Byla 3K-3-31/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilpra“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilpra“ prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vindeva“ (uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio birštva“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilpra“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio birštva“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Edija“, dėl sutarties panaikinimo, skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje sprendžiami civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui klausimai.

6Ieškovas UAB „Vindeva“ (UAB ,,Pajūrio birštva“ teisių perėmėjas) pareikštu ieškiniu prašė panaikinti UAB ,,Pajūrio birštva“, atsakovo UAB „Vilpra“ ir trečiojo asmens UAB ,,Edija” 2009 m. balandžio 15 d. Trišalę sutartį Nr. 09/04/15 ir priteisti iš atsakovo 227 954,94 Lt skolos, 7177,94 Lt netesybų ir procesines palūkanas.

7Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 28 515 Lt skolos už atliktus darbus, 1026 Lt delspinigių, iš viso – 29 541 Lt; 15,21 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; kitas ieškinio dalis atmetė.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 10 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš atsakovo 227 984,94 Lt už atliktus darbus ir 7177,94 Lt delspinigių, iš viso – 235 162,88 Lt; 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo (2009 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino 2009 m. balandžio 15 d. Trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/04/15 nutraukta nuo 2009 m. rugsėjo 12 d.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

10UAB „Vilpra“ Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Jis nurodė, kad jo pateiktas naujas įrodymas – 2009 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktas – patvirtina naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad BUAB „Pajūrio birštva“ ir BUAB „Edija“ 2009 m. balandžio 15 d. Trišalę sutartį laikė skolos perkėlimo sutartimi, dėl kurios UAB „Vilpra“ prievolė atsiskaityti pasibaigė, nors apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai konstatavo, kad BUAB „Pajūrio birštva“ ir BUAB „Edija“ ginčo sutartį vertino kaip susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos nustatymo. Pagal 2009 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktą BUAB „Edija“ buvo skolinga BUAB „Pajūrio birštva“ 338 338 Lt sumą, į kurią buvo įtraukta ir 185 000 Lt pagal Trišalę sutartį. Tai įrodo įvykusios novacijos pagal Trišalę sutartį pripažinimą, kurios pagrindu BUAB „Edija“, o ne UAB „Vilpra“ turėjo sumokėti 185 000 Lt skolą BUAB „Pajūrio birštva“. Kita naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurią pareiškėjas įrodinėjo pateikdamas naujus įrodymus, – UAB „Pajūrio birštva“ 2009 m. liepos 29 d. 10 260 Lt PVM sąskaitą faktūrą PAB Nr. 302, išrašytą UAB „Edija“, ir pažymą apie 2009 m. liepos mėnesį atliktus darbus – tai aplinkybė, kad BUAB „Pajūrio birštva“ objekte ( - ), faktiškai atliko mažesnės apimties statybos darbus, nei suma, kuri ieškovui priteista iš UAB „Vilpra“ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Jis nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog iki 2009 m. kovo 31 d. BUAB „Pajūrio birštva“ atliko ne visus darbus (atliktų darbų apimtis buvo mažesnė) ir šiuos atliko 2009 m. liepos mėnesį, tačiau apmokėti už juos pareikalavo ir prisiteisė iš UAB „Vilpra“, nors tokį apmokėjimą jau buvo gavusi iš BUAB „Edija“. Tai įrodo, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo 1963 Lt. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad apie šiuos dokumentus jam tapo žinoma, kai, siekdamas gauti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2470/2012 reikalingus įrodymus, UAB „Vilpra“ 2012 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į BUAB „Edija“ bankroto administratorių prašydamas pateikti BUAB „Pajūrio birštva“ BUAB „Edija“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir (ar) kitus su jomis susijusius dokumentus 2008–2009 metų laikotarpiu. PVM sąskaitą faktūrą 2009 m. liepos 29 d. PAB Nr. 302 ir pažymą apie 2009 m. liepos mėnesį atliktus darbus administratorius pareiškėjui pateikė 2012 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 17 d. pakartotinai kreipėsi į BUAB „Edija“ bankroto administratorių, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar BUAB „Edija“ 2008 ir 2009 metų laikotarpiu atliko mokėjimus BUAB „Pajūrio birštva“, ar BUAB „Edija“ buvo skolinga BUAB „Pajūrio birštva“ iki bankroto bylos BUAB „Edija“ iškėlimo. BUAB „Edija“ bankroto administratorius 2012 m. gruodžio 20 d. nurodė, kad UAB „Edija“ įsiskolino UAB „Pajūrio birštva“ 338 338 Lt ir pateikė tai patvirtinantį Saldo (skirtumas tarp debeto ir kredito) prieš atsiskaitymų suderinimą pagal sąskaitos išrašus.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Vilpra“ prašymą atnaujinti procesą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomų aplinkybių visetas negali būti proceso byloje atnaujinimo pagrindas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės kvestionuoja aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad ne sąskaitos faktūros turi esminę reikšmę, o jų pagrindu sudarytas trišalis susitarimas, kurio vertinimą pateikė aukštesnės instancijos teismai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos sąskaitos faktūros nekeičia Trišalės sutarties kvalifikavimo kaip sutarties dėl atsiskaitymo tvarkos ir dėl to nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl UAB „Vilpra“ prievolių pagal Trišalę sutartį pasibaigimo.

13Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo su prašymu atnaujinti procesą pateiktus naujus įrodymus, pripažino, kad jie neturi ryšio su jo įrodinėjama aplinkybe, t. y. jie nepatvirtina aplinkybės, jog BUAB „Pajūrio birštva“ ir BUAB „Edija“ 2009 m. balandžio 15 d. Trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/04/15 pripažino sutartimi dėl skolos perkėlimo (novacijos). Aplinkybė dėl galimo 185 000 Lt skolos pagal 2009 m. balandžio 15 d. Trišalę atsiskaitymo sutartį įtraukimo į 2009 m. birželio 30 d. skolų suderinimo akte nurodytą 338 338 Lt UAB „Edija“ įsiskolinimo kreditoriui UAB „Pajūrio birštva“ sumą, teismo vertinimu, patvirtina UAB „Edija“ prievolės šiam kreditoriui dėl 185 000 Lt skolos sumokėjimo pagal Trišalę atsiskaitymo sutartį pripažinimą, tačiau nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl Trišalės atsiskaitymo sutarties rūšies ar to, kaip sudarytą ginčo sutartį vertino prievolės šalys. Teismas pažymėjo, kad UAB „Edija“ prievolė dėl 185 000 Lt skolos sumokėjimo kreditoriui UAB „Pajūrio birštva“ atsirado 2009 m. balandžio 15 d. po Trišalės atsiskaitymo sutarties sudarymo, nepriklausomai nuo ginčo sutarties kvalifikavimo skolos perkėlimo sutartimi ar sutartimi dėl atsiskaitymo tvarkos nustatymo, ir turėjo būti vykdoma. Šis kvalifikavimas turėjo teisinę reikšmę, sprendžiant dėl Trišalės atsiskaitymo sutarties nutraukimo įtakos tolimesniam UAB „Edija“ prievolių vykdymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties dėl atsiskaitymo tvarkos nustatymo nutraukimas būtų lėmęs UAB „Edija“ prievolės pasibaigimą ir UAB „Vilpra“, kaip pradinio skolininko, pareigą įvykdyti šią prievolę kreditoriui UAB „Pajūrio birštva“. Sutarties dėl skolos perkėlimo nutraukimas nebūtų turėjęs jokios įtakos pradinio skolininko UAB „Vilpra“ tolimesniam kitam asmeniui perkeltų prievolių vykdymui, nes šios pradinio skolininko prievolės būtų pasibaigusios sudarius skolos perkėlimo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad nei UAB „Edija“ prievolės kreditoriui UAB „Pajūrio birštva“ pripažinimo, nei jos vykdymo faktas 2009 m. balandžio 15 d. Trišalės atsiskaitymo sutarties galiojimo laikotarpiu neturi jokios teisinės reikšmės ginčo sutarties kvalifikavimui ir neįrodo, kad UAB „Edija“ ir UAB „Pajūrio birštva“ Trišalę atsiskaitymo sutartį laikė skolos perkėlimo sutartimi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti 227 954,94 Lt skolą neapėmė reikalavimo priteisti visą sutartinę papildomų darbų I-IV ir V aukštuose kainą, tačiau apėmė reikalavimą apmokėti už faktiškai nuo metų pradžios iki 2009 m. kovo 31 d. atliktus papildomus darbus I–IV ir V aukštuose, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog galutiniu šioje byloje priimtu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės iš atsakovo UAB „Vilpra“ ieškovo naudai priteista suma apima apmokėjimą už 2009 m. kovo 31 d. nebaigtus papildomus darbus I-IV ir V aukštuose, kurie buvo atlikti 2009 m. liepos mėnesį. Teismas pažymėjo, kad nei apmokėjimo už 2009 m. kovo 31 d. nebaigtus darbus priteisimas, nei apmokėjimo už 2009 m. liepos mėnesį atliktus darbus priteisimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė – kad BUAB „Pajūrio birštva“ objekte (duomenys nesklebtini), faktiškai atliko mažesnės apimties statybos darbus nei suma, kuri ieškovui yra priteista iš UAB „Vilpra“ įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ir šį skirtumą sudaro 1963 Lt suma, kurios priteisimas iš atsakovo, jo teigimu, lėmė ieškovo nepagrįstą praturtėjimą – yra nesusijusi su įrodinėjimo dalyku byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, todėl negali būti kvalifikuojama kaip nauja aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Vilpra“ prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų nutartis ir priimti naują procesinį sprendimą – atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-776-479/2010, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012 pagal ieškovo UAB „Vindeva“ (BUAB „Pajūrio birštva“) ieškinį atsakovui UAB „Vilpra“ dėl 235 162,88 Lt priteisimo; atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus pakartotinai, pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl Trišalės atsiskaitymo sutarties Nr. 09/04-15 nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ir 186 963 Lt (185 000 Lt + 1963 Lt) skolos bei atitinkamos dalies delspinigių priteisimo – dėl šios dalies UAB „Vindeva“ ieškinį atmesti; kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą be motyvų (sutrumpintų motyvų) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, įrodančių, kad BUAB „Pajūrio birštva“ faktiškai atliko mažesnės apimties darbus negu jai priteista suma (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir bylos nagrinėjimo ribų apeliaciniame procese (CPK 320 straipsnis), nes pasisakė dėl argumentų, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiais klausimais suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir taip paneigė UAB „Vilpra“ teisę į apeliaciją bei pažeidė teisę į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-206/2009).

172. Teismas, vertindamas naujai pateiktą įrodymą, t. y. 2009 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktą, kuris patvirtina, kad BUAB „Pajūrio birštva“ ir BUAB „Edija“ Trišalę sutartį laikė skolos perkėlimo sutartimi, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir išplėtotas kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-151/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stafis“ v. UAB „Saurida“, bylos Nr. 3K-3-132/2011; kt.). Šis skolų suderinimo aktas atskleidžia šalių valią, išreiškiančią jų prisiimtus įsipareigojimus pagal Trišalę sutartį, t. y. BUAB „Edija“ įsipareigojimą už UAB „Vilpra“ sumokėti 185 000 Lt BUAB „Pajūrio birštva“. Pažymėtina, kad Trišalę sutartį šalys sudarė vadovaudamosi CK 6.50 straipsniu, kuris numato trečiojo asmens teisę (ne pareigą) visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę. Jeigu Trišalė sutartis būtų sutartis dėl atsiskaitymo, BUAB „Edija“ būtų turėjusi tik teisę įvykdyti prievolę už UAB „Vilpra“. Tačiau BUAB „Edija“ pripažinus ir deklaravus savo pareigą įvykdyti prievolę už UAB „Vilpra“, tapo akivaizdu, kad buvo įsipareigota dėl skolos perkėlimo (novacijos), ir BUAB „Edija“ įgijo pareigą (ne teisę) padengti 185 000 Lt įsiskolinimą už UAB „Vilpra“. Naujai pateikti įrodymai ir pačių Trišalės sutarties šalių atsiliepimai patvirtina, kad visos Trišalės sutarties šalys turėjo vienodus ketinimus, sudarydamos Trišalę sutartį, ir vienodai traktavo šią sutartį kaip sutartį dėl skolos perkėlimo ir net buvo pradėjusios ją vykdyti.

183. Teismas, konstatavęs, kad Trišalė sutartis buvo įvykdyta dėl 10 260 Lt, tačiau nesuteikęs šiai aplinkybei teisinės reikšmės ir šiuo pagrindu neatnaujinęs proceso, netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, įtvirtintas CPK 366, 370 straipsniuose ir išplėtotas kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos NR. 3K-3-370/2011; kt.).

194. Teismas, neįvertinęs visų pareiškėjo pateiktų įrodymų, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neteisingai nustatęs bylos, kurią prašoma atnaujinti ir prašymo atnaujinti procesą įrodinėjimo dalykus, iš esmės pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje ir išplėtotas kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

205. Teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį jo turiniui keliamų vieningumo (vientisumo) reikalavimų, įtvirtintų CPK 331 straipsnio 4 dalyje, ir išplėtotų kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje bylos A. M. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-470/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. Ž., bylos NR. 3K-3-108/2011; kt.). Skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis nepagrįsta aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais nutarties motyvuojamojoje dalyje; nutartyje vartojamos sąvokos, būdingos tik skolos perkėlimo sutarčiai, taip pat patvirtintas faktas dėl Trišalės sutarties įvykdymo 10 260 Lt sumoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pats teismas Trišalę sutartį iš esmės vertino kaip sutartį dėl skolos perkėlimo, o ne dėl atsiskaitymo tvarkos.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vindeva“ prašo apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

221. Galiojančiame teisiniame reglamentavime teismams nustatyta bendra pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo sprendimą (nutartį), tačiau nenustatyta pareiga atskirai atsakyti į kiekvieną procesiniame dokumente pateiktą argumentą (CPK 7 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino visas prašymo atnaujinti procesą aplinkybes, pateikė apibendrintą visų argumentų tinkamą ir teisingą įvertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties teisingumą ir pagrįstumą, prašymo atnaujinti procesą argumentus, pagrįstai konstatavo, kad nors nutartyje nepateiktas išsamus įrodymų vertinimas, tačiau padarytos išvados yra pagrįstos ir teisėtos, dėl ko keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

232. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes, analizavo šių aplinkybių įtaką Trišalės sutarties kvalifikavimui ir tai, ar tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės galėtų atskleisti tikrąją sutarties šalių valią, todėl teismai nepažeidė sutarties aiškinimo taisyklių. Be to, kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl netinkamo sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ir aiškinimo, nors ir įvardyti kaip susiję su teisės taikymu, tačiau yra tiesiogiai susiję su faktinių aplinkybių pakartotiniu nagrinėjimu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismai, spręsdami, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti civilinę bylą, neprivalėjo iš naujo aiškinti Trišalę sutartį ir pateikti jos teisinį kvalifikavimą, kurį jau yra atlikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje.

243. Teismai, atsižvelgdami į tikruosius proceso atnaujinimo instituto tikslus bei į pareiškėjo nurodomas nereikšmingas tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes, tinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrįstai išsaugojo civilinėje byloje priimtų procesinių sprendimų teisinę galią, jų stabilumą ir užtikrino teisinio tikrumo principo įgyvendinimą.

254. Teismai, vertindami bylos medžiagos visumą, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniuose skunduose pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniuose skunduose iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir proceso atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.

29Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

30Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ir nenustatęs šios nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte (nutartis yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų), pažeidė 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes privalėjo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ir 320 straipsnį, nes pasisakė dėl argumentų, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2013; kt.)

32Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

33Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalyje 4 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

34Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pagrindo naikinti šią nutartį, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nebuvo, nes nors nutartyje ir nėra nurodytas išsamus visų įrodymų vertinimas, tačiau sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą kasatoriaus nurodytu pagrindu buvo įvertintos visos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, jų visetas, pateiktas apibendrintas kasatoriaus nurodomų argumentų ir pateiktų įrodymų vertinimas, nutartis yra motyvuota nepažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies, 291 straipsnio 1 dalies reikalavimų procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje glaustai nurodyti įrodymus ir motyvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teismas išsprendė proceso atnaujinimo klausimą kasatoriaus nenaudai, nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

35Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pakartotinai tyrė ir vertino kasatoriaus pateiktus įrodymus, šio manymu, pagrindžiančius proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių pagrindo buvimą, išsamiai aptarė kasatoriaus tiek pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirojo skundo argumentus ir tai negali būti vertinama kaip bylos nagrinėjimo ribų apeliaciniame procese peržengimas CPK 320 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), tačiau pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad kasatorius atskirajame skunde rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su BUAB „Pajūrio birštva“ atliktų darbų apimtimi, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas tokias aplinkybes, neperžengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir nepažeidė CPK 320 straipsnio nuostatų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

36Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

37Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

38Nagrinėjamu atveju kasatorius prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu.

39Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012).

40Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai sprendė, kad kasatoriaus pateikti nauji įrodymai (2009 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktas, 2009 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra ir UAB „Pajūrio birštva“ pažyma apie 2009 m. liepos mėnesį atliktus darbus, kt.), jo manymu, pagrindžiantys naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog Trišalės atsiskaitymo sutarties šalys laikė ją skolos perkėlimo sutartimi, nekeičia šios sutarties, kurios vertinimą išnagrinėtoje civilinėje byloje atliko tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai, kvalifikavimo ir nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis. Kaip teisingai sprendė apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus pateiktas 2009 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktas, kuriame į UAB „Edija“ 338 338 Lt skolą UAB „Pajūrio birštva“ įtraukta ir 185 000 Lt skolos suma pagal 2009 m. balandžio 15 d. Trišalę atsiskaitymo sutartį, patvirtina, kad UAB „Edija“ pripažino prievolę kreditoriui UAB „Pajūrio birštva“ dėl 185 000 Lt sumos sumokėjimo pagal Trišalę atsiskaitymo sutartį, tačiau tai nepatvirtina, jog šios įmonės Trišalę atsiskaitymo sutartį pripažino sutartimi dėl skolos perkėlimo (novacijos), ir nesuteikia teisinio pagrindo daryti priešingą išvadą, negu padaryta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 10 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartyse, dėl sutarties rūšies.

41Kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimas priteisti iš kasatoriaus 227 954,94 Lt skolą buvo grindžiamas jo įsiskolinimu už UAB „Pajūrio birštva“ faktiškai 2009 m. sausio–kovo mėnesiais atliktus darbus ir klausimas dėl 2009 m. kovo mėnesį nebaigtų ir 2009 m. liepos mėnesį atliktų papildomų darbų apmokėjimo byloje nebuvo sprendžiamas, tai pateiktos 2009 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra ir UAB „Pajūrio birštva“ pažyma apie 2009 m. liepos mėnesį atliktus darbus neįrodo, kad iš kasatoriaus buvo priteista didesnė suma, negu UAB „Pajūrio birštva“ atlikti darbai. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės dėl 2009 m. liepos mėnesį atliktų papildomų darbų, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, ir jas galbūt pagrindžiantys įrodymai negali būti laikomi turinčiais neabejotiną teisinę reikšmę jau išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai, teismo procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, taigi ir atitinkančiais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygas. Tokios kasatoriaus teikiamos aplinkybės neatitinka pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų naujai paaiškėjusių aplinkybių kvalifikavimui kaip turinčių esminę reikšmę bylai – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų turi atsirasti pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, šalių reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti.

42Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai tinkamai sprendė, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad nurodytos teismų išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.

43Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstas teismų nutartis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jas pakeisti ar naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

45Kasaciniame teisme patirta 51,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpra“ (juridinio asmens kodas 110463186) 51,80 Lt (penkiasdešimt vieną litą 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

49Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje sprendžiami civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo... 6. Ieškovas UAB „Vindeva“ (UAB ,,Pajūrio birštva“ teisių perėmėjas)... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi Lietuvos... 10. UAB „Vilpra“ Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė... 13. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi Klaipėdos... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Vilpra“ prašo panaikinti apeliacinės... 16. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės... 17. 2. Teismas, vertindamas naujai pateiktą įrodymą, t. y. 2009 m. birželio 30... 18. 3. Teismas, konstatavęs, kad Trišalė sutartis buvo įvykdyta dėl 10 260 Lt,... 19. 4. Teismas, neįvertinęs visų pareiškėjo pateiktų įrodymų, visapusiškai... 20. 5. Teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį jo turiniui keliamų... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vindeva“ prašo... 22. 1. Galiojančiame teisiniame reglamentavime teismams nustatyta bendra pareiga... 23. 2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodomas naujai... 24. 3. Teismai, atsižvelgdami į tikruosius proceso atnaujinimo instituto tikslus... 25. 4. Teismai, vertindami bylos medžiagos visumą, nepažeidė įrodinėjimo ir... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 29. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą nagrinėti... 30. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teisė... 32. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio,... 33. Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalyje 4 punkte... 34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos... 35. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 36. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu... 37. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo... 38. Nagrinėjamu atveju kasatorius prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366... 39. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies... 40. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai sprendė, kad... 41. Kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimas priteisti iš... 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad... 43. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstas teismų nutartis teisės taikymo... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 45. Kasaciniame teisme patirta 51,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.... 48. Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpra“... 49. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...