Byla 2-1733-370/2010
Dėl žemes nuomos sutarties nutraukimo, treciasis asmuo Klaipedos apskrities viršininko administracija

1Klaipedos apygardos teismo teiseja Danguole Martinaviciene, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovams K. P., D. A., P. B., A. B., O. R., K. P., Z. M., G. P., D. D., N. J., ieškovu atstovui advokatui Aleksandrui Jokubauskui, atsakoves atstovui advokatui Deiviui Valiuliui, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal K. P., D. A., P. B., A. B., J. P., M. D. P., J. R. K., O. R., R. V., L. G., K. P., A. P., R. P., Z. M., G. P., M. K., L. K. B., K. K., P. A., D. D., Z. B., P. B., R. J., F. B., R. R., A. R. L., B. B., V. D. S., I. G. K., R. R., E. K., N. J., L. N., L. P., R. J. ieškini atsakovei UAB „Karolinos turas“ del žemes nuomos sutarties nutraukimo, treciasis asmuo Klaipedos apskrities viršininko administracija,

2n u s t a t e:

3ieškovai ieškiniu teismo prašo nutraukti prieš termina Palangos miesto valdybos ir atsakoves UAB „Karolinos turas“ 1995-02-06 sudaryta 3,4048 ha valstybines žemes sklypo, esancio ( - ), Palangoje, nuomos sutarti Nr. N25/95-0233. Sklypas išnuomotas ne ukinei komercinei veiklai terminui nuo 1995-02-06 iki 2045-01-23. Klaipedos apskrities viršininko 2007-11-29 isakymu Nr. 4-6914-(1.3) i ta pati žemes sklypa ieškovams buvo atkurtos nuosavybes teises pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma. Prašoma panaikinti valstybines žemes sklypo nuomos sutartis pažeidžia ieškovu teises ir teisetus interesus, nes sudaromos kliutys iki galo disponuoti privacia nuosavybe. Taip pat faktiniais nuomos sutarties nutraukimo pagrindais nurodo aplinkybes, kad atsakove nenaudoja žemes pagal sutarti ir tiksline žemes naudojimo paskirti, ilgiau kaip tris menesius nemoka nuomos mokescio. Šios aplinkybes sudaro pagrinda nutraukti nuomos sutarti pagal CK 6.562 str., 6.564 str. 1 d. 1, 2 punktus. Be to, Žemes istatymo 9 str. 11 dalyje nustatyta, kad neužstatyta žeme gražintina pagal istatymus, reglamentuojancius pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurima, iki jos sugražinimo privacion nuosavyben gali buti išnuomojama be aukciono pilieciams, kuriems i šia žeme turi buti atkurtos nuosavybes teises, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Istatymo nustatyta tvarka; Jeigu valstybines žemes nuomos sutartyje tokia salyga nenustatyta, apskrities viršininkui priemus sprendima atkurti nuosavybes teises, valstybines žemes nuomos sutartis nutraukiama prieš termina nuomotojo reikalavimu. Prašomos nutraukti nuomos sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutartis gali buti nutraukta istatymu nustatyta tvarka. Ieškovai nuolat reikalavo atsakoves nutraukti nuomos sutarti, taciau atsakove nereagavo. Taigi nuomos sutartis turi buti nutraukta ir CK 6.564 str. 1 d. 3 punkto teisiniu pagrindu, kuriame numatyta, kad žemes nuomos sutartis prieš termina nuomotojo reikalavimu gali buti nutraukta kitais istatymu nustatytais atvejais. Atsakove atsikirsdama, kad prašoma nutraukti sutartis yra del ilgalaikes nuomos, nurodo, kad sutartis laikytina pasibaigusia ir pagal ilgalaike nuoma reglamentuojancias normas – atsakove daugiau kaip dešimt metu nenaudoja nuomos objekto (CK 4.169 str.).

4Teismo posedžio metu ieškovai ir ju atstovas savo reikalavimus palaike. Papildomai advokatas nurode, kad prašomos nutraukti nuomos sutarties pagrindu atsirade teisiniai santykiai negali buti laikomi del ilgalaikes nuomos kaip savarankiškos daiktines teises, nes sutartyje, be ilgo nuomos termino, nera nustatyta salygu, atitinkanciu CK 4.165 straipsnyje nustatyta ilgalaikes nuomos savoka. Atsakove neteisingai cituoja Vyriausiojo administracinio teismo pasisakyma administracineje byloje Nr. A10-640/2007 – teismas tik citavo CK 4.165 str. 3 dali ir nenagrinejo bei nepaminejo konkrecios sutarties, todel atsakove nepagristai teigia, kad sutarti Nr. N25/95-0233 administracinis teismas pripažino ilgalaikes nuomos sutartimi. Tas pat pasakytina ir del atsakoves teiginio, jog Klaipedos viršininko administracija mineta žemes nuomos sutarti laike ilgalaikes žemes nuomos sutartimi – nei apskrities viršininko administracijos prašyme atsiimti ieškini, nei atsakoves sutikime, nei teismo 2008-02-29 nutartyje nera jokiu duomenu, kad 1995-02-06 sutartis butu pripažinta ilgalaike (emphyteusis). Vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-22 nutartyje administracineje byloje Nr. A10-640/2007 konstatavo, kad žemes sklypas yra laisvas (neužstatytas), jam nera konkretaus visuomenes poreikio. Taip pat išaiškino, kad uždarosios akcines bendroves ketinimai išsinuomotame žemes sklype komerciniais tikslais statyti individualius gyvenamuosius namus negali buti pagal istatyma priežastimi priskirti toki žemes sklypa valstybes išperkamai žemei, nes jis yra laisvas (neužstatytas) ir jam nera visuomenes poreikio. Byloje nustatyta, kad atsakove nuo pat nuomos sutarties sudarymo dienos, t. y. jau penkiolika metu, nenaudoja žemes sklypo pagal sutartyje numatyta paskirti, todel laikytina, kad ji iš esmes pažeide sutartie 8.1 punkto salyga, kas yra pagrindu nutraukti sutarti prieš termina. Atsakove nepagristai atsikerta negalejusi žemes sklypo naudoti del ilgo bylinejimosi ar del atsiradusiu ne nuo jos priklausanciu priežasciu – statybos darbams pradeti teises aktais numatytu butinu dokumentu neišdavimu. Žemes sklypas komercinei veiklai galejo buti naudojamas ir nesant statiniu, o savo inicijuotu bylinejimusi pati yra atsisakiusi. Atsakove, be nuomos mokescio mokejima patvirtinanciu duomenu, nepateike jokiu irodymu apie atliktas ilgalaikes investicijas ( - ), Palangoje, esanciame žemes sklype. Atsakove nepateike duomenu apie mokesciu už žeme sumokejima 1998 metais. Prie bylos pridetoje Klaipedos apygardos teismo civilineje byloje Nr. 2-59-33/2008 yra Palangos miesto mero 2002-11-13 raštas atsakovei del žemes sklypo atsisakymo. Tai patvirtina, kad atsakovei jau 2002 metais buvo žinoma apie savivaldos institucijos sieki nutraukti žemes sklypo nuomos sutarti, todel atsakoves teiginiai apie dideles investicijas i sklypa ir del nuomos sutarties nutraukimu pažeidžiamu jos teisiu yra deklaratyvus ir nepagristi. Atsakoves teiginiai, kad nuomos mokescio ji negalejo ieškovams sumoketi nežinodama ju duomenu, yra nepagristi, nes prie šios bylos yra prideta Palangos miesto apylinkes teismo civiline byla Nr. 2-54-668/2009, kurioje treciuoju asmeniu dalyvavo UAB „Karolinos turas“, taigi nuo 2008 m. gruodžio menesio atsakovei yra žinomi visi žemes sklypo savininku anketiniai duomenys bei adresai ir atsakovei nebuvo jokiu kliuciu nuomos mokesti sumoketi pašto perlaidomis. Šios pareigos atsakove nevykde, todel yra teisinis pagrindas nutraukti sutarti pagal CK 6.564 str. 1 d. 2 punkta. Žemes istatymo 9 str. 11 dalis atskirai nustato nuomotojo teise nutraukti neužstatytos valstybines žemes nuomos sutarti, jeigu žeme gražinta pagal istatymus, reglamentuojancius pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurima. Pažymi, kad ieškovu tevai ir seneliai dar 1991 metais istatymu nustatyta tvarka kreipesi del nuosavybes teisiu i laisva neužstatyta žeme atkurimo, taciau net praejus dviem dešimtmeciams vis dar negali iki galo disponuoti nuosavybe.

5Atsakove atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurode, kad ieškovai reikalaudami nutraukti sutarti nepagristai remiasi CK 6.564 str. nuostatomis. Byloje nagrinejamu atveju prašomos nutraukti sutarties dalykas yra ilgalaike nuoma (emphyteusis), ši daiktine teise seka pagal nuomojama daikta. Vyriausiasis administracinis teismas nagrinedamas byla Nr. A10-640/2007 pagal pretendentu i nuosavybes teisiu atkurima (kuriu dalis šioje byloje yra ieškovais) skunda del apskrities viršininko administracijos ipareigojimo priimti sprendimus atkurti nuosavybes teises žemes sklype ( - ), Palangoje, nustate, kad šio sudaryta šio žemes sklypo nuomos sutartis Nr. N25/95-0233 yra laikytina ilgalaikes nuomos sutartimi. Remiantis CPK 182 str. 2 punktu, isiteisejusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neirodinejami. Tuometinis žemes sklypo nuomotojas mineta žemes nuomos sutarti taip pat laike ilgalaikes žemes nuomos sutartimi, kadangi remdamasis šia aplinkybe nuomotojas 2008-02-29 Klaipedos apygardos teismui pateike prašyma atsiimti ieškini del valstybines žemes sklypo nuomos sutarties nutraukimo civilineje byloje Nr. 2-59-33/2008. Remiantis CK 4.165 str. 3 dalimi, pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaike nuoma išlieka naujajam savininkui, kuris tampa nauju nuomotoju pagal anksciau sudarytos sutarties salygas. Klaipedos apskrities viršininko sprendime, kuriuo ieškovams buvo atkurtos nuosavybes teises, yra aiškiai nurodyta, kad nuosavybes teises i žemes sklypa yra atkuriamos su apribojimu – 1995-02-06 valstybines žemes nuomos sutartimi Nr. N25/95-0233. Taigi individualiu administraciniu teises aktu ieškovams buvo perduota nuosavybes teise i žemes sklypa bei perejo nuomotojo teises ir pareigos. Nesutikdami su šia apskrities viršininko sprendimo dalimi, ieškovai galejo skusti ši administracini akta istatymo nustatyta tvarka, taciau to nepadare. Vien nuosavybes teisiu atkurimo i išnuomota žeme faktas nekeicia ilgalaikes nuomos pobudžio lemiamo teisinio reglamentavimo. Istatymo leidejas atskirai reglamentuoja tokia teisine situacija CK 6.559 str. nustatydamas, jog pasikeitus valstybines žemes nuomotojui, žemes nuomos sutartis lieka galioti naujajam žemes savininkui arba valstybines žemes nuomotojui, jeigu sutartis istatymu nustatyta tvarka buvo iregistruota viešame registre. Nuosavybes teisiu gynimo principo pripažinimas prioritetiniu nereiškia, kad gali buti nepaisoma nuomininko teisiu ir teisetu lukesciu. Dar iki nuosavybes teisiu ieškovams atkurimo žemes sklypas, esantis ( - ), Palangoje, buvo išnuomotas atsakovei penkiasdešimciai metu ukinei komercinei paskirciai, atsakove, siekdama teisetai išnuomotame žemes sklype vykdyti ukine komercine veikla, atliko dideles ilgalaikes investicijas, todel žemes nuomos sutarties nutraukimas vien del žemes savininko pasikeitimo butu neteisetas ir pažeistu atsakoves teises ir teisetus lukescius. Ieškovu argumentas, kad nuomos sutartis gali buti nutraukta tuo pagrindu, kad atsakove jiems nemoka žemes mokescio, yra nepagristas, nes atsakove visada laiku mokejo nuomos mokesti valstybei, o pasikeitus žemes savininkams, paprasciausiai neturejo duomenu, kur sumoketi, nes ieškovai del nuomos mokescio i atsakove nesikreipe, o pati ieškove reikiamu ieškovu duomenu gauti negalejo. Ieškovai nepagristai nurodo, kad yra suejusi sutarties pabaigos su atsakove, kaip ilgalaikes nuomos objekto naudotoja, salyga, nes neva atsakove daugiau kaip dešimt metu nenaudoja žemes. Aplinkybe, kad žemes sklypas nebuvo užstatytas statiniais, niekaip nepatvirtina egzistuojant CK 4.169 str. 1 d. 5 punkto salyga, nes atsakove nuo pat sutarties pasirašymo dienos sieke naudoti ši sklypa statiniu statymui, taciau del Palangos miesto savivaldybes ir Klaipedos apskrities viršininko veiksmu negalejo igyvendinti savo nuomos sutartyje numatytu teisiu, kadangi atsakovei nuo 1996-07-26 turint statybos leidima, savivaldybes reikalavimu darbu pradžia buvo perkelta del pradeto Palangos miesto centrines dalies detalaus planavimo, veliau atsisakyta išduoti projektavimo salygu savada motyvuojant, kad planuojamas nuosavybes teisiu atkurimas, prasidejo bylinejimasis su savivaldybe, apskritimi ir pretendentais i nuosavybes teisiu atkurima. Be to, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 30 straipsni, Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuomos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise, isigalioja nuo 2003-07-01, todel negalima CK 4.169 str. 1d. 5 punkte numatyto dešimties metu termino skaiciuoti nuo ankstesnes datos, nei 2001-07-01. Be to, teismu praktikoje pripažistama, kad salyga, butina nuomos sutarciai CK 6.564 str. 1 d. 1 punkto pagrindu nutraukti, yra del esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmes (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civilineje byloje Nr. 3K-3-227/2009, kurios ratio decidendi yra analogiška šioje byloje nagrinejamai faktinei situacijai). Ieškovai nenurodo konkreciu aplinkybiu, patvirtinanciu žalos fakta, nenurodo nuomininko veiksmu, kuriais atsakove galejo pažeisti sutarti ir kaip del tokio pažeidimo buvo suvaržyti ieškovu interesai. Ieškovai nepagristai remiasi Žemes istatymo 9 str. 11 dalimi, nes mineta istatymo norma reglamentuoja paprastos žemes nuomos santykius ir nereguliuoja daiktines teises instituto – ilgalaikes žemes nuomos sutarties nutraukimo pagrindu. Šioje civilineje byloje nuomos sutarties nutraukimas galimas tik nustacius visas butinasias CK 4.169 str. 1 d. taikymo salygas. CK 1.3 str. 2 dalis numato, kad jeigu yra šio kodekso ir kitu istatymu prieštaravimu, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybe suteikia kitu istatymu normoms. Kadangi Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybes nei Žemes istatymui, nei jokiam kitam teises aktui reglamentuoti ilgalaikiu valstybines žemes nuomos sutarciu pasibaigimo, nutraukiant šias sutartis privalo buti vadovaujamasi Civilinio kodekso X knygos nuostatomis.

6Teismo posedžio metu atsakoves atstovas nurode, kad atsiliepimuose išdestyta savo pozicija palaiko. Papildomai nurodo, kad bendrove yra valdoma užsienio kapitalo ir yra vidiniai isipareigojimai, kad turto mase nekis tam tikra laikotarpi. Sudarant nuomos sutarti nebuvo jokiu diskusiju del nuosavybes teisiu šioje žemeje atkurimo, žeme nebuvo gražintina. Atsakove išsinuomojo žeme statybai, o ne šiaip komercinei ukinei veiklai. Nutraukus sutarti atsakove patirs nuostoliu del sumoketo nuomos mokescio, atliktu projektavimo darbu, del baudu už jungtines veiklos sutarties pažeidima. Atsakove sutiktu sumoketi nuomos mokesti, jeigu leistu ir toliau naudotis ginco žeme. Nuomos mokestis mokamas už naudojimasi nuomos objektu, jei savininkai neleidžia naudotis, tai ir nuomos mokescio reikalauti negali. Žemes naudoti pagal paskirti, jokiu žemes darbu atlikti neleido galiojantys teismo sprendimai. Jei tas pats subjektas suteikia ilgalaike nuoma, tvirtina detaluji plana, išduoda leidimus statyboms, vadinasi, jis sutinka, jog išnuomotame žemes sklype butu vykdomi statybos darbai. Ieškovai nepateikia jokiu argumentu, kodel 45 metu nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, kuri iregistruota Nekilnojamojo turto registre, nelaikytina ilgalaike nuoma. Ieškovai ne paneigia atsakoves teiginius patvirtinancius pateiktus rašytinius irodymus, o tiesiog juos ignoruoja. Su atsiliepimu yra pateikta dešimt rašytiniu irodymu, del kieno kaltes atsakove negalejo žemes naudoti pagal paskirti, šie irodymai patvirtina, kad UAB „Karolinos turas“ atliko aktyvius veiksmus nuo pat nuomos sutarties sudarymo iki dabartinio momento. 2008, 2009 metais nuomos mokestis nebuvo sumoketas, todel ieškovai nebendradarbiavo, neteike reikiamu duomenu, pagal kuriuos galetu buti sumoketi nuompinigiai, todel atsakove ivykdyti prievoles negalejo del ieškovu kaltes. Ieškovai net nesivargino irodineti savo patirtos žalos dydžio, t. y. negautu pajamu.

7Treciasis asmuo Klaipedos apskrities viršininko administracija atsiliepimo i ieškini nepateike, atstovas teismo posedyje nedalyvavo.

8Ieškinys tenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad Palangos miesto valdyba ir atsakove UAB „Karolinos turas“ 1995-02-06 sudare 3,4048 ha valstybines žemes sklypo, esancio ( - ), Palangoje, nuomos sutarti Nr. N25/95-0233 (t. 1, b. l. 12). Sklypas išnuomotas ne ukinei komercinei veiklai terminui nuo 1995-02-06 iki 2045-01-2, su teise statyti statinius. Klaipedos apskrities viršininko 2007-11-29 isakymu Nr. 4-6914-(1.3) i ta pati žemes sklypa buvo atkurtos nuosavybes teises pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma (t. 1, b. l. 13). Ieškovai yra asmenys, kuriems nuosavybes teises buvo atkurtos, ir šiu asmenu teisiu peremejai (t. 1, b. l. 11, 36, 37, t. 2, b. l. 81–118, t. 3, b. l. 12–15, 30–36, pridetos administracines bylos Nr. A10-640/2007 t. 1, b. l. 32-95, 99–255).

10Del nuomos sutartimi apibrežtu teisiniu santykiu kvalifikavimo.

11Ieškovai prašo nutraukti sutarti CK 6.564 str. 1 d. 1–3 punktu, Žemes istatymo 9 str. 11 dalyje nustatytais pagrindais. Atsakoves nuomone, šios istatymu nuostatos netaikytinos, kadangi prašomos nutraukti sutarties dalykas yra ilgalaike nuoma (emphyteusis), ši daiktine teise seka pagal nuomojama daikta ir gali pasibaigti tik CK 4.169 str. nustatytais pagrindais. Su šiuo atsakoves atsikirtimu teismas nesutinka. Pagal CK 4.167 straipsni ilgalaike nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu.

12Visu pirma vien tai, kad ilgalaike nuoma reglamentuota Civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje (daiktine teise), nereiškia, kad, pavyzdžiui, ilgalaikes nuomos nustatymo pagrindams netaikytinos sandoriu, sutarciu sudaryma (kai ilgalaikes nuomos pagrindas yra sutartis), galiojima ir vykdyma reglamentuojancios bendrosios teises normos, tiek kiek jos neprieštarauja Civilinio kodekso ketvirtosios knygos X skyriaus nuostatoms. Netgi pirkimo–pardavimo sutartimi perduotos daiktines teises gali pasibaigti del netinkamo sutarties vykdymo (CK 6.312 str.). Taigi ilgalaikes nuomos sutarciai taikytinos ir žemes nuoma reglamentuojancios šeštosios knygos nuostatos atsižvelgiant i ilgalaike nuoma reglamentuojancias specialias normas.

13Antra, Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo (toliau – Isigaliojimo) 30 str. 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), isigalioja nuo 2003-07-01, išskyrus tuos atvejus, kai šiu teisiu nustatymo pagrindas yra istatymas. Pats atsakovas šia nuostata remiasi atsikirsdamas i ieškoves argumentus, kad ilgalaike nuoma butu laikoma pasibaigusia pagal CK 4.169 str. 1 d. 5 punkto pagrindu – atsakovei nenaudojant nuomos objekto dešimt metu, nurodydamas, kad šis terminas turetu buti skaiciuojamas nuo 2003-07-01. Taigi nors prašoma nutraukti nuomos sutartis ir turi ilgalaikes nuomos bruožu, nera jokio teisinio pagrindo pripažinti ja tokia remiantis galiojancio CK 4.165 straipsniu, nes 1964 m. Civilinis kodeksas ilgalaikes nuomos atskirai nereglamentavo, šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam isigaliojus, išskyrus šiame istatyme nustatytas išimtis; esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso isigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisems ir pareigoms bei teisinems situacijoms, kurios atsiranda jam isigaliojus, taip pat toms teisems ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso isigaliojimo, bet igyvendinamos jam isigaliojus (Isigaliojimo 4 str. 1, 2 d.). Juo labiau, ieškove negali savo teisetu lukesciu iš nuomos sutarties sieti su teises normomis apskritai teises akte suformuluotomis tik po penkeriu metu po sutarties sudarymo. Atskirai pažymetina, kad 2000-07-18 priimtas Civilinis kodeksas isigaliojo 2001-07-01, o ilgalaikes nuomos teisinius santykius reglamentuojanciu nuostatu isigaliojimas buvo atidetas iki 2003-07-01, t. y. buvo numatytas pereinamasis laikotarpis. Teisingumo ministro 2000-06-06 aiškinamajame rašte del Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo projekto nurodyta, kad naujos Civilinio kodekso nuostatos del sandoriu formos, negaliojimo pagrindu, fiziniu asmenu ir juridiniu asmenu teisinio statuso, šeimos teisiniu santykiu, daiktiniu teisiu reglamentavimo, paveldejimo teisiniu santykiu, prievoliu ir sutarciu teises, kodekso bei šio istatymo rengejus priverte aptarti atitinkamu Civilinio kodekso normu taikymo ypatumus. Atskiru Civilinio kodekso normu isigaliojimas atidedamas del to, kad ju isigaliojimui butina parengti atskirus istatymus, isteigti valstybes registrus (Juridiniu asmenu registra, Testamentu registra, Vedybu sutarciu registra), pertvarkyti Nekilnojamojo turto ir žemes registra del naujai Civiliniame kodekse reglamentuojamu daiktiniu teisiu (uzufrukto, užstatymo teises, ilgalaikes nuomos ir kt.), pakeisti Hipotekos registra. Tam reikia papildomai laiko ir finansiniu lešu.

14Atmestinas ir atsakoves atsikirtimas, kad Vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. A10-640/2007 nustate, jog šio sudaryta žemes sklypo nuomos sutartis Nr. N25/95-0233 yra laikytina ilgalaikes nuomos sutartimi, ir todel šis faktas nebeirodinejamas. Visu pirma iš 1995-02-06 žemes nuomos sutarties Nr. N25/95-0233 kilusiu sutarties šaliu teisiu ir pareigu apimtis nebuvo minetos administracines bylos dalykas, antra, civiliniu santykiu teisinis ivertinimas administracineje byloje nelaikytinas nustatyta faktine aplinkybe (prejudiciniu faktu) CPK 182 str. 2 punkto prasme ir neturi prejudicines galios šiuos civilinius teisinius santykius iš esmes nagrinejanciam bendrosios kompetencijos teismui. Atskirai pažymetina, kad atsakovas pateike nuorodu ir i ne viena civiline byla, taciau visose tose bylose žemes nuomos sutarties, sudarytos iki Civilinio kodekso isigaliojimo, nutraukimo klausimas buvo nagrinejamas vadovaujantis galiojancio Civilinio kodekso šeštosios knygos normomis ir ne vienoje iš ju teismas netaike ilgalaikes nuomos santykius reglamentuojanciu teises normu. Kita vertus, minetoje administracineje byloje teismas iš esmes sprende ginco žemes priskyrimo valstybes išperkamai klausima, ir nustate, kad ši žeme nelaikytina valstybes išperkama, toki teisini statusa žemei suteikusia Palangos miesto savivaldybes tarybos 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 2 punkto dali panaikino (pridetos administracines bylos Nr. A10-640/2007 t. 5, b. l. 202, 203).

15Del sutarties nutraukimo pagrindu.

16Teismas sutinka su atsakoves atsikirtimais, kad ieškovu nurodytos aplinkybes, jog atsakove pažeide pareiga moketi jiems nuompinigius bei nenaudoja žemes sklypo pagal paskirti, nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutarti pagal CK 6.564 str. 1 d. 1, 2 punktus, nes bylos nagrinejamu atveju jos yra formalios ir deklaratyvios – šioje byloje ir kitose bylose (pav., Nr. 2-54-668/2009) aiškiai išreikšta ieškovu pozicija bet kokiu atveju nutraukti nuomos sutarti, atmetama bet kokia sutarties galiojimo galimybe pašalinus jos pažeidimus. Patys ieškovai nerode deramo aktyvumo reikalaujant nuompinigiu, atsakove aiškiai išreiške savo pozicija, kad nuompinigius sumoketu, jei tik sutartis liktu galioti. Taip pat pagristi atsakoves atsikirtimai, kad išsinuomotos žemes ji negalejo naudoti pagal paskirti ne del savo, o del valstybes ir savivaldos instituciju kaltes, atsakoves pateikti irodymai patvirtina, kad atsakove aktyviai sieke realizuoti nuomos sutartimi igytas teises, jas aktyviai gyne. Taciau teismas sutinka su ieškovu argumentu, kad žemes nuomos sutartis atkuriant nuosavybes teises turejo buti nutraukta remiantis Žemes istatymo (redakcijos galiojusios nuo 2007-07-19 iki 2008-11-24) 9 str. 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad neužstatyta žeme, gražintina pagal istatymus, reglamentuojancius pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurima, iki jos sugražinimo privacion nuosavyben gali buti išnuomojama be aukciono pilieciams, kuriems i šia žeme turi buti atkurtos nuosavybes teises, o jiems atsisakius – kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Istatymo nustatyta tvarka; jeigu valstybines žemes nuomos sutartyje tokia salyga nenustatyta, apskrities viršininkui priemus sprendima atkurti nuosavybes teises, valstybines žemes nuomos sutartis nutraukiama prieš termina nuomotojo reikalavimu. Ši teises norma yra specialioji CK 6.559 straipsnio, reglamentuojancio valstybines žemes numos sutarties galiojima, pasikeitus žemes savininkui arba nuomotojui, atžvilgiu. Ginco žemes sklypo priskirtinumo valstybes išperkamai klausimas šioje byloje nekyla, nes, kaip buvo mineta, Vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-22 nutartimi byloje Nr. A10-640/2007 konstatavo, jog žemes sklypas ( - ), Palangoje, nepriskirtinas valstybes išperkamai žemei. 2001-04-02 Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 5 str. 2 dalis ir 12 str. 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nuo teismo nutarimo paskelbimo negalejo buti taikomi apribojimai pretendentams atkurti nuosavybes teises natura i miestu ribose buvusia žeme, o nuo 2002-04-19 galiojant naujiems Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 5 str. 2 daliai ir 12 straipsniui, apskriciu viršininku administracijos privalejo pradeti pilieciams nuosavybes teisiu atkurimo proceduras pagal atitinkamus teises aktus. I ginco žemes sklypa kai kurie pretendentai pareiškimus atkurti nuosavybes teises buvo pateike dar iki nuomos sutarties sudarymo ir netgi 1991 metais (pav., pridetos bylos Nr. A10-640/2007 t. 1, b. l. 54–57, 63–75), todel turejo buti sprendžiamas klausimas del žemes gražinimo savininkams natura, prieš tai išsprendus šio sklypo nuomos sutarties nutraukimo klausima. Tokia teismu praktika formuoja ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (2006-11-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-611/2006).

17Pažymetina, kad šiuo metu galiojancioje Žemes istatymo 9 str. 11 dalies redakcijoje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybines žemes nuomos sutartis nutraukiama prieš termina nuomotojo reikalavimu, kai i šia žeme atkuriamos nuosavybes teises, išskyrus istatymu, reglamentuojanciu pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurima, nustatytus atvejus. Šio straipsnio pakeitimo istatymo projekto 2009-08-28 aiškinamajame rašte pažymima, kad istatymo projektu siuloma itvirtinti, kad be aukciono išnuomotos valstybines žemes nuomos sutartis nutraukiama prieš termina nuomotojo reikalavimu, kai i šia žeme atkuriamos nuosavybes teises, išskyrus atvejus, numatytus istatymuose, reglamentuojanciuose pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurima. Priemus Istatymo projekta, valstybines žemes nuomos sutarties testinumo santykius reglamentuos du istatymai: bendra taisykle itvirtins Žemes istatymas, o specialiuosius atvejus – Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas. Taigi istatymo leidejo valia del Žemes istatymo 9 str. 11 dalies nuostatos taikymo yra aiški, straipsnio pakeitimu siekta igyvendinti teisinio aiškumo ir teisekuros koncentruotumo principus. Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas numato žemes nuomos sutarties galiojima asmenims, kuriems buvo atkurtos nuosavybes teises i ta žeme, tik vienu atveju, reglamentuotu 4 str. 11 dalyje, – kai kaimo vietoveje žeme, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinems imonems nuosavybes teise turimu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai ir kuri pagal šio istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai žemei.

18Remiantis tuo, kas išdestyta, ieškovu ieškinys tenkintinas, nutraukiant Palangos miesto valdybos ir atsakoves UAB „Karolinos turas“ 1995-02-06 sudaryta 3,4048 ha valstybines žemes sklypo, esancio ( - ), Palangoje, nuomos sutarti Nr. N25/95-0233 nuo sprendimo priemimo dienos (Žemes istatymo 9 str. 11 d., Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma 1 str. 2 d. 2 p., CK 6.564 str. 1 d. 3 p., 6.652 str. 5 p.).

19Ieškovai už ieškini sumokejo 38 958 Lt žyminio mokescio (t. 1, b. l. 8, 34, 61, t. 3 b. l. 68–77), nors už ieškini moketinas žyminis mokestis sudaro 38 940 Lt, todel ši suma priteistina iš atsakoves (CPK 93 str. 1 d.), o permoketi 18 Lt gražintini ieškovams (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakoves priteistina 191,55 Lt teismo patirtos procesiniu dokumentu siuntimo išlaidos (CPK 96 str.).

20Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

Nutarė

21ieškini tenkinti – Palangos miesto valdybos ir atsakoves UAB „Karolinos turas“ 1995-02-06 sudaryta 3,4048 ha valstybines žemes sklypo, esancio ( - ), Palangoje, nuomos sutarti Nr. N25/95-0233 nutraukti nuo sprendimo priemimo dienos.

22Iš atsakoves UAB „Karolinos turas“ priteisti ieškovu sumoketa žymini mokesti: 130 Lt K. P., 3 478 Lt D. A., 507 Lt J. P., 192 Lt L. N., 180 Lt E. K., 3 644 Lt R. J., 2 412 O. R., 1 845 Lt P. A., 26 570 Lt A. J.

23Ieškovui A. J. gražinti 18 Lt iš 2010-05-12 „Swedbank“, AB sumoketo žyminio mokescio.

24Iš atsakoves UAB „Karolinos turas“ priteisti 191,55 Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu valstybei.

25Isiteisejusi teismo sprendima išsiusti VI Registru centrui.

26Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipedos apygardos teismo teiseja Danguole Martinaviciene, sekretoriaujant... 2. n u s t a t e:... 3. ieškovai ieškiniu teismo prašo nutraukti prieš termina Palangos miesto... 4. Teismo posedžio metu ieškovai ir ju atstovas savo reikalavimus palaike.... 5. Atsakove atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurode, kad ieškovai reikalaudami... 6. Teismo posedžio metu atsakoves atstovas nurode, kad atsiliepimuose išdestyta... 7. Treciasis asmuo Klaipedos apskrities viršininko administracija atsiliepimo i... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto valdyba ir atsakove UAB „Karolinos... 10. Del nuomos sutartimi apibrežtu teisiniu santykiu kvalifikavimo.... 11. Ieškovai prašo nutraukti sutarti CK 6.564 str. 1 d. 1–3 punktu, Žemes... 12. Visu pirma vien tai, kad ilgalaike nuoma reglamentuota Civilinio kodekso... 13. Antra, Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo... 14. Atmestinas ir atsakoves atsikirtimas, kad Vyriausiasis administracinis teismas... 15. Del sutarties nutraukimo pagrindu.... 16. Teismas sutinka su atsakoves atsikirtimais, kad ieškovu nurodytos aplinkybes,... 17. Pažymetina, kad šiuo metu galiojancioje Žemes istatymo 9 str. 11 dalies... 18. Remiantis tuo, kas išdestyta, ieškovu ieškinys tenkintinas, nutraukiant... 19. Ieškovai už ieškini sumokejo 38 958 Lt žyminio mokescio (t. 1, b. l. 8, 34,... 20. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,... 21. ieškini tenkinti – Palangos miesto valdybos ir atsakoves UAB „Karolinos... 22. Iš atsakoves UAB „Karolinos turas“ priteisti ieškovu sumoketa žymini... 23. Ieškovui A. J. gražinti 18 Lt iš 2010-05-12 „Swedbank“, AB sumoketo... 24. Iš atsakoves UAB „Karolinos turas“ priteisti 191,55 Lt procesiniu... 25. Isiteisejusi teismo sprendima išsiusti VI Registru centrui.... 26. Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas...