Byla e2S-1228-254/2015
Dėl notarinių veiksmų atlikimo, suinteresuotas asmuo notaras A. G

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-65-670/2015 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl notarinių veiksmų atlikimo, suinteresuotas asmuo notaras A. G., ir

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Jurbarko notaro A. G. veiksmus, kuriais 2014-10-20 pareikalauta pateikti papildomą informaciją, susijusią su pareiškėjui priklausančio turto, esančio ( - ), areštu ir kuriais atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – tvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius dėl žemės sklypų, esančių ( - ) neteisėtais bei panaikinti 2014-10-30 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 83. Pareiškėjo teigimu, notaras A. G. nepagrįstai atsisakė atlikti notarinius veiksmus ir pareikalavo pateikti papildomus duomenis apie kitam atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, be to, atkalbėjo pirkėją sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas sprendė, kad prašymas panaikinti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą neteko prasmės, nes dalis turto jau yra parduota, t.y., 1,01 ha žemės sklypas, kurį norėjo pirkti R. K. 2015-02-10 parduotas I. K.-V., o kitą žemės sklypą pirkėjas R. K. atsisakė pirkti. Teismo teigimu, šalys gali kreiptis į notarą dėl sutarties sudarymo pasikeitus šalims ir teismas negali įpareigoti notaro sudaryti sutartį. Be to, viena šalis negali versti sudaryti sandorį, jei kita šalis nepageidauja, todėl notaras kiekvienu konkrečiu atveju vertina iš naujo visas sandorio sudarymo aplinkybes.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

81. Apelianto teigimu, teismas grubiai pažeidė procesines teisės normas, nes šioje byloje priėmė dvi skirtingas nutartis, kuriomis išsprendė bylą iš esmės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo savo iniciatyva pasinaikinti 2014-12-04 nutarties, nes ja buvo išspręstas šalių ginčas iš esmės, todėl minėtai nutarčiai turėjo būti taikomos CPK XVI1 skirsnio nuostatos, reglamentuojančios apeliacinius skundus.

92. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, nes teismas skundo argumentų neišnagrinėjo. Pažymi, kad byloje liko neišnagrinėtas skundo dalykas bei neatsakyta į esminius skundo klausimus, ar notaras A. G., atsisakydamas tvirtinti sandorį dėl to, kad vienas iš pareiškėjui priklausančių turto objektų, kuris nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, buvo areštuotas, atliko neteisėtus veiksmus. Akcentuoja, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas įpareigoti notarą sudaryti sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad notaras negali įpareigoti sudaryti sutartį. Apelianto įsitikinimu, teismas be teisinės argumentacijos nurodė, kad negali nustatyti, ar notaras atliko neteisėtus veiksmus, nes tai kitos bylos įrodinėjimo dalykas. Pasak apelianto, akivaizdu, kad teismas neskiria ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamų bylų t.y., bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nuo bylos dėl notaro veiksmų. Šios bylos nagrinėjimo dalyku buvo neteisėti notaro veiksmai, todėl, apelianto vertinimu, teismas privalėjo skundą išnagrinėti nepriklausomai nuo to, kad vėliau šis nekilnojamojo turto objektas buvo perleistas kitam pirkėjui.

103. Pasak apelianto, notaras 2014-10-20 atsisakydamas tvirtinti sandorį ir pareikalaudamas papildomos informacijos, nepagrįstai atidėjo notarinio veiksmo atlikimą, o teismas šio argumento nenagrinėjo. Teigiama, kad notaro reikalavimas pateikti kreditoriaus sutikimą arba teismo, areštavusio pareiškėjo turtą, leidimą, yra akivaizdžiai neteisėtas, nes buvo areštuotas ne pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esantis nekilnojamojo turto objektas. Ta aplinkybė, kad teismas areštavo konkretų turto objektą, nenurodydamas arešto masto, pasak apelianto, rodė, jog areštuojamas konkretus turtas, kuriuo buvo būtina apsaugoti kreditoriaus J. T. interesus, todėl, apelianto teigimu, notaro paaiškinimai, kad jis siekė apsaugoti šio kreditoriaus interesus, yra nepagrįsti. Be to, teismas neįvertino byloje esančių raštų iš Lietuvos notarų rūmų, kad dėl šio veiksmo notaro atžvilgiu pradėta neeilinė atestacija. Pasak apelianto, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nebuvo jokių kliūčių tvirtinti pirkimo - pardavimo sandorius, kadangi dėl žemės sklypų nebuvo teisminių ginčų, į šiuos sklypus nuosavybės teisės nebuvo ir nėra apribotos, turtas nebuvo ir nėra areštuotas, ar kitaip suvaržytas, nekilnojamojo turto registre nebuvo jokių žymų, juridinių faktų, leidžiančių notarui suabejoti dėl tvirtinamo sandorio teisėtumo.

114. Teigiama, kad liudytojo R. K. parodymus teismas nutartyje citavo tendencingai, neatskleisdamas jų esmės. Pažymi, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias iš esmės patvirtino liudytojas R. K., kad notaras, pareiškėjo akivaizdoje atkalbinėjo pirkėją pirkti aukščiau nurodytą turtą motyvuodamas tuo, kad pirkėjas rizikuoja, jog jam ateityje bus problemų dėl įgyjamos nuosavybės ir būtent dėl notaro įkalbinėjimo pirkėjas atsisakė pirkti nurodytą turtą, nors pas notarą atvyko turėdamas visus dokumentus ir norėjo sudaryti sandorius. Aplinkybę, kad R. K. norėjo pirkti sklypus, pasak apelianto, patvirtina ir tai, kad jo dukra I. K. – V. 2015-02-10 įsigijo sklypą, kuris buvo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Taip pat teismas neįvertino pareiškėjo paaiškinimų, kad notaras atsisakė persiųsti dokumentus, kuriuos jis buvo gavęs sandorio patvirtinimui kitam notarui, kuris sutiko tokį sandorį sudaryti. Akcentuojama, kad apeliantas turėjo kitą pirkėją šio sandorio sudarymui ir notarui tereikėjo pakeisti to pirkėjo duomenis, tačiau notaras nurodė, kad ir tokiu atveju nebūtų tvirtinęs sandorio, nes nebuvo pateikta jo prašoma informacija, t.y. teismo leidimas, arba kreditoriaus sutikimas.

12Suinteresuotas asmuo notaras A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, panaikino 2015-12-04 nutartį, nes ši nutartis nebuvo priimta CPK 293 straipsnyje numatytu atveju. Be to, teismas šios kategorijos bylose turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Notaro teigimu, prieš tvirtindamas sandorį jis turi nustatyti visas faktines sandorio aplinkybes, todėl šiuo atveju, jis nepasiduodamas apelianto spaudimui, buvo atidus, rūpestingas, vykdė savo kaip notaro pareigas ir siekė išsiaiškinti visas sandorio sudarymo aplinkybes ir sąlygas. Notaras nesutinka su skundo argumentu, kad teismas neišnagrinėjo skundo argumentų, nes, pasak notaro, šiuo atveju teismas apsaugojo viešą interesą, nustatė pareiškėjo skundo dalyko prieštaravimą įstatymams ir notaro atidumą, prašant pateikti papildomus dokumentus. Pažymi, kad jo prašymas, kai jis sužinojo apie areštą pagal pareiškėjo asmens kodą, pareiškėjui buvo susietas su apsauga trečiųjų asmenų interesų, įstatymo įtvirtinto Actio Pauliana teisės principu (CK 6.66 str.), tačiau pareiškėjas nenorėjo bendradarbiauti su notaru, kad būtų išsiaiškinta ir surinkta visą reikalinga informacija pageidaujam notariniam veiksmui atlikti. Atkreipiamas dėmesys, kad atskirajame skunde nieko nepasisakoma, kad pirkėjas R. K. atsisakė pirkti turtą. Be to, R. K. teisme liudijo, kad nežinojo įsigyjamo sklypo būklės, nebuvo jo matęs, juo nesinaudojo ir nebuvo deklaravęs, o vėliau sužinojo, kad sklypas buvo apleistas, netinkamas naudoti pagal žemės ūkio paskirtį.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15Byloje nustatyta, kad apeliantas CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų teisėtumo, t.y., pareiškėjas 2014-11-11 kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą (patvirtinti žemės sklypų – pirkimo pardavimo sandorius) neteisėtu ir jį panaikinti. 2015-02-02 pateikė pareiškimą dėl skundo dalyko pakeitimo papildomai prašydamas pripažinti notaro veiksmus, kuriais jis pareikalavo papildomos informacijos neteisėtais (b. l. 79).

16Dėl 2014-12-04 nutarties panaikinimo

17CPK XXXI nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio ar notarinių veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 513 straipsnio 2 dalis). CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuota, kad teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo dienos pats pasinaikina skundžiamą nutartį.

18Byloje nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014-12-04 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino notaro 2014-10-30 atsisakymą Nr. 83 atlikti notarinį veiksmą. Teismas, gavęs pareiškėjo ir notaro atskiruosius skundus, 2014-12-11 nutartimi panaikino 2014-12-04 nutartį ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas gavęs atskiruosius skundus dėl 2014-12-04 nutarties negalėjo pats jos panaikinti, nes byla buvo išspręsta iš esmės.

19Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad apelianto argumentai nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų išsprendęs nutartimi (CPK 511 straipsnis, 513 straipsnis) ir sutikdamas su šalių atskiraisiais skundais, turėjo teisinį pagrindą (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas) panaikinti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas dėl 2014-12-04 nutarties taip pat padavė atskirąjį, o ne apeliacinį skundą.

20Dėl notarinio veiksmo atidėjimo

21Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2014-10-20 kreipėsi į notarą dėl žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių patvirtinimo. Notaras neneigia, kad pareikalavo pateikti papildomą informaciją, o po dešimt dienų (2014-10-30) atsisakė atlikti notarinį veiksmą, motyvuodamas tuo, jog prašoma informacija nebuvo pateikta. Kaip minėta, apeliantas prašė notaro veiksmus, kuriais jis pareikalavo papildomos informacijos, pripažinti neteisėtais, kas iš esmės buvo pagrindas atidėti notarinių veiksmų atlikimą.

22Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsnį notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga papildoma informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių dienų. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išvardinti notaro atliekami notariniai veiksmai. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos pavedimu Notarų rūmai ( Notariato įstatymo 42 straipsnis). Nors Notariato įstatyme notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis, tačiau jokiame teisės akte nėra numatyti, kad notarinio veiksmo atidėjimas yra skundžiamas CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi notarinio veiksmo atidėjimas nėra įstatymo numatytas notarinis veiksmas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl jo skųsti teisinio pagrindo nėra ir toks skundas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-750-232/2013). Šiuo atveju apeliantas skunde neformulavo reikalavimo dėl notarinio veiksmo atidėjimo, o šia aplinkybe įrodinėjo notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus nepagrįstumą, todėl laikytina, kad notaro veiksmų, kuriais jis pareikalavo papildomos informacijos, pripažinimas neteisėtais, nesukels savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui, kadangi byloje esminis klausimas yra atsisakymo atlikti notarinius veiksmus teisėtumas.

23Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą

24Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Ši nuostata taikytina ir sudarant pirkimo pardavimo sandorius.

25Notaras 2014-10-30 atsisakyme patvirtinti žemės sklypų – pirkimo pardavimo sandorius nurodė, kad 2014-10-20 patikrinus duomenis Turto arešto aktų registre, nustatyta, jog registre yra įregistruotų areštų aktų, kuriais apribotos pareiškėjo kaip fizinio asmens nuosavybės teisės į turtą, todėl jis pareikalavo papildomos informacijos, susijusios su turto areštu, nes turto arešto aktų registro išraše nebuvo duomenų, turinčių esminės reikšmės šio notarinio veiksmo atlikimui, bet pareiškėjas informacijos nepateikė.

26Iš bylos duomenų nustatyta, kad notaras spręsdamas ginčo sandorių tvirtinimo klausimą, vertino 2014-10-20 Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro duomenis: išrašo trumpojoje žinutėje nurodyta, kad registre yra įregistruotų turto arešto aktų, kuriais apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės į turtą (b. l. 28), išraše su išsamiai informacija nurodyta, kad pareiškėjo turtui, esančiam ( - ), taikytas areštas (b. l. 31-32). Iš minėto turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-09-25 nutartimi, civilinėje byloje A. K. turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto mastas nenurodytas (1.5.3. punktas). Atsižvelgiant į tai, jog notaras neturėjo duomenų apie minėtą civilinę bylą, nežinojo, kokio pobūdžio ir apimties reikalavimai reiškiami A. K., todėl siekiant užtikrinti abiejų sandorių šalių interesų pusiausvyrą pareikalavo pateikti papildomus įrodymus apie teisminį ginčą, siekiant nustatyti jo galimą įtaką pirkėjui (CK 6.66 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta, apelianto argumentus, jog notaras reikalavo pateikti kreditoriaus arba teismo, areštavusio turtą, leidimą, kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis), kadangi byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, o notaras to nepatvirtino.

27Teismas nurodydamas, kad žemės sklypas parduotas, neturėjo pagrindo plačiau pasisakyti dėl teisminių ginčų galimos įtakos pirkėjui R. K.. O teismo motyvai dėl įrodinėjimo dalyko kitoje byloje yra teisingi tuo aspektu, kad pripažinus notaro veiksmus neteisėtais, šis prejudicinis faktas būtų pagrindas atleisti pareiškėją nuo aplinkybių įrodinėjimo kitoje galimoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojas R. K. parodymus. Nustatyta, kad R. K. apklaustas 2015-02-02 teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvykus pas notarą sudaryti sandorius, notaras jam pateikė žemės sklypų planus ir tik tuomet pirkėjas suprato, kurioje vietoje yra žemės sklypai. Nurodė, kad su A. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo kalbėjo tik telefonu (garso įrašo 10:15 min). Taip pat liudytojas nurodė, kad net jeigu nebūtų sužinojęs apie pareiškėjo turtui taikomą areštą, sandorių vis tiek nebūtų sudaręs (garso įrašo 17:24 min). Be to, pats liudytojas patvirtino, kad notaras spaudimo atsisakyti sandorio nedarė (garso įrašo 12:48 min). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad notaras įkalbėjo pirkėją atsisakyti sudaryti sandorius. Apelianto argumentai, kad notaras galimai nepersiuntė dokumentų kitam notarui, ar jo atžvilgiu pradėta neeilinė atestacija yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

29Atmetamas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų ir turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Pažymima, kad teismo, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teismo, pareigą pagrįsti priimtą spendimą apeliantė neturėtų suprasti kaip reikalavimą detaliai atsakyti į kiekvieną jos argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Sutiktina, kad skundžiamos nutarties motyvai nėra išsamūs, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, todėl nepakankamas motyvų buvimas nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuomet šis pažeidimas gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kiti atskirojo skundo motyvai skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

30Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,... 2. I . Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Jurbarko... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti... 8. 1. Apelianto teigimu, teismas grubiai pažeidė procesines teisės normas, nes... 9. 2. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina... 10. 3. Pasak apelianto, notaras 2014-10-20 atsisakydamas tvirtinti sandorį ir... 11. 4. Teigiama, kad liudytojo R. K. parodymus teismas nutartyje citavo... 12. Suinteresuotas asmuo notaras A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo... 15. Byloje nustatyta, kad apeliantas CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi... 16. Dėl 2014-12-04 nutarties panaikinimo... 17. CPK XXXI nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas... 18. Byloje nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014-12-04 nutartimi... 19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį... 20. Dėl notarinio veiksmo atidėjimo... 21. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2014-10-20 kreipėsi į notarą... 22. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsnį notariniai... 23. Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ... 24. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo... 25. Notaras 2014-10-30 atsisakyme patvirtinti žemės sklypų – pirkimo pardavimo... 26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad notaras spręsdamas ginčo sandorių... 27. Teismas nurodydamas, kad žemės sklypas parduotas, neturėjo pagrindo plačiau... 28. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojas... 29. Atmetamas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis yra be... 30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra... 31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK... 32. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti...