Byla 2A-1423-611/2012
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

2Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, p

7Teismas nustatė, kad automobilio Ford Transit savininkas 2009-01-09 kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Prašyme nurodytas ir transporto priemonės VW Passat valstybinis numeris ( - ), kas reiškia, jog tokia transporto priemonė naudojama taksi veiklai. Teismas konstatavo, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo būtent 2009-01-09, tačiau pabrėžė, kad tuo metu dar nebuvo žinomas padarytos žalos dydis. Nustačius išmokėtinos žalos dydį, ieškovas 2009-12-08 pavedimu sumokėjo automobilio Ford Transit savininkui 3655,03 Lt sumą. Teismo nuomone, tik išmokos išmokėjimo dieną galima laikyti realiu eismo įvykio metu patirtos žalos dydžio paaiškėjimo momentu. Vadinasi, būtent draudimo išmokos sumokėjimo data yra tas momentas, nuo kurio ieškovui atsirado galimybė įgyvendinti reikalavimo teisę dėl dalies draudimo išmokos atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad draudimo išmokos sumokėjo data yra ieškinio reikalavimo senaties termino skaičiavimo pradžia. Teismas nustatė, kad ieškinys teismui išsiųstas 2010-11-30, todėl konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

8Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su draudiko apskaičiuotos žalos dydžiu, turėjo įrodyti tokio dydžio neatitikimą faktiškai atsiradusiam žalos dydžiui, konkrečiai nurodyti, kokia, jos nuomone, žala buvo padaryta, t.y. leistinais įrodymais nuginčyti ieškovo paskaičiuotos žalos dydį, tačiau to nepadarė. Teismas konstatavo, kad kol toks ieškovo žalos paskaičiavimas nėra nuginčytas teismine tvarka, laikytina, kad jis yra pagrįstas ir teisingas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

111. Teismo nuomonė dėl senaties termino pradžios yra prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ieškinio senatis skaičiuojama nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, o ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo fakto momento.

122. Draudimo įstatymas įpareigojo draudiką 30 dienų laikotarpyje apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas šių reikalavimų nesilaikė, vilkino draudimo išmokos išmokėjimą.

133. Ieškovas apžiūrėjo automobilį tik pagal nuotraukas, nei viena šalis apžiūrint automobilį nedalyvavo. Nežinoma, kodėl automobilis buvo remontuojamas tik po vienuolikos mėnesių, ar iki remonto automobilis nebuvo apgadintas dar kartą. Ieškovas pats nenustatinėjo žalos dydžio, o pasikliovė UAB “Kirtimų autoservisas” pateikta preliminaria sąmata.

144. Nėra nustatyti atsakovės priešingi teisei veiksmai.

15Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

161. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino skaičiavimas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

172. Nepranešimas apie rizikos padidėjimą laikomas neteisėtu neveikimu, lėmusiu ieškovo regreso teisės į atsakovę atsiradimą.

183. Žalos dydis nustatytas ne tik remiantis autoserviso sudaryta sąmata, bet ir sugadinto turto nuotraukomis, techninės apžiūros aktu, nukentėjusiojo prašymu atlyginti žalą.

194. Nutarimas administracinio teisė pažeidimo byloje buvo priimtas praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po įvykio.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.

23Byloje esantys duomenys patvirtina, kad naudojamas taksi veiklai, nors apie tokią draudimo riziką sudarant draudimo sutartį ieškovas nebuvo informuotas, sutarties 1.6 punkto pagrindu pareikalavo draudėjos grąžinti 50 proc. dėl draudiminio įvykio išmokėtos išmokos.

24Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir ieškinio senaties taikymo

25Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuomonė, jog ieškinio senaties terminas prasideda draudimo išmokos išmokėjimo dieną, yra prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Apeliantės teigimu, draudikas apie jam padarytą žalą sužinojo 2009-01-09.

26Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad draudimo išmokos sumokėjimo data yra tas momentas, nuo kurio ieškovui atsirado galimybė įgyvendinti reikalavimo teisę dėl dalies draudimo išmokos atlyginimo. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą ar jos dalį grąžintų apdraustos transporto priemonės valdytojas, nurodytos LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje.

27Pažymėtina, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiajam nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (LR CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiojo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 2 dalies) pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų apdraustos transporto priemonės valdytojas, kuris neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką – t.y. kad apdraustasis automobilis bus naudojamas taksi veiklai. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, iš kurių atsiradusiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 7 d.).

28Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad ieškinio senatis skaičiuojama nuo tos dienos, kai ieškovas sužino apie savo teisės pažeidimą, nes toks apeliantės tvirtinimas prieštarauja įstatymo (LR CK 1.127 str. 4 d.) nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotai praktikai. Apeliantė skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009, kurioje kasacinis teismas pasisakė dėl ieškinio senaties subrogacijos atveju, o nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas kildinamas iš regreso teisės, t.y. apeliantės minimos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl nepagrįstai ji vadovaujasi minėta nutartimi. Tuo tarpu kitoje apeliantės skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2010, kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo kolegijos išvada, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos nukentėjusiajam asmeniui išmokėjimo dienos.

29Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2009-12-08, jai taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinys dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo teisme gautas 2010-12-02, tai ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir nėra teisinio pagrindo ieškinio senačiai taikyti. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmetami.

30Dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo

31Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio apgadinimai neatitinka remonto darbų, nesutinka su UAB „Kirtimų autoservisas“ sąmata, teigia, kad dokumentai dėl žalos dydžio yra prieštaringi. Taigi apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu grąžintinos sumos dydžiu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų dėl tokios sumos dydžio netinkamo paskaičiavimo, nepateikė alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteista suma. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis buvo nustatytas įvertinus tiek UAB „Kirtimų autoservisas“ sąmatą, tiek apgadinto automobilio fotonuotraukomis, techninės apžiūros aktu bei nukentėjusiojo prašymu atlyginti žalą. Draudikas, nustatydamas padarytos žalos dydį ir vadovaudamasis UAB „Kirtimų autoservisas“ sąmata, nepažeidė LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės), kurių 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

32Pažymėtina, kad atsakovė, vadovaujantis Taisyklių 35 punkto nuostatomis, turėjo teisę kreiptis į draudiką raštu ir dalyvauti administruojant žalą bei sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, tačiau tokia jai suteikta teise nepasinaudojo.

33Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad civiliniame procese dominuojant rungimosi principui, apeliantas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi apeliantė neįrodė aplinkybių, kurios nuneigtų apskaičiuotą žalą, padarytą eismo įvykio metu, jos argumentai dėl žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

34Dėl atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio

35Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nėra nustatyti atsakovės priešingi teisei veiksmai bei priežastinis ryšys su žala; už žalą yra atsakingas vairuotojas, o ne atsakovė.

36Byloje nustatyta, kad atsakovė, sudarydama

37Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad automobilio Ford Transit savininkas 2009-01-09 kreipėsi... 8. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su draudiko apskaičiuotos žalos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m.... 11. 1. Teismo nuomonė dėl senaties termino pradžios yra prieštaraujanti... 12. 2. Draudimo įstatymas įpareigojo draudiką 30 dienų laikotarpyje... 13. 3. Ieškovas apžiūrėjo automobilį tik pagal nuotraukas, nei viena šalis... 14. 4. Nėra nustatyti atsakovės priešingi teisei veiksmai.... 15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti.... 16. 1. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties... 17. 2. Nepranešimas apie rizikos padidėjimą laikomas neteisėtu neveikimu,... 18. 3. Žalos dydis nustatytas ne tik remiantis autoserviso sudaryta sąmata, bet... 19. 4. Nutarimas administracinio teisė pažeidimo byloje buvo priimtas praėjus... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad naudojamas taksi veiklai, nors apie... 24. Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir ieškinio senaties... 25. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.... 27. Pažymėtina, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiajam... 28. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių... 29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 30. Dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo... 31. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio apgadinimai neatitinka... 32. Pažymėtina, kad atsakovė, vadovaujantis Taisyklių 35 punkto nuostatomis,... 33. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad civiliniame procese dominuojant... 34. Dėl atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio... 35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nėra nustatyti... 36. Byloje nustatyta, kad atsakovė, sudarydama... 37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti...