Byla I-267-142/2010

Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Gliebienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Irenai Zaliauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros ministerijos atstovei Justai Kalinauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Spauda“ atstovui advokatui Nedui Šilaikai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VL turto valdymas“ atstovui Vidmantui Tamošiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“, UAB „Vitropolis“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, AB „Spauda“, UAB „Abrosa“, K. J., V. J., UAB „Primadis“, UAB „Swedbank lizingas“, T. K., UAB „Sanifinas“, I. E., R. E., V. O., S. O., UAB „SEB Lizingas“, A. P., Z. R., T. U., T. V., UAB „ARS Media“, A. Š., A. B., VšĮ Teisės projektų ir tyrimų centrui, V. L., Z. M., I. S., V. R., N. N., UAB „Lirsona popierius“, UAB „VL turto valdymas“, UAB „Kultūros barai“, S. L., UAB „Radijas kelyje“, UAB „Naujoji Ieva“, IĮ „Mažoji Evelina“, B. M., A. M., UAB „Gairija“, A. R., V. R., A. Š., D. Š., Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, UAB „Eigulių topolis“, M. P., Č. K., J. Š., UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, UAB „Logos žurnalas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Nustatė

2Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 4-5), kuriame kelia tokius reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2000 06 01 sprendimą Nr. 1147V; 2) panaikinti Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001 11 08 sprendimą Nr. 2213V; 3) įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administraciją per 6 mėnesius suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teritorijos ( - ) detaliajame plane pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (sklypo ribų plane skaičiais 2, 3, 4, 5, 6) ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus (duomenis) Vilniaus apskrities viršininkui.

3J. B. 2009 02 18 padavė patikslintą skundą (IV t., b. l. 130-131), kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1147V; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius suformuoti laisvą žemės sklypą nuosavybės teisų atkūrimui teritorijoje, ( - ), detaliajame plane pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (sklypo ribų plane skaičiais 2, 3, 4, 5, 6) ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus (duomenis) Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

4Pareiškėja 2010 08 23 padavė patikslintą skundą (t. V, b.l. 116-122), kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1147V; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01. pareiškėja patikslino reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teritorijos ( - ) detaliojo plano brėžinyje, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V, pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (tikslios koordinatės: skaičiaus 1 – x6063489,91, y 578483,41, skaičiaus 2 – x 6063452, y 578469,29, skaičiaus 3 – 6063404,66, y 578597,94, skaičiaus 4 – x 6063442,73, y 578609,28) ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus (duomenis) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

5Skunde ir patikslintuose skunduose paaiškina, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus buvusiame rėžiniame ( - ) kaime.

6Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2008 m. birželio mėn. 30 d. raštu Nr. A51-14917 - (14.6-MPD-O) kitos pretendentės atkurti nuosavybės teises, D. T. ir O. T., buvo informuotos, kad teritorija, schemoje pažymėta ( - ), yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Vilniaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomo valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalis. Dalis minėto žemės sklypo yra išnuomota juridiniams asmenims, turintiems sklype nekilnojamąjį turtą.

7Užklausus atsakovą, kokiu pagrindu ir kokiais teisiniais dokumentais remiantis buvo suformuotas žemės sklypas, į kurį įeina teritorija, pridedamoje plano ištraukoje pažymėta ( - ), buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2008 10 09 raštas Nr. A51-21991 - (14.6-MPD-O). Iš šio rašto pareiškėja sužinojo, kad Vilniaus m. valdybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V buvo patvirtintas teritorijos ( - ) detalusis planas, o 2000 06 01 sprendimu Nr. 1147V bei 2001 11 08 sprendimu Nr. 2213V nustatytos žemės sklypo ( - ) ribos. Mano, kad šie Vilniaus m. savivaldybės valdybos sprendimai yra neteisėti, nes prieštarauja LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui ir pažeidžia jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad valstybės išperkama ir negrąžinama yra žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

8LR Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" patvirtintos tvarkos 2.5 punkte buvo nustatyta, jog „Lietuvos Respublikos piliečiai pagal šią tvarką įsigyti nuosavybėn gali žemės sklypus, kurių reikia iš valstybės ar savivaldybių nuosavybėn įsigytiems, taip pat iš fizinių ar juridinių asmenų įsigytiems ar įsigyjamiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusią tiesioginę paskirtį".

9Kaip matyti iš teritorijos ( - ) detalaus žemės sklypo plano, žemės sklypo dalis pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4, yra numatyta daugiaaukštei gyvenamajai statybai ir jokio ryšio su kitose sklypo dalyse esančiais statiniais neturi. Reiškia, Vilniaus m. valdyba, tvirtindama žemės sklypo ( - ) ribas ir į šį sklypą įtraukdama teritoriją, pridedamame detaliajame plane pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (sklypo ribų plane skaičiais 2, 3, 4, 5, 6), pažeidė aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir pareiškėjos teisę susigrąžinti minėtą žemės sklypo dalį natūra. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui. Daro išvadą, kad įstatymo leidėjas žemės grąžinimą sieja su vienintele sąlyga - jos užstatymu. Teismui pateiktame 2008 09 02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole žemės sklypo dalis pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4 yra laisva ir neužstatyta, reiškia gali būti grąžinta natūra.

10Nagrinėjant bylą, susipažinus su Vilniaus miesto I apylinkės teismo civiline byla dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo ne konkurso būdu pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, paaiškėjo, kad ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimų pagrindu 2002 08 29 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. 3422-01, kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis ir kitos naudojimo sąlygos. Šis įsakymas yra naikintinas tais pačiais pagrindais kaip ir ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimai.

11Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad dalis skundžiamų aktų jau yra panaikinti civilinėje byloje, todėl mano, kad dėl šių aktų byla gali būti nutraukta. Paaiškino, kad neginčija tos teritorijos detalaus plano, nes ne detaliuoju planu ginčo teritorija priskirta trečiųjų suinteresuotų asmenų pastatų eksploatavimui, bet ginčo sklypas priskirtas naudoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims būtent ginčijamais aktais.

12Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 23-27) paaiškina, kad su skundu nesutinka. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimų panaikinimo paaiškina, kad pareiškėja skundu ginčija Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1147V bei 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V. 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V buvo patvirtintos sklypo ( - ) ribos ir plotas - 78012 kv. m. Sklypo ribos ir plotas buvo nustatyti, vadovaujantis 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V „Dėl teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo". Pažymi, kad 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V tvirtindama teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą Vilniaus miesto valdyba nustatė, kad teritorijoje esančių sklypų ribos gali būti tikslinamos, sklypai sujungiami arba padalijami nerengiant papildomų detaliųjų planų, jeigu nekeičiami patvirtinti teritorijos tvarkymo reglamentai ir apribojimai. Tuo remdamasi Vilniaus miesto valdyba 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2213V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V „Dėl sklypo ( - ) ribų bei dydžio nustatymo" dalinio pakeitimo" nustatė pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties bendro sklypo ( - ) ribas ir 64860 kv. m. dydį. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 numato, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės sklypai yra išnuomojami tokio dydžio, koks yra nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Kiekvienu atveju rengiant detalųjį planą yra atsižvelgiama į tai, kokio dydžio sklypas yra reikalingas pastatams eksploatuoti. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijami Vilniaus miesto valdybos sprendimai yra neteisėti ir naikintini, nes prieštarauja 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos tvarkos 2.5 punktui, kadangi jos nurodoma teritorija yra numatyta daugiaaukštei statybai ir jokio ryšio su kitose sklypo dalyse esančiais statiniais neturi. Visų pirma, sklypo ( - ), Vilniuje ribos buvo suformuotos remiantis toje teritorijoje galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu - 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V patvirtintu detaliuoju planu. Detaliuoju planu buvo apibrėžta, kokia teritorija yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Tai, kad jos paskirtis yra nurodoma kaip gyvenamoji, dar nereiškia, kad ta teritorija neturi jokio ryšio su esamais pastatais. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato, kokio dydžio sklypas turi būti priskirtas prie pastatų, t. y. kiekvienu atveju rengiant teritorijų planavimo dokumentą turi būti užtikrinama, kad būtų suformuotas pakankamas sklypas, jame esantiems pastatams eksploatuoti pagal paskirtį. Taip pat pažymi, kad remiantis minėto detaliojo plano sprendiniais, sklypo dalies, į kurią pretenduoja pareiškėja, paskirtis yra komercinė su galimybe statyti gyvenamuosius pastatus tik išpildžius tam tikrus reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas detaliojo plano pagrindinis brėžinys.

13Pažymi, kad pareiškėja nenurodo jokių kitų ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d.

14Paaiškina kad, sklypo ( - ), Vilniuje plotas bei ribos buvo nustatytos 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V „Dėl teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo". Pareiškėjos ginčijami Vilniaus miesto valdybos sprendimai buvo priimti šio detaliojo plano pagrindu. Pažymi, kad detaliojo planavimo procedūros buvo viešos, todėl jeigu pareiškėja manė, kad detaliuoju planu yra suformuotas per didelis sklypas pastatams eksploatuoti, galėjo kreiptis į planavimo organizatorių ir teikti pasiūlymus. Apie tai, kad pareiškėja būtų nesutikusi su detaliojo plano sprendiniais, duomenų nėra. vadovaudamasis tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 1147V bei 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V buvo priimti remiantis galiojančiu detaliuoju planu ir remiantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 p., mano, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir nepažeidžiantys teisės aktų reikalavimų, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Nurodo, kad pareiškėja pretenduoja tik į dalį sklypo, todėl neturi jokios teisės ginčyti minėtų Vilniaus miesto valdybos sprendimų visa apimtimi.

15Dėl įpareigojimo suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui paaiškina, kad su šiuo reikalavimu nesutinka.

16Remiantis LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 70 punktu, pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, valstybės bei kitoms reikmėms žemė iš piliečių išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Šiuo atveju žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, turi būti laikytina valstybės išperkama, kadangi egzistuoja patvirtintas detalusis planas, pagal kurį ši teritorija yra skirta pastatams eksploatuoti.

17Pažymi, kad šiuo atveju 64860 kv. m. dydžio žemės sklypas ( - ), Vilniuje, į kurio dalį pretenduoja ir pareiškėja, yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir yra išnuomotas AB „Spauda", UAB „Abrosa" bei UAB „Vitropolis". Tai patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Paaiškina, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turi būti įtraukiami atsakovo nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, nes jie arba jau yra žemės sklypo nuomininkai arba būdami pastato nuomininkais turi teisę išnuomoti dalį žemės sklypo.

18Taip pat pažymi, kad sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, buvo ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje. Remiantis LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 p., laisva (neužstatyta) žemė rėžiniame kaime grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Vadovaudamasis tuo teismo prašo išreikalauti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos informaciją apie pretendentus į nuosavybės teisių atkūrimą ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje ir įtraukti šiuos asmenis į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisės ir pareigoms. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Atsiliepime į patikslintą skundą (t. IV, b. l. 177-181) nurodo, kad palaiko 2008 m. lapkričio 24 d. atsiliepime Nr. A104-4385(17.1.14-TD-3.) į skundą išdėstytą poziciją ir prašo skundą atmesti. Papildomai paaiškina, kad patikslintame skunde pareiškėja J. B. kelia papildomą reikalavimą - panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01. Šiuo sprendimu buvo nustatytos žemės sklypo ( - ), Vilniuje plotas, paskirtis ir kitos naudojimo sąlygos. Pareiškėja nepateikia naujų motyvų, kuriais grindžia naujai keliamą reikalavimą, todėl jis nepagrįstas.

20Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą skundą (t. VI, b. l. 32-34) iš esmės nurodo tokius pačius nesutikimo su pareiškėjos reikalavimais argumentus, kokiais vadovavosi jau minėtuose atsiliepimuose. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos prašomas panaikinti 2001 11 01 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 1147V bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 08 29 įsakymas Nr. 3422-01 buvo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 07 09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1604-235/2009. Vilniaus apygardos teismas 2010-04-14 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Vien šiuo pagrindu pareiškėjos reikalavimai dėl šių sprendimų panaikinimo turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

21Mano, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 06 01 sprendimo Nr. 1147V panaikinimo. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d. Paaiškina, kad byloje yra duomenų, kad pareiškėja jau 2006 m. spalio mėnesį žinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V patvirtintą žemės sklypo ( - ), Vilniuje detalųjį planą. Tai patvirtina pareiškėjos raštas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, gautas 2006 10 18, kuriame pareiškėja nurodo, kad sutinka, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos į žemės sklypą, kuris yra suplanuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V patvirtintu teritorijos ( - ), Vilniuje, detaliuoju planu.

22Dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui paaiškina, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Vadovaujasi Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos ir sąlygų 70 punktu ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 str. ir paaiškina, kad žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes egzistuoja patvirtintas detalusis planas, pagal kurį šį teritorija yra skirta pastatams eksploatuoti.

23Paaiškina, kad teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėja, patenka į ( - ) rėžinio kaimo teritoriją, todėl net ir suformavus žemės sklypą ( - ), Vilniuje, nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos visiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje.

24Pažymi, kad dalis žemės sklypo yra išnuomota AB „Spauda“, UAB „Abrosa“ bei UAB „Vitropolis“.

25Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

26Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimų argumentus ir prašė skundą atmesti.

27Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir NŽT) atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą (t. VI, b. l. 61-65 ) paaiškina, kad žemės sklypas ( - ), Vilniuje, yra buvusio ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad iki 1940 m. nacionalizacijos ( - ) kaime išliko rėžinė žemės valdymo sistema, atkuriant nuosavybės teises į žemę, turėtą minėtame kaime, vadovaujamasi Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 punktu. Vadovaudamasis Tvarkos 106 punktu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 03 06 atliko ( - ) rėžinio kaimo teritorijos ribų kartografiją, kurią bei su tuo susijusią medžiagą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 07 31 raštu Nr. 31/03/17-1963 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas nustatyti, kokį žemės plotą galima grąžinti natūra, ir nustatyti žemės sklypų ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus, organizuoti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus. Vilniaus miesto savivaldybės meras, atsakydamas į žemėtvarkos skyriaus raštą, 2003 10 20 raštu Nr. 01-34-1984-(3.6) informavo, kad dalis buvusio ( - ) rėžinio kaimo teritorijos patenka į Vilniaus miesto tarybos 1999 12 15 sprendimu Nr. 480 patvirtinto T. Narbuto gatvės tęsinio detalųjį planą, likusi kartografuoto kaimo dalis priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užstatyta (duomenys neskelbtini) bei Justiniškių gyvenamųjų rajonų pastatais, šių rajonų funkcionavimą užtikrinančiais susisiekimo ir inžinieriniais infrastruktūros statiniais.

28Remiasi Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatomis. Šios teisės akto nuostatos suteikė teisę asmenims įsigyti žemės sklypus ar jų dalis, kurių reikia įsigytiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Paaiškina, kad tokie sklypai turi būti pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylose. Vilniaus miesto valdybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V patvirtintos ( - ) nedidelių veiklos mastų detalusis planas, kuriuo vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė 2000 06 01 sprendimu Nr. 1147V, pakeistu 2001 11 08 sprendimu Nr. 2213, nustatė minėto žemės sklypo ribas bei plotą – 64860 kv.m. ir 2.2 punktu pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės sklypą parduoti arba išnuomoti 99 metams. Žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2002 08 29 įsakymu Nr. 3422-01 nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

29Atkreipia dėmesį į tai, kad prašomas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 08 29 įsakymas Nr. 3422-01 priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas, todėl mano, kad patikslintas skundas atmestinas.

30Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

31Atsiliepimą atstovė palaikė ir teismo posėdyje.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ atsiliepimuose paaiškino (t. I, b. l. 137-143, t. V b. l. 1-8.), kad su pateiktu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

33Atsiliepime paaiškina, kad AB „Spauda" nuosavybės teise valdo pastatus, esančius ( - ), Vilniuje, ir tuo pagrindu nuomoja 23 892 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) (2005-08-01 valstybinės žemės numos sutartis Nr. ( - )). Kadangi pareiškėja ginčija administracinius aktus, kuriais buvo nustatytos AB „Spauda" nuomojamo žemės sklypo ribos, teismo sprendimas šioje byloje turės tiesioginę įtaką AB „Spauda" teisėms. Paaiškina, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši įstatymo nuostata nurodo, kad reikalavimas teisme gali būti reiškiamas tik tuo atveju, kai yra pažeidžiama ar ginčijama pareiškėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. liepos 3 d. konsultacijoje Nr. 93 nurodė, kad būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p). Daro išvadą, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu.

34Paaiškina, kad byloje pareiškėja J. B. nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises buvusiame rėžiniame ( - ) kaime. Tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikia. Taip pat nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jos ginčijama teritorija patenka į buvusį rėžinį ( - ) kaimą. Administracinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėja turėtų nors kokį interesą aptariamoje teritorijoje, todėl vien tuo pagrindu pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas. Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei ateityje tokio pobūdžio dokumentai bus pateikti (bus papildytas skundo pagrindas), visiems dalyvaujantiems asmenims turėtų būti sudaryta galimybė pateikti papildomą atsiliepimą į papildytą pareiškėjos skundą (skundo pagrindą).

35Paaiškina, kad LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ari individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigia įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Įstatymas reikalauja, kad skundas administraciniam teismui būtų paduodame per labai konkrečius įstatyme numatytus terminus, o pareiškėjas privalo ginti jos nuomone pažeistus interesus labai operatyviai. Priešingu atveju toks pareiškėjos skundas atsisakomas priimti, o priėmus - atmetamas.

36LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nustato, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 18 str. 1 d. nustato kad kompetentingos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimt sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų pateikimo, o 19 str. 1 d. nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

37Nagrinėdamas šias teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėja J. B. dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo kreiptis vėliausiai iki 2001 m. gruodžio 1 d., o sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (ar neatkūrimo) jai turėjo būti priimtas vėliausiai iki 2002 m. birželio 30 d. Mano, kad pareiškėja, įstatymų nustatytais terminais, negavusi jai palankaus atsakymo, turėjo domėtis sprendimo nepriėmimo priežastimis (pareiškėja turėjo teisę per 2 mėnesius kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus), todėl jau per aukščiau minėtus 2 mėnesius, skaičiuojant nuo 2002 m. birželio 30 d., galėjo ir turėjo sužinoti visas priežastis, kodėl jai nėra atkurtos nuosavybės teisės į jai neva priklausiusią žemę ( - ) kaime.

38Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis bei bylos medžiaga (duomenų byloje nebuvimu), daro išvadą, kad pareiškėja tinkamai ir operatyviai negynė savo teisių ir teisėtų interesų ir tokiu būdu praleido terminą kreiptis į teismą, skaičiuojant šį terminą nuo datos, kada pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti (jei būtų elgusis tinkamai, protingai ir operatyviai) apie tariamą savo teisių pažeidimą.

39Paaiškina, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nustato, kad valstybės išperkama ir negrąžinama žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-24 patvirtintas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos nustato, kad jei nagrinėjant bylą, nustatoma, kad prašomas grąžinti sklypas pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą detalųjį planą yra priskirtinas valstybės išperkamajai žemei LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. pagrindu, prašomas grąžinti sklypas turi būti vertinamas kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

40Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2000-01-27 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V buvo patvirtintas ( - ), Vilniuje esančios teritorijos detalusis planas ir šiuo detaliuoju planu buvo suformuotas žemės sklypas (apimantis ir pareiškėjos nurodomą teritoriją), reikalingas ( - ), Vilniuje esantiems pastatams eksploatuoti. Taigi, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 12 str. 3 p. minimas administracinis aktas - detalusis planas - kuris apsprendė ginčijamos teritorijos išpirkimą ir negrąžinimą, buvo priimtas 2000-01-27, o ne kaip nurodo pareiškėja 2000-06-01 ar 2001-11-08. Pareiškėjos ginčijamais administraciniais aktais buvo tik patikslintos ( - ), Vilniuje esančio žemės sklypo ribos „vietoje atlikus sklypo matavimo darbus".

41Poziciją, kad žemės sklypas ( - ), Vilniuje, esantiems pastatams eksploatuoti buvo suformuotas detaliojo plano, patvirtinto minėtu 2000-01-27 sprendimu, procedūrų metu, o ne pareiškėjos ginčijamais sprendimais, patvirtina ir ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusio LR teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p., nustatantis, kad detalusis planas privalomai rengiamas kai formuojamas žemės sklypas. Tokiu būdu ( - ), Vilniuje esantis žemės sklypas buvo suformuotas 2000-01-27 sprendimu, pareiškėjos ginčijami sprendimai tik patikslino žemės sklypo ribas „vietoje atlikus sklypo matavimus", tačiau nesprendė ( - ), Vilniuje esančio žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo. Todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjos skundas turi būti atmestas. Tuo tarpu pareiškėja 2000-01-27 patvirtinto detaliojo plano neginčija. Kita vertus pareiškėja neturi teisės šio detaliojo plano ginčyti, kadangi detalusis planas patvirtintas laikantis visų teisės aktuose numatytų procedūrų, jis apsvarstytas viešai. Pareiškėja detaliojo plano sprendinių per įstatyme nustatytą terminą neapskundė.

42Kartu atkreipia dėmesį, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu pareiškėjos nurodoma teritorija ne tik formaliai buvo priskirta ( - ) pr. Vilniuje esantiems pastatams eksploatuoti, tačiau ir faktiškai buvo užstatyta statiniais. Iš į bylą pateikto 2000-01-27 patvirtinto Teritorijos ( - ) pr. detaliojo plano dokumentų - Esamos padėties fotofiksacija 1998 m (detaliojo plano 11 lapas) - matyti, kad pareiškėjos nurodoma teritorija yra užstatyta statiniais (fotonuotraukos apatinis dešinys kampas). AB „Spauda“ reorganizuojant gamybą, šie statiniai neišliko, tačiau jie buvo nugriauti tik po detaliojo plano patvirtinimo ir ginčijamų sprendimų priėmimo. Ta aplinkybė, kad šie statiniai gamybos reorganizavimo metu buvo nugriauti po to, kai sklypas buvo priskirtas AB „Spauda", negali būti pagrindu peržiūrėti AB „Spauda" teises į šią teritoriją. Pažymi, kad ginčijama teritorija buvo numatyta panaudoti AB „Spauda" gamybos organizavimui, tačiau dėl 2004 prasidėjusių teisminių ginčų dėl ( - ) Vilniuje esančios teritorijos padalijimo tarp pastatų savininkų, bet kokie investiciniai projektai žemės sklype buvo sustabdyti.

43Pareiškėja nepagrįstai savo skunde remiasi tik vienu iš 2000-01-27 detaliojo plano dokumentų - pagrindiniu brėžiniu (detaliojo plano 28 lapas). Pažymi, kad detaliojo plano sprendiniuose tik numatyta galima ateityje veikla ir žemės sklypo panaudojimo reglamentai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar ginčijama teritorija šiuo metu yra užimta pastatams eksploatuoti suformuotų žemės sklypų, todėl turėtų būti nagrinėjami esamą būklę fiksuojantys dokumentai. Detaliojo plano esamos padėties planas (detaliojo plano 8 lapas) nurodo, kad visa pareiškėjos ginčijama teritorija yra užimta pramonės paskirties teritorijos, skirtos pramoninės paskirties pastatų eksploatavimui. Pažymi, kad iki šiol detaliojo plano sprendiniai nėra realizuoti ir iki šiol visa teritorija naudojama kaip pramoninės paskirties. Tik įgyvendinus visus 2000-01-27 detaliojo plano sprendinius, dalis teritorijos atsilaisvintų ir galėtų būti panaudota gyvenamųjų pastatų statybai, kaip nurodo pareiškėja. Tačiau tokiu atveju turėtų būti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai, kuriais pramoninių pastatų aukštingumas būtų pakeistas iš 3-4 aukštų į 20 aukštų užstatymą. Tai yra tokiais detaliojo plano sprendiniais gamyba būtų sukoncentruota aukštesniuose, tačiau mažiau žemės sklypo ploto užimančiuose pastatuose, o dalis, sandėliavimui ir panašiai paskirčiai skirtos sklypo teritorijos atsilaisvintų. Kaip minėta, 2004 metais, prasidėjus teisminiams ginčams tarp ( - ) esančių pastatų savininkų, detaliajame plane numatyti sprendiniai iki šiol liko neįgyvendinti, todėl taip pat šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos nurodyta sklypo dalis yra nebereikalinga pramoninės paskirties pastatų eksploatavimui.

44Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad pareiškėjai atkurti nuosavybės teisę į nurodomą teritoriją užkerta kelią ne tik jos ginčijami administraciniai aktai, tačiau ir kitų asmenų turimos teisės į jos nurodomą teritoriją. Iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos nurodoma teritorija ilgalaikės nuomos sutartimi yra išnuomota AB „Spauda", tačiau 2000-01-27 detaliuoju planu ir pareiškėjos ginčijamais aktais ( - ), Vilniuje, esantis žemės sklypas buvo priskirtas visų šiame sklype esančių pastatų eksploatavimui, kurie nuosavybės teise priklauso 12 asmenų. Šių pastatų savininkų susitarimu visa žemės sklypo teritorija buvo pasidalinta tarpusavyje, nustatant konkrečias naudojimosi ribas (pagal susitarimą pareiškėjos nurodoma teritorija tenka AB „Spauda"). Tačiau tuo atveju, jei būtų nuginčyti administraciniai aktai, kuriais buvo suformuotas pats sklypas, netektų galios ir tarpusavio susitarimas ir toks teismo sprendimas akivaizdžiai įtakotų ne tik AB „Spauda", tačiau ir kitų pastatų savininkų teises. Pagal suformuotą teismų praktiką pastato savininko teisė išsinuomoti nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui priskirtą valstybinės žemės sklypą yra laikoma turtine teise į ilgalaikę nuomą. Tokiu būdu pareiškėjos šioje byloje reiškiami reikalavimai iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio, kadangi yra ginčijamos pastatų savininkų civilinės turtinės teisės. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, o bylą nagrinėjantis administracinis teismas privalo ją perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, prašo teismą, vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos 70 str., perduoti byla nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, taikyti įstatyme numatytą senaties terminą, pareiškėjos skundą atmesti.

45Papildomame atsiliepime (t. V, b. l. 1-8) AB „Spauda“ papildomai paaiškina, kad vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai pareiškėja sužinojo, kad jos nurodoma teritorija buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Apie tai pareiškėja gerai žinojo jau 2004 metais. Vilniaus žemėtvarkos skyriuje 2004 10 05 įvyko piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame ( - ) rėžiniame kaime susirinkimas, kurio metu buvo aptartos visos neužstatytos teritorijos ir piliečiai nutarė, kaip tarp pretendentų bus paskirstomi sklypai. J. B. 2004 10 08 prašymu Nr. 31/04/20-4521 informavo Vilniaus žemėtvarkos skyrių, į kuriuos neužstatytus žemės sklypus buvusio ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje ji pageidauja atkurti nuosavybės teises. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2004 11 02 įsakymu paskirstyti buvusio ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje detaliaisiais planais suformuoti žemės sklypai. Šiame sprendime aiškiai nurodomos neužstatytos teritorijos, formuojamos nuosavybės teisėms atkurti ( - ), Vilniuje, esančioje teritorijoje. J. B. 2004 11 11 raštu Nr. 31/04/22-3559 buvo informuota apie 2004 11 02 įsakymo turinį. Pareiškėja 2006 10 18 pakartotinai sutikimu Nr. G20-6425 nurodė, į kuriuos neužstatytus žemės sklypus, esančius ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje, ji pageidauja atkurti nuosavybės teises. Kaip vieną iš galimybių ji nurodė ir 0,1160 ha ploto dalį žemės sklype ( - ), suformuotame Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V patvirtintu teritorijos ( - ) detaliuoju planu. Pareiškėja, 2006 10 18 rašydama apie ( - ), Vilniuje esantį neužstatytą žemės sklypą, žinojo, kad visa kita ( - ) esanti teritorija (taip pat iš pareiškėjos ginčijama) yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir kad į ją nuosavybės teisės nebus atkuriamos.

46Teismo posėdyje AB „Spauda“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją pilnutinai.

47Trečiasis suinteresuotas asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija "Spaudos rūmai" (toliau - ir Bendrija) atsiliepime į skundą (t. IV, b. l. 135-136) paaiškina, kad bendrija palieka teismui spręsti skundo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau prašo teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes Bendrija buvo padavusi ieškinį Vilniaus m. 1 apylinkės teisme tam pačiam atsakovui (civilinė byla Nr. 2-1604-235/2009), kur be kitų reikalavimų prašė panaikinti tą patį administracinį aktą (2001-11-08 sprendimą Nr 2213V), kaip prašo savo skunde pareiškėja. Pareiškėja yra įtraukta į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu. Skunde juridiniu pagrindu yra nurodyta aplinkybė, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad tik užstatyta pastatais žemės ar žemė, reikalinga pastatams eksploatuoti, negali būti grąžinama buvusiems žemės savininkams ar jų teisių perėmėjams. Žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja, šiuo metu nėra užstatyta. Pareiškėja prašo panaikinti administracinius aktus, kurie trukdo įgyvendinti jos teises atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą ( - ), Vilniuje.

48Bendrijos ieškinyje prašoma panaikinti tą patį administracinį aktą tik kitais pagrindais.

49Nepagrįstai ir neteisėtai padalinus valstybei priklausantį žemės sklypą ( - ), Vilniuje, prie pastatų ( - ), Vilnius, kur Bendrijos nariai nuosavybės teisėmis valdo patalpas, žemės sklypas dalimis buvo išnuomotas tik UAB "Vitrapolis", UAB "Abrosa" ir AB "Spauda", o Bendrijos nariams tuo buvo atimta galimybė išsinuomoti žemės sklypo dalį, kur yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Tai reiškia, kad Bendrijos nariai gali ateityje nebetekti galimybės statyti automobilius prie jų administracinės paskirties patalpų, o tuo pačiu ir naudotis patalpomis pagal jų paskirtį (patalpose įkurti Bendrijos narių biurai).

50Paaiškina, kad viso žemės sklypo plotas - 7,8012 ha. Šiame sklype buvo (ir dabar yra) 14 pastatų. Pastatus, jų dalis nuosavybės teise valdė ir valdo didelis kiekis asmenų. Žemės sklype buvo (ir dabar yra) automobilių statymo aikštelė. Pastatai yra administracinės paskirties. Naudojant administracinės paskirties pastatą ( - ), Vilniuje, pagal paskirtį, turi būti vietos, kur galima įrengti ne mažiau kaip 441 vietų automobiliams statyti (1999-03-02 Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 "Dėl miestų, miestelių kaimo susisiekimo sistemos", Detaliojo plano sprendiniai). Aiškino, kad išsprendus teisme Bendrijos ieškinį teigiamai, pareiškėjai atsiranda visos teisinės ir faktinės prielaidos atkurti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo ( - ), o atsakovui atlikti jam priklausančius veiksmus, nes kita žemės sklypo dalis (užimta pastatais ir reikalinga pastatams eksploatuoti) galės būti išnuomota Bendrijos ieškinyje nurodytiems asmenims ir Bendrijos nariams proporcingai turimų patalpų ir žemės sklypo plotams. Tuo pačiu būtų išspręsti ir pareiškėjos skunde keliami reikalavimai, nes į laisvą, neužstatytą dalį žemės sklypo niekas negali pretenduoti, jei pareiškėja turi teisę į šią sklypo dalį atkurti nuosavybės teises. Dėl to atsiliepime prašė sustabdyti administracinės bylos pagal pareiškėjos J. B. skundą Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą, kol įsiteisės Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1604-235/2009.

51Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (t. IV, b. l. 97-98) informuoja, kad Nekilnojamojo turto registre į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), Vilniuje, 2002-08-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 3422-01 pagrindu įregistruota valstybės nuosavybė patikėjimo teise valdoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos.

53Atsižvelgdama į tai, kad valstybės įmonė Registrų centras (Vilniaus filialas) nėra valstybės institucija, kuriai būtų patikėta valstybės žemės sklypų formavimo ar nuosavybės teisių į juos atkūrimo funkcija, o yra tik valstybės įmonė įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu, aiškina, kad jokio intereso šioje administracinėje byloje neturi, tad ir dėl skundo dalyko pasisakyti negali.

54Pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2041-235/2008, kurioje reikalaujama panaikinti viešojo administravimo subjektų sprendimus dėl žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), suformavimo, teisinio registravimo Nekilnojamojo turto registre ir kt. Pažymime, kad vienu iš reikalavimų minėtoje civilinėje byloje (kaip ir J. B. skundo 2 reikalavimu) taip pat reikalaujama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-11-08 sprendimą Nr. 2213V, kurio pagrindu buvo nustatytos 6,4860 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, ribos, kurias norminių aktų nustatyta tvarka 2002-08-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3422-01 patvirtinus, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre minėto apskrities viršininko įsakymo pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas ir valstybės nuosavybės teisės į jį, kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

55Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (t. IV, b. l. 105-107, t. VI, b. l. 67-71 ) pasisako, kad iš dalies su skundu nesutinka. Remiasi Vyriausybės 1999 04 30 nutarimu Nr. 506 „Dėl AB „Spauda“ įstatinio kapitalo mažinimo ir patalpų Vilniuje, ( - ), perdavimo“. Šiuo nutarimu Kultūros ministerijai perduotos valdyti ir naudoti patikėjimo teise 1144,63 kv.m. bendro ploto administracinės patalpos pastate 6B3b ir 54,80 kv.m. bendro ploto administracinės patalpos pastate 7M2p. Vadovaujasi Vyriausybės 2006 01 10 nutarimu Nr. 15 „Dėl turto Vilniuje, ( - ) perdavimo“, paaiškina, kad patalpos pagal panaudos sutartį perduotos viešajai įstaigai Vilniaus keistuolių teatrui, kuris šias patalpas naudoja kultūrinei veiklai – jose rengiami ir rodomi spektakliai. Spektaklių žiūrovams reikalingos automobilių stovėjimo vietos. Nuo 2000 06 01, kai Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1147V buvo nustatytos žemės sklypo ribos, Kultūros ministerija įgavo teisę išnuomoti atitinkamą 7,8012 ha ploto žemės sklypo dalį. Remiasi Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu 260, 8 punktu ir aiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 11 08 sprendimu Nr. 2213V ir kitais sprendimais, kurie buvo ginčijami Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, sumažinant 7,8012 ha žemės sklypą, ši norma buvo pažeista. Teismas sprendimą panaikino.

57Kultūros ministerija dėl kitų pareiškėjos prašymų pasisako, kad nėra kompetentinga juos vertinti ir prašo toje dalyje priimti teismo sprendimą teismo nuožiūra.

58Teisme atstovė palaikė atsiliepimą.

59Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vitropolis“ atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 148-153) paaiškina, kad Vilniaus miesto valdyba 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138 V "Dėl teritorijos ( - ), nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo" patvirtino teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą (pagal pridėtą brėžinį). Šio sprendimo 2 punkte nustatyta, kad teritorijoje esančių žemės sklypų ribos gali būti tikslinamos, sklypai sujungiami ar padalijami nerengiant papildomų detaliųjų planų, jei nekeičiami patvirtintos teritorijos reglamentai ir apribojimai. Nurodytu Vilniaus miesto valdybos sprendimu patvirtintas detalusis planas taip pat numatė galimybę tikslinti šioje teritorijoje esančių žemės sklypų ribas ir plotą, nes detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad skirtingų reglamentų sklypų ribų tikslinimas, papildomas padalijimas ar apjungimas gali būti koreguojamas ir tikslinamas nerengiant detaliųjų planų su sąlyga, kad nebus keičiami detaliajame plane nustatyti teritorijos užstatymo reglamentai ir nepažeidžiamos gatvių raudonosios linijos. Detalusis planas buvo rengiamas viešai, todėl pareiškėja J. B. turėjo galimybę dalyvauti jį rengiant ir teikti savo pasiūlymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, nagrinėdama susijusią su skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administraciniais aktais civilinę bylą kasacine tvarka, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žemės sklypo detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr.l38V, leido papildomai koreguoti sklypo ribas nerengiant naujo detaliojo plano; tokia nuostata atitiko tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo Įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. [statymo Nr. 1-1120 redakcija) 17 straipsnio 3 dalies 4 punkto normą.

60Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja J. B. neskundžia Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 138 V "Dėl teritorijos ( - ), nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo", kurio pagrindu buvo priimti skundžiami administraciniai aktai.

61Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ ir Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138 V patvirtintu detaliuoju planu, 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147 V nustatė, kad pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties bendrasis sklypas ( - ), kurio ribos pridėtoje prie šio sprendimo ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-23, yra 78012 kv. m dydžio.

62Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-06-01 sprendimo Nr. 1147 V "Dėl sklypo ( - ) ribų bei dydžio nustatymo" dalinio pakeitimo" nustatė, kad šis žemės sklypas yra 64 860 kv. m ploto. Keičiant šiuo Vilniaus miesto valdybos sprendimu minėto žemės sklypo plotą, nebuvo pažeistos detaliajame plane nurodytos sąlygos, priimant šį sprendimą buvo laikomasi nustatytų administracinių procedūrų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žemės sklypo ribos ir plotas buvo pakeisti neteisėtai ir panaikinti šį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą.

63Atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nustatyta, kad valstybės išperkama ir negrąžinama žemė iki 1995 metų birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

64Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-06-01 sprendimo Nr. 1147 V "Dėl sklypo ( - ) ribų bei dydžio nustatymo" dalinio pakeitimo" buvo suformuotas žemės sklypas, reikalingas AB „Spauda" ir kitų asmenų nuosavybės teise turimiems statiniams eksploatuoti, t. y. sprendimas visiškai atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus.

65UAB "Vitropolis" teisėtai naudojasi 13532 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, dalimi, išsinuomota prie jai privačios nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų. UAB "Vitropolis" pagal 2002-03-28 pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo iš AB „Spauda" komercinį - administracinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), kuris yra atskiras nekilnojamasis daiktas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" (2001 - 02 -20 nutarimo Nr. 180 redakcija) patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau vadinama - Tvarka) 29.1. punktą išnuomojami žemės sklypai užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius). Todėl UAB „Vitropolis", kaip juridinis asmuo, turintis nuosavybės teise priklausančius pastatus, teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo dalies, kurioje yra jai priklausantys pastatai ir kuri buvo realiai naudojama šiems pastatams eksploatuoti, nuomos. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (2001-02-20 ) ir kitais jo įsakyme nurodytais teisės aktais, 2002 m. rugsėjo 19 d. priėmė įsakymą Nr. 3730-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies ( - ), Vilniuje, išnuomojimo UAB „Vitropolis". UAB "Vitropolis" 2002 m. rugsėjo 19 d. sudarė su Vilniaus apskrities viršininko administracija žemės nuomos sutartį dėl 13532 kv. m. ploto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, kuriame nėra valstybei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių, įrenginių), nuomos 99 (devyniasdešimt devyneriems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuomos sutartį Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu pasirašė asmuo, turintis įstatymu suteiktus įgalinimus – Vilniaus apskrities viršininkas. Žemės sklypas, kuriame yra išnuomota UAB „Vitropolis" žemės sklypo dalis, buvo suformuotas laikantis visų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Pareiškėja J. B. žinojo apie šias viešai vykdomas procedūras ir jokių pretenzijų nereiškė.

66Nuomos sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad statant pastatus (statinius ir (įrenginius) išnuomojame žemės sklype būtina laikytis įstatymų, jų lydimųjų teisės aktų reikalavimų. UAB "Vitropolis", įgyvendindama Nuomos sutartimi jai suteiktas teises, gavo Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamento 2002 m. lapkričio 6 d. leidimą vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus. Buvo rekonstruoti ir naujai pastatyti 3905 kv. m. ploto pastatai ir statiniai, priimti 2003-10-15 Valstybinės statybų inspekcijos. Todėl UAB "Vitropolis" yra teisėtas visų statinių, esančių 13532 kv. m. ploto žemės sklype ( - ), Vilniuje, savininkas, ir turi įstatyminę teisę naudotis išsinuomota žemės sklypo dalimi. Į naujų statinių statybą ir buvusių statinių rekonstrukciją UAB "Vitropolis" investavo daugiau kaip 14,5 mln. litų ir būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga naikinti administracinius aktus, kurių pagrindu jai buvo teisėtai suteiktos žemės sklypo nuomos teisės.

67Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 3 dalį kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises, laikantis įstatymo nustatytų terminų (LR ABTĮ 33 str.). Pareiškėja J. B. skundžia Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimus, priimtus 2000 - 2001 metais. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi įstatymas imperatyviai numato, kad skundas administraciniam teismui būtų paduodamas per įstatyme numatytus terminus. Priešingu atveju pareiškėjo skundą turi būti atsisakyta priimti, o skundą priėmus -administracinę bylą nutraukti. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad apie skundžiamus Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimus sužinojo tik iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Plėtros departamento 2008 m. spalio 9 d. rašto Nr. A51-21991- (14.6-MPD-O). Šis pareiškėjos J. B. teiginys turėtų būti vertinamas kritiškai. Žemės sklypo ( - ), Vilniuje, detalusis planas buvo patvirtintas laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų numatytų procedūrų. Detalusis planas buvo apsvarstytas viešai. Pareiškėja J. B. neapskundė detaliojo plano sprendinių per įstatyme nustatytą terminą. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teigia, kad pareiškėja J. B. tinkamai ir laikui negynė savo teisių ir teisėtų interesų, praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Prašo nutraukti administracinę bylą, paaiškėjus, kad J. B. skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti. Prašo skundą atmesti tuo atveju, jeigu byla būtų nagrinėjama.

68Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

69Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimuose į skundą (t. IV, b. l. 109-111, 172a-172b) prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta.

70Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ atsiliepime į skundą (t. IV, b. l. 166-172) prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

71Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VL turto valdymas“ atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti.

72Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą neteikė, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

73Skundas atmetamas.

74Pareiškėja J. B. skundu ir patikslintais skundais kelia tokius reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2000 06 01 sprendimą Nr. 1147V; 2) panaikinti Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001 11 08 sprendimą Nr. 2213V; 3) įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administraciją per 6 mėnesius suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teritorijos ( - ) detaliajame plane, pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (sklypo ribų plane skaičiais 2, 3, 4, 5, 6), ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus (duomenis) Vilniaus apskrities viršininkui.

75J. B. patikslintu skundu (t. IV, b. l. 130-131) papildomai prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01.

76Patikslintu skundu (t. V, b. l. 116-122) pareiškėja papildomai prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teritorijos ( - ) detaliojo plano brėžinyje, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V, pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (tikslios koordinatės: skaičiaus 1 – x6063489,91, y 578483,41, skaičiaus 2 – x 6063452, y 578469,29, skaičiaus 3 – 6063404,66, y 578597,94, skaičiaus 4 – x 6063442,73, y 578609,28), ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus (duomenis) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

77Prie šios bylos yra prijungta Vilniaus miesto I apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1604-235/2009, kurioje priimtas 2009 07 09 sprendimas (civilinės bylos t. XII, b. l. 198-206). Šiuo teismo sprendimu panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V dėl žemės sklypo ( - ), Vilniuje padalijimo, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-02, kuriuo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo ( - ), Vilniaus mieste naudojimo paskirtis ir būdas. Taip pat šiuo teismo sprendimu panaikinti 2002 09 19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3730-01, 2002 12 03 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 5305-01, 2005 07 27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-6691-01. Atitinkamai panaikinti ir įrašai Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2009 07 24 nutartis dėl rašymo apsirikimų taisymo (civilinė byla, t. XII, b. l. 219-220), kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2010 01 08 nutartį (ten pat, t. XII, b. l. 339-343). T. y. teismo nutartimi ištaisyta, kad teismas nepanaikina valstybinės žemės nuomos sutarčių, bet panaikina įsakymus, kuriais žemės sklypus išnuomoti (dėl nuomos sutarčių reikalavimai palikti nenagrinėtais 2009 01 12 teismo nutartimi).

78Įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos duomenis ir civilinės bylos duomenis, darytina išvada, kad bendrosios kompetencijos teismas sprendė dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3422-01. Tokia išvada daroma dėl to, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovas patikslintu skundu prašė panaikinti būtent tokį įsakymą (civilinė byla, t. I, b. l. 11), toks įsakymas pateiktas prie patikslinto skundo (ten pat, t. I, b. l. 28), tas reikalavimas buvo visuose ieškinio patikslinimuose, o įsakymu Nr. 3422-01 būtent buvo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kaip ir nurodyta apylinkės teismo sprendime.

79Minėtas Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimas pirmiau aptartoje dalyje įsiteisėjo po Vilniaus apygardos teismo 2010 04 14 nutarties priėmimo ir paskelbimo (civilinės byla, t. XIII, b. l. 110-123).

80Taigi, šioje administracinėje byloje ginčijami du administraciniai aktai - Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V dėl žemės sklypo ( - ), Vilniuje, padalijimo ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-01, kuriuo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo ( - ), Vilniaus mieste, naudojimo paskirtis ir būdas, – yra jau teismų panaikinti ir negalioja visa apimtimi. Dėl to teismas šioje byloje tų aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimų nenagrinėja. Kadangi pareiškėja nepateikė šioje dalyje atsisakymo nuo skundo reikalavimų raštu (ABTĮ 23 str. 1 d.), todėl byla šioje dalyje negali būti nutraukta, o teismo išnagrinėti reikalavimai dėl minėtų dviejų administracinių aktų panaikinimo atmetami, kadangi jie negalioja ir jokių pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidžia ir pažeisti negali.

81Nagrinėjamas reikalavimas dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 06 01 sprendimo Nr. 1147V „Dėl sklypo ( - ) ribų bei dydžio nustatymo“ panaikinimo.

82Šiuo sprendimu Vilniaus miesto valdyba, vadovaudamasi Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 ir Vilniaus miesto valdybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V „Dėl teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu, nusprendė, kad pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties bendrasis sklypas ( - ), kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-23, yra 78012 kv.m. dydžio. Toliau sprendimu siūloma Vilniaus apskrities viršininko administracijai nustatyti servitutus ir parduoti žemės sklypą arba jį išnuomoti 99 metams to sklypo naudotojams. Tai yra bendro pobūdžio sprendimas, kadangi, kaip matyti iš šios administracinės bylos bei civilinės bylos, sklypo naudotojų yra didelis skaičius, taip pat yra daug potencialių sklypo naudotojų, nes sklype yra pastatai, kuriuos nuosavybės teise ar nuomos teise valdo daug fizinių ir juridinių asmenų. Šie asmenys pagal įstatymus turi teisę reikalauti, kad su jais būtų sudaromos žemės sklypo atitinkamų dalių nuomos sutartys, dėl to ir vyko ginčas civilinėje byloje. Kaip nurodyta skundžiamame Vilniaus miesto valdybos sprendime, jis priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos nedidelių veiklos mastų detalusis planas.

83Pareiškėja savo reikalavimo teisę grindžia tuo, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra buvusiame rėžiniame ( - ) kaime. Tai reiškia, kad ji turi teisę, jog proporcingai atsižvelgiant į turimą teisę (kiek liko dar neatkurta nuosavybės teisė), jai būtų atkurta nuosavybės teisė, skiriant atitinkamą dalį kartu su kitais pretendentais. Taip pat nuosavybės teisė gali būti atkurta kitiems pretendentams. Kadangi ginčo sklypas iki šiol niekada nebuvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui, taip pat dėl to, kad pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą ( - ) rėžiniame kaime nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu pasidalijo sklypus, į kuriuos jie pretenduos, visi pretendentai į ( - ) rėžinio kaimo žemę nebuvo traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis. Bet kuriuo atveju, jeigu teismas tenkintų pareiškėjos reikalavimą, nuosavybės teisė būtų atkuriama ne jai vienai, bet visiems galimiems pretendentams proporcingai jų turimos teisės daliai (kuriems dar liko neatkurta nuosavybės dalis, kurie negavo jų pasirinktuose sklypuose žemės, kurie sutiktų atkurti nuosavybę laisvame sklype). Pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame ( - ) rėžiniame kaime patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 02 13 raštas Nr. S19-64 (t. II, b. l. 89-90), buvusio ( - ) rėžinio kaimo savininkų turėtos žemės kiekis (sąrašas, t. II, b. l. 139-140), kur nurodyta, kad K. B. turėjo 2,7312 ha žemės, VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 07 31 rašto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Nr. 31/03/17-1963 priedas – buvusių savininkų ir piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, sąrašas (t. II, b. l. 182-183), kuriame nurodyta, kad į K. B. žemę pretenduoja J. B. (į 0,6828 ha), 2007 06 21 pavedimas Nr. V7-109, kuriame nustatyta, kad J. B. gali pretenduoti į 0,4775 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje ir 0,0225 ha žemės Vilniaus miestui po 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje (t. III, b. l. 115-116), 2005 01 26 pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 31 (t. III, b. l. 132) ir kt.

84J. B. 2007 05 05 sprendimu Nr. 2.4.-01-4971 atkurta nuosavybės teisė į dalį žemės – į 0,1595 ha žemės (turima teisė į 0,6828 ha), (t. III, b. l. 194), sklype Nr. 6 šalia ( - ) prospekto, viso sklypo plotas 0,9197 ha (t. IV, b. l. 2-3). Tai reiškia, kad ji dar gali pretenduoti į žemę rėžiniame kaime proporcingai likusiai neatkurtai nuosavybės daliai.

85Taip pat byloje nustatyta, kad kartografuotos ( - ) rėžinio kaimo ribos persidengia su skundžiamu 2000 06 01 sprendimu Nr. Nr. 1147V suformuoto sklypo ribomis (t. III, b. l. 125-127, t. IV, b. l. 28, 29, geriausiai planas matyti t. V, b. l. 109, 111, 112), o iš savivaldybės administracijos pateikto ( - ) rėžinio kaimo teritorijos ir 2000 06 01 sprendimu Nr. 1147V patvirtinto sklypo sulyginimo matyti, kad pareiškėjos ginčijamas sklypas patenka tiek į rėžinio kaimo ribas, tiek į ginčijamu sprendimu patvirtintas sklypo ribas (t. V, b. l. 113). Iš šio sulyginimo taip pat matyti, kad ginčo sklypas pateko ir į Vilniaus miesto valdybos 2001 11 08 sprendimu Nr. 2213V (panaikintu teismo) patvirtintas ribas.

86Nors pareiškėja iš esmės ginčija visą sprendimą, tačiau ji gali ginčyti tik tokią jo dalį: dėl žemės sklypo dalies, kurią pareiškėja nurodo antstolio M. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2008 09 02 Nr. 28-45-2008 (t. I, b. l. 14-15) ir prie protokolo pridedamame sklypo žemėlapyje (t. I, b. l. 16). Šiame dokumente nurodyta, kad aptverta sklypo dalis, pridėtame plane pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4, yra laisva ir neužstatyta (pridėtame plane pažymėta oranžine spalva). Taigi ginčas yra tik dėl šios sklypo dalies. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo 2010 04 14, šia sklypo dalimi naudojosi (ją nuomojo) AB „Spauda“, tačiau teismo sprendimas neatėmė AB „Spauda“ teisės toliau naudotis ta sklypo dalimi, nes nuomos sutartis nebuvo teismo panaikinta. Teismas valstybinės žemės nuomos sutarties nepanaikino, bet panaikino Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, kuriuo

Nutarė

87dalį sklypo, patvirtinto skundžiamu sprendimu, išnuomoti AB „Spauda“. Tai, kad šia sklypo dalimi, dėl kurios pareiškėja ir kelia ginčą, naudojosi AB „Spauda“, patvirtina iš dalies 2000 06 01 sprendimo Nr. 1147V planinė medžiaga (t. I, b. l. 41-43), panaikinto 2001 11 08 sprendimo Nr. 2213V, kuriuo pakeistas ginčijamas šioje byloje sprendimas, planinė medžiaga ir buvęs patvirtintas sklypo plotas – 64860 kv.m., kuris ir buvo visas išnuomotas AB „Spauda“ ir kitiems asmenims mažesnėmis dalimis, tačiau nekonkretizuojant nuomojamo sklypo vietos. Tai, kad ginčijama sklypo dalimi dar iki detaliojo plano tvirtinimo naudojosi AB „Spauda“, patvirtina AB „Spauda“ atsiliepimas ir detaliojo plano medžiaga. AB „Spauda“ nurodo, kad iš patvirtinto detaliojo plano dokumentų (o detaliojo plano pareiškėja neginčija) matyti, jog, tvirtinant detalųjį planą, ta ginčo teritorija buvo užstatyta statiniais, ką rodo Esamos padėties 1998 m. fotofiksacija (detaliojo plano 11 lapas, fotonuotraukos apatinis dešinysis kampas, t. I, b. l. 55). AB „Spauda“ atstovas aiškino, kad po detaliojo plano patvirtinimo ir siekiant reorganizuoti gamybą, tie statiniai, kurie matyti esamos padėties fotofiksacijoje, buvo nugriauti, o vėliau, prasidėjus teisminiams ginčams su kitais pastatų nuomininkais ir savininkais, AB „Spauda“ jau negalėjo tęsti tos teritorijos dalies įsisavinimo. AB „Spauda“ atstovas teigia, kad pareiškėja negali kelti reikalavimo dėl to, kad po detaliojo plano patvirtinimo AB „Spauda“ pakeitė esamą sklypo padėtį, vadovaudamasi tuo, kad jai buvo suteiktas tas sklypas jį išnuomojant, ir dėl to tas sklypas tapo neužstatytu. Šie argumentai yra pagrįsti.

88Teismas daro išvadą, kad 2000 06 01 sprendimas Nr. 1147V ir jo priedai atima galimybę ginčo sklypą (nurodomą pareiškėjos skunde) priskirti prie laisvų ir neužstatytų, į kuriuos piliečiams gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, kadangi šiuo sprendimu siūloma visą sklypą parduoti ar išnuomoti to sklypo naudotojams, o šis valdybos sprendimas buvo vėliau įgyvendintas realiai išnuomojant tokią šio sklypo dalį – 64860 kv.m. 2001 11 08 sprendimu Nr. 2213V sklypo plotas buvo sumažintas (šis sprendimas nuginčytas civilinėje byloje), tačiau ginčijama sklypo dalis patenka į sprendimu Nr. 1147V suformuoto sklypo ribas, taip pat į valstybinės žemės sklypą, kurio planas pridedamas prie visų byloje esančių valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių, kurios nėra nuginčytos. Tokiu būdu ginčo sklypas yra užimtas, nes jį toliau nuomoja AB „Spauda“(Nuomos sutartis, civilinė byla, t. V, b. l. 202-204, adm. byla, t. IV, b. l. 93-96) ir kiti nuomininkai. AB „Spauda“ išnuomota 23892 kv.m. 64860 kv.m. sklype, kurio planas pridėtas prie nuomos sutarties (tokios sklypo ribos buvo patvirtintos 2001 11 08 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2213V). Visas šis sklypas išnuomotas ir kitiems žemės nuomininkams. Į šį bendrą sklypo planą, kuris pridedamas prie visų nuomos sutarčių, patenka ir ginčo sklypas (dėl to pareiškėja ir ginčijo 2001 11 08 sprendimą Nr. 2213V). Ginčo sklypo dalis aptverta (tai nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), AB „Spauda“ aiškina naudojusi tą sklypo dalį savo gamybinėms reikmėms (sandėliavimui) dar iki detaliojo plano patvirtinimo, joks kitas tretysis suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo eigoje neteigė, kad naudojasi būtent ta sklypo dalimi. 2005 08 01 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) ir jos priede sklypo plane nenurodytos konkrečios nuomininkų naudojamos dalys, o tik plotas, tačiau nuomos sutartys nėra nuginčytos, todėl daroma išvada, kad ginčo sklypas išnuomotas, kaip laikoma išnuomota iki šiol 64860 kv.m. sklypo, patvirtinto 2000 06 01 sprendimu Nr. 1147V, 64860 kv. m. dydžio dalis, nes prie nuomos sutarčių pridedamas bendras 64860 kv.m. sklypo planas. Plane nurodomos tik išnuomotos dalys (kvadratiniais metrais), bet nenurodoma išnuomotų sklypų dislokacija 64860 kv.m. sklype. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, nuomojantis pagal nenuginčytas iki šiol nuomos sutartis tam tikras sklypo dalis, turi teisę nusistatyti ir konkrečią nuomojamo sklypo dalį bet kurioje 64860 kv.m. sklypo vietoje pagal faktinį naudojimą ar pagal kitus parametrus (pvz. automobilių stovėjimo aikštelių poreikis ir pan.). Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad joje iš dalies vyko ginčas ir dėl to, kokia dalis sklypo, suformuoto ginčijamu sprendimu ir jį pakeitusiu sprendimu, priskirta kuriam nuomininkui pagal nuomos sutartį bei kokių kitų žemės naudotojų teisės tuo galėjo būti pažeistos. Tai matyti, pavyzdžiui iš AB „Spauda“ atsiliepimo į 2008 07 28 ieškinio dalyko ir pagrindo papildymą (civilinė byla, t. IX, b. l. 99-103). Taip pat tai nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 05 15 nutartyje šioje byloje (t. V, b. l. 51-55): „civilinėje byloje nagrinėjami žemės sklypų ( - ) suformavimo, nuomojimo ir jų naudojimo klausimai“. Tačiau civilinėje byloje nebuvo išspręsti klausimai, susiję su žemės sklypų faktiniu naudojimu, nes ieškovai toje byloje nenuginčijo valstybinės žemės nuomos sutarčių. Nors civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininkas pateikė atsiliepimą į ieškovo 2008 07 28 ieškinio dalyko ir pagrindo papildymą (civilinė byla, t. IX, b. l. 126-133), kuriame nurodė, kad 64860 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, naudotojai tarpusavio susitarimu nusistatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, nurodant naudojamas sklypo dalis, tačiau tokio susitarimo nėra civilinėje byloje, jo nepateikė ir tretieji suinteresuoti asmenys į šią bylą. Tačiau tai nekeičia esamos padėties – visas 64860 kv.m. sklypas pagal turimas nuomos sutartis ir Nekilnojamojo turto registro duomenis yra išnuomotas (adm. byla. t. I, b. l. 37-39, t. IV b. l. 99-100). Nuomos sutartys galioja, o pagal jas nuomotas sklypas sudaro 64860 kv.m., AB „Spauda“ išnuomota 23892 kv.m. (t. IV, b. l. 93-96), UAB „Abrosa“ – 406 kv.m. (t. IV, b. l. 89-92), UAB „Vitropolis 13532 kv.m. (t. IV, b. l. 84-88), taip pat iš sklypo plane esančių įrašų matyti (t. IV, b.l. 100), kad tas sklypas išnuomotas ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (dalį jų šioje atstovauja Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, dalis įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenims).

89Išėmus nors dalį sprendimu Nr. 1147V suformuoto sklypo ir priskyrus jį laisvai ir neužstatytai žemei, kuri gali būti grąžinama, esamos valstybinės žemės nuomos sutartys jau neatitiktų realios padėties, nes nuomos sutartyse nurodyti sklypų plotai, o apie nuomos sutarčių (nors vienos) panaikinimą jokių duomenų nėra. Pripažinus, kad AB „Spauda“ naudotas anksčiau sklypas yra laisvas ir neužstatytas, turėtų pasikeisti ir šiai bendrovei nuomojama sklypo dalis, t. y. nuginčyta nuomos sutartis. Proceso šalys pripažino, kad šalia ginčo sklypo esanti sklypo dalis (prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo esančiame plane su oranžine spalva pažymėta sklypo dalimi besiribojanti tamsiai raudonos spalvos kvadrato formos sklypo dalis) jau pripažinta laisva ir neužstatyta, todėl ji galės būti grąžinta ( - ) rėžinio kaimo pretendentams. Tai patvirtina ir pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai – Žemės sklypų ribų paženklinimo aktas 2000 06 22 ir sprendimo Nr. 1145V priedas – planas (t. II, b. l. 115, 119), savivaldybės administracijos pateiktas planas, kuriame nurodytos visais pradžioje ginčytais sprendimais nustatytos sklypų ribos (t. V, b. l. 113), nes laisvas ir neužstatytas sklypas nepatenka į jokiu ginčytu sprendimu suformuotas sklypo ribas. Šie ir kiti dokumentai patvirtina, kad į ginčijamu sprendimu nustatyto sklypo ribas nepatenka 7757 kv.m. dydžio sklypas, kuris turi būti išdalintas pretendentams į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, tačiau patenka dabar ginčijamas sklypas. Tai, kad nuosavybės teisių atkūrimui skirtas sklypas yra šalia pareiškėjos pageidaujamo sklypo, dar nereiškia, kad šis irgi yra laisvas ir neužstatytas. Minėta, kad jis yra nuomojamas. Pretendentai buvo pasiskirstę, į kokias galimas grąžinti ( - ) rėžinio kaimo teritorijas jie pretenduoja, pagal jų pasiskirstymą J. B. nuosavybės teisė buvo atkurta tik į dalį iš jos pasirinktų sklypų, nes teismas nepripažino teisės į nuosavybės teisių atkūrimą viename jos pasirinktame sklype (prijungta administracinė byla Nr. I-479-5/2006). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos pasirinktame sklype Nr. 6, suformuotame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 12 07 sprendimu Nr. 560, jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,1595 ha sklypą (minėta prieš tai ir t. IV, b. l. 35). Tai nurodė ir proceso dalyviai, šias aplinkybes patvirtina ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga (t. III, b. l. 67-70, 73, 74-77, 79-82, 101-103, 104-105, 130-131, t. IV, b. l. 35, prieš tai minėti duomenys ir kt.). Ši aplinkybė reiškia, kad pareiškėja iš dalies realizavo savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

90Tai, kad teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2002 08 29 įsakymą Nr. 3422-01 (t. V, b. l. 115), dar nedaro negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 2000 06 01 sprendimo Nr. 1147V, nes, kaip matyti iš panaikinto įsakymo, juo tik patvirtintos specialiosios naudojimo sąlygos, nustatytos Vilniaus miesto valdybos 2000 06 01 sprendimu Nr. 1147V, bet ne šiuo sprendimu nustatytos sklypo ribos.

91Atsižvelgiant į Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatas, svarbiausiu teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo žemė priskiriama valstybės išperkamai, yra tos teritorijos detalusis planas.

92Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (1 punktas). Šiuo atveju, nors nuosavybės teisę pareiškėja siekia atkurti rėžiniame kaime, tačiau tai laikomas nuosavybės teisių atkūrimu natūra.

93Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Valstybės išperkama yra žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

94Šiuo atveju ginčo sklypas yra toje vietoje, kuri priklausė Vilniaus miestui iki 1995 06 01 (t. V, b. l. 112), todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, jeigu sklypas yra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje ir užimtas pastatams, statiniams ir įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, žemė laikoma valstybės išperkama.

95Detalusis ginčo teritorijos planas patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2000 01 27 sprendimu Nr. 138 V (t. I, b. l. 44-126). Pareiškėjos pateikiamas Faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 09 02 protokolas Nr. 28-45-2008 bei jo priedas sklypo žemėlapis yra sudaryti remiantis tos vietos detaliuoju planu, nes pateiktas sklypo žemėlapis užneštas ant 2000 01 27 sprendimu Nr. 138V patvirtinto detaliojo plano brėžinio (t. I, b. l. 16). Pareiškėjos pateiktame plane, jos manymu, laisvu ir neužstatytu sklypu galima laikyti dalį sklypo, kuri detaliojo plano brėžinyje nurodyta taip: prioritetinis teritorijos naudojimo būdas – daugiaaukštė gyvenamoji. Tačiau, kaip aprašyta pirmiau, toji sklypo dalis patenka į 2000 06 01 sprendimu Nr. 1147V patvirtinto sklypo ribas, taip pat į 2001 11 08 sprendimu Nr. 2213V buvusias patvirtintas sklypo ribas. Nors pastarasis sprendimas yra panaikintas, tačiau, kaip minėta pirmiau, visas 64860 kv.m. sklypas iki šiol liko išnuomotas. Nors dalis apskrities viršininko įsakymų, kurių pagrindu visas sklypas dalimis išnuomotas, ir panaikinti bendros kompetencijos teismo, tačiau nuomos sutartys iki šiol galioja. Tai reiškia, kad nurodyti pirmiau asmenys turi teisę naudoti visą sklypą, kurio planas pridėtas prie jų sudarytų nuomos sutarčių. Taip pat jie turi teisę sudaryti susitarimą dėl naudojimosi tvarkos tuo sklypu nustatymo. Detaliojo plano aprašomoje dalyje pasisakoma apie tam tikras perspektyvas šios teritorijos planavime, tačiau iš aprašomosios dalies matyti, kad detaliojo plano rengėjai neatsižvelgė į tai, kad toje teritorijoje jau yra ilgam laikui išnuomoti ar naudojami žemės sklypai. Detaliojo plano rengėjai ir negalėjo į tai atsižvelgti, nes nuomos sutartys sudarytos vėliau. Tačiau ir detaliojo plano Aiškinamajame rašte dėl galimos daugiaaukštės gyvenamosios statybos pasisakoma su išlygomis: „daugiaaukštės gyvenamosios statybos galimybės planuojamoje teritorijoje galimos tik atlikus atmosferos užterštumo, triukšmo, elektromagnetinio lauko stiprumo skaičiavimus arba matavimus ir gavus pritarimą šiai statybai“ (t. I, b. l. 57). Be to nepaneigta ir AB „Spauda“ nurodoma aplinkybė, kad būtent tą sklypą, į kurį pretenduoja pareiškėja, AB „Spauda“ naudojo gamybos reikmėms dar iki detaliojo plano patvirtinimo, ir tai užfiksuota detaliojo plano medžiagoje, fiksuojant esamą padėtį. Po detaliojo plano patvirtinimo sklypas, kuriame planuojama daugiaaukštė statyba, yra išnuomotas, todėl jis negali būti laikomas laisvu ir neužstatytu, kol nenuginčytos nuomos sutartys.

96Taigi, tam, kad pareiškėja galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus miestui iki 1995 06 01 priskirtoje ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje, ji turi nuginčyti detaliojo plano sprendinius (netgi ir tai, kad juo žemė ateityje priskiriama daugiaaukštei statybai) ir nuomos sutartis, pagal kurias ginčo sklypas patenka į sklypą, kurio planas pridedamas prie visų valstybinės žemės nuomos sutarčių. Pagal 2005 08 01 valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria AB „Spauda“ išnuomotas 23892 kv.m. sklypas kaip dalis valstybinės žemės, esančios 64860 kv.m. sklype, išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis aprašyti taip – tai kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorija, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, gyvenamoji teritorija (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, pramonės ir sandėliavimo objektų statybos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) (sutarties 3 punktas, t. IV, b. l. 93). Toks nurodymas sutartyje sietinas su tuo, kad būtent tokie duomenys nurodyti tos vietovės detaliajame plane ir tai svarbu nustatant, kurią dalį detaliuoju planu patvirtinto sklypo nuomoja AB „Spauda“. Kitose valstybinės žemės nuomos sutartyse išnuomojamo sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas nurodomi taip: kitai paskirčiai (pramonės ir komercinės paskirties statiniams eksploatuoti), (2002 12 06, Nr. 01/2002-26269, UAB „Abrosai“ išnuomota, t. IV, b. l. 89), analogiškai UAB „Vitropoliui“ išnuomotos žemės paskirtis ir naudojimo būdas nurodyti (t. IV, b. l. 84). Šie nuomojami sklypai taip pat patenka į ginčo teritorija, nes kaip minėta, naudojamų žemės dalių vietos nėra nustatytos, prie nuomos sutarčių pridedamas 64860 kv.m. sklypo planas (t. IV, b.l. 86, 91, 94, 95). Žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties, naudojimo būdo nurodymas minėtose žemės nuomos sutartyse dar kartą patvirtina, kad būtent AB „Spauda“ naudoja tą sklypo dalį, kurioje detaliuoju planu numatyta daugiaaukštė gyvenamųjų namų statyba, o tai reiškia, kad nuomoja tą dalį, į kurią pretenduoja pareiškėja, nes tik toje dalyje numatoma galima daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

97Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja ir kuris apibūdintas kaip laisvas ir neužstatytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 09 02 protokole Nr. 28-45-2008, iš tiesų iki šiol turi būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei, kaip nurodyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Dėl pirmiau išvardintų priežasčių skundžiamas Vilniaus miesto valdybos 2000 06 01 sprendimas Nr. 1147V negali būti panaikintas (šiuo sprendimu suformuota sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra išnuomota, sklypas suformuotas remiantis galiojančiu detaliuoju planu), nes jo panaikinimas jokių teisinių padarinių pareiškėjai nesukeltų. Dėl šios priežasties savivaldybės administracija negali būti įpareigojama suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teritorijos ( - ) detaliajame plane pareiškėjos pažymėtą skaičiais, ir toks sklypas negali būti teikiamas Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teisių atkūrimui.

98Dėl skundo padavimo termino.

99Vilniaus miesto valdybos 2000 06 01 sprendimas Nr. 1147V buvo pateiktas į civilinę bylą 2004 06 08 (tuomet tai dar buvo administracinė byla) kartu su patikslintu skundu (civilinės bylos t. I, b. l. 24-25). Pareiškėja į civilinę bylą trečiuoju asmeniu įstojo vėliau, todėl terminas dėl sužinojimo apie skundžiamą aktą turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjos įstojimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu dienos, kai ji ar jos atstovas įgijo teisę susipažinti su tos bylos medžiaga. J. B. patraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje 2008 12 10 teismo nutartimi (t. X, b. l. 91-92), jai teismo šaukimas išsiųstas 2008 12 24 (ten pat, b. l. 104), kviečiant į 2009 01 20 teismo posėdį, J. B. 2009 01 16 pateikė civilinėje byloje prašymą dėl bylos sustabdymo (ten pat, b. l. 177), kas reiškia, kad iki nurodytos datos ji turėjo ar galėjo būti susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, kurioje buvo ginčijamas Vilniaus miesto valdybos sprendimas. Tuo tarpu skundą administraciniam teismui pareiškėja J. B. padavė 2008 10 20, šiuo pirminiu skundu ji jau ginčijo 2000 06 01 sprendimą Nr. 1147V, o tai reiškia, kad ji nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje numatyto termino skundui paduoti dėl šio sprendimo nuginčijimo. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos advokatui 2008 10 09 raštu pateiktas ginčo sprendimas (adm. byla, t. I, b. l. 9), taigi į teismą pareiškėja kreipėsi, nepraleidusi vieno mėnesio termino nuo administracinio akto įteikimo jai dienos. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos, kuri taip pat pateikta į administracinę bylą, negalima daryti jokių prielaidų, kad pareiškėjai per visą nuosavybės teisių atkūrimo proceso laiką galėjo būti įteiktas ginčijamas sprendimas, taip pat negalima daryti išvados, kad to proceso metu ji privalėjo pati domėtis, kokios yra kliūtys, kad būtų galima atkurti nuosavybės teisę į ( - ) rėžinio kaimo teritoriją. Todėl AB „Spauda“ atstovo teiginiai, kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginiai, kad pareiškėja praleido terminą, per kurį ji gali kreiptis į administracinį teismą, yra nepagrįsti.

100Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n u sp r e n d ė :

102J. B. skundą atmesti.

103Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.