Byla 2A-468-544/2011
Dėl kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, atsakovo UAB „Kemveža“ direktoriui S. K., atsakovo atstovui Sigitui Štaraičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kemveža“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-188/2011 pagal ieškovo Y. K. ieškinį atsakovui UAB ,,Kemveža“, trečiajam asmeniui VĮ „Regitra“, dėl kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Y. K., vadovaudamasis CK 1.5, 1.136, 1.138, 1.80, 1.81, 1.90 str. CPK 4, 5, 93, 98, 145, 177-178, 270 str., prašė pripažinti negaliojančia jo ir atsakovo UAB „Kemveža" 2010-05-22 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01409165 ab initio, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo 16 827 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 22 d. Kauno automobilių turguje iš atsakovės nusipirko automobilį AUDI A6. Jam buvo išduota pažyma-sąskaita AUTO Nr. 0140916. Vykstant per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną automobilis buvo sulaikytas, nes buvo nustatyta, kad jis yra pavogtas, todėl pagal 2010-05-22 daikto poėmio protokolą iš jo buvo paimtas. Prieš sudarant sutartį atsakovė užtikrino, kad automobilis nėra vogtas ir kad ji Lietuvos Respublikoje jau patikrino jo duomenis VĮ „Regitra", todėl nebuvo pagrindo nesudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovė nepatvirtino jam savo nuosavybės teisės į automobilį, o ieškovas nieko nežinojo apie trečiųjų asmenų teisę į automobilį, todėl konstatuotina, kad dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ieškovas prarado įsigytą turtą ir tokiu būdu patyrė nuostolių, kurie jam iš atsakovės priteistini (b. l. 2-6).

5Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovas Y. K. 2010 m. gegužės 22 d. Kaune iš UAB „Kemveža“ nusipirko automobilį AUDI A6, kurio kėbulo indentifikavimo numeris WAUZZZ4B12N045688. Jam buvo išduota pažyma-sąskaita AUTO Nr. 0140916. Važiuojant iš Lietuvos pasienio kontrolės punkte paaiškėjo, kad automobilis 2010-03-03 pavogtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2010-05-22 poėmio metu iš jo automobilis paimtas. Automobilis buvo eksportuojamas iš Bendrijos muitų teritorijos 2010-05-22 įforminus deklaraciją, kurioje siuntėju nurodyta UAB „Kemveža“. 2010 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutarta automobilį grąžinti teisėtam savininkui. Teismas atsakovo teiginius, kad įmonė automobilio nepardavė, o tik suteikė paslaugą – išrašė pažymą-sąskaitą, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad įmonė neteikė dokumentų įforminimo paslaugų, o vykdė naudotų automobilių pardavimą, todėl laikė, kad tarp Y. K. ir UAB „Kemveža“ susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Šalys buvo sudariusios įstatymų reikalaujamos rašytinės formos automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Nei atsakovas, nei ieškovas dėl transporto priemonės apžiūros arba įregistravimo į VĮ „Regitra“ nesikreipė, duomenų bazėje informacijos apie šios transporto priemonės apžiūrą arba registravimą Lietuvoje nėra. Vogtą automobilį pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovė pardavė ieškovui, nors apie tai, kad automobilis vogtas, abi šalys teigia nežinoję. Todėl teismas nurodė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu. Teismas konstatavo, jog, sudarant sandorį tarp šalių, faktiškai nebuvo įvykdyta pardavėjo prievolė užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisė į automobilį, atitinkamai, nuosavybės teisė į minėtą automobilį neperėjo ir ieškovui, nes šalių sandorio sudarymo momentu jau egzistavo aplinkybė, jog minėtas automobilis buvo pavogtas, nors sandorio šalys apie šią aplinkybę ir nežinojo. Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, kad pardavėjas perdavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1d., 3 d., 6.323 str. 1 d.). Pažymėjo, kad ginčo šalys šią aplinkybę, kuri jiems paaiškėjo vėliau, pripažįsta ir automobilio grąžinimo teisėtam savininkui neginčija (CK 4.96 str. 1 d.). Jeigu parduotasis daiktas teismo sprendimu iš pirkėjo paimtas, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtąją kainą ir atlyginti nuostolius (CK 6.323 str.). Pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį, ir taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina. Kadangi automobilis buvo paimtas iš ieškovo ir grąžintas jo teisėtam savininkui, tai reiškia, kad galima vienašalė restitucija, o atsakovė savo patirtus nuostolius taip pat gali reikalauti atlyginti įstatymo nustatyta tvarka iš jam padariusio nuostolį asmens. Todėl ieškovo reikalavimą taikyti vienašalę restituciją teismas tenkino visiškai. Pažymoje-sąskaitoje AUTO Nr. 0140916 nurodyta, kad už automobilį atsakovo direktorius S. K. gavo 16600 Lt, todėl teismas šią sumą ir priteisė ieškovui iš atsakovės. Kadangi dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 20,00 Lt nuostolio už automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso įsigijimą ir 207,00 Lt išlaidų už Lietuvos Respublikos vizą, tai teismas šiuos nuostolius taip pat priteisė iš atsakovės (b. l. 117-123).

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 16600,00 Lt nuostolių atlyginimui, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą, kuriuo šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad neginčija sprendimo dalies, kuria teismas pripažino 2010-05-22 automobilio AUDI A6 AUTO pažymą - sąskaitą Nr. 01409165 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes sutinka, kad tai buvo tariamas sandoris. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovė negavo iš ieškovo 16600 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2010-05-22 automobilio AUDI A6 AUTO pažymą - sąskaitą Nr. 01409165 negaliojančia, neturėjo teisinio pagrindo taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovės nuostolius ir palūkanas. Mano, kad teismas šioje dalyje netinkamai nustatė tarp ginčo šalių faktines aplinkybes, tendencingai ir ne pagal CPK 177, 185 str. reikalavimus vertino byloje esančius įrodymus, todėl pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą asmenų lygybės įstatymui principą (LR CPK 6 str.), neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo teisinius santykius bei galimą atsakovo civilinę atsakomybę (CPK 330 str.), esminiai pažeidė procesinės teisės normas, ir dėl šių pažeidimų neteisingai išsprendė bylą (LR CPK 329 str. 1 d.). Teismo išvados iš dalies neteisingos ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paties ieškovo Y. K., atsakovo atstovo S. K. bei teisme duotiems parodymams. Iš sprendimo aprašomosios dalies turinio matyti, kad teismas tik perrašė ieškovo, jo atstovo, liudytojų parodymus, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje neatliko šių parodymų analizės ir jų nevertino. Teismas nevertino ieškovo teisme duotų paiškinimų apie tai, kad jis pinigus sumokėjo lietuviškai kalbančiam automobilio AUDI A 6 savininkui, o atsakovės UAB „Kemveža" direktoriaus S. K. nepažįsta, pinigų jam nemokėjo. Teismas netinkamai vertino ir liudytojų G. K., E. D., R. V. parodymus apie tai, kad atsakovė nebuvo įsigijusi minėto automobilio, jis neįtrauktas į apskaitą, todėl negalėjo jo parduoti, o tik Baltarusijos piliečio prašymu ir jo vardu tik formaliai, dėl akių buvo išrašyta pažyma-sąskaita pagal ieškovo pateiktus automobilio duomenis, kad pinigai nebuvo mokėti ir kasos grynųjų pinigų priėmimo iš ieškovo kvitas neišduotas, o 2010-05-22 pažymą-sąskaitą Nr 0140916 mėnesio pabaigoje buvo parodyta kaip negaliojanto. Todėl turėjo būti nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą siekdamas jo pagalba „formaliai" įforminti transporto priemonę ir ja kirsti Baltarusijos Respublikos sieną. Kadangi ieškovas patikino, kad automobilį įsigijo sąžiningu būdu, tačiau sutvarkyti ne visi reikiami dokumentai, sutiko geranoriškai pastarajam padėti ir pažymoje - sąskaitoje nurodyti save esant šio automobilio pardavėju. Nurodo, kad pripažįsta pasielgęs neatsakingai ir neapdairiai, neįvertinęs galimo nesąžiningo ieškovo veikimo. Nebūdamas automobilio savininku negalėjo sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties ir automobilio parduoti (CK 4.37, 6.317, 6.318 str.). Kadangi šiuo atveju nėra esminių CK 6.305 str. numatytų pirkimo - pardavimo sandorio požymių, t. y. nuosavybės teisės į automobilį ir jo perdavimo ieškovui, taip pat įrodymų apie 16 600 Lt sumokėjimą, todėl mano, kad nekyla ir atsakovės prievolė sumokėti. LR CK 6.328 str. numato pirkėjo teisę nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo afertos pateikimo, prieš mokant pinigus ar priimant daiktus, juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kadangi automobilis reghistruojamas turtas, tai ieškovas bendraudamas su šio automobilio savininku turėjo teisę ir galimybę kreiptis į VĮ „Regitra" ir išsiaiškinti automobilio priklausomybę bei ar jis nevogtas. Pats ieškovas, pirkdamas automobilį iš fizinio asmens, sumokėdamas 16 600 Lt ir net nepaimdamas to asmens anketinių duomenų, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti atitinkamas neigiamas pasekmes. Spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas byloje sprendimą, teismas šių esminių aplinkybių visiškai nevertino, todėl remdamasis vien tik „formaliai" ir dėl akių atsakovo išrašyta pažyma - sąskaita Nr. 0140916 padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog automobilį ieškovas pirko iš atsakovės. Iš aptartų įrodymų ieškovas turėjo ir galėjo žinoti, jog jo “tokiomis neaiškiomis” aplinkybėmis perkamas automobilis yra vogtas.Atsakovė nežino asmens, iš kurio ieškovas pirko automobilį, todėl negali iš jo pareikalauti atlyginti nusotolius (b. l. 125-128).

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pagrįstą ir tesiėtą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi. Byloje atsakovė nepareiškė priešieškinio ir reikalavimo pripažinti sutartį Nr. 014916 tariamu sandoriu, todėl CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme negali apeliacinio skundo grįsti šia aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme. Teismas tinkamai įvertino įrodymus, nes nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sutartis nėra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Su šia aplinkybe sutinka ir atsakovė, nes apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji negavo pagal sutartį parduoto automobilio kainos. Ieškovas tvirtina, kad jis buvo įsitikinęs ir turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro pirkimo-pardavimo sandorį su atsakovės atstovu, todėl toks sandoris CK 2.133 straipsnio 9 dalies prasme yra privalomas atsakovei. Šią aplinkybę pirmos instancijos teismas įvertino tinkamai. Dėl CK 2.133 straipsnio 9 dalies taikymo byloje atsakovė apeliaciniame skunde nieko nepasisako. Atsakovės nurodytų liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina sutarties negaliojimo ir/ar jos pripažinimo niekine bei automobilio kainos gavimo faktų. Todėl teismas tinkamai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, o tai sudarė prielaidas ir esmines sąlygas teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Skolininko kaltė dėl prievolių neįvykdymo pagal sutartį (sutartis) yra preziumuojama, ir šią prezumpciją paneigti turi atsakovė. Aplinkybę, kad pagal sutartį parduoto automobilio savininke buvo atsakovė, patvirtina pirkimo-pardavimo pažyma-sąskaita, muitinės deklaracija, pagal kurią atsakovė įformino automobilio išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės nepaneigia jos prievolių pagal sutartį vykdymo ir nepaaiškina, kokiu pagrindu ji pardavė ieškovui jai nepriklausantį automobilį. CPK įpareigoja šalis teikti turimus įrodymus (CPK 178 str.). Atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodo padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Bylos duomenys patvirtina, jog teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadą, kad sutartis negaliojanti ab initio ir taikydamas restituciją, vadovavosi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl CPK 176, 178, 179, 185 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

8Apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

9Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina ir byloje iš esmės neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas Y. K. 2010 m. gegužės 22 d. kartu su savo pažįstamu Mikalai Chyzheuski atvyko iš Baltarusijos į Kauną įsigyti automobilio ir tą pačią nusipirko automobilį AUDI A6, kėbulo indentifikavimo numeris WAUZZZ4B12N045688. Ieškovui buvo išduota pažyma-sąskaita AUTO Nr. 0140916 (b. l. 8). Tą pačią dieną ieškovas apdraudė įsigytą automobilį (b. l. 15-17, 18, 19) ir važiuojant iš Lietuvos 2010-05-22 Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte tikrinant išvykstantį ieškovo vairuojamą automobilį AUDI A6 paaiškėjo, kad jis buvo pavogtas 2010-03-03 Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Minėtas automobilis AUDI A6 (WAUZZZ4B12N045688), buvo eksportuojamas iš Bendrijos muitų teritorijos 2010-05-22 įforminus deklaraciją, kurioje siuntėju nurodyta UAB „Kemveža“ (b. l. 102, 103). Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2010-05-22 poėmio metu iš ieškovo Y. K. automobilis AUDI A6, kėbulo indentifikavimo numeris WAUZZZ4B12N045688, registracijos liudijimas VG850886, valst. Nr. KBB3010, buvo paimtas (b. l. 9) ) ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu grąžintas savininkui Vokietijos Federacinės Respublikos pilietei Ergen Saadet (b. l. 10-12).

10Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą ir ne pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino įrodymus. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais ar jų dalimi nesivadovauja. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Teismas faktiškai atsižvelgė į visus įrodymus ir įrodinėjimo priemones, kuriuos apeliantė nurodo apeliaciniame skunde, tačiau juos įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantė. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti nepalankiau apeliantei, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie įvertinti ne pagal CPK reikalavimus. Apeliantė, nesutikdama su įrodymų vertininimu, nenurodo padarytų teisės normų pažeidimų, o tik pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino liudytojų G. K., E. D., R. V. parodymų, jog atsakovė nebuvo įsigijusi ginčo automobilio, todėl jo negalėjo parduoti, kad atsakovė tik padėjo įforminti dokumentus, kad ieškovas galėtų automobilį išsivežti į Baltarusiją. Minėtų liudytojų parodymai negali būti vertinami vienareikšmiškai. Šių liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia sandorio sudarymo fakto, tačiau visos liudytojos patvirtino, kad atsakovė įformino automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kas sutampa su faktu, kad automobilis buvo eksportuojamas iš Bendrijos muitų teritorijos 2010-05-22 įforminus deklaraciją, kurioje siuntėju nurodyta UAB „Kemveža“. Ludytoja G. K. yra įmonė finansininė ir įmonės direktoriaus ir vienintelio akcininko žmona (b. l. 56), E. D. - įmonės, su kuria atsakovė bendradarbiauja ir kuri tarpinininkauja parduodant atsakovės automobilius, kuri tarpininkavo įforminant muitinės procedūrą, savininkė (b. l. 67-68). R. V. dirba E. D. įmonėje (b. l. 109-116), todėl šių liudytojų parodymai teismo pagrįstai buvo vertintini tiek, kiek jie neprieštarauja patikimų įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms.

11Atsakovė nurodo, kad ji tik įformino transporto priemonės pirkimą-pardavimą kad automobilis galėtų kirsti Lietuvos – Baltarusijos sieną, o ieškovas šią transporto priemonę pirko iš tik jam žinomo asmens. Pagal LR CK 2.133 straipsnį, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė savo asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Ieškovas buvo užsienio pilietis, neginčijama, kad nesuprato lietuvių kalbos, kad prie jo buvo tariamasi dėl sandorio, kad buvo lankomasi pas kelis asmenis skirtingose patalpose, kol biuvo surašyta pažyma-faktūra. Toks elgesys davė pagrįstą pagrindą ieškovui tikėtis, kad jis sandorį sudaro su kompetentinga ir tam teisę turinčia įmone ir/ar jos atstovu.

12Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 str.). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Minėtoje sąskaitoje-faktūroje atsakovė nurodyta pardavėja. Byloje nustatyta, kad ieškovui atsakovė pardavė vogtą automobilį ir, kaip pati pripažįsta, pasielgė nepadairiai, neatsakingai. Atsakovė buvo verslininkė ir kaip tik užsiėmė verslu, susijusiu su naudotų automboilių pirkimu-pardavimu, todėl tokios rūšies sandorių sudarymas jai buvo nuolatinė veikla. Šiuo atveju objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjos (atsakovės) pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jai priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Įstatymuose taip pat nustatyta, kad pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1, 3 d., 6.323 str. 1 d.). Taigi įstatymas tiesiogiai leidžia pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti, kad pardavėjas grąžintų sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas teisėtas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. is civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Pastaruoju atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Taigi pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė.

13Atmestinas atsakovės argumentas, kad atsakovė negavo iš ieškovo 16 600 Lt ir neturi pareigos jų grąžinti tuo pagrindu, kad byloje nėra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, įmonės apskaitoje nėra šio automobilio pirkimo dokumentų – „kauferio“, šis automobilis nebuvo įtrauktas į apskaitą, o 2010-05-22 pažyma-sąskaita atsakovės vėliau pripažint negaliojančia. Ieškovui išduotoje pažymoje sąskaitoje, serija AUTO Nr. 0140916 nurodyta, kad atsakovė UAB „Kemveža“ pardavė, o ieškovas K. Y. nusipirko automobilį AUDI, 6, kurio kėbulo indentifikavimo numeris WAUZZZ4B12N045688, valst. Nr. KBB3010, kad pinigus atsakovė iš ieškovo gavo (b. l. 8). Pažyma pasirašyta atsakovės direktoriaus S. K. ir finansininkės G. K.. Tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas yra atsakovės, o ne ieškovo pareiga. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas, dokumentų neįtraukimas į įmonės apskaitą, turto neįvedimas negali būti pagrindas teigti, kad įmonė automobilio nebuvo įsigijusi, kad jo nepardavė ir negavo už jį pinigų, kadangi pati įmonė sąskaitoje-faktūroje nurodė priešingai, o savo atsakomybę siekia paneigti galimai aplaidžiu ar apgaulingu apskaitos vedimu. Nors apeliantė nerūpestingumu ir neatidumu kaltina ieškovą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, būtent apeliantės elgesys nagrinėjamoje situacijoje šių principų neatitiko. Iš atsakovės UAB „Kemveža“ įstatų (b. l. 46, 49-54) matyti, kad bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę-ūkinę veiklą siekiant pelno, o veiklos objektai yra variklinių transporto priemonių pardavimas, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas, automobilių degalų mažmeninė prekyba ir kt. Būtent atsakovei, kaip verslininkei, kurios pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių pardavimas, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tuo tarpu ieškovas yra fizinis asmuo, Baltarusijos pilietis, kuris žinoma taip pat galėjo pasidomėti automobilio registracija.

14CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.). Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčijama 2010-05-22 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01409165 buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas pagrįstai taikė vienašalę restituciją (CK 4.96 str. 1 d., 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d., 6.307 str. 1d., 3 d., 6.323 str. 1 d.).

15Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš apeliantės UAB „Kemveža“ ieškovui Y. K. priteisiamos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, o valstybei - 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 132, CPK 88 str. 3 p.). Atsižvlegint į CPK 98 str. reikalavimus, į 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (8.11 p., 8.15, 8.16 p.), šių išlaidų suma nuo 3500 Lt sumažintina iki 2000 Lt atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo nauja teisės taikymo problemomis, nedidelės apimties, advokatas atstovavo byloje nuo jos pradžios, apeliaciniame skunde nėra nurodytos naujos ir reikalaujančios sudėtingo tyrimo aplinkybės, apeliacinėje instancijoje byla išnagrinėta viename posėdyje (b. l. 133).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

17Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės UAB „Kemveža“ (į. k. 300648765):

19-ieškovui Y. K. (a. k. 3200972K040PB58) – 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme;

20-į valstybės biudžetą – 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5710).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas Y. K., vadovaudamasis CK 1.5, 1.136, 1.138, 1.80, 1.81, 1.90 str. CPK... 5. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo ieškovo apeliacinį... 8. Apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m.... 9. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esanti... 10. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas... 11. Atsakovė nurodo, kad ji tik įformino transporto priemonės... 12. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui ir patvirtinti savo... 13. Atmestinas atsakovės argumentas, kad atsakovė negavo iš ieškovo 16 600 Lt... 14. CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 15. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš apeliantės UAB „Kemveža“... 16. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,... 17. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti... 18. Priteisti iš atsakovės UAB „Kemveža“ (į. k. 300648765):... 19. -ieškovui Y. K. (a. k. 3200972K040PB58) – 2000 (du tūkstančius) Lt... 20. -į valstybės biudžetą – 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su...