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Liudgardui Maculevičiui, atsakovės atstovui advokatui Mariui Barisevičiui, vadovui O K. R., trečiojo asmens atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei, vadovui V. P.

4teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kroes&Jansma GbR ieškinį atsakovei Žemės ūkio bendrovei ( - ) (toliau - ŽŪB ( - )), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Kooperatinei bendrovei ( - ) (toliau - KB ( - )) dėl skolos priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6Ieškovas Vokietijos įmonė Kroes&Jansma GbR prašo priteisti iš atsakovės ŽŪB ( - ) 37 700 Eur skolos už parduotas karves (26 vnt.), 5 230,49 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas savo ieškinyje ir dublike nurodė, kad Vokietijos bendrovė Kroes & Jansma GbR 2014-02-22 pardavė Lietuvos bendrovei ŽUB ( - ) 26 karves, kurių identifikaciniai numeriai nurodyti pardavimo sąskaitoje faktūroje. Kadangi ŽUB ( - ) neatsiskaitė už įsigytas karves, Kroes & Jansma GbR, 2015-01-19 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą. Civilinėje byloje Nr. eL2-348-814/2015 buvo gauti ŽŪB ( - ) prieštaravimai dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nes jų teigimu ŽŪB ( - ) yra netinkama šalis, kadangi nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties su Kroes & Jansma GbR ir niekuomet neperėmė karvių, o faktinis karvių valdytojas buvo ir yra KB ( - ) Ieškovas, gavęs prieštaravimus, kreipėsi į Jonavos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydamas pateikti informaciją kam tuo metu priklausė atsakovei parduotos karvės. Jonavos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015-03-04 raštu patvirtino, kad minėtos 26 karvės nuo pat jų pristatymo j Lietuvą dienos, t. y. nuo 2014-02-22 valdomos KB ( - ) Iš minėto rašto akivaizdu, jog 2015-03-04 dienai 20 parduotų karvių jau buvo paskersta, 6 likusios gyvos. Patikslintu 2015-08-18 raštu Nr. 2821-(28.25)-128 patikslinus duomenis, nustatyta, kad iš likusių šešių gyvų karvių: 1 karvė krito, dvi atiduotos skerdimui, trys liko gyvos. Ieškovė, suklaidinta atsakovės paaiškinimo bei klaidingai manydama, jog karvės be atsakovės valios buvo neteisėtai užvaldytos KB ( - ) 2015-08-12 su ieškiniu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, siekdama prisiteisti žalos atlyginimą iš KB ( - ) Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ginčą byloje Nr. e2-2324-559/2015, 2015 gruodžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Teismas išsamiai išnagrinėjęs ieškovę ir atsakovę siejusius teisnius santykius nustatė, kad Kroes & Jansma GbR ir ŽŪB ( - ) siejo karvių pirkimo-pardavimo prievoliniai santykiai, dėl ko ieškovas nesumokėtos pirkimo kainos pagal sąskaitą faktūrą, pridedamą kaip Priedas Nr. 1 turi reikalauti būtent iš atsakovės, o ne deliktinės atsakomybės pagrindu iš KB ( - ) Atsižvelgiant į tai, ieškovė reiškia ieškinį atsakovei dėl nesumokėtos pirkimo kainos už parduotas karves priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė karvių pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės pajininko O K. R. buvo žodinis susitarimas pirkti-parduoti galvijus, kurie turėjo būti perduoti atsakovui ŽŪB ( - ). Vežimo sutarties (CMR važtaraščio) sudarymas patvirtina, kad sutarties dalykas (galvijai) 2014 m. vasario 21 d. buvo perduotas vežėjui, kuris pristatė krovinį į važtaraštyje nurodytą krovinio pristatymo vietą gavėjo ŽŪB ( - ) buveinės adresu. Krovinio vežimo sutartis yra laikytina sutartimi trečiojo asmens (gavėjo) naudai ir gavėjas turėjo teisę, bet ne pareigą priimti krovinį. Pagal Tarptautinio krivinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau - CMR), gavėjas įgyta teisę disponuoti kroviniu: jei apie tai yra parašyta važtaraštyje; pristačius krovinį į paskirties vietą; perdavus gavėjui antrą važtaraščio egzempliorių. Šiuo atveju V. P. karvių pristatymo metu į Lietuvą buvęs atsakovės vadovu, byloje Nr. e2-2324-559/2015 patvirtino, kad krovinį atsakovė priėmė 2014 m. vasario 22 d., kad kartu su kroviniu buvo perduoti ir visi lydimieji dokumentai, važtaraštis, galvijų pasai ir kt., todėl šie įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakove ir vykdoma, nes viena sutarties šalis perdavė sutarties dalyką kitai šaliai, o kita šalis perduodamą daiktą priėmė ir jai atsirado pareiga sumokėti prekės kainą. Todėl ieškovė vadovaujasi ir patvirtina Jonavos rajono apylinkės teismo argumentaciją civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/20l5, kad ieškovą ir atsakovą siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir kilo atsakovės pareiga atsiskaityti už įsigytas karves. CMR važtaraštyje krovinio gavėju buvo nurodyta atsakovė ir krovinys buvo pristatytas atsakovės adresu. Tik vėliau, atsižvelgiant į krovinio specifiką (galvijai, kuriems turėjo būti taikomas karantininis laikotarpis ir atitinkamos laikymo sąlygos), krovinys buvo pervežtas kitai to paties savininko O K. R. bendrovei KB ( - ) kurios darbuotoja J. D. krovinį priėmė. KB ( - ) negali būti laikomas krovinio gavėju, nes galvijai buvo perduoti KB ( - ) laikinam karantininiam laikotarpiui. Buvęs KB ( - ) direktorius V. P. paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas jo, kaip dviejų įmonių (ŽŪB ( - ) ir KB ( - )) vadovo, nes krovinys buvo gyvuliai, dėl kurių iškrovimo reikėjo priimti skubų sprendimą, o ŽŪB ( - ) nebuvo patalpų ir sąlygų užtikrinti tinkamą šių galvijų laikymą karantino laikotarpiu. Todėl tarp atsakovės ir KB ( - ) buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis. Ieškovas laiko, kad atsakovė tinkamai priėmė jai skirtas karves. Kaip paaiškino buvęs atsakovės direktorius V. P., ieškovės sąskaita faktūra, pateikta apmokėjimui už pristatytus galvijus, buvo įtraukta į ŽŪB ( - ) buhalterinę apskaitą ir finansiniuose ŽŪB ( - ) dokumentuose buvo apskaitoma, kaip įsiskolinimas ieškovei, kas liudija, kad atsakovė pripažino įsiskolinimą ieškovei. Iki 2014-12-10 tarp atsakovės ir KB ( - ) buvo glaudūs santykiai, nes pagrindiniu šių bendrovių pajininku buvo O.K. R., ir ginčo laikotarpiu abiejų bendrovių vadovu buvo V. P., todėl teismas prejudiciniu faktu nustatė, kad V. P. ir kitų liudytojų nurodytos aplinkybės apie šių bendrovių tarpusavio santykius ir galvijų perdavimą laikinam KB ( - ) saugojimui yra teisingos. Pagal CMR nuostatas nuo krovinio perdavimo gavėjui momento arba nuo važtaraščio egzemplioriaus perdavimo gavėjas (šiuo atveju ŽŪB ( - )) įgyja disponavimo teisę į krovinį, todėl, kaip byloje Nr. e2-2324 559/2015 nustatė teismas, ieškovas Kroes & Jansma GbR nuo krovinio perdavimo momento prarado disponavimo juo teisę ir negalėjo reikšti pretenzijų KB ( - ) nes tuo metu karvių savininkė jau buvo atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovas po krovinio perdavimo atsakovei momento šiais galvijais nedisponavo. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė Kroes & Jansma GbR gali reikšti reikalavimą kitai pirkimo-pardavimo sutarties šaliai ŽŪB ( - ) dėl sutarties nevykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei pirkimo kainą už įsigytus gyvulius t. y. 37 700 Eur ir sumokėti atitinkamas palūkanas pagal pridedamą palūkanų skaičiavimo lentelę. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieję sutartiniai santykiai buvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015, kurioje dalyvavo ir atsakovas trečiuoju asmeniu. Šie prejudiciniai faktai (o ne teismų praktika, kaip ją apibrėžia atsakovas savo atsiliepime) reikšmingi sprendžiant ir nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, nes atskleidžia šalių tarpusavio santykių pobūdį, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturėtų būti ieškovo iš naujo įrodinėjami. Atsakovas pateikia argumentus ir įrodymus, kurie turėjo būti pateikti jau išspręstoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015. Šiuo atveju atsakovas bando pateikti įrodymus ir paaiškinimus jau pasibaigus bylai ir įsiteisėjus sprendimui. Atsakovas pateikė teismui menamus KB( - ) buhalterinius dokumentus, kurie nenagrinėtini kaip neturintys įrodomosios vertės, nes: 1) nėra aišku iš kur gauti minėti dokumentai; 2) buhalteriniai dokumentai ranka datuoti 2014-12-22, nors spausdintame dokumente nurodyti vien metai - 2014, kas neleidžia nustatyti dokumente atvaizduojamų buhalterinių duomenų datos; 3) dokumentas nėra pasirašytas juridinio asmens vadovo ar vyriausiojo buhalterio, todėl apskritai negali būti traktuojamas kaip dokumentas atspindintis trečiojo asmens finansinę būklę. Atsakovo pateiktas dokumentas, dėl autentiškumu ir kilmės net teoriškai negalėtų turėti įrodomosios reikšmės teismo procese. Atsakovas po bylos Nr. e2-2324-559/2015 išnagrinėjimo nepasinaudojo nei apeliacijos nei kasacijos teise, nors byloje nustatytos aplinkybės sukūrė teisines pasekmes atsakovui. Ieškovas nesutinka, kad teismas byloje Nr. e2-2324-559/2015 išėjo už ieškinio ribų, nes bet koks nesutikimas su teismo argumentais turėjo būti atsakovo reiškiamas pasinaudojant LR CPK numatytais teismo sprendimo apskundimo būdais. Atsakovui nepasinaudojus teisėtomis teismo sprendimo apskundimo galimybėmis, teismo sprendime nustatyti atsakovą ir ieškovą sieję sutartiniai santykiai įgijo prejudicinę galią.

8Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Liudgardas Maculevičius papildomai paaiškino, kad visos faktinės aplinkybės buvo ištirtos civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015. Parduotų karvių kaina buvo sutarta su O K. R. telefonu, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta žodžiu ir aptarta karvių skaičius, kaina bei pristatymo sąlygos (ieškovo užsakytu transportu). Sutarties iniciatorius atsakovės vardu buvo O K. R., karvės buvo pristatytos atsakovei kartu su karvių pasais ir CMR važtaraščiu, sąskaita pateikta būtent atsakovei. Pretenzijos dėl perduotų galvijų nebuvo gautos. Sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta per 30 dienų, po to telefonu buvo kreiptasi į R. dėl apmokėjimo, tačiau jis nereagavo. Tada kreipėsi į atsakovę raštu, o vėliau – į teismą. R. suklaidino ieškovą nurodydamas, kad KB ( - ) neteisėtai yra užvaldęs karves, todėl patikėję juo, jie kreipėsi į teismą su ieškiniu pirmoje byloje. Būtent R. nurodė, kad pirkėjas yra atsakovė, jis tuo metu vadovavo septynioms bendrovėms ir kur jis tas karves turėjo padėti ieškovas nesidomėjo. Trečiajam asmeniui dėl ankstesnių sandorių jokių pretenzijų ieškovas neturi, visis sąskaitos apmokėtos. Vienintelis kontaktinis asmuo buvo R. Be to ieškovas mokesčių administratoriui taip pat deklaravo ir nurodė būtent atsakovės kodą.

9Atsakovė ŽŪB ( - ) su ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad 2014 m. vasario mėnesį į Lietuvą ieškovas atgabeno 26 karves. Jas priėmė, laikė, šėrė, melžė prižiūrėjo, atidavė paskerdimui ir naudą gavo tik KB ( - ) (toliau - Tretysis asmuo). 2015-12-23 teismas priėmė sprendimą, kuriuo ne tik atmetė ieškinį, bet ir išeidamas iš ieškinio bei ginčo ribų inter alia nepaisydamas to, jog karves priėmė, laikė, šėrė, melžė, prižiūrėjo ir jų naudą gavo tretysis asmuo, o atsakovas niekuomet karvių neturėjo, net hipotetiškai negalėjo jų priimti ir apskritai neužsiima gyvulininkyste, nurodė, kad atsakovas tariamai įsigijo karves. Atsakovas sprendimo neskundė, nes jo nuomone toks Sprendimas neturi ir negali turėti prejudicinės galios atsakovo atžvilgiu. Gavęs teismo pranešimą (šioje byloje), atsakovas kreipėsi į su trečiuoju asmeniu susijusius asmenis ir gavo jo sintetinės analizės registrą - didžiosios knygos sąskaitą datuojamą 2014-12-22. Paaiškėjo, kad trečiojo asmens vadovas V. P. civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 tikėtinai melavo, nes karvės buvo įtrauktos ne į atsakovo, o būtent į trečiojo asmens buhalteriją. Iš trečiojo asmens sintetinės analizės registro (34 p.) akivaizdu, kad tretysis asmuo yra skolingas ieškovui 130 170,56 Lt, kas atitinka 37 700 Eur; ieškovo sąskaitos, įtrauktos į trečiojo asmens buhalteriją (duomenys atitinka byloje pateiktos sąskaitos duomenis, tai yra sutampa sąskaitos numeriai, datos ir įsigytų gyvulių aprašymas); ieškovą ir tretijį asmenį sutartiniai santykiai siejo ir ankščiau, ko tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo. Atsakovas neįsigijo karvių iš ieškovo, o pirkimo-pardavimo santykiai realiai sieja ieškovą bei tretyjį asmenį. Atsakovo įsitikinimu, šioje byloje kaip prejudicinių faktu negalima remtis sprendime nurodytais teiginiais apie pirkimo-pardavimo santykius tarp ieškovo ir atsakovo, nes civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 buvo nagrinėjama trečiojo asmens deliktinė atsakomybė, o ne ieškovo ir atsakovo tariami sutartiniai santykiai, taip pat nebuvo nagrinėjami sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Teismas minėtame sprendime taip pat nenagrinėjo ar ieškovą ir tretyjį asmenį siejo pirkimo-pardavimo santykiai, nes šalys tiesiog teigė, kad sutartinių santykių neturėjo. Ieškovas neginčijamai klaidingai laikosi pozicijos, jog jį ir atsakovą tariamai sieja pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, nes atsakovas nei savo dispozicijoje ar įtakoje kažkada turėjo karves, nei iš jų gavo kokios naudos: atsakovas karvių nepriėmė, nelaikė, nešėrė, nemelžė, neprižiūrėjo, neatidavė paskerdimui, ir iš jų jokios naudos negavo; karves savo vardu registravo, priėmė, laikė, šėrė, melžė, prižiūrėjo, atidavė paskerdimui, ir visą naudą gavo tretysis asmuo; atsakovas, priešingai nei tretysis asmuo, neturėjo nei galimybių nei leidimų laikyti šių karvių, o Jonavos rajono maisto ir veterinarijos tarnyba netgi buvo uždraudusi atsakovui laikyti gyvulius. Akivaizdu, kad atsakovas nei turėjo, nei galėjo turėti bet kokį norą ar intenciją įsigyti melžiamas karves, nes, priešingai nei tretysis asmuo, neturėjo nei sąlygų ir/ar leidimų tokiai veiklai vykdyti. Be to tiek pačios karvės, tiek ieškovo sąskaita yra apskaityta būtent trečiojo asmens, o ne atsakovo buhalterijoje. Todėl ieškovas negali reikalauti jokios atsakomybės iš atsakovo dėl karvių pirkimo-pardavimo, nes karvės parduotos trečiajam asmeniui, o ne atsakovui. Karvių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens valdytoju buvo tas pats asmuo — V. P., todėl koks buvo šalių susitarimas reikia vertinti pagal sutarties vykdymo aplinkybes. Šios aplinkybės patvirtina, kad Karvių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Nors Ieškovo sąskaitoje nurodytas atsakovo pavadinimas, tačiau tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo buvo valdomi to pačio asmens - V. P., ant sąskaitos nėra nei atsakovo, nei trečiojo asmens parašo, tačiau sąskaita yra apskaityta būtent trečiojo asmens buhalterijoje. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015, klaidingai traktavo teisinius santykius tarp asmenų ir netinkamai formulavo ieškinio pagrindą bei dalyką tai yra ieškovas iš trečiojo asmens turėjo reikalauti ne žalos atlyginimo (deliktinė atsakomybė), o karvių pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo natūra (sutartinė atsakomybė). Pareiškėjo įsitikinimu, visos neigiamos pasekmės dėl tokių veiksmų turi tekti tik pačiam Ieškovui. Atsakovo nuomone dubliku ieškovas nepaneigė atsakovo išdėstytų argumentų, jog karvių pirkimo-pardavimo santykiai siejo ieškovą ir atsakovą. Atsakovo įsitikinimu, dubliku ieškovas tik patvirtino, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių prievolinių santykių, nes pripažino, jog atvežus karves atsakovas net neturėjo ir negalėjo jų laikyti. Logiškai nepaaiškina ir nesuprantama, kam pelno siekiančiam asmeniui, negalinčiam laikyti karvių ir neturinčiam tam elementarių sąlygų, reikėtų įsigyti karves, jų neperimant ir negaunant jokios naudos, bei pagal panaudą jas nemokamai perduoti Trečiajam asmeniui. V. P. liudijimai yra labai abejotini ir vertintini kritiškai, nes jis, būdamas trečiojo asmens vadovu, sąmoningai yra suinteresuotas trečiojo asmens interesų gynimu ir nėra bei negali būti objektyvus bei sąžiningas aktualiais klausimais. Ieškovas bando kvestionuoti Trečiojo asmens buhalterinius dokumentus, tačiau jo abejonės neturi jokio pagrindo. Iš Trečiojo asmens sintetinės analizės knygos duomenų matyti, jog paskutinės operacijos buvo atliekamos 2014-12-18, todėl dėstyti, jog analizė sudaryta ne 2014-12-22 buhalterijos duomenimis, nelogiška ir nepagrįsta. Trečiojo asmens sintetinės analizės knygos duomenų pagrįstumą ir atitiktį realybei gali patvirtinti, tiek atsakovo, tiek kitų asmenų buhalteriniai duomenys. Atsakovas detaliai ir išsamiai pagrindė, jog ieškovo reiškiamos pretenzijos neturi jokio pagrindo, nes sutartiniai santykiai sieja ne ieškovą ir atsakovą o ieškovą ir trečiąjį asmenį, Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas pilna apimtimi.

10Teismo posėdyje atsakovės ŽŪB ( - ) vadovas O K. R. paaiškino, kad V. P. norėjo padidinti karvių bandą ir jo paprašė susisiekti su ieškovu. Anksčiau KB ( - ) jau turėjo komercinių kontaktų su ieškovu. Jis paskambino ir paklausė apie karves ir jų kainą. 2014 m. vasarį jis susiskambino su V. J. ir sužinojo, kad šis gali parduoti 26 karves, kainos jis neprisimena. Į kainą buvo įskaičiuotas transportavimas. Sužinojo, kad karves pristatys tokiomis pat sąlygomis, kaip ir 2010 ar 2011 m. Buvo tartasi draugiškai ir rašytinės sutarties formos nebuvo. Jis P. pranešė, kad yra galimybė nupirkti 26 karves po 1500 Eur už karvę, o kaip toliau P. vykdė tą sandorį, jis nežino. Jis pats tų karvių nematė, ir kada jos buvo atvežtos į Lietuvą jis nežino. Ieškovas dėl apmokėjimo paskambino 2014 m. vasarą, jis galimai nukreipė aiškintis pas P. 2014-11-05 jis tapo KB ( - ) direktoriumi ir susitarė su ieškovu, kad skolai padengti jis gaus veršiukus. Jis matė ieškovo sąskaitą, kurioje buvo nurodyta atsakovė, tačiau su ieškovu apie tai nebuvo išsiaiškinta, daugiau buvo skiriama dėmesio veršiukams, reikėjo juos įvertinti, nustatyti kiek jie padengia skolą ir tada ieškovas turėjo išrašyti naują sąskaitą faktūrą. Veršelius jis būtų pakrovęs iš KB ( - ) Po to, kai karvės buvo atvežtos, P. dėl to nesiskundė. Ieškovas buvo atsiuntęs 3 automobilius veršiukams pakrauti, bet tam pasipriešino V. P. ir V. V. (UAB ( - ) savininkas). Atsakovė yra pirkusi iš ieškovo veršiukus, o KB( - ) – karves. Jam nėra žinoma, ar kitas asmuo be jo dar galėjo tarpininkauti, tuo metu jis Lietuvoje turėjo 7 įmones. Jis nežino atvejo, kad būtų perkama vienos įmonės vardu, o perkeliama į kitą. Pretenzijų pareiškimas buvo ne jo žinioje. Jo nuomone P. su V. norėjo pakenkti atsakovei. P., jo nuomone, norėdamas sužlugdyti atsakovę, galėjo ieškovui liepti išrašyti sąskaitą faktūrą būtent atsakovės vardu, nes vėliau atsakovė bankrutavo. Jis buvo susitaręs su P. plėsti KB ( - ) karvių bandą ir jam aišku, kad pirkėjas buvo būtent KB ( - ) Jis 2014 m. apie 26 karves nieko nežinojo ir nesidomėjo. Kai paklausė apie jas P., šis atsakė, kad su karvėmis viskas gerai, tik viena karvė bevežant apsiveršiavo, o kitai – blogai su kojomis. Ankstesniuose santykiuose su ieškovu jis buvo kaip garantinis asmuo. Rašytinių sutarčių niekada nebuvo. Pirkėjo vardu sprendimus priimdavo jis ir direktorius. 2014-02-22 su direktoriumi nebuvo derinta. Būdamas garantu jis nepasirūpino sąskaitos apmokėjimu, nes buvo sunki finansinė padėtis. Sąskaitą į KB ( - ) apskaitą turėjo įtraukti buhalterė, sąskaita buvo įtraukta dar iki jam tampant direktoriumi. Atsakovės buhalterijoje nebuvo fiksuotos karvės ir skola ieškovui. Sąskaitą jis pamatė lapkričio mėn. 2014 m. lapkritį abiejų bendrovių buhalterijos buvo tame pačiame pastate.

11Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Marius Barisevičius papildomai paaiškino, kad 2014-02-22 pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Atsakovė niekada tų karvių neturėjo, jomis nedisponavo, o CMR važtaraštis nėra laikytinas įrodymu. Ieškovas turėjo santykių tiek su atsakove, tiek su trečiuoju asmeniu ir jam buvo žinomi abiejų įmonių rekvizitai. Be to karves priėmė KB ( - ) darbuotojas, taip pat ieškovo sąskaita-faktūra buvo įtraukta KB ( - ) didžiojoje knygoje. Tai, kad sąskaita išrašyta atsakovei – nesusipratimas. Atsakovės apskaitoje karvės nebuvo užregistruotos. Tuo metu R. buvo susijęs su penkiomis bendrovėmis. Atsakovė niekada nebuvo gavusi sąskaitos faktūros. Jo nuomone ieškovas savo nuožiūra įrašė sąskaitoje atsakovę.

12Trečiasis asmuo KB ( - ) su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp šalių. Ieškovas įvykdė sutartį, pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau CMR) nuostatas su pervežimo paslaugas teikiančiu vežėju Keus&Molnik B.V. (vežėjo kodas 15088) 2014-02-21 sudarė kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais vežamo krovinio už užmokestį sutartį/CMR važtaražtį (CMR 4 str.), perdavė vežėjui Gyvulius, kuris Gyvulius atvežė į nurodytą paskirties vietą ir, atsakovei pareikalavus, gyvulius perdavė atsakovei asmeniui/krovinio gavėjui (CMR 13 str.). 2014-02-22 Pardavimo sąskaita ieškovė pareikalavo atsakovę atsiskaityti už perduodamus gyvulius. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovė savo sutartinės piniginės prievolės neįvykdė. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens žodinės sutarties pagrindu buvo sukurti neatlygintinos ir neterminuotos pasaugos sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu trečiasis asmuo vykdė sutartinę saugotojo prievolę. Iškilus ir/ar esant gyvulių kritimo rizikai, trečiasis asmuo pardavė dalį Gyvulių už saugojimo vietovės rinkos kainą, o kritusius gyvulius perdavė utilizavimo paslaugas teikiančiai įstaigai. LR CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Teisinis reglamentavimas lemia, kad Gyvulių pervežimo sutarties sudarymas ir vykdymas, siuntėjo statuse dalyvaujant ieškovei, o gavėjo - atsakovei, pardavimo sąskaitos forma pateiktas ieškovės reikalavimas atsakovei vykdyti sutartinę piniginę/atsiskaitymo prievolę, pagrindžia faktą, kad pirkimo - pardavimo sandoriu tarp ieškovės ir atsakovės buvo sukurti pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai ir atsakovė pagrįstai valdomus ir naudojamus gyvulius teisėtai perdavė saugoti trečiajam asmeniui. Ieškovės veiksmai lemia, kad būtent ieškovė pasiūlė atsakovei sudaryti sutartį ir sutarties sąlygas, ieškovė sutartį faktiniais veiksmais vykdė, todėl akivaizdu, kad sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės buvo ir atsakovė nepagrįstai juos neigia. Įsiteisėjusiu 2015-12-23 sprendimu civ. byloje Nr. e2-2324-559/2015 baigtoje nagrinėti byloje pagal ieškovės reikalavimą trečiajam asmeniui priteisti iš trečiojo asmens ieškovės naudai žalos atlyginimą lygų 37 700,00 Eur įrodinėjimo dalyko dalis tikrai buvo materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisino nustatyti ir konstatuoti ieškovės ir atsakovės sukurti sutartiniai prievoliniai pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai neabejotinai yra prejudicinis faktas šioje byloje ir teismo konstatuotų teisinių santykių prejudicialumo šioje byloje paneigimui nėra jokio teisinio pagrindo.

13Trečiojo asmens KB ( - ) vadovas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad sąskaitą ir karves gavo atsakovė. 2014-02-22 jis buvo abiejų bendrovių vadovas. Sandorį sudarė R. Apie tai, kad atvyksta karvės, jis sužinojo iš Veterinarijos tarnybos. Karves pristatė į ( - ), bet pamačius karvių būklę, nutarta jas patalpinti ( - ). CMR važtaraštyje pasirašė KB ( - ) fermos vedėja, nes reikėjo organizuoti karantiną. Jis asmeniškai su ieškovu nebendravo, o su R. jis bendravo telefonu, nes tuo metu jo nebuvo Lietuvoje. Sąskaitą jis gavo paprastu paštu. Kai gavo sąskaitą, R jam pasakė, kad jis pats pasirūpins ja, kad jis pats dalyvaus sprendžiant klausimą dėl kainos sumažinimo. Pasibaigus karantinui, dalis karvių jau buvo išvežta į mėsos kombinatą, o dalis jų krito. Jo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad sandoris buvo neprotingas, pats R ir turėjo sutvarkyti kaip atsiskaityti su ieškovu. Karvės buvo pristatytos į ( - ) be jo žinios, jis apie tai net nebuvo įspėtas, nežinojo, kad reikia pasirūpinti karantinu, ir dėl to kilo konfliktas su R. Dėl sintetinės analizės registro – tai buvo buhalterės klaida, nes buhalterė dirbo abejose bendrovėse. Jo nuomone I. sako netiesą, nes ji buvo atleista iš darbo. R. gyvulius ir jų būklę pamatė po kelių dienų juos pristačius, ir jis žinojo, kad karvės yra skerdžiamos dėl prastos jų būklės. Jo nuomone buhalteriniai dokumentai susipainioti negalėjo, nes abiejų bendrovių buhalterijos buvo 15 km atstumu.

14Liudytoja R. I. teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu ji yra atsakovės vyr. buhalterė. Nuo 2014-11-21 iki 2014-12-19 ji dirbo KB ( - ) vyr. buhaltere. Atsakovei išrašyta sąskaita faktūra buvo įtraukta į KB ( - ) apskaitą, tai padarė kita buhalterė S. R su ja nekalbėjo apie skolos padengimą ieškovui. Apie numatomą veršelių išvežimą skolos padengimui ji nieko nežinojo, apie tai sužinojo tik teisme. Atsakovės direktorius 2014 m. jokių pirkimų su ja nederino, pinigų tuo metu nebuvo. Jos darbo metu atsakovė su ieškovu jokių sutarčių sudarę nebuvo. Karvės atsakovei nebuvo pristatytos, į apskaitą jos nebuvo įtrauktos. P., kuris tuo metu vadovavo ir atsakovei, sąskaitos nebuvo atnešęs. Kai perkamos karvės, kiekviena jų įtraukiama į apskaitą ir užpajamuojama. Pasaugos sutarties nebuvo. Iš tų karvių atsakovė negavo jokios naudos. 2014-12-19 ji išėjo iš KB ( - ), perdavė buhalteriją, o buhalteriniai duomenys, susiję su atsakove, liko KB ( - ) kompiuteryje. Buhalterė S. per klaidą vietoje atsakovės duomenų atspausdino KB ( - ) duomenis. Jeigu ji būtų gavusi sąskaitą, ji būtų aiškinusis, bet nebuvo karvių ir jų perdavimo akto. Patvirtino, kad kitiems asmenis adresuotų sąskaitų į savo apskaitą įtraukti negalima. Buhalterinis registras turi būti pasirašytas, kai teikiamas kokiai nors įstaigai.

15Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu ji dirba KB ( - ) administratore, o 2014 m. vasario – spalio mėn. ji dirbo ŽŪB ( - ) buhaltere apskaitininke. Ji karvių nematė. Paštu gavo ieškovo atsiųstą sąskaitą faktūrą, kurią perdavė vyr. buhalterei R. I.. Tuo metu jokios kitos įmonės buhalterijos tose pačiose patalpose nebuvo ir vyr. buhalterė negalėjo nepamatyti sąskaitos.

16Teismas

konstatuoja:

17Esminės šioje byloje reikšmingos aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015, kurioje tas pats ieškovas Kroes&Jansma GbR buvo pareiškęs reikalavimą atlyginti tokio paties dydžio (37 700 Eur) nuostolius atsakovei KB ( - ) (kuri šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu). Atsakovė ŽŪB ( - ) minėtoje byloje buvo patraukta trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsakovė konkrečiu atveju nesutinka, kad minėtas teismo sprendimas gali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje, nes civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 buvo nagrinėjama trečiojo asmens KB ( - ) deliktinė atsakomybė, o ne ieškovo ir atsakovės tariami sutartiniai santykiai, taip pat nebuvo nagrinėjami sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens.

18Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015- m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015).

19Nagrinėjamu atveju abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys. Nors pirmojoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo trečiojo asmens KB ( - ) deliktinės atsakomybės sąlygos, tačiau pažymėtina, kad padaryta žala buvo siejama su ieškovo ir ŽŪB ( - ) sutartiniais teisiniais santykiais, kuriuos ieškovas minėtoje byloje buvo įvardijęs kaip ikisutartinius. Teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad byloje dalyvaujančius asmenis siejantys sutartiniai ryšiai yra aktualūs nagrinėjamoje byloje vertinant KB ( - ) veiksmų teisėtumą pagal ieškovės įrodinėjamą bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Dėl to nustatinėjant KB ( - ) veiksmų teisėtumą ir jos pareigą atsakyti ieškovui pirmiausia buvo vertinama veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms, nes nustačius, kad ieškovas, perdavęs gyvulius vežėjui prarado disponavimo jais teisę ir jis negalėjo reikšti reikalavimo atlyginti nuostolius trečiajam asmeniui, su kuriuo nebuvo sudaryta sutartis. Todėl akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatyti faktai yra reikšmingi ir turintys prejudicinę galią šioje byloje.

20Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas Kroes&Jansma GbR žodžiu (telefonu) su atsakovės ir trečiojo asmens pajininku O K. R. tarėsi dėl 26 vienetų galvijų pirkimo trečiajam asmeniui ŽŪB ( - ) Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau CMR važtaraščio (vežėjo kodas 15088) duomenimis nustatyta, kad 26 vnt. galvijų 2014 m. vasario 21 d. buvo pakrauti Klixbull vietovėje, Vokietijoje ir turėjo būti pristatyti gavėjui ŽŪB ( - ), adresu ( - ). Važtaraštyje nurodytas siuntėjas Kroes&Jansma Vee Im-en Export v.o.f, vežėjas - Keus&Mollink B.V. Ieškovės paaiškinimu galvijai į vietą buvo pristatyti 2014 m. vasario 22 d., nors CMR važtaraštyje tokių duomenų nėra. Vietoje gavėjo važtaraštyje abiejų bendrovių vadovo V. P. pavedimu pasirašė J. D., kuri nurodytu laikotarpiu dirbo atsakovės KB ( - ) fermos vedėja. Važtaraštyje nėra duomenų, patvirtinančių, kokie galvijai buvo perduoti vežėjui, kartu su važtaraščiu perduotų dokumentų kopijos teismui nėra pateiktos, tačiau 2014 m. vasario 22 d. pardavimo sąskaitoje Nr. 140059 ieškovė nurodė 26 vnt. galvijų – karvių identifikavimo duomenis. Minėta sąskaita buvo pateikta vykdyti trečiajam asmeniui ŽŪB ( - ), sąskaitoje nurodyta bendra karvių kaina – 37 700 Eur, vienos karvės kaina – 1 450 Eur. Atsakovės vadovo V. P. paaiškinimu, ši sąskaita buvo pateikta trečiojo asmens buhalterijai.

21Ieškovo ir jo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad žodinė sutartis buvo sudaryta būtent su atsakove ŽŪB ( - ), o dėl jos esminių sąlygų su ieškovu tarėsi, t. y. žodinę sutartį sudarė, atsakovės pagrindinis pajininkas O K. R., kuris duodamas paaiškinimus šioje byloje, sutarties sudarymo ir derybų fakto neginčijo, tik nesutiko, kad jis sutartį sudarė atsakovės vardu. O K. R. paaiškinimai, kad sutartį jis sudarė ne atsakovės, o trečiojo asmens KB ( - ) vardu ir jos naudai, paneigti ieškovo ir trečiojo asmens vadovo V. P. paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir abejose bylose esantys rašytiniai įrodymai (CMR važtaraštis, 2014-02-22 pardavimo sąskaita Nr. 140059), kuriuose nurodyta kita sutarties šalis yra būtent atsakovė ŽŪB ( - ). V. P. paneigė O K. R. paaiškinimus apie galimą V. P. ir ieškovo susitarimą vežimo ir finansiniuose dokumentuose gavėju ir pirkėju klaidingai ir (ar) apgaulingai nurodyti atsakovę, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. P. šiuo konkrečiu atveju (dėl 26 karvių pirkimo) ar kitais atvejais pirkimo-pardavimo santykiuose būtų tiesiogiai dalyvavęs derybose su ieškovu. Pats O K. R. nurodė, kad jam nežinoma, ar kiti asmenys be jo galėjo dalyvauti derybose su ieškovu.

22Teismo sprendimu Nr. e2-2324-559/2015 nustatyta, kad 2014 m. pradžioje O K. R. buvo septynių įmonių Jonavos rajono savivaldybėje pagrindinis akcininkas (pajininkas). Šių įmonių, tarp jų ir KB ( - ) ir ŽŪB ( - ), 2014 m. vasario mėnesį vadovu buvo V. P.. V. P. minėtoje byloje paaiškino, kad apie O K. R. ir ieškovo susitarimą dėl karvių pirkimo jam nebuvo žinoma, apie tai jis sužinojo iš veterinarijos tarnybos, kai karvės buvo atgabentos į Lietuvą. Tokiu atveju jam skubiai reikėjo priimti sprendimą, kur galvijus patalpinti, nes atvežtiems iš užsienio galvijams turėjo būti taikomas vieno mėnesio karantinas. Kadangi ŽŪB ( - ) nebuvo patalpų ir sąlygų karvių laikymui, V. P. būdamas ir atsakovės įmonės vadovu, priėmė sprendimą perduoti karves laikinai karantino laikotarpiui atsakovei KB ( - )“, kurioje buvo tam tinkamos patalpos. Šias atsakovės vadovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtino ir byloje dalyvavę liudytojai T. Š. ir J. D.. Pasibaigus karantino laikotarpiui, karvės ir toliau liko atsakovės žinioje, nes ŽŪB ( - ) padėtis dėl karvių laikymo sąlygų nepasikeitė.

23Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatytų aplinkybių, atsakovė ginčo objektu (26 karvėmis) nesinaudojo, jomis nedisponavo ir iš jų galimai naudos negavo, ne dėl to, kad ji nebuvo sutarties šalis, o dėl to, kad krovinio (karvių) pristatymo momentu atsakovė objektyvai jų negalėjo priimti savo žinion, nes neturėjo tam būtinų sąlygų, todėl V. P., kuris 2014-02-22 buvo ir KB ( - )“, ir ŽŪB ( - ) vadovu, priėmė sprendimą atsakovei adresuotą krovinį perduoti laikinai karantininiam laikotarpiui KB ( - ) Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog kita sutarties šalis (pirkėjas) buvo KB ( - ), o ne atsakovė. Ta aplinkybė, jog krovinio važtaraštyje vietoje gavėjo pasirašė KB ( - ) fermos vedėja J. D., nepaneigia sutarties sudarymo su atsakove fakto, nes važtaraštyje ji pasirašė atsakovės vadovo V. P. pavedimu.

24Šioje byloje atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo išduoti teismo liudijimai rašytiniams įrodymams gauti – apie ŽŪB ( - ) ir KB ( - ) pateiktas PVM deklaravimo formas FR600. Tokios deklaravimo formos teismui nebuvo pateiktos, tačiau iš trečiojo asmens KB ( - ) pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas 2014 m. vasario mėn. Vokietijos mokesčių administratoriui buvo nurodęs ieškovo tiekiamų prekių Lietuvoje gavėją (kurio PVM mokėtojo kodas LT117997716; 37 700 Eur sumai), kuris turėjo teisę priimti prekes ir apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikdamas atitinkamą deklaraciją. Iš VMI duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad PVM mokėtojo kodas LT117997716, kuriam turėjo būti pristatytos prekės, yra būtent atsakovės ŽŪB Panoterių ūkis, todėl tik atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka galėjo deklaruoti minėtų prekių ( - ) (karvių) įsigijimą atitinkamoje PVM deklaracijoje. VMI pateikė teismui trečiojo asmens KB ( - ) PVM mokesčių deklaracijas už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28, iš kurių matyti, kad nurodytu laikotarpiu trečiasis asmuo nurodytų karvių įsigijimo už 37 700 Eur sumą nedeklaravo.

25Liudytoja R. I. (kuri yra atsakovės vyr. buhalterė, o 2014 m. pabaigoje buvo ir KB ( - ) vyr. buhalterė) parodė, kad apie karvių įsigijimą jai nebuvo žinoma, ieškovo sąskaitos Nr. 140059 ji nematė ir į atsakovės apskaitą ginčo karvių ji neįtraukė. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes paneigė kita liudytoja J. B., 2014 m. atsakovės bendrovėje dirbusi buhaltere apskaitininke, kuri patvirtino, kad sąskaita atsakovės bendrovėje buvo gauta paštu ir kad vyr. buhalterė apie jos gavimą negalėjo nežinoti. Sąskaitos gavimo fakto neginčija ir buvęs abiejų įmonių vadovas V. P. bei sutartį iniciavęs O K. R., kuris paaiškino, kad buvo tariamasi su ieškovu už įgytas karves atsiskaityti veršeliais ir tokiu būtu sumažinti sąskaitoje nurodytą skolos sumą. Atsakovės ir jos atstovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovės sąskaita ir skola ieškovei buvo apskaityta ne atsakovės, o trečiojo asmens KB ( - ) buhalterinėje apskaitoje, šioje byloje neturi esminės reikšmės, nes akivaizdu, kad įmonė negalėjo apskaityti ne jai skirtos sąskaitos (kurioje buvo nurodytas kitas gavėjas), ką patvirtino ir liudytoja R. I., o jeigu tokie veiksmai ir buvo atlikti, tai negali turėti esminės reikšmės ieškovės teisėms ir pareigoms, kylančioms iš pirkimo-pardavimo sutarties teisinių santykių. Ieškovė, tinkamai įvykdžiusi savo, kaip pardavėjo pareigas ir perdavusi krovinį vežėjui, negalėjo kontroliuoti ar žinoti kokiu būtu ir tvarka gautas krovinys bus apskaitytas gavėjo bendrovėje ar kito asmens įmonėje.

26Atsakovės atsikirtimai dėl to, jog nauji karvių pasai buvo išduoti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, laikytini nepagrįstais, nes teismas civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015, remdamasis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234, nuostatomis, šiuo klausimu jau pasisakė, naujos aplinkybės šioje byloje nepaaiškėjo, todėl plačiau šioje byloje šie argumentai nenagrinėtini.

27Pagal bendrąsias pirkimo-pardavimo sutarčių normas pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 2 ir 4 d.).

28Šioje byloje šalys neginčija sutarties sudarymo fakto, neginčija sutarties dalyko (26 vnt. karvių ir jų kainos – 37 700 Eur), tik atsakovė nesutinka, kad sutarties šalimi (pirkėju) buvo būtent ŽŪB Panoterių ūkis, turintis pareigą atsakyti pagal sutartį – sumokėti prekių kainą. Kadangi rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, teismas sutarties šalis identifikuoja remdamasis kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei dalyvaujančių byloje asmenų bei liudytojų parodymais. Kaip jau minėta, ieškovo paaiškinimu dėl esminių sutarties sąlygų ieškovas tarėsi su atsakovės atstovu O. K. R. ir sutarties šalimi buvo nurodyta būtent atsakovė, kurios, kaip gavėjo duomenys nurodyti ir CMR važtaraštyje. Krovinio pristatymo vieta važtaraštyje nurodyta atsakovės buveinės vieta (( - ).). Sąskaita Nr. 140059 už pristatytą krovinį 2014-02-22 buvo išrašyta ir paštu išsiųsta atsakovei ŽŪB ( - ). Ieškovas 2014 m. vasario mėn. Vokietijos mokesčių administratoriui buvo nurodęs ieškovo tiekiamų prekių Lietuvoje už 37 000 Eur sumą gavėją – atsakovę ŽŪB ( - ) (kurio PVM mokėtojo kodas LT117997716), kuris turėjo teisę priimti prekes ir apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai užpildydamas atitinkamą PVM mokesčio deklaraciją. 2014 m. buvęs atsakovės bendrovės vadovas V. P. taip pat patvirtino, kad krovinys buvo pristatytas atsakovei jos buveinės adresu, tik po to atsakovės vadovo pavedimu pervežtas į trečiojo asmens fermą, kurioje krovinį priėmė fermos vedėja J. D..

29Pagal Tarptautinio krivinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) nuostatas nuo krovinio perdavimo gavėjui momento arba nuo važtaraščio egzemplioriaus perdavimo gavėjas (šiuo atveju ŽŪB Panoterių ūkis) įgyja disponavimo teisę į krovinį, o ieškovas nuo krovinio perdavimo momento prarado disponavimo juo teisę. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo momento, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip.

30Tiek civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatytos aplinkybės ir padarytos teismo išvados, tiek šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 26 vnt. karvių pirkimo-pardavimo žodinė sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo Kroes&Jansma GbR ir atsakovės ŽŪB ( - ), kad ieškovas savo, kaip pardavėjo pareigas įvykdė (perdavė sutarties sąlygas atitinkantį krovinį vežėjui), todėl atsakovei kilo pareiga priimti prekę (krovinį) ir už ją sumokėti šalių sutartą kainą. Atsakovės atsikirtimuose nurodytos aplinkybės, kad atsakovė šiuo kroviniu niekada nesinaudojo, juo nedisponavo, iš jo negavo jokios naudos, kad karvės buvo užpajamuotos trečiojo asmens finansinėje atskaitomybėje, o atsakovė jų neapskaitė, kad jos buvo laikomos trečiojo asmens fermoje, kad karvių nauji pasai buvo išduoti trečiajam asmeniui, konkrečiu atveju neturi ir negali turėti esminės reikšmės vertinant būtent ieškovo (pardavėjo) ir atsakovės (pirkėjo) sutartinius santykius, nes nuo prekės perdavimo vežėjui momento ir jų pristatymo į paskirties vietą būtent atsakovei teko visa rizika, susijusi su krovinio iškrovimu, jo laikymu, perdavimu tretiesiems asmenims ir pan. Atsakovės ir trečiojo asmens KB ( - ) tarpusavio santykiai, jų vykdoma ūkinė-finansinė veikla ir jos atitikimas teisės aktų reikalavimams, šių bendrovių valdymas ir finansinių dokumentų tvarkymas neturi esminės reikšmės ir įtakos ieškovo teisei reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę pagal sutartį – sumokėti kainą.

31Dėl taikytinos teisės.

32Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindžia remdamasis sutartinės atsakomybės sąlygomis kylančiomis iš sutartinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, taikytina teisė turėtų būti nustatoma pagal CK 1.37 straipsnio nuostatas, kai sutartinėms prievolėms taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje būtų akivaizdžiai aptarta šalių pasirinkta teisė, ieškovo paaiškinimu, tarp buvo žodinis susitarimas ginčo atveju taikyti pirkėjo valstybės (Lietuvos Respublikos) teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tiek ieškinį, tiek vėlesnius procesinius dokumentus grindžia Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normomis, todėl, teismo vertinimu, aiškiai išreiškė savo valią, kad byla būtų nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos teisę, t. y. valstybės, kurioje yra šalies turinčios pareigą atsakyti pagal sutartį buveinė, teisę. Be to paties Civilinio kodekso 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė, o tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra šalie, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija.

33Atsakovė savo atsikirtimuose bei bylos nagrinėjimo metu šio šalių pasirinkimo neginčijo, tačiau baigiamosiose kalbose atsakovės atstovas pasisakė, kad ieškovas turėjo vadovautis Jungtinių Tautų Konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau – Konvencija). Šiuo atveju Vadovaujantis Konvencijos 6 straipsniu, sutarties šalys gali atsisakyti taikyti šią konvenciją arba, laikydamosi 12 straipsnio, netaikyti bet kurios iš jos nuostatų ar pakeisti jų veikimą. Šalys nei ieškinio reikalavime, nei atsikirtimuose į ieškinį, nei ginčo teismo proceso metu nesivadovavo minėtos Konvencijos nuostatomis, o vadovavosi Lietuvos Respublikos materialiosios teisės bei proceso nuostatomis, tačiau kita vertus atsižvelgiant į tai, kad iš bylos aplinkybių negalima vienareikšmiškai spręsti, kad šalys būtų sudariusios aiškų ir tikslų susitarimą netaikyti Konvencijos, teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl šios Konvencijos nuostatų taikymo ginčo šalių teisiniams santykiams.

34Konvencijos 11 straipsnis nereikalauja, kad pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta arba patvirtinta rašytine forma, arba atitiktų bet kokį kitą reikalavimą formos atžvilgiu. Ji gali būti įrodinėjama bet kokiomis priemonėmis, tarp jų liudytojų parodymais. 23 straipsnis numato, kad sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai pagal šios Konvencijos sąlygas įsigalioja ofertos akceptas, t. y. kai oferentas gauna sutikimą. Šiuo atveju oferentu šalių santykiuose buvo atsakovė, veikusi per O K. R., kuri ieškovo sutikimą gavo žodžiu (telefonu), o vėliau šis sutikimas buvo patvirtintas ir sutarties vykdymu, kai krovinys (26 vnt. karvių) buvo išsiųstas į gavėjo buveinės vietą. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 taip pat rėmėsi CMR normomis ir nustatė, kad vežimo sutarties (CMR važtaraščio) sudarymas patvirtina, kad sutarties dalykas (galvijai) 2014 m. vasario 21 d. buvo perduotas vežėjui, kuris pristatė krovinį į važtaraštyje nurodytą krovinio pristatymo vietą gavėjo ŽŪB ( - ) buveinės adresu. Krovinio vežimo sutartis yra laikytina sutartimi trečiojo asmens (gavėjo) naudai ir gavėjas turėjo teisę, bet ne pareigą priimti krovinį. Pagal CMR gavėjas įgyja teisę disponuoti kroviniu: jei apie tai yra parašyta važtaraštyje; pristačius krovinį į paskirties vietą; perdavus gavėjui antrą važtaraščio egzempliorių. Šiuo atveju atsakovės vadovas V. P., kuris tuo metu buvo ir ŽŪB ( - ) vadovu, patvirtino, kad krovinį jie priėmė 2004 m. vasario 22 d. (nors apie jį sužinojo po to, kai jis buvo pristatytas į Lietuvą), kad kartu su kroviniu buvo perduoti ir visi lydimieji dokumentai, važtaraštis, galvijų pasai ir kt., todėl šie įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, nes viena sutarties šalis perdavė sutarties dalyką kitai šaliai, o kita šalis perduodamą daiktą priėmė ir jai atsirado pareiga sumokėti prekės kainą. Sutarties sudarymo faktą patvirtino ir pats ieškovas, kai 2015 m. sausio 20 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti ne iš atsakovės, o iš trečiojo asmens ŽŪB ( - ), skolą už parduotus gyvulius.

35Konvencijos 31 straipsnis numato, kad jeigu pardavėjas nėra įpareigotas pristatyti prekių kokioje nors konkrečioje vietoje, jo pristatymo prievolę sudaro, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis numato prekių pervežimą, prekių įteikimas pirmajam pervežėjui perduoti pirkėjui. Šiuo atveju laikytina, kad ieškovo prievolė pristatyti ir perduoti atsakovei krovinį buvo įvykdyta perdavus jį vežėjui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarę dėl sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. dėl pristatymo vietos ar kito gavėjo pakeitimo, todėl darytina išvada, kad priimdama gyvulius (26 vnt. karvių) ir pakeisdama jų iškrovimo vietą pirkėja (atsakovė) veikė savo rizika.

36Konvencijos 66 straipsnis nustato, kad prekių praradimas ar žala po to, kai rizika perėjo pirkėjui, neatleidžia jo nuo prievolės sumokėti kainą, jeigu tik praradimas ar žala neatsirado dėl pardavėjo veiksmų ar aplaidumo, o 67 straipsnis nustato, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis numato prekių pervežimą ir pardavėjas neprivalo perduoti jų kokioje nors konkrečioje vietoje, rizika pereina pirkėjui, kai prekės yra įteikiamos pirmajam pervežėjui perduoti pirkėjui pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kad būtent dėl ieškovo veiksmų ar neveikimo atsakovė prarado karves, perduodama jas saugojimui trečiajam asmeniui, po ko dalis karvių krito, o dalis atiduota realizacijai (skerdimui), todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ji dėl šių priežasčių neturi prievolės sumokėti prekės kainą ieškovui.

37Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, į nacionalinėje teisėje taikomas materialinės teisės normas bei tarptautinį pirkimo-pardavimo santykių ir vežimo sutarčių reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl prekės kainos (37 700 Eur), kad ieškovei nebuvo pareikšti prieštaravimai dėl prekės kokybės ir atitikimo sutarties sąlygoms, teismas daro išvadą, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 37 700 Eur už pirktas karves (26 vnt.), nurodytas 2014 m. vasario 22 d. sąskaitoje Nr. 140059, todėl ieškinys yra tenkinamas ir ši suma yra priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

38CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. (CK 6.210 str. 2 d.). Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ą už laikotarpį nuo 2014-02-22 iki 2016-06-14 – 5 230,49 Eur, ir nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant palūkanas nuo priteistos skolos sumos (37 700 Eur) (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

40Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ŽŪB ( - ) priteistinos ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 861 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 3 066,23 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 3 927,23 Eur, o trečiajam asmeniui KB ( - ) priteistina iš atsakovės 1 859,36 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir dokumento vertimą. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto advokato darbo užmokesčio už procesinio dokumento parengimą maksimalaus dydžio, todėl yra priteistinos iš atsakovės ieškovo ir trečiojo asmens naudai visa apimtimi (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

42Ieškinį tenkinti.

43Priteisti iš atsakovės Žemės ūkio bendrovės ( - ), juridinio asmens kodas: ( - ), buveinė: ( - ), ieškovo Kroes&Jansma GbR, juridinio asmens kodas: DE221604271, buveinė: Dreenkrögener Drift 1, 19288 Wöbbelin, Vokietija (Deutschland), naudai 37 700,00 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus eurų) įsiskolinimo už 2014 m. vasario 22 d. įgytas karves (26 vnt.), 5 230,49 Eur (penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų 49 euro centus) metinių palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (37 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 927,23 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis eurus 23 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

44Priteisti iš atsakovės Žemės ūkio bendrovės ( - ) juridinio asmens kodas: ( - ) buveinė: ( - ) trečiojo asmens Kooperatinės bendrovės ( - ) juridinio asmens kodas: ( - ), buveinė: ( - )., naudai 1 859,36 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 36 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,... 2. sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Liudgardui Maculevičiui, atsakovės... 4. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 5. Teismas... 6. Ieškovas Vokietijos įmonė Kroes&Jansma GbR prašo priteisti iš... 7. Ieškovas savo ieškinyje ir dublike nurodė, kad Vokietijos bendrovė Kroes... 8. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Liudgardas Maculevičius... 9. Atsakovė ŽŪB ( - ) su ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti.... 10. Teismo posėdyje atsakovės ŽŪB ( - ) vadovas O K. R. paaiškino, kad V. P.... 11. Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Marius Barisevičius papildomai... 12. Trečiasis asmuo KB ( - ) su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo... 13. Trečiojo asmens KB ( - ) vadovas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad... 14. Liudytoja R. I. teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu ji yra atsakovės vyr.... 15. Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu ji dirba KB ( - )... 16. Teismas... 17. Esminės šioje byloje reikšmingos aplinkybės jau yra nustatytos... 18. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos... 19. Nagrinėjamu atveju abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys. Nors pirmojoje... 20. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 buvo nustatytos... 21. Ieškovo ir jo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad žodinė sutartis buvo... 22. Teismo sprendimu Nr. e2-2324-559/2015 nustatyta, kad 2014 m. pradžioje O K. R.... 23. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatytų aplinkybių,... 24. Šioje byloje atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo išduoti teismo liudijimai... 25. Liudytoja R. I. (kuri yra atsakovės vyr. buhalterė, o 2014 m. pabaigoje buvo... 26. Atsakovės atsikirtimai dėl to, jog nauji karvių pasai buvo išduoti ne... 27. Pagal bendrąsias pirkimo-pardavimo sutarčių normas pirkimo-pardavimo... 28. Šioje byloje šalys neginčija sutarties sudarymo fakto, neginčija sutarties... 29. Pagal Tarptautinio krivinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau –... 30. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 nustatytos aplinkybės ir... 31. Dėl taikytinos teisės.... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindžia... 33. Atsakovė savo atsikirtimuose bei bylos nagrinėjimo metu šio šalių... 34. Konvencijos 11 straipsnis nereikalauja, kad pirkimo-pardavimo sutartis būtų... 35. Konvencijos 31 straipsnis numato, kad jeigu pardavėjas nėra įpareigotas... 36. Konvencijos 66 straipsnis nustato, kad prekių praradimas ar žala po to, kai... 37. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, į... 38. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 40. Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str., 259 str., 260 str.,... 42. Ieškinį tenkinti.... 43. Priteisti iš atsakovės Žemės ūkio bendrovės ( - ), juridinio asmens... 44. Priteisti iš atsakovės Žemės ūkio bendrovės ( - ) juridinio asmens kodas:... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...