Byla e2-719-676/2019
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant trečiajam asmeniui L. T.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Romerus“, trečiajam asmeniui L. T., dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 619,17 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pradinė kreditorė L. T. ir atsakovė 2018-01-25 sudarė Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartį – aktą Nr. 79, kurios pagrindu L. T. pardavė atsakovei sutartyje nurodytas prekes; už parduotas prekes atsakovė neatsiskaitė likdama skolinga 2 619,17 Eur.

5Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė perėmusi reikalavimą nepateikė atsakovui dokumentų iš kurių kyla jo perimtas reikalavimas, o iš karto kreipėsi į teismą nurodydamas dar tariamą reikalavimą. Iš akto Nr.79 nėra galimybės nustatyti, dėl kokių konkrečiai sąlygų susitarė pirminis pardavėjas, o ieškovas negali perimti daugiau teisių, nei jų turėjo L. T.; aktas patvirtina tik metalo laužo pasvėrimą, tačiau nei pirkėjo atstovo, nei pardavėjo parašų sutartyje nėra, kas parodo, kad šalys nesusitarė, o jei šalys nesusitarė, tai reiškia, kad ir reikalavimas neatsirado, ir ieškovė negalėjo nieko perimti iš L. T.. L. T., iš kurios reikalavimą perėmė ieškovė, parduodama metalo laužą neveikė kaip verslininkė, todėl procesinių palūkanų dydis ginčo atveju gali būti tik 5 procentai, nes kaip jau minėta, ieškovė negali perimti daugiau teisių, nei jų turėjo.

6Ieškovė prašo bylą nagrinėti jai ir jos atstovei nedalyvaujant, papildomai paaiškindama, kad pradinio kreditoriaus šeima jau ne pirmą kartą pridavė metalo laužą į šią aikštelę ir ankstesnėse sutartyse taip at nebuvo padedamas parašas atsakovo darbuotojo prie žymos ,,priėmė“, šį kartą iš atsakovo taip pat nebuvo reikalaujama šioje žymoje uždėti parašo, kadangi parašas buvo padėtas prie žymos ,,pasvėrė administratorė – apskaitininkė I. L.“. Pradinis kreditorius, kaip vartotojas ir tuo pačiu silpnesnioji sandorio šalis, dėl patirties, informacijos stokos nemanė, kad reikalingas ir antrasis parašas, kadangi vienas parašas atrodė pakankamas patvirtinti įvykusį sandorį. Tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas ir jas priėmusios šalies naudai; patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir nemažintinos. Ieškovės pusės elgesys tikrai nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar netinkamu procesiniu elgesiu, dėl ko galėtų būti mažinamos patirtos teisinės išlaidos.

7Teismo posėdyje atsakovė (jos atstovas) nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

8Trečiasis asmuo L. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su savo vyru ne vieną kartą atsakovei yra pridavę metalo laužą. UAB „Romerus“ mašina atvažiavo į L. T. namus, pasikrovė metalo laužą, namie nebuvo sveriamas metalo laužas, nuvežus metalo laužą į atsakovo aikštelę, pasvėrė metalo laužą, jį iškrovė. UAB „Romerus“ atstovas paaiškino, kad pinigų šiuo metu neturi, todėl išrašė 2018-01-25 Antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartį – aktą Nr. 79. Jos vyrui atsakovė tokį patį aktą išrašė, jam atsiskaitė dalinai J. G., visos derybos vyko su J. G.; I. L. svėrė metalo laužą, tuo metu ji dirbo pas atsakovę. Ieškovei perleido reikalavimą 2 619,17 Eur sumai. Pagal ankstesnius metalo pridavimus atsakovas yra pilnai atsiskaitęs.

9Civilinė byla nagrinėjama šalims (jų atstovams) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

10Teismas konstatuoja:

11Byloje nustatytos aplinkybės

12iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus L. T., (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovės UAB Romerus 2018 m. sausio 25 d sudaryta Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartis – aktas Nr. 79 dėl juodojo metalo laužo pardavimo. 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-08/74, pradinė kreditorė L. T. atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovę, remiantis priede prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-08/74 nurodyta perleidžiama teise. 2018 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perėmimą ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-08/74 bei informavo, kad 2 619,17 Eur skolą atsakovė turi sumokėti naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“.

13Dėl ieškinio reikalavimų

14Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t.y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

15Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą pripažintina, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Byloje pateikta Antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartis – Aktas patvirtina, jog pradinė kreditorė L. T. atsakovei pardavė ir perdavė sutartyje nustatytas prekes (metalo laužą), o atsakovė šias prekes priėmė, įsipareigojo už jas atsiskaityti. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog pagal Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartį – Aktą L. T. atsakovei pateikė prekių (žaliavų) 2 619,17 Eur sumą, tačiau atsakovė už pateiktas prekes su L. T. tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 2 619,17 Eur.

16Atsikirsdama į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškovė nepagrindė ieškinio sumos. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šiuos atsakovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, iš atsakovės pateikto atsiliepimo turinio matyti, jog atsakovė neneigia, kad šalis sieja pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Tačiau atsakovė, nesutikdama su skolinio įsipareigojimo suma, įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis ar patvirtinančių, jog su L. T. atsiskaitė, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovė nepripažįsta skolinio įsipareigojimo, byloje nesant kitų įrodymų, nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai vykdyti prievoles (CK 6.38 straipsnis).

17Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą)(CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovei ieškovė prekes (žaliavas) perdavė, byloje duomenų dėl perduotų prekių kokybės, kiekio ar asortimento trūkumų, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog atsakovė, priėmusi iš ieškovės prekes, įgijo prievolę už prekes atsiskaityti šalių sutarta tvarka ir terminais.

18CK 6.314 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Iš byloje pateiktų Antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutarties – Akto turinio matyti, jog atsakovei prekės (metalo laužas) buvo perduotas 2018 m. sausio 25 d., atsakovė šias prekes priėmė. Šalys sutartyje atskirai atsiskaitymo už prekes tvarkos ir sąlygų neaptarė. L. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė ginčo metu nurodė, kad tuo metu neturėjo pinigų atsiskaityti už prekes – tai paneigiančių duomenų bei įrodymų byloje nepateikta. Bylos duomenimis Pradinės kreditorės vyras R. T., kuris taip pat naudojosi UAB „Romerus“ paslaugomis; 2018 m. sausio 25 d. Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartis – aktas Nr. 80, pagal kurį taip pat pilnai nėra atsiskaityta, 2018 m. balandžio 11 d. sumokėta 500 Eur. Atsakovė įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes ar įrodymų, patvirtinančių, jog šalys tarėsi dėl kitokios atsiskaitymo už pristatytas prekes tvarkos, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovės argumentai, jog ji atsiskaitymo terminų nepatvirtino ar šių terminų nurodymas prieštarauja CK 6.59 straipsnio nuostatoms, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

19CK 6.101 str. numatyta kreditoriaus teisė perleisti trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

20Ieškovė, vykdydamas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, 2018 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę atsakovės registruotos buveinės adresu. Remiantis teismų praktika, siunčiant pranešimą atsakovės buveinės adresu, protinga manyti, jog korespondencija įmonėje tvarkoma taip, kad laiško išsiuntimas registruotu paštu pasieks adresatą (Lietuvos Apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-246/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad CK 6.109 straipsnio l dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio l dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai tam nereikia skolininko sutikimo, gali būti pranešta bet kokia forma ir būdu, suteikiant informaciją apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui. Atsakovės atstovas pateikęs atsiliepimą, kito korespondencijos adreso nenurodė. Taigi, laikytina, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą registruotu laišku, suteikiant jam visą reikalingą informaciją bei reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijas (CPK 178, 187 straipsniai).

212018 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-08/74 pradinis kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovės neįvykdytą prievolę (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovės skolą – 2 619,17 Eur skolą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjusi. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad vadovaujantis 2018-01-25 Antrinių žaliavų pirkimo – pardavimo sutartimi – aktu Nr. 79, 2 619,17 Eur sumai 2018 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovei atsirado prievolė sumokėti ieškovei skolą (CK 6.2 straipsnis, 6.3 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 619,17 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

22Dėl procesinių palūkanų

23CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismui tenkinus ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.210 straipsnio 1 dalis).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį, taip patyrė 169,40 Eur išlaidas advokato pagalbai rengiant procesinį dokumentą apmokėti.

26Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovė ieškiniu atsisakė dalies ieškinio, todėl reikalavimas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog visumos byloje pateiktų įrodymų kontekste tokia atsakovės pozicija nepagrįsta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės ieškinio dalyko sumažinimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas dalies ieškinio reikalavimų atsisakymu CPK 140 straipsnio prasme. Įvertinus nurodytą, teismas sprendžia nesant faktinio bei teisinio pagrindo mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnis).

27CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacija), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

28Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme, todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

29Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų realumą, patirtos išlaidos už procesinio dokumento rengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 punktas, 8 punktas), byloje nėra duomenų apie netinkamą ieškovės ir/ ar jos atstovės procesinį elgesį, nenustatyta kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti ieškovei priteistinas išlaidas už teisinę pagalbą.

30Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 226,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį tenkinti.

33Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Romerus“ 2 619,17 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniolikos eurų 17 centų) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 619,17 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniolikos eurų 17 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 226,40 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 619,17 Eur skolą, 6 procentų... 5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį... 6. Ieškovė prašo bylą nagrinėti jai ir jos atstovei nedalyvaujant, papildomai... 7. Teismo posėdyje atsakovė (jos atstovas) nedalyvavo, apie teismo posėdį... 8. Trečiasis asmuo L. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su savo vyru... 9. Civilinė byla nagrinėjama šalims (jų atstovams) nedalyvaujant (Civilinio... 10. Teismas konstatuoja:... 11. Byloje nustatytos aplinkybės... 12. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus L. T.,... 13. Dėl ieškinio reikalavimų ... 14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 15. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą... 16. Atsikirsdama į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškovė nepagrindė... 17. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti... 18. CK 6.314 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu pirkėjas neįpareigotas... 19. CK 6.101 str. numatyta kreditoriaus teisė perleisti trečiajam asmeniui savo... 20. Ieškovė, vykdydamas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog... 21. 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.... 22. Dėl procesinių palūkanų ... 23. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovė ieškiniu atsisakė dalies... 27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog išlaidos, susijusios su bylos... 29. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtų... 30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 -... 32. ieškinį tenkinti.... 33. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ naudai iš... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...