Byla 3K-3-134/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei O. D. V. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas teisės klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties sampratos ir padarinių, t. y. ar, teismui vienoje civilinėje byloje nustačius, kad kartu gyvenę nesusituokę asmenys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, šis faktas turi prejudicinę reikšmę kitoje civilinėje byloje, kurioje keliamas klausimas dėl jungtinės veiklos laikotarpiu vieno iš šių asmenų asmeninėn nuosavybėn įgyto konkretaus turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

5Ieškovė L. M. prašė pripažinti jos mirusiam tėvui P. A. A. nuosavybės teises į 1/2 dalį 4/10 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkio pastato (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jos tėvas P. A. A. nuo 1973 metų iki mirties (1997 m. spalio 30 d.) gyveno faktinėje santuokoje su atsakove (buvo sugyventiniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-367/2005) pripažino, kad atsakovė ir P. A. A. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, todėl bendro gyvenimo laikotarpiu jų įgyto turto dalys yra lygios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi taip pat buvo konstatuotas bendras atsakovės ir P. A. A. gyvenimas ir bendro turto įgijimas jungtinės veiklos pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas turtas yra įgytas jungtinės veiklos laikotarpiu (1996 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6782 ir 1996 m. gruodžio 17 d. mainų sutarties Nr. 8560 pagrindu), todėl mirusiajam P. A. A. turi būti pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį šio turto nepaisant to, kad šis įregistruotas atsakovės vardu.

6Byloje nustatytos tokios aplinkybės. Atsakovė O. D. V. ir P. A. A. nuo 1973 metų iki P. A. A. mirties 1997 m. spalio 30 d. gyveno faktinėje santuokoje, t. y. buvo sugyventiniai. 1996 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė už 18 000 rublių įsigijo asmeninėn nuosavybėn 4/10 dalis gyvenamojo namo, 1/2 garažo, 1/2 dalį ūkio pastato, 1/2 dalį kiemo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), investicinių čekių ir avansinę įmoką už žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu. 1996 m. gruodžio 17 d. mainų sutartimi atsakovė 1/2 dalį garažo išmainė į 1/2 dalį ūkio pastato (duomenys neskelbtini).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2005 nustatytas faktas, jog atsakovė ir P. A. A. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą sukurti dalinę nuosavybę, nėra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje, nes šioje byloje ginčijamo turto įgijimo aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis nei byloje Nr. 3K-3-367/2005, nei kitose šalių nurodytose išnagrinėtose bylose. Teismas pažymėjo, kad nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti savo dalies tokiame turte dydį remdamiesi bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Sugyventinių turtas, nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog P. A. A. savo lėšomis prisidėjo įsigyjant ar pagerinant ginčijamą nekilnojamąjį turtą. Teismas atmetė ieškinį kaip neįrodytą.

10Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 21 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-109/2009) buvo nagrinėjami klausimai dėl atsakovės ir P. A. A. jungtinės veiklos laikotarpiu sudarytos 1995 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. P. A. vardu įgyto 0,1147 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pripažinimo atsakovės nuosavybe. Toje byloje teismai nustatė, kad sugyventiniai O. D. V. ir P. A. A. kartu augino gėles, kurias pardavę gautus pinigus investavo į P. A. Abromavičiaus vardu įgyto namo (duomenys neskelbtini) statybą, todėl pripažino, kad ir prie namo esantį 0,1147 ha žemės sklypą sugyventiniai įsigijo iš bendru darbu sukauptų lėšų. Pirmiau išnagrinėtose civilinėse bylose (Nr. 3K-3-367/2005 ir Nr. 3K-3-109/2009) teismai nenagrinėjo ir nenustatė, kad, atsakovei ir P. A. A. gyvenant faktinėje santuokoje, buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis įsigyti šioje byloje ginčijamą nekilnojamąjį turtą, t. y. dalį namų valdos (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog įsigyjant ginčijamą turtą buvo panaudotos atsakovės bendrai su P. A. A. įgytos arba P. A. A. asmeninės lėšos. Taip pat nėra įrodymų, kad P. A. A. siekė ginčijamą turtą įgyti kartu su atsakove, kad jis naudojosi šiuo turtu; pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčijamoje namų valdoje gyveno atsakovės duktė su šeima.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė L. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, pagal kurią nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų šios normos aiškinimo nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., A. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-97/2009; kt.). Be to, pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys teismo nustatytų faktų nebegali ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2005 ir 2009 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009 (bylose dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje byloje) Nustatė pirma, kad atsakovė ir P. A. A. nuo 1973 metų iki P. A. A. mirties gyveno faktinėje santuokoje (buvo sugyventiniai); antra, kad šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį; trečia, kad šiuo laikotarpiu įgyto turto dalys yra lygios. Taigi įsiteisėjusiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis konstatuotos aplinkybės leidžia spręsti, kad visas atsakovės ir P. A. A. įgytas turtas yra įgytas iš bendrų lėšų ir dalytinas lygiomis dalimis. Tokiomis aplinkybėmis nepagrįsta pripažintina šioje byloje padaryta teismų išvada, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog, įgyjant namų valdos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos atsakovės su P. A. A. bendrai įgytos lėšos. Teismai nesirėmė prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kartu pažeidė CPK 185 straipsnį. Kadangi priimti procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti, tai pažeisti ir CPK 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies, 330 straipsnio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad pirmiau išnagrinėtose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl O. D. V. vardu registruoto turto (duomenys neskelbtini), todėl jose priimti sprendimai neturi prejudicinės galios, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmiau išnagrinėtose bylose nustatytas bendro ūkio tvarkymo faktas; gyvenimas kartu kaip sutuoktinių yra pagrindas pripažinti, kad buvo asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos, taigi ne tik O. D. V. įgijo teisę į P. A. A. turtą, bet ir P. A. A. (jo teisių perėmėjai) – į O. D. V.

152. Teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, taip pat 1964 m. CK 472 ir 474 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sutarčių aiškinimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. individuali įmonė v. UAB „Statnuoma“, bylos Nr. 3K-3-44/2008; kt.). Nepaisant to, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę galią, konstatuota atsakovės ir P. A. A. jungtinė veikla, teismai nenagrinėjo ir nesiaiškino tikrųjų jungtinės veiklos sutarties šalių ketinimų, sukuriant ar įsigyjant turtą jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu, kompleksiškai nevertino susiklosčiusių šalių santykių pobūdžio, ignoravo bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo siekius. Ginčijamų 1996 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 1996 m. gruodžio 17 d. mainų sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK, kurio 472 straipsnyje buvo nustatyta asmenų teisė sudaryti jungtinės veiklos sutartį savo asmeniniams buitiniams poreikiams tenkinti. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai – kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbo išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. individuali įmonė J. D. turgus „Marmantas“, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M., V. M. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008). Skiriamasis tokios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Pagal 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalį sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra jų bendroji dalinė nuosavybė; jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuojama, kad bendraturčių dalys (įnašai) yra lygios. Pagal šias nuostatas atsakovė buvo pripažinta P. A. A. vardu registruoto turto bendraturte, tačiau, nors teismai ir nustatė, kad atsakovė ir P. A. A. buvo sugyventiniai, sudarę jungtinės veiklos sutartį ir turėję bendrą tikslą, šioje byloje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog įgyjant ginčijamą turtą buvo panaudotos bendros lėšos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001, išaiškino, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas abiejų iš bendro ūkio gautomis lėšomis bei bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus jų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukurti dalinę nuosavybę. Tokią teismo poziciją patvirtina ir kitos kasacinės nutartys. Darytina išvada, kad šią bylą nagrinėję teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė pirmiau išnagrinėtoms byloms prieštaraujančius sprendimus, vienai iš jungtinės veiklos sutarties šalių pripažindami teisę į dalį kitos šalies vardu registruoto turto, tačiau kitai šaliai tokios teisės nepripažindami, nors pagal 1964 m. CK 474 straipsnį sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė O. D. V. prašo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

171. Dėl šioje byloje ginčijamo turto – namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), – nėra priimta jokių teismų sprendimų, taip pat nenustatyta jokių faktų kasatorės nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-3-367/2005 ir Nr. 3K-3-109/2009. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-367/2005) pripažino atsakovei nuosavybės teisę į konkretų turtą, t. y. į 1/3 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei į 1/2 dalį 16 500 Lt indėlio P. A. A. vardu; 2009 m. birželio 8 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-109/2009) pripažino atsakovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio pirkimo–pardavimo sutartis buvo įforminta P. A. A. vardu. Aplinkybės, sudarančios šioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, pirmiau nurodytose bylose nebuvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, jeigu jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis; tai konstatuota ir kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009.

182. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-367/2005) konstatavo, kad atsakovė ir P. A. A. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį dėl konkretaus turto sukūrimo, t. y. gyvenamojo namo statybos bei 16 500 Lt indėlio ir kitų indėlių bankuose, bet ne dėl viso abiejų sugyventinių turto. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad pirmiau išnagrinėtose bylose teismų konstatuotos aplinkybės ir faktai leidžia spręsti, jog visas atsakovės ir P. A. A. turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų ir dalytinas lygiomis dalimis. 1964 m. CK 472 ir 474 straipsnių nuostatos nesudaro teisinio pagrindo tokiam aiškinimui. Partnerių (sugyventinių) jungtinė veikla gali būti nukreipta konkrečiam tikslui, konkrečiam rezultatui sukurti, kuriam pasiekti sugyventinių įnašai gali būti tiek piniginiai, tiek turtiniai, tiek darbo rezultatai. Kita vertus, sugyventiniai nebūtinai privalo vykdyti vien jungtinę veiklą, kiekvieno iš jų tikslas gali būti nukreiptas ir konkrečiam asmeniniam turtui sukurti. Atsakovė šioje byloje ginčijamą turtą įsigijo iš asmeninių lėšų savo pastangomis, P. A. A. prie to neprisidėjo nei pinigais, nei turtu, nei darbu. Kasatorės argumentas, kad teismai nenagrinėjo ir nesiaiškino tikrųjų jungtinės veiklos sutarties šalių ketinimų ir dėl to netinkamai aiškino CK 6.193 straipsnį, nepagrįstas. Vien tai, kad turtas buvo įgytas tuo metu, kai atsakovė su P. A. A. bendrai tvarkė ūkį, nereiškia, kad jis savaime priklauso atsakovei ir P. A. A. lygiomis dalimis, nepaisant turto įsigijimo aplinkybių. Ginčijamas turtas buvo įgytas atsakovės dukters šeimos poreikiams tenkinti, todėl tik atsakovės tikslas ir pastangos buvo įdėti šiam turtui įgyti. Bendros atsakovės ir P. A. A., kaip partnerių, pastangos buvo nukreiptos gyvenamajam namui pastatyti, kuriame jie galėtų kartu gyventi, t. y. jų jungtinė veikla buvo nukreipta konkrečiam turtui sukurti.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl jungtinės veiklos sutarties instituto normų taikymo sugyventinių turtiniams santykiams

22Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos.

23Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

24Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

25Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Tokį sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo aiškinimą patvirtina ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. (teisių perėmėja L. B.) v. A. K., S. K., bylos Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010; kt.).

26Dėl prejudicijos

27Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno žydų religinė bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; kt.).

28Siekiant atsakyti į klausimą, ar pirmiau išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, priimtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis buvo nustatyti šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai, reikia išsiaiškinti, kas sudarė pirmiau išnagrinėtų civilinių bylų įrodinėjimo dalyką ir ar galima daryti išvadą, kad aplinkybės, kuriomis kasatorė grindžia ieškinio reikalavimą (t. y. ginčijamo turto įgijimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise), įėjo į įrodinėjimo dalyko sudėtį ir dėl to šioje byloje neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

29Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėtos dvi civilinės bylos, kuriose buvo spręsti P. A. A. ir O. D. V. (šioje byloje – atsakovės) turtinių santykių kvalifikavimo ir įgyto turto nuosavybės teisės klausimai. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2005 atsakovė O. D. V. priešieškiniu prašė pripažinti jai nuosavybės teises į 1/2 dalį P. A. A. priklausiusio konkrečiai įvardyto turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1147 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 27 500 Lt indėlių banke. Šioje byloje priimta 2005 m. birželio 29 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad P. A. A. ir O. D. V. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą savo asmeniniams buitiniams poreikiams tenkinti ir šio pagrindu bendru darbu ir lėšomis pastatė 2/3 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo ir jo priklausinių, taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 16 500 Lt, kurie, kaip indėlis, buvo padėti į banką P. A. A. vardu; O. D. V. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį šio turto; reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypą buvo atmestas kaip nepatvirtintas leistinais įrodymais. Taigi kasacinis teismas nagrinėjo šalių ginčą dėl konkretaus turto, įgyto P. A. A. ir O. D. V. bendro gyvenimo laikotarpiu. Aplinkybę, kad kasacinis teismas nesvarstė ir nepasisakė dėl kito sugyventinių turto, t. y. kad kitas turtas nebuvo tos bylos įrodinėjimo dalyko dalis, patvirtina kasacinio teismo argumentai, kuriais remdamasis jis pripažino nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, susijusius su O. D. V. vardu įregistruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įgijimo aplinkybėmis: kasacinis teismas nurodė, kad dėl šio turto nepareikšta reikalavimų, todėl jo nuosavybės klausimas nenagrinėtinas. Šie argumentai papildomai patvirtina kasacinio teismo nuosekliai plėtojamą teisės aiškinimą, kad jungtinės veiklos sutarties konstatavimas savaime nesukelia teisinių padarinių visam tos sutarties laikotarpiu sugyventinių įgytam turtui, o tik tam, kuris įgytas būtent tos sutarties pagrindu. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009 buvo nagrinėtas O. D. V. ieškinys dėl P. A. A. vardu įgyto 0,1147 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalies pripažinimo O. D. V., remiantis tuo, kad šis turtas įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Toje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartimi buvo nuspręsta tik dėl nurodyto turto.

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išnagrinėtose civilinėse bylose kasacinio teismo nutartys priimtos tik dėl jose konkrečiai nurodyto turto, dėl kurio buvo pareikšti ieškinio (priešieškinio) reikalavimai, ir tik šis turtas sudarė įrodinėjimo dalyką nurodytose bylose, todėl prejudicinę galią turi tik šio turto įgijimo ir priklausymo nuosavybės teise aplinkybės. Dėl kito P. A. A. ir O. D. V. įgyto turto teismo sprendimų nepriimta. P. A. A. ir O. D. V. bendro gyvenimo nesudarius santuokos ir jungtinės veiklos sutarties sudarymo bendram turtui sukurti faktai, nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-367/2005 ir Nr. 3K-3-109/2009, atsižvelgiant į pirmiau išanalizuotą jungtinės veiklos sutarties specifiką, negali sukelti ir nesukelia kasatorės nurodytų teisinių padarinių turtui, kuris nebuvo tose bylose įrodinėjimo dalyko dalis. Prejudicinę reikšmę turi tik pirmiau išnagrinėtose bylose nustatyti faktai, kad buvo sudaryti sugyventinių susitarimai dėl konkrečiai tose bylose nurodyto turto.

31Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti prejudiciją (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), t. y. pateikti įrodymų, kurie patvirtintų P. A. A. ir O. D. V. valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendriems jų poreikiams tenkinti. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasatorė nepagrįstai remiasi sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimu. Ieškinį grįsdama aplinkybe, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu, ieškovė turėjo įrodyti sugyventinių susitarimą dėl šio turto įgijimo kaip bendro. Tokių įrodymų nesant, konstatuotina, kad susitarimo dėl ginčijamo gyvenamojo namo įgijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn buvimas neįrodytas. Nesant susitarimo dėl šio konkretaus turto, nėra pagrindo nagrinėti kasacinio skundo argumentus dėl sutarčių aiškinimo taisyklių netinkamo taikymo. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija šių kasatorės argumentų plačiau neanalizuoja.

32Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėta apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl to kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

33Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 97,52 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti valstybei iš ieškovės L. M. (duomenys neskelbtini) 97,52 Lt (devyniasdešimt septynis litus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas teisės klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties... 5. Ieškovė L. M. prašė pripažinti jos mirusiam tėvui P. A. A. nuosavybės... 6. Byloje nustatytos tokios aplinkybės. Atsakovė O. D. V. ir P. A. A. nuo 1973... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d.... 10. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė L. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 14. 1. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, pagal kurią... 15. 2. Teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, taip pat 1964 m. CK 472 ir... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė O. D. V. prašo kasacinį skundą... 17. 1. Dėl šioje byloje ginčijamo turto – namo su priklausiniais, esančių... 18. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartyje... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl jungtinės veiklos sutarties instituto normų taikymo sugyventinių... 22. Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir pirmiau... 23. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam... 24. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis... 25. Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių... 26. Dėl prejudicijos... 27. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos... 28. Siekiant atsakyti į klausimą, ar pirmiau išnagrinėtose civilinėse bylose,... 29. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėtos dvi civilinės bylos,... 30. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išnagrinėtose... 31. Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 32. Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 33. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų,... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 36. Priteisti valstybei iš ieškovės L. M. (duomenys neskelbtini) 97,52 Lt... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...