Byla 3K-3-227/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Karneta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š., A. K., R. P. ieškinį atsakovui UAB „Karneta“ dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo; tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė panaikinti atsakovo UAB „Karneta“ nuomos teisę 1,5175 ha žemės sklypui, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) Kauno rajone (duomenys neskelbtini) ir nutraukti Kauno rajono valdybos ir atsakovo UAB „Karneta“ 1995 m. kovo 29 d. sudarytą šios valstybinės žemės nuomos iki 2094 m. kovo 29 d. sutartį. Jie nurodė, kad 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu kiekvienas įgijo pirmiau nurodytos žemės tam tikras dalis ir įregistravo nuosavybės teises į ją. Ieškovams buvo žinoma apie sklypui įregistruotą nuomos teisę; jie įgijo žemę iš asmens, kuriam ši sugrąžinta nuosavybės teisių atkūrimo procese; vienas iš savininkei sugrąžintų natūra sklypų buvo suformuotas ant atsakovo nuomojamos 1,5175 ha žemės; dėl to Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymu patvirtintas teisių ir pareigų pagal 1995 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį perėjimas žemės savininkui, jeigu nebūtų susitarta kitaip. Ieškovai pažymėjo, kad jų įgytas žemės sklypas yra neužstatytas ir nenaudojamas; jame nėra statinių, todėl akivaizdu, kad nuomininkas UAB „Karneta“ dvylika metų nesinaudoja šiuo žemės sklypu, taip pažeidžia nuomos sutarties sąlygą dėl tikslinio žemės – medžio apdirbimo cechui eksploatuoti – panaudojimo. Ieškovai reikalavimą grindė CK 4.169, 6.564 straipsniais.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; teismas nurodė, kad ginčui išnagrinėti taikytinos CK šeštosios knygos specialiosios teisės normos, nustatančios žemės nuomos santykius; sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus pagrindus; teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju dėl sutarties pažeidimo negalėjo būti iš esmės suvaržyti ieškovų asmeniniai interesai, atsižvelgiant į trumpą laiko tarpą nuo 2007 m. balandžio 26 d., kai jiems perėjo žemės nuomotojų teisės, iki kreipimosi į teismą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą 2007 m. spalio 17 d. Kita vertus, atsakovas nuo 1995 m. nuomoja žemės sklypą ir moka nuomos mokestį; nuomos sutarties terminas nepasibaigęs ir atsakovui nepranešta, kad pasikeitė nuomotojas, todėl, teismo vertinimu, šis pagrįstai tikėjosi, jog, nesant objektyvios būtinybės, nepraras teisės naudotis išsinuomotu daiktu. Aplinkybės, kad žemės sklype, kaip numatyta sutartyje, nepastatytas medžio apdirbimo cechas, teismas nelaikė kaip patvirtinančios žemės naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį; teismo vertinimu, ginčo sutartyje nurodytas tik žemės sklypo panaudojimo būdas, tuo tarpu atsakovas nepakeitė pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties; aplinkybių, kad nėra medžio apdirbimo cecho, nesumokėtas žemės nuomos už 2007 m. mokestis, teismas nepripažino esminiu sutarties pažeidimu, nes ieškovams neatsirado neigiamų pasekmių. Be to, teismas pažymėjo, kad neįrodyta, jog atsakovui apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą pranešta CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, jį tenkino, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą, naujai priimtu 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Kolegija pažymėjo, kad pagal pirmosios instancijos teismo iš esmės teisingai nustatytas bylos aplinkybes, kuriomis ieškovai grindė savo reikalavimą, ir jų nurodytą reikalavimo teisinį pagrindą, teismas privalėjo spręsti, ar konstatuotinos aplinkybės, kuriomis rėmėsi ieškovai nuomos sutarčiai pagal CK 6.564 straipsnį nutraukti, bet nevertinti tų aplinkybių, kuriomis jie nesirėmė, t. y. nespręsti dėl nuomos mokesčio mokėjimo kaip pagrindo sutarčiai nutraukti. Kolegijos vertinimu, iš ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas nutraukti žemės nuomos sutartį negrindžiamas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nelaikė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl reikalavimo nutraukti nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu yra teisinga ir pagrįsta, atsižvelgiant į šio teismo nustatytas teisiškai reikšmingas pirmiau nurodytos įstatymo normos taikymo aspektu aplinkybes, t. y. sprendžiant, ar atsakovas žemę naudoja ne pagal tikslinę jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (ieškovų paaiškinimus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis), pažymėjo, kad sklypas neužstatytas pastatais, jame nevykdomi statybos, rekonstrukcijos ar žemės darbai, apaugęs žole. Kolegija sprendė, kad, atsakovui nepaneigus šių įrodymų, darytina išvada, jog jis nuo 1995 m. kovo 29 d., t. y. daugiau kaip dvylika metų, nepradėjo naudoti ir nenaudoja pagal sutartyje nustatytą paskirtį išsinuomoto valstybinio žemės sklypo; ilgą laiką nevykdęs sutartyje nustatytos veiklos, atsakovas iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties 8.1 punktą; tai yra CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas reikalavimui dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pareikšti; ieškovai tinkamai pranešė nuomininkui apie sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad ieškinys tenkintinas CK 4.169 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 30 straipsnyje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Dėl to CK 4.169 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas dešimties metų terminas skaičiuotinas nuo 2003 m. liepos 1 d. Pagal CK 4.167 straipsnį ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. Tokio susitarimo su buvusiu nuomotoju – valstybe – atsakovas nebuvo sudaręs ir negalėjo sudaryti, nes nuomos sutarties sudarymo metu negaliojo CK X skyriaus normos. Kadangi ilgalaikė nuoma kaip daiktinė teisė nebuvo nustatyta iki ieškovams įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą, tai nėra pagrindo taikyti CK 4.169 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB „Karneta“) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, teismo išvados neatitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotų turinčių reikšmės bylai aplinkybių (CPK 260, 263 straipsniai); dėl išdėstytų proceso teisės normų pažeidimų neteisingai aiškino ir taikė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nukrypo nuo teismų praktikos nuostatų. Sąlyga, būtina sutarčiai CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu nutraukti, yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nenurodė aplinkybių, patvirtinančių žalos nuomotojui faktą; teismas apskritai netyrė nuomininko veiksmų, kuriais šis galėjo pažeisti sutartį ir jų neįvertino tuo aspektu, ar dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti nukentėjusios šalies asmeniniai interesai, nes esminį sutarties pažeidimą lemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Tokių nuostatų dėl sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. prieš UAB „Baldras“ ir kt.; bylos Nr. 3K-P-346/2004, Teismų praktika 22). Kadangi teismas nesiaiškino šių aplinkybių, tai, nagrinėdamas bylą, neatskleidė jos esmės. Procesinių teisės normų pažeidimas lėmė netinkamą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymą. Atsižvelgiant į ilgą nuomos sutarties terminą ir ypač trumpą laiko tarpą nuo daiktinių teisių įgijimo iki nuomos sutarties nutraukimo inicijavimo, nebuvo pagrindo išvadai, kad ieškovų asmeniniai interesai galėjo būti suvaržyti ar iš esmės pažeisti, taip pat kad nuomininko veiksmai leido nuomotojui nesitikėti, jog šis tinkamai vykdys sutartį ateityje. Iš pirmiau nurodytos teismų praktikos nuostatų taip pat išplaukia, kad negalima remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi ir sutartyje nustatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį; nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas. Pripažintini nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai, kad kasatorius ilgą laiką nenaudoja žemės pagal sutartyje nustatytą paskirtį; ieškovų ginamos teisės pažeidimas galimas tik nuo jos įgijimo momento. Sutartį nutraukus, buvo pažeisti kasatoriaus teisėti lūkesčiai ir suvaržyta teisė vykdyti veiklą pagal sutartį. Teismo sprendimas nelaikytinas atitinkančiu CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, kai bylos aplinkybės, turinčios reikšmės taikant tam tikras materialinės teisės normas, nenustatytos arba nustatytos, pažeidžiant procesinės teisės normas.

112. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs ieškovų 2007 m. birželio 7 d. raštą, kuriuo šie esą įspėjo kasatorių dėl nuomos sutarties nutraukimo, pažeidė CPK 314 straipsnį, reglamentuojantį naujų įrodymų priėmimo apribojimus apeliacinės instancijos teisme; taip teismas nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. prieš UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neišsiaiškino, ar šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, taip pat dėl jo įtakos ginčo išsprendimui ir bylos apskritai išnagrinėjimui laiku. Iš teismų praktikos išplaukianti nuostata, kad teismas taiko įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, reiškia, jog faktui nustatyti gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis nepiktnaudžiauja šia teise. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad kasatorius nepaneigė atsiliepime ir bylos teisme nagrinėjimo metu tokio rašto gavimo fakto, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas; kasatorius neigė įspėjimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gavimo faktą ir nurodė šį faktą pirmosios instancijos teismui kaip pažeidimą, nutraukiant sutartį; vadinasi, kasatorius negalėjo paneigti įspėjimo buvimo, nes tokio nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas niekaip nepatvirtina fakto, kad jis buvo įteiktas kasatoriui; pašto kvite nenurodytas nei adresas, nei asmuo, kuriam jis skirtas; kasatoriui neigiant, kad jis įspėjimą gavo, ieškovų pateiktas įrodymas nelaikytinas patikimais duomenimis, kuriais būtų grindžiamas įspėjimo kasatoriui įteikimo patvirtinimas. Neteisingas klausimo apie pranešimą dėl sutarties prieš terminą nutraukimo išnagrinėjimas nulėmė netinkamą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymą.

12Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti galioti ir nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nevisapusiški ir nepatvirtina pagrindų kasaciniam skundui tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, spręsdamas, ar kasatoriaus išsinuomota žemė naudojama pagal sutartyje nustatytą tikslinę jos paskirtį; pagrįstai pripažino, kad žemės sklypas, kuriame daugiau kaip dvylika metų nevykdoma ne tik sutartyje nustatyta, bet ir apskritai kokia nors veikla, naudojamas ne pagal jo tikslinę paskirtį. Kasatorius nepateikė įrodymų ir nepaneigė bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų pirmiau nurodytai teismo išvadai konstatuoti ir pripažinti, kad jis iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties 8.1 punktą, todėl yra pagrindas ieškovų reikalavimui nutraukti sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatorius nepagrįstai teigia, kad sutarčiai pirmiau nurodytu pagrindu nutraukti būtina konstatuoti žalos ar nuostolių atsiradimą; neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad esminė sutarties sąlyga dėl žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį, tarp jų ir nuomotojo teisė nutraukti sutartį, kai ši sąlyga pažeidžiama, aiškintini plačiau, neapsiribojant nuomotojo intereso gauti nuompinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ prieš Marijampolės apskrities viršininko administraciją, bylos Nr. 3K-3-54/2008). Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo pagrindinių teismų praktikos nuostatų, kai sutartis nutraukiama, taikant specialiąją CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ieškovai pateikė apeliacinės instancijos teismui 2007 m. birželio 7 d. raštą kaip naują įrodymą; šis raštas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui pateiktas pašto kvitas patvirtina šio rašto išsiuntimo kasatoriui faktą, nėra naujas įrodymas, kaip tai nustatyta CPK 314 straipsnyje.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl pagrindo žemės nuomos sutarčiai prieš terminą nutraukti

16Ieškovai kaip teisinį reikalavimo nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą pagrindą nurodė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą; jame nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Bylos duomenimis, kasatorius 1995 m. kovo 29 d. sutarties pagrindu nuomoja 1,5175 ha žemės sklypą Kauno rajone (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–11). Sutarties 8.1 punkte įtvirtintas sklypo naudojimo tikslas – medžio apdirbimo cechui eksploatuoti. Ieškovai įgijo nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą žemės sklypą 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CK 6.559 straipsnį sudaryta nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti sutartinių teisinių santykių stabilumą, sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies iniciatyvą nutraukti sutartį. Jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius ilgą laiką nevykdė nuomos sutartyje nustatytos veiklos, taip iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, todėl buvo pagrindas sutarčiai pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti. Teisėjų kolegija vertina, kad tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą nulėmė netinkamas pirmiau nurodytos materialinės teisės normos aiškinimas ir taikymas. Nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui. Nagrinėjamoje byloje ieškovai neigiamo pobūdžio pasekmių buvimo faktą grindė bendro pobūdžio samprotavimais, nepateikė jų patiriamą žalą patvirtinančių įrodymų. Minėta tai, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą ieškovams įregistruota 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir jie 2007 m. birželio 7 d. rašte kasatoriui nurodė, jog medžio apdirbimo cecho statyba ir eksploatacija būtų negalima, nes neatitiktų teisės aktuose nustatytų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonų reikalavimų (b. l. 148). Apeliacinės instancijos teismas sprendime nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų žalos nuomotojui faktą, tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo prieš terminą klausimą, pirmiausia turėjo nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir juos įvertinti, taip pat nustatyti, ar nuomininko veiksmai leido nuomotojui nesitikėti, kad nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nuostatų, kuriose atskleidžiami sutarties esminį pažeidimą nustatantys kriterijai, tarp jų – reikšmingi, taikant CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. prieš UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; Teismų praktika 22). Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinio proceso tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Dėl įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

18Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnio taisyklę, kurioje įtvirtintas ribotas naujų įrodymų pateikimas apeliacijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujus įrodymus, išskyrus CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo išimtis. Bylos duomenimis, ieškovai, pareiškę ieškinį, nurodė, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą įspėjo kasatorių 2007 m. birželio 7 d. registruotu laišku. Kasatoriaus atstovas šios aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės neginčijo, nurodė, kad kasatorius suprato, jog ieškovai nori nutraukti žemės nuomos sutartį (b. l. 129). Kasatoriui teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos priimti naujo įrodymo – pirmiau nurodyto 2007 m. birželio 7 d. rašto, teisėjų kolegija vertina, jog šis raštas apskritai nelaikytinas nauju įrodymu CPK 314 straipsnio aspektu. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto CPK 314 straipsnio pažeidimo ir kartu pažymi, kad, perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, klausimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamas išsprendimas saistomas aplinkybės dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą prieš terminą įvertinimo.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė panaikinti atsakovo UAB „Karneta“ nuomos teisę 1,5175 ha... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas UAB „Karneta“) prašo panaikinti... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas,... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs ieškovų 2007 m. birželio 7 d.... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, apeliacinės... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 16. Ieškovai kaip teisinį reikalavimo nutraukti žemės nuomos sutartį prieš... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti sutartinių teisinių... 18. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 21. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...