Byla e2A-1607-264/2017
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turto išlaikymo išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Swedish Transport Technics“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-410-199/2017 pagal ieškovės UAB „Terama“ ieškinį atsakovei Swedish Transport Technics“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turto išlaikymo išlaidų priteisimo.

3Teisėja

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškinyje prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), patalpas įpareigojant atsakovę savo sąskaita ir lėšomis per 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo pirmojo po teismo sprendimo įsiteisėjimo šildymo sezono pabaigos, įsirengti atskirus šilumos įrenginius; priteisti ieškovei UAB „Terama“ iš atsakovės UAB „Swedish transport technics“, 1 071,93 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2017-01-30 ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalies dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsisakymo, taip pat prašė grąžinti žyminį mokestį už šį reikalavimą.
  2. Nurodė, kad apmokėjusi turto išlaikymo išlaidas, ieškovė įgijo teisę reikalauti 51 procento dydžio šių lėšų kompensavimo iš atsakovės. Tačiau atsakovei pateikus sąskaitas apmokėjimui, atsakovė jų iki šiol nėra apmokėjusi. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 071,93 Eur išlaidas pagal atsakovei pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ART Nr. 00131,00149,00172,00179, už laikotarpį nuo 2013m. lapkričio mėn. iki 2016-06-01, kadangi atsakovė nei karto nėra prisidėjusi prie šilumos punkto išlaikymo.
  3. Atsakovė UAB „Swedich transport technics“ neprieštaravo, kad ieškovė atsisakytų ieškinio dalies dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Su likusia ieškinio dalimi sutiko iš dalies. Atsakovė sutiko atlyginti tik realiai patirtų, pagrįstų ir būtinų pastato šildymo sistemos vamzdyno išlaidų dalį – 617, 04 Eur be PVM, nes tik ši šildymo ir karšto vandens sistemų dalis 2013-2016 m. laikotarpiu atsakovei priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Terama“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir civilinę bylą Nr. e2-410-199/2017 šioje dalyje nutraukė.
  2. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei UAB „Terama“, iš atsakovės UAB „Swedish Transport Technics“ – 1071,93 Eur skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur už teisinę pagalbą.
  3. Priteisė iš ieškovės UAB „Terama“ atsakovės UAB „Swedish Transport Technics“ naudai – 688,68 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.
  4. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Terama“ 23,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-03-02 mokėjimo pavedimu Nr. 34406731.
  5. Teismas nustatė, kad atsakovė pripažino, kad nėra niekada mokėjusi už šiluminio punkto priežiūrą, taip pat pripažino savo pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą. Esant ieškovės pateiktiems įrodymams, jog paslaugos tiekėjui ji yra sumokėjusi už šalims priklausančio šiluminio punkto priežiūrą, teismas laikė, kad ieškovė turi teisę į išlaidų kompensavimą, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė ieškovės prašomą sumą, (LR CK 4.76 str.).
  6. Kadangi abi šalys yra PVM mokėtojos, ieškovė iš UAB „Filtrita“ paslaugas įgijo su PVM, todėl ir skolą iš atsakovės teismas priteisė su įskaičiuotu PVM.
  7. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Swedish transport technics“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Terama“ iš atsakovės UAB „Swedish transport technics“ priteista 186,03 Eur dydžio išlaidų atlyginimo (PVM), 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo 2016-03-04 iki visiško sprendimo įvykdymo ir ieškovės 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Terama“ 2016-12-01 patikslintą ieškinį atmesti; priteisti atsakovei UAB „Swedish transport technics“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Terama“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu, nes jei pirkėjas yra įgijęs teisę į PVM atskaitą, pirkėjas sumokėto PVM suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2006). Kadangi tiek pati ieškovė, tiek pirmos instancijos teismas sprendime patvirtino, kad ieškovė yra PVM mokėtoja ir ieškovė pagal UAB „Filtrita“ ir UAB „Celsis“ PVM sąskaitas-faktūras yra įgijusi teisę į PVM atskaitą, ieškovė turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo iš atsakovės, tačiau nepriskaičiuodama PVM (885,90 Eur, o ne 1071,93 Eur).
    2. Teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės elgesio iki bylos nagrinėjimo teisme ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės procesines palūkanas, kaip minimalių nuostolių atlyginimą, nuo 2016-03-04, o ne nuo 2017-02-01, kaip prašė atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tiek iki bylos iškėlimo 2016-03-04, tiek bylos nagrinėjimo metu nuo 2016-03-04 iki 2017-02-01 neteikė įrodymų, kurie pagrindžia prašomas priteisti išlaidas, nors atsakovė jų reikalavo, o teismas 2016-04-01 nutartimi juos įpareigojo pateikti, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pareiškimo metu prašomų priteisti išlaidų dalis dar nebuvo išvis susidariusi ar nebuvo patirta, pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2016-03-04 bylos iškėlimo turi būti panaikinta CK 6.249 str., 6.253 str. 5 d. nuostatos pagrindu, nes nuostolių nebuvo, nes ieškovė nebuvo patyrusi išlaidų, arba jei nuostoliai ir buvo, tai nuostolius išreikštus procesinėmis palūkanomis sąlygojo pačios ieškovės elgesys, nes ieškovė iki 2017-02-01 neteikė pagrindžiančių įrodymų.
    3. Teismas neįvertino apeliantės argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 300 Eur atlyginimas už teisinę pagalbą, panaikintinas, nes šalių bylinėjimosi išlaidos iki 2017-02-01, kai ieškovė pateikė UAB „Filtrita“ ir UAB „Celsis“ sąskaitas ir jų apmokėjimo įrodymus į bylą, susidarė dėl ieškovės netinkamo ir nesąžiningo procesinio elgesio. Vadovaujantis tuo, visos atsakovės išlaidos, susidariusios iki 2017-02-01, nepaisant bylos procesinės baigties, yra priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.
  1. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

10Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos, susijusios su dalies išlaidų kompensavimu už pastato šilumos punkto išlaikymą, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis ( - ), atitinkamai ieškovei -49/100, atsakovei – 51/100 dalys pastato. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, būdama pastato bendraturte, organizavo šilumos punkto priežiūrą ir remontą (šilumokaičio ir siurblio keitimą) – laikotarpiu nuo 2013-12-10 iki 2016-05-26 pirko priežiūros ir remonto darbus iš UAB „Filtrita“ bei šilumokaitį ir cirkuliacinį siurblį iš UAB „Celsis“ už 2115,19 Eur su PVM ir kad apmokėjo 2115,19 Eur (su PVM) paslaugas bei prekes pardavusioms UAB „Filtrita“ ir UAB „Celsis“ pagal jų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (t. 4 b. l. 31-53).
  1. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1071,93 Eur išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, atlyginimą, į kurią įskaičiavo ir 186,03 Eur dydžio PVM.
  1. Dėl 186,03 Eur dydžio išlaidų atlyginimo (PVM). Atsakovė UAB „Swedish transport technics“ apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ji privalo išlaikyti šilumos punktą atitinkamai jos turimos nuosavybės daliai, taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad nėra niekada mokėjusi nei už šilumos punkto priežiūrą, nei už jo remontą.
  1. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka, kad ji privalo mokėti ieškovės priskaičiuotą 186 Eur PVM. Teigia, kad ieškovė kaip PVM mokėtoja yra įgijusi teisę pasinaudoti PVM atskaita, dėl išlaidų, kurias patyrė apmokėdama UAB „Filtrita“ ir UAB „Celsis“ sąskaitas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais atsakovės argumentais nesutinka. Atsakovei nepateikus naujų įrodymų bei esant oficialiam VMI išaiškinimui (2017-03-21 raštas Nr. (32.39-PVM)RM-8075), spręstina, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste ieškovė yra PVM mokėtoja (PVMĮ 79 str.), privalo mokėti PVM valstybei ir nesant įrodymų, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove pagal jai ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ART Nr. 00131, 00149, 00172 ir 00179 pagrįstai nustatė, kad atsakovė ieškovei skolinga 1071,93 Eur sumą, įskaitant ir 186,03 Eur PVM.
  1. Dėl 6 procentų dydžio palūkanų skaičiavimo pradžios. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas skaičiuoja palūkanas nuo 2016-03-04, o ne nuo 2017-02-01, kaip prašė atsakovė. Apeliantė teigia, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuo 2016-03-04 iki 2017-02-01 neteikė įrodymų, kurie pagrindžia prašomas priteisti išlaidas, nors atsakovė jų reikalavo.
  2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimą dėl 1071, 93 Eur išlaidų, susijusių su šilumos punkto remontu ir priežiūra, kompensavimo, ieškovė grindė jos išrašytomis 2014-05-26, 2015-01-26, 2016-01-13 ir 2016-03-01 PVM sąskaitomis-faktūromis ART Nr. 00131, 00149, 00172 ir 00179 (t. 1 b. l. 30-34), kuriose buvo aiškiai įvardintas laikotarpis bei suteiktų paslaugų apimtis, kaina, mokėtina suma.
  3. Nors atsakovės 2014-03-28, 2015-08-05, 2015-09-02, 2016-02-15 raštai patvirtina (t. 1 b.l. 76-82), kad atsakovė sutiko atlyginti išlaidas, tačiau jų neapmokėjo, prašė pateikti UAB „Filtrita“ ir UAB „Celsis“ sąskaitas ir jų apmokėjimo įrodymus, kurie pagrįstų išlaidų faktą, dydį, realumą ir atsakovės dalį (51/100 visų išlaidų).
  4. Iš ieškovės 2017-02-01 pateiktų UAB „Filtrita“ ir UAB „Celsis“ sąskaitų ir jų apmokėjimo matyti, kad UAB „Filtrita“ PVM sąskaitas-faktūras FI16 Nr. 0000075, 0000112, 0000200 išrašė po ieškinio teismui pateikimo - 2016-03-01, 2016-03-25 ir 2016-05-26 (t. 4 b. l. 36-37, 39).
  5. Iš ieškovės 2016-10-10 pavedimo UAB „Filtrita“ išrašo ir ieškovė atstovės sudarytos lentelės (t. 4 b.l. 33, 54-57) nustatytina, kad ieškovė pagal UAB „Filtrita“ 2015-03-26, 2015-04-30, 2015-10-30, 2015-11-30, 2015-12-15 PVM sąskaitas-faktūras 0000096, 0000143, 0000359, 0000405, 0000459 bei 2016-03-01 PVM sąskaitas-faktūras FI16 Nr. 0000075 apmokėjo tik 2016-10-10, bendra apmokėta suma – 513 Eur, todėl konstatuotina, jog ieškovės reikalavimo teisė tik į 256 Eur išlaidų kompensavimą (51/100) atsirado nuo 2016-10-10. Tačiau įvertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pagal savo pobūdį bei mokesčių dydį – po 64, 13 Eur mokestis už šilumos punkto, centrinio šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, skaičiuojamas kas mėnesį ir ieškovės apmokėtas tik 2016-10-10 bendra apmokėta suma – 513 Eur pripažintinos kaip neišvengiamos išlaidos, kurių atsakovė nei po jos nurodytos datos-2017-02-01, nei po skundžiamo teismo sprendimo nėra sumokėjusi. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pasirinkta priteistinų palūkanų skaičiavimo pradžia nuo ieškinio pateikimo dienos – 2016-03-04, pagrįstai siejama su civilinės bylos Nr. e2-410-199/2017 iškėlimo teisme data.
  6. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nesutinka su ieškovei iš atsakovės priteistomis 300 Eur bylinėjimosi išlaidomis už teisinę pagalbą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės, nes atsakovė neįvykdė pareigos atlyginti išlaidas iki bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-03-04 tik dėl vienos priežasties – nors atsakovė 2014-03-28, 2015-08-05, 2015-09-02, 2016-02-15 raštais ir žodžiu ieškovės prašė pateikti išlaidų faktą, dydį, realumą ir apskaičiuotą atsakovės dalį (51/100) patvirtinančius įrodymus, ieškovė tokių įrodymų nepateikė, todėl yra pagrindas taikyti CPK 93 str. 4 d.
  7. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisinę pagalbą ji patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šių išlaidų detalizavimą (2 tomas, b.l. 69-72). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ieškinys teismo sprendimu patenkintas tik dėl kompensacijos priteisimo, nuo likusios ieškinio dalies ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė, sprendė, kad patenkinta tik pusė ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė pusė jos patirtų išlaidų už teisinę pagalbą, t.y. 300 Eur.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą (nutartį), sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepakankami ieškovės procesinį elgesį pripažinti netinkamu ir teikiančiu pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių apeliantės nurodytu CPK 93 str. 4 d. nuostatų pagrindu. Todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paliktina nepakeista.
  10. Kiti apeliantės argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 6).
  11. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės UAB „Swedish Transport Technics“ apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos – 187, 87 Eur apeliantei iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

12Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai