Byla 2A-1839-343/2012

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Skaita“ ir atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „CITY PLAZA“ atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2617-877/2012 pagal ieškovų V. A., S. N., L. D. N. ieškinį atsakovėms Uždarajai akcinei bendrovei „Skaita“, Uždarajai akcinei bendrovei „CITY PLAZA“ ir Uždarajai akcinei bendrovei „Verus gustus“, išvadą civilinėje byloje teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Patikslintu ieškiniu (b.l. 84-85, t. 2) ieškovai prašė: 1) įpareigoti Uždarąją akcinę bendrovę „Skaita“ pašalinti iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), sargo namelį su pakeliama užtvara, o iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), sargo namelį, stulpą su automobilių mokamos aikštelės simboliu, šuns būdą ir voljerą bei statybines medžiagas, o bendrovei to neatlikus, leisti tą atlikti ieškovams atsakovės sąskaita; 2) įpareigoti Uždarąją akcinę bendrovę „Verus gustus“ pašalinti iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), vaikų žaidimų aikštelės įrenginius, o bendrovei to neatlikus, leisti tą atlikti ieškovams atsakovės sąskaita; 3) įpareigoti Uždarąją akcinę bendrovę „CITY PLAZA“ pašalinti iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), stendą su užrašu „PLAZA ĮVAŽIAVIMAS TIK KLIENTAMS“, o iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), automobilių stovėjimo aikštelės ženklą su užrašu „TIK PLAZA PREKYBOS IR VERSLO CENTRO KLIENTAMS“, o bendrovei to neatlikus, leisti tą atlikti ieškovams atsakovės sąskaita; 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai nurodė, jog, atkūrus nuosavybės teises, jie tapo žemės sklypų, esančių adresais Kaunas, ( - ), bei ( - ), savininkais. Dėl minėtuose žemės sklypuose esančių atsakovams priklausančių menkaverčių statinių ieškovai negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pirmiau nurodyti statiniai trukdo ieškovams naudotis žeme savo nuožiūra, pažeidžia jų, kaip žemės savininkų teises, numatytas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, todėl jie reiškia reikalavimą dėl nurodytų statinių pašalinimo. Dėl įrengtų pakeliamųjų užtvarų yra trukdoma tiek ieškovams, tiek ir kitiems asmenims patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu (b.l. 53-59, t. 3) ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę Uždarąją akcinę bendrovę „Skaita“, juridinio asmens kodas 133378179, pašalinti iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), sargo namelį su pakeliama užtvara, iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), sargo namelį, mokamos aikštelės simbolį, šuns būdą ir voljerą, statybines medžiagas, taip pat įpareigojo atsakovę Uždarąją akcinę bendrovę „Verus gustus“, juridinio asmens kodas 135139384, pašalinti iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), pašalinti vaikų žaidimo aikštelės įrenginius; įpareigojo Uždarąją akcinę bendrovę „City Plaza“, juridinio asmens kodas 135757861, pašalinti iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), - stendą su užrašu „PLAZA ĮVAŽIAVIMAS TIK KLIENTAMS“, o iš žemės sklypo, esančio adresu Kaunas, ( - ), automobilių stovėjimo aikštelės ženklą su užrašu „TIK PLAZA PREKYBOS IR VERSLO CENTRO KLIENTAMS“. Atsakovėms statinio ir kilnojamųjų daiktų nepašalinus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leido ieškovams juos pašalinti atsakovių sąskaita, priteisė iš kiekvienos iš atsakovių ieškovei V. A. po 818 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat po 36,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, nustatęs, jog ieškovai nuo 2008 m. gegužės 30 d. nuosavybės teise valdo žemės sklypus, esančius adresais Kaunas, ( - ), bei ( - ), konstatavo, kad įvairių statinių buvimas ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose be jų sutikimo, trukdantis savininkams naudotis savo nuožiūra nuosavybės teisės objektu, neabejotinai pažeidžia ieškovų teises. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad prašomi pašalinti iš žemės sklypų statiniai bei kilnojamieji daiktai taip, kaip nurodyta reikalavime, nuosavybės teise priklauso atsakovėms, ir laikė, kad atsakovės turėjo pareigą įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovėms nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kilnojamieji daiktai po nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo ieškovams dienos, nesant ieškovų sutikimo, ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose atsakovių yra laikomi teisėtai, sprendė, kad ieškovų reikalavimai iš esmės yra pagrįsti, įrodyti, todėl juos tenkintino visiškai.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9Apeliaciniu skundu (b.l. 69-70, t. 3) atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė „CITY PLAZA“ prašo 2012 m. gegužės 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė CPK 178 straipsnio nuostatas ir dėl to netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Aplinkybes, jog tam tikri ženklai yra atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „CITY PLAZA“ nuosavybė, ar kad šiuos ženklus pastatė būtent atsakovė, turėjo įrodyti ieškovai, tačiau to nepadarė, nurodytų aplinkybių nagrinėjant civilinę bylą nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.
  2. Savininkas reikalavimą dėl jo teisių pažeidimo gali reikšti tik jo teises pažeidžiančiam asmeniui, todėl teismas privalėjo nustatyti, kas yra prašomų pažalinti ženklų savininkai ar statytojai, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad stendai, kuriuose yra pavartotas žodis „Plaza“, yra pastatyti atsakovės interesais, tačiau net ir tokios klaidingos išvados padarymas nereiškia, jog nurodyti stendai priklauso atsakovei ar ji nurodytus stendus pastatė.
  3. Teismui nustačius, kad stovėjimo aikštelės ženklas ir užrašas „TIK PLAZA PREKYBOS IR VERSLO CENTRO KLIENTAMS“ yra ant apšvietimo stulpo, laikytina, kad šis ženklas gali pažeisti tik apšvietimo stulpo, ant kurio jis yra pritvirtintas, savininko teises, tačiau ne žemės sklypo, kuriame yra šis apšvietimo stulpas, savininko teises, todėl laikytina, kad teismas netinkamai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas.
  4. Teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodydamas nustatytas aplinkybes, kurių nepagrindė tinkamu įrodymų vertinimu, nepateikdamas pakankamai teisinių argumentų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalį.

10Atsiliepimu į atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „CITY PLAZA“ apeliacinį skundą (b.l. 113-114, t. 3) ieškovė V. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu ieškovė grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovai neprivalėjo įrodyti, kad šalintinų objektų savininkai yra atsakovės, kadangi teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovai turėjo įrodyti tik dvi aplinkybes, t.y. kad jie yra savininkai ir kad jų teisės yra pažeistos. Atsakovų naudojamų objektų buvimas ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose pažeidžia ieškovų teises, ieškovai dėl to negali naudotis sklypais savo nuožiūra, todėl, priimdamas sprendimą ,teismas objektyviai ištyrė ir įvertino visus įrodymus.
  2. CK 4.98 straipsnis ir kiti teisės aktai, numatantys savininko teisių apsaugą, neapriboja jo teisių pažeidėjų statuso, todėl pažeidėju gali būti bet koks, taip pat ir juridinis asmuo. Apeliantei neginčijant faktinių aplinkybių, jog ji prašomais pašalinti objektais naudojasi, laikytina, kad teismas pagrįstai nustatė ją pažeidinėjant ieškovų teises, tinkamai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas, nes kitoks šių normų aiškinimas pažeistų protingumo principą.

11Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „CITY PLAZA“ apeliacinį skundą nepateikė.

12Apeliaciniu skundu (b.l. 72-77, t. 3) atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė „Skaita“ prašo 2012 m. gegužės 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:

  1. Remiantis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti jo teisės pažeidimus, tačiau tik esant pažeidimams ir tik iš tuos pažeidimus padariusių asmenų. Ieškovai neįrodė, kokiu būdu buvo pažeistos jų teisės, nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų, jog egzistuoja sąlygos, nepriklausančios nuo pačių ieškovų, kurios trukdo ieškovams naudotis nuosavybe. Ta aplinkybė, kad ieškovų nuosavybėje yra nežinia kam priklausančių statinių, neįrodo, jog būtent apeliantė kokiu nors būdu pažeidžia ieškovų teisę. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, nes skundžiamą sprendimą priėmė ieškovams neįrodžius esant jų teisės pažeidimą.
  2. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, kadangi turėjo atsižvelgti į imperatyvią nuostatą, draudžiančią įgyvendinti nuosavybės teises, pažeidžiant kitų asmenų teises bei interesus, kadangi teismo taikytas ieškovų teisių gynimo būdas pažeidžia ir varžo apeliantės teises.
  3. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei, kadangi ne ji privalėjo įrodinėti elgusis tinkamai, o asmuo, kreipdamasis teisminės gynybos, turi įrodyti jo teisių pažeidimo faktą. Ieškovų galimybės apginti savo teises nepriklauso nuo jų valios ar norų, todėl jiems kilo įstatyminė pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Ieškovai ne tik kad neįrodė savo teisių pažeidimo, bet taip pat ir aplinkybės, jog jiems priklausančiuose žemės sklypuose esantys kilnojamieji daiktai priklauso būtent apeliantei, todėl apeliantė neturėjo pagrindo įrodinėti jos elgesį esant teisėtą ir tinkamą.
  4. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai faktą, kad žemės sklypai, kuriuose yra prašomi pašalinti daiktai, iki atkuriant nuosavybės teises ieškovams buvo naudojami apeliantės, vertino kaip patvirtinantį aplinkybes, jog tuose sklypuose esantys statiniai buvo statyti apeliantės ir yra jos nuosavybė. Be to, savo išvadas dėl nuosavybės teise priklausančių statinių apeliantei teismas nepagrįstai grindė faktinių aplinkybių protokolu, kadangi jame nėra nurodyta, kas yra ginčo statinių savininkas, ir faktinių aplinkybių protokolas nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Ieškovų ir teismo nurodytos aplinkybės dėl ginčo statinių priklausymo apeliantei neatitinka nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, todėl apeliantė, nesanti ginčo statinių savininke, yra netinkamas atsakovas byloje. Nuosavybės teisės į ginčo statinius nepatvirtina ir apeliantės 2000 m. birželio 28 d. prašyme, adresuotame Kauno apskrities viršininkui, nurodyti duomenys, kadangi jame konkrečiai nurodyta, ką savo lėšomis sklypuose, į kuriuos nuosavybės teisės yra atkurtos ieškovams, įrengė apeliantė, t.y. privažiavimą prie pastatų, parkingą, o tarp jų ginčo statinių nėra.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė ir toliau naudojasi ginčo statiniais, kadangi apeliantė šiuo metu nei ginčo statiniais, nei žemės sklypais, kuriuose jie yra, nesinaudoja.
  6. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog pati ieškovė V. A., veikdama savo ir kitų ieškovų vardu, pareiškė sutikimą, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos su žemės sklypuose esančiais neregistruotais statiniais, dėl ko vienašališku sandoriu prisiėmė atsakomybę dėl minėtų statinių ir jokiu būdu neįgijo teisės reikalauti iš gretimų sklypų savininkų nukelti minėtus statinius.
  7. Teismo teiginys, kad bendras atsakovių skundas byloje dėl nuosavybės teisės grąžinimo patvirtina bendrus atsakovių interesus į ginčo statinius, yra nelogiškas ir nepagrįstas, o kiti teismuose vykstantys ginčai, kuriuose dalyvauja atsakovės, nesusiję su šio ieškinio reikalavimais.

13Atsiliepimu į atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Skaita“ apeliacinį skundą (b.l. 98-99, t. 3) ieškovė V. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu ieškovė grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantei neginčijant aplinkybės, jog ji ginčo objektais naudojasi, o taip pat jai pareiškus apeliacinį skundą, laikytina, kad ji ir toliau nori ginčo objektais naudotis. Ieškovai nurodė kuo pasireiškia jų teisių pažeidimai ginčo objektams esant jiems priklausančiuose žemės sklypuose, jų teisių pažeidimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o byloje ieškovai įrodinėjo tas aplinkybes, kurias jiems būtina įrodyti, t.y. kad jie yra žemės sklypų savininkai ir kad jų teisės yra pažeistos.
  2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog, gindami savo teises, ieškovai pažeidžia atsakovių teises. Tačiau nei kokias konkrečias atsakovių teises ieškovai galimai pažeidžia, nei kaip, ne tik, kad neįrodinėjo, bet ir nenurodė apeliaciniame skunde. Priešingai, apeliantės teises galima vertinti kaip tariamas savivaliautojo teises, tačiau kadangi savavaliavimas yra neteisėtas veiksmas, jokių teisių jis negali sukurti.
  3. CK 4.98 straipsnis ir kiti teisės aktai, numatantys savininko teisių apsaugą, neapriboja jo teisių pažeidėjų statuso, todėl pažeidėju gali būti bet koks, taip pat ir juridinis asmuo. Apeliantei neginčijant faktinių aplinkybių, jog ji prašomais pašalinti objektais naudojasi, laikytina, kad teismas pagrįstai nustatė ją pažeidinėjant ieškovų teises. Apeliantė neįrodinėjo, kad ne ji naudojasi ginčo objektais, o nuslėpdama aplinkybes, kurių pagrindu naudojasi ginčo objektais, apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu.
  4. Kadangi apeliantė naudojasi ginčo objektais, o naudojimasis objektais būtent ir pažeidžia ieškovų teises naudotis žemės sklypu savo nuožiūra, apeliantė yra tinkamas atsakovas byloje. Apeliantė nepagrįstai teigia teismą ir ieškovus nesiėmus priemonių ginčo objektų savininkams nustatyti, kadangi nurodytas aplinkybės buvo siekiama išsiaiškinti kreipiantis tiek į atsakoves, tiek ir įvairias institucijas dar iki teisminio proceso, o taip pat ir jo metu.
  5. Ieškovės sutikimas, kad nuosavybės teisė į žemę būtų atkurta su joje esančiais statiniais, nesuteikia atsakovėms teisės naudotis jais ir tokiu būtų tęsti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą.

14Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Skaita“ apeliacinį skundą nepateikė.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o taip pat nenukrypo nuo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą byloje bei įrodymų vertinimą, taikymo praktikos, kas sudaro pagrindą teismo sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Dėl nuosavybės teisės gynimo

19CK 4.37 straipsnio 1 dalyje pateikta nuosavybės teisės definicija, pagal kurią nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Taigi asmuo, būdamas nuosavybės teisės objekto savininkas, turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų, o taip pat kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Daikto savininko nuosavybės teisė pirmiausia yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.), kurios apsaugą nuo pažeidimų užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.), kuris gali būti įgyvendinamas CK 1.138 straipsnyje įvardytais civilinių teisių gynimo būdais.

20Byloje ginčo dėl to, kad ieškovai V. A., S. N. ir L. D. N. yra 0,0196 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu Kaunas, ( - ), 0,2915 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu Kaunas, ( - ), ir 0,1068 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu Kaunas, ( - ), bendraturčiai, nekyla. Duomenų apie tai, kad ieškovų nuosavybės teisės į minėtus nekilnojamojo turto objektus būtų apribotos, nėra, todėl ieškovai turi visas teises savo nuožiūra valdyti, naudoti šiuos nuosavybės teisės objektus ir jais disponuoti. Nuosavybės teisės ribojimu nelaikytinas ir ieškovės V. A., veikusios savo ir kitų ieškovų vardu, sutikimas, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos su žemės sklypuose esančiais neregistruotais statiniais. Sutikimas, kad nuosavybės teisė būtų atkurta į pageidaujamus žemės sklypus net ir tuo atveju, jei juose yra neregistruotų statinių, negali būti laikomas atsakomybės dėl minėtų statinių prisiėmimu. Toks sutikimas, kaip nurodė ieškovė, buvo duotas siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tačiau jokiu būdu nereiškia savininkų sutikimo įtvirtinti tokią faktinę situaciją, kuri pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Taigi, net ir išreiškus pirmiau nurodytą sutikimą, nuosavybės teisių atkūrimo procese, ieškovai neprarado jiems laiduojamos teisės esant teisių pažeidimui kreiptis teisminės gynybos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino kaip šalinančios ieškovų galimybę šiuo konkrečiu atveju kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog byloje esančiame 2009 m. spalio 21 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte (b.l. 9, t. 1) taip pat yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į ieškovų pareikštą sutikimą, ieškovai visus klausimus, susijusius su minėtų statinių likvidavimu, turi teisę spręsti savarankiškai teisės aktų nustatyta tvarka.

21Ieškovai, būdami nekilnojamojo turto savininkais, manydami, kad jų teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos prašydami pašalinti savo teisių pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, remdamiesi CK 4.98 straipsniu, kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu atsakovėms, prašydami pašalinti jų teisių pažeidimus. Teisė ginti savo pažeistas teises, kaip jau buvo nurodyta, ieškovams laiduojama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliančių argumentu, jog ieškovams, manant jų teises esant pažeistas, kreipusis į teismą teisminės gynybos yra pažeidžiamos kitų asmenų, o konkrečiai apeliančių teisės. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės V. A. nurodytomis aplinkybėmis, jog apeliantai ne tik kad neįrodinėjo savo teisių pažeidimo ieškovams kreipusis į teismą teisminės gynybos, bet net ir nenurodė kokios jų teisės yra pažeidžiamos ar kuo pasireiškia galimas jų teisių pažeidimas. Taigi, negalima sutikti su apeliantų teiginiu, jog ieškovai tokiu būdu jiems priklausančias teises įgyvendina pažeisdami kitų asmenų teises, todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ignoravo CK 4.73 straipsnio 1 dalies nuostatą, imperatyviai draudžiančią įgyvendinti nuosavybės teises pažeidžiant kitų asmenų teises bei interesus. O kadangi, kaip jau buvo nurodyta, atsakovės neįrodinėjo savo galimo teisių pažeidimo, nepareiškė dėl to jokių reikalavimų, laikytina, jog teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

22Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

23Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

24Iš esmės apeliaciniai skundai dėl skundžiamo sprendimo yra grindžiami tik argumentais, susijusiais su tuo, jog, apeliančių manymu, teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl nesant byloje jokių įrodymų apie tai, kad ieškovų teisės yra pažeidžiamos, kad ginčo objektai nuosavybės teise priklauso atsakovėms ir kad būtent jos pažeidžia ieškovų teises, nepagrįstai tenkino pareikštą ieškinį.

25Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, bylos medžiagą, faktinius bylos duomenis, apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, kasacinio skundo argumentus, CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

26Teisėjų kolegijos manymu, apeliantės nepagrįstai teigia, jog ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, o taip pat nenurodė, kuo būtent pasireiškia jų teisių pažeidimas. Tiek ieškovų teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus yra konkrečiai nurodyta, kuo pasireiškia ieškovų teisių pažeidimas. Ieškovai teigia, jog ginčo objektai trukdo jiems naudotis žemės sklypais savo nuožiūra, t.y. juos išnuomoti ir gauti pajamas, patiems naudotis, o taip pat žemės sklypus naudoti kaip tuščias erdves, kas atitiktų visuomenės interesus. Faktas, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose yra ne jiems priklausančių daiktų ir nesudėtingų statinių, sudarančių kliūtis be apribojimų tiek ieškovams, tiek ir kitiems asmenims patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, ieškovams be apribojimų naudotis žemės sklypais, leidžia pagrįstai teigti esant ieškovų teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, esančiais rašytiniais įrodymais, tarp jų ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nustatė, kad įvairių statinių buvimas ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose be jų sutikimo, trukdantis savininkams savo nuožiūra naudotis nuosavybės teisės objektu, neabejotinai pažeidžia ieškovų teises. Ieškovai, priešingai nei kad teigia apeliantė Uždaroji akcinė bendrovė „Skaita“, neprivalėjo nurodyti, savo konkrečių planų ar ketinimų dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo tokiu būdu, kuriam trukdytų apeliantas. Kaip jau buvo nurodyta, teisėjų kolegijos manymu, savininko teisių pažeidimą esant galima konstatuoti vien tik nustačius, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose be jo valios yra naudojami jam nepriklausantys daiktai ar statiniai. Laikytina, kad tokiu būdu tretieji asmenys ne tik kad naudojasi savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, taip galimai blogindami jo naudingąsias savybes, trukdo savininkui visa apimtimi netrukdomai naudotis jam priklausančiu turtu (pvz. vykdyti savo veiklą jame, žemės sklypą išnuomoti ir tokiu būdu gauti pajamas), o šiuo konkrečiu atveju ir netrukdomai patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei kt. Taigi nepagrįstais laikytini apeliančių nurodyti argumentai, jog byloje nenustatytas ir neįrodytas ieškovų nuosavybės teisės pažeidimas.

27Kaip jau buvo nurodyta, ginčo dėl to, kad ieškovai yra pirmiau nurodytų žemės sklypų savininkai, nekilo, tą patvirtina byloje esantys įrodymai, o ieškovams įrodžius ir jų teisių pažeidimą, laikytina, kad jie įrodė visas aplinkybes, būtinas reiškiant negatorinį ieškinį. Teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis dėl ieškovo įrodinėjimo pareigos apimties šioje byloje, laikė ieškovus įrodžius visas ieškinio patenkinimui būtinas nustatyti faktines aplinkybes, todėl negalima sutikti su apeliančių argumentais, jog teismas nepagrįstai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigą. Be to, nesutiktina ir su tuo argumentu, kad atsakovės neturėjo įrodinėti savo veiksmų teisėtumo. Priešingai, ieškovams pareiškus apie atsakovių neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovų teises, atsakovės, remiantis suformuota teismų praktikoje įrodinėjimo taisykle, turėjo pareigą įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

28Negalima sutikti ir su apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, jog civilinėje byloje liko neįrodytos aplinkybės, kad ginčo objektai – reikalaujami pašalinti iš žemės sklypų kilnojamieji daiktai ir nesudėtingas statinys – priklauso atsakovėms, dėl ko jos ne tik kad buvo netinkamos atsakovės byloje, bet ir jų atžvilgiu pareikštas ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad civilinėje byloje tiesioginių įrodymų, tokių kaip nekilnojamojo turto registro išrašai ar kiti, patvirtinančių, jog ginčo objektai nuosavybės teise priklauso būtent atsakovėms, nėra, tačiau tai nepaneigia galimybės nurodytas faktines aplinkybes nustatyti kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į įrodymų visetą, rėmėsi visomis reikšmingomis bylai nustatytomis aplinkybėmis, todėl net ir išlikus tam tikrų abejonių dėl nustatinėjamų faktų, pagrįstai padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti aplinkybe, jog ginčo objektai nuosavybės teise priklauso atsakovėms, nei, kad ja netikėti. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į iki bylos teisminio nagrinėjimo tarp šalių egzistavusių santykių pobūdį, į jų tarpusavio susirašinėjimuose bei kitiems asmenims šalių rašytuose raštuose esančius duomenis apie ginčo statinių priklausymą atsakovėms. Negalima sutikti su apeliantės Uždarosios akcinės bendrovės „Skaita“ argumentu, jog 2000 m. birželio 28 d. jos prašyme, rašytame Kauno apskrities viršininkui, pateikti duomenys nepatvirtina ginčo objektų priklausomybės apeliantei. Apeliantė teigia, jog minėtame rašte yra nurodyti konkretūs jos atlikti darbai, o jame apie jokius sargo namelius, tvoras, voljerus ir kitus ginčo objektus, neužsimenama, todėl ir negalima dėl to teigti, jog ginčo objektai nuosavybės teises priklauso apeliantei. Pažymėtina, jog minėtame rašte apeliantė yra nurodžiusi, kad sklype savo lėšomis yra įrengusi privažiavimą prie pastatų, parkingą ir gerbūvį. Konkrečiai, koks gerbūvis yra sukurtas, kas sudaro parkingą ar privažiavimą prie pastatų, minėtame rašte nėra detalizuota, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prašoma pašalinti sargo namelį su pakeliama užtvara, mokamos aikštelės simbolį, šuns būdą ir voljerą, tikėtina, kad šie ginčo objektai gali būti susiję su apeliantės lėšomis įrengtu parkingu (kontroliuojama galimybe įvažiuoti į saugomą aikštelę, apsaugos tikslais laikytinu šunimi) ir kitais rašte nedetalizuotais gerbūvio darbais. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kitus teismuose šalių nagrinėjamus ginčus, kadangi tose nagrinėjamose bylose apeliančių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra duomenų apie joms reikšmingus žemės sklypuose, į kuriuos ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, statinius ir įrenginius (administracinė byla Nr. I-114-402/2008, b.l. 5-9, t. 1). Teisėjų kolegijos manymu, vien tas faktas, kad žemės sklypais, į kuriuos ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, iki tol naudojosi atsakovės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo objektai priklauso būtent atsakovėms. Mažai tikėtina, jog asmuo, būdamas rūpestingas ir atsakingas civilinių teisinių santykių subjektas, leistų jo naudojamame žemės sklype be sutikimo nežinomiems asmenims statyti tam tikrus daiktus ar nesudėtingus statinius. Be to, pažymėtina, kad ginčo objektai yra susiję su atsakovių vykdoma veikla. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai ginčo objektą su užrašu „Plaza“ laikė susijusį su apeliantės Uždarosios akcinės bendrovės „CITY PLAZA“ interesais, tačiau byloje nesat tai paneigiančių duomenų, o taip pat duomenų, jog ginčo objektas gali priklausyti kitam asmeniui, teismas pagrįstai atsakovės pavadinime esančio žodžio paminėjimą ginčo objekte vertino kaip susijusį su atsakovės interesais. Kitoks nurodytų aplinkybių vertinimas prieštarautų protingumo principams. Byloje duomenų apie tai, kad ginčo statiniai galėtų būti kitų asmenų nuosavybė, nėra pateikta, o visos kitos byloje nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ginčo objektai yra atsakovių nuosavybė. Teismui konstatavus šias aplinkybes, jis pagrįstai tenkino ieškovų ieškinį, kadangi jis buvo pagrįstas, o taip pat pareikštas ir tinkamam subjektui. Apeliančių argumentai dėl ginčo objektų nepriklausymo joms nuosavybės teise yra nepagrįsti, jų faktinių aplinkybių vertinimas yra nelogiškas, pateiktas tik siekiant išvengti atsakomybės dėl ieškovų teisių pažeidimų. Kitokios išvados, nei kad padarė pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ginčo objektų priklausymo atsakovėms, pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi logiškai ir objektyviai mąstančiam asmeniui, žinant visas byloje paaiškėjusias ir nustatytas aplinkybes, teismo padaryta išvada būtų logiška ir pragrįsta. Neįtikėtina yra ta aplinkybė, kad koks nors kitas asmuo reklamuotų atsakoves, ar atliktų kokius nors veiksmus atsakovių reklamos tikslu joms nežinant.

29Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar įrodinėjimo pareigos netinkamo paskirstymo, yra nepagrįsti, todėl į juos atsižvelgiant nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliacinių skundų argumentai, teismui kaip neturintys reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, detaliai neanalizuojami ir dėl jų išsamiai nepasisakoma.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

32Byloje nustatyta, kad ieškovė V. A., ruošdama atsiliepimą į apeliantės Uždarosios akcinės bendrovės „Skaita“ apeliacinį skundą, turėjo 400 Lt išlaidų (b.l. 100-101, t. 3), kuriuos prašo priteisti iš apeliantės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto dydžio, todėl, kadangi apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, kad prašoma suma priteistina iš apeliantės.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Apeliacinius skundus atmesti.

35Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „Skaita“, juridinio asmens kodas 133378179, ieškovei V. A., a.k. ( - ) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

37Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Patikslintu ieškiniu (b.l. 84-85, t. 2) ieškovai prašė: 1) įpareigoti... 5. Ieškovai nurodė, jog, atkūrus nuosavybės teises, jie tapo žemės sklypų,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu (b.l. 53-59,... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 9. Apeliaciniu skundu (b.l. 69-70, t. 3) atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė... 10. Atsiliepimu į atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „CITY PLAZA“... 11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovės Uždarosios... 12. Apeliaciniu skundu (b.l. 72-77, t. 3) atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė... 13. Atsiliepimu į atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Skaita“... 14. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovės Uždarosios... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 18. Dėl nuosavybės teisės gynimo ... 19. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje pateikta nuosavybės teisės definicija, pagal... 20. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovai V. A., S. N. ir L. D. N. yra 0,0196 ha... 21. Ieškovai, būdami nekilnojamojo turto savininkais, manydami, kad jų teisės... 22. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 23. Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos... 24. Iš esmės apeliaciniai skundai dėl skundžiamo sprendimo yra grindžiami tik... 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, bylos medžiagą,... 26. Teisėjų kolegijos manymu, apeliantės nepagrįstai teigia, jog ieškovai... 27. Kaip jau buvo nurodyta, ginčo dėl to, kad ieškovai yra pirmiau nurodytų... 28. Negalima sutikti ir su apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodytais... 29. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 32. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. A., ruošdama atsiliepimą į apeliantės... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 34. Apeliacinius skundus atmesti.... 35. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „Skaita“, juridinio asmens... 37. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....