Byla 2A-1050-781/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-234-347/2013 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams A. I., R. I., M. P., R. P., išvadą teikiančios institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas A. L. (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir ( - ) Vilniaus r., kadastrinis Nr. ( - ), ribą, kurią koordinačių sistemoje žymi taškai 1 (x-6069599,69/y579480,38), 2 (x-6069597,42/y579496,20), 3 (x-36069591,50/y-579495,29), 4 (x-6069590,03/y-579504,67), 5 (x-6069562,54/y-579500,89), 6 (x-6069562,06/y679504,25) pagal UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtą gretimų žemės sklypų kad. Nr. ( - ), ( - ) ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo M1:500; priteisti Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad Ieškovas yra 0, 1004 ha ploto žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (toliau - žemės sklypas Nr. l), bei jame esančių statinių savininkas. Atsakovai A. I., R. I., M. P., R. P. (toliau - atsakovai) yra žemės sklypo 0, 1003 ha ploto žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (toliau - žemės sklypas Nr. 2), bendraturčiai. Atsakovams M. P. ir R. P. daiktinės teisės į žemės sklypo Nr. 2 dalį (675/1003) atsirado 2006 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovams A. I. ir R. I. į žemės sklypo Nr. 2 dalį (328/1003) - 2011 m. lapkričio 3 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovams pardavė J. V. (iki santuokos – P.). Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės sklypus skirianti riba įregistruota tiesi linija, kuri neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo, ir gyvenamojo namo dalis patenka į žemės sklypą Nr. 2. Atsakovai 1997 metais pastatė žemės sklypus skiriančią tvorą, patvirtindami faktinę ribą tarp žemės sklypų. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 2.3-4665-41 „Dėl A. P., J. P. privačių žemės sklypų amalgamacijos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ (toliau - Įsakymas) patvirtino žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 amalgamacijos projektą, pagal kurį buvo pradėta ribos tarp žemės sklypų pakeitimo procedūra, tačiau Nekilnojamojo turto registre šis įsakymas ir jo pakeista riba tarp žemės sklypų įregistruoti nebuvo, todėl viešajame registre liko neatitinkanti faktinio naudojimo riba tarp žemės sklypų, nes buvę žemės sklypų savininkai nesudarė notaro patvirtintos amalgamacijos sutarties. Atsakovai, pirkdami žemės sklypo Nr. 2 dalis, žinojo, kad riba tarp žemės sklypų yra Įsakymu patvirtinta laužtinė linija, kaip nustatyta amalgamacijos projekte: prie pirkimo-pardavimo sutarčių yra pridėtas įsakymu patvirtintas G. B. įmonės 2006 metais parengtas žemės sklypo planas M1: 500, o pirkimo-pardavimo sutartimis yra nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu Nr. 2 tvarka. UAB „Julimatas“, atlikęs matavimus vietoje, 2012 m. birželio 14 d. parengė gretimų žemės sklypų kadastriniai Nr. ( - ), ( - ) ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo Ml:500, kuriame įbraižytos VĮ Registrų centras pažymėta kertanti Ieškovo pastatą riba ir faktiškai esama, bei siūloma nustatyti riba tarp žemės sklypų. Prašoma nustatyti riba nekerta Ieškovui priklausančio pastato, kurio dalis po prašomos nustatyti ribos patvirtinimo jau nebepateks į gretimą žemės sklypą Nr. 2, be to, yra nustatyta atsižvelgiant į Atsakovų pastatytą tvorą, kuri žymi faktinę ribą tarp žemės sklypų. Taip pat vertintinos ir tos aplinkybes, kad žemės sklypo Nr. 2 konfigūracija atitinka prie atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių pridėto plano. Siekdamas įteisinti ribą tarp žemės sklypų Ieškovas kreipėsi į atsakovus ir žodžiu, ir raštu, tačiau atsakovai į notarų biurą sudaryti amalgamacijos sutartį ir baigti faktinės ribos tarp žemės sklypų įteisinimo neatvyko. Nurodė, kad riba tarp minimų žemės sklypų yra nusistovėjusi, ją būtina nustatyti atsižvelgiant į faktinį naudojimą, prašoma nustatyti riba atitinka Įsakymu nustatytą žemės sklypų konfigūraciją. Po siūlomos ribos tarp žemės sklypų nustatymo naujai suformuotų žemės sklypų plotai nesiskirs nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto atlikus kadastrinius matavimus ploto, žemės sklypas Nr. 1 liks 1004 kv. m ploto, žemės sklypas Nr. 2 - 1003 kv. m ploto. Todėl, nustačius prašomą ribą, bus pasiekta ginčo šalių interesų pusiausvyra.

5Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad atsakovai negali naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu pilna apimtimi dėl neteisėtų Ieškovo veiksmų, t. y. Ieškovas yra neteisėtai užgrobęs dalį atsakovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovas atsakovų iniciatyva buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį dėl savavališko, privataus, atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies užgrobimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi byloje Nr. A 2.2.-1334-298/2011 pripažinus jo kaltę buvo nubaustas 1 000 Lt bauda. Tokiu būdu žemės sklypų faktinis naudojimas šiuo metu yra ne abiejų pusių laisva ir suderinta valia pasiektu susitarimu patvirtintos, nusistovėjusios tvarkos pasekmė, o tik neteisėtų Ieškovo veiksmų pasekmė. Visiškai nepagrįstas Ieškovo teiginys, kad žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 ribos yra neaiškios iš esamų dokumentų. Pažymėjo, kad teismai, nagrinėdami baudos už žemės užgrobimą Ieškovui skyrimo klausimą, išsamiai ištyrė, bei įvertino Ieškovo šioje byloje teikiamo ieškinio teiginius, bei įrodymus dėl galimai neaiškių žemės sklypo ribų, nustatė, jog nėra pagrindo vadovautis Įsakymu patvirtintu amalgamacijos projektu, bei paskyrė baudą už neteisėtą naudojimąsi atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Siekiant nustatyti neteisėto naudojimosi žeme faktą, pirmiausia buvo tiriama, ar aiškios yra žemės sklypo 1 ribos, kad būtų galima nustatyti Ieškovo neteisėtai užgrobto žemės sklypo 1 plotą. Be to, išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustačiusi, jog žemės sklypo 1 ribos yra aiškios, teisėtos ir neginčytinos, 2012 m. vasario 17 d. įformino Ieškovui reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklype 1. Atsakovai žemės sklypo 1 ribas laiko aiškiomis, teisėtai nustatytomis, galiojančiomis, bei nemato juridinio pagrindo be atsakovų sutikimo jas koreguoti. Ieškovo teiginys, jog atsakovai 1997 m. pastatė žemės sklypus skiriančią tvorą, patvirtindami faktinę ribą tarp sklypų, neatitinka tikrovės, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, nes 1997 m. atsakovai nebuvo žemės sklypo 1 savininkais, todėl jokių tvorų nestatė. 2006 m. atsakovams įsigyjant 1 žemės sklypą, jokių tvorų skiriančių žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2 nebuvo. Ieškovui nuolat pažeidinėjant žemės sklypų ribas žemės sklypo 1 atžvilgiu, bei nuosekliai plečiant užgrobiamo žemės sklypo plotą 1, atsakovai 2007 m. pastatė dalį žemės sklypą 1 nuo žemės sklypo 2 skiriančios laikinos tvoros palei Ieškovo rengiamą automobilių stovėjimo aikštelę ir sandėliuojamas malkas. Laikinoji tvoros dalis, ženkliai įeinanti į žemės sklypą 1, buvo pastatyta tik dėl to, kad pastatyti tvoros tikrojoje, teisėtoje jos vietoje nebuvo jokių galimybių, nes dalis Ieškovo gyvenamojo pastato yra pastatyta atsakovų sklype (pastato legalumas yra aiškiai kvestionuotinas), Ieškovas buvo įsirengęs automobilių stovėjimo aikštelę atsakovų sklype, sandėliavo malkas, laikė automobilius. Kita tvoros dalis, atribojanti žemės sklypą 1 nuo žemės sklypo 2, praktiškai yra tiksli ir buvo pastatyta 2010 m., vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bei žymomis Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje, kur yra nurodyta žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 skiriamoji riba. Nurodė, kad atsakovai daug kartų siūlė Ieškovui nuomoti žemes sklypo dalį, kurią jis yra užgrobęs, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Ieškovas atsisako tai daryti, ir reiškia šį ieškinį galimai siekdamas piktnaudžiauti savo teisėmis. UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtas planas neatitinka materialinių, bei procedūrinių imperatyvių teisės normų. Įsakymo išleidimo metu šiuo metu Ieškovui priklausančiame sklype pastatytam bei UAB „Julimatas“ plane paženklintam gyvenamajam namui net nebuvo išduotas statybos leidimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pradiniuose amalgamacijos procedūros dokumentuose nėra Ieškovo gyvenamojo namo paženklinimo, o UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. žemės sklypo plane paženklino Ieškovo gyvenamąjį namą, be atsakovų žinios buvo iš esmės pakeistas Įsakymo turinys, nustatant naujas aplinkybes. Pagal Ieškovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, Ieškovo gyvenamasis namas užima dalį atsakovų žemės sklypo 1. Šis gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2009 m. rugpjūčio 5 d. Iki šios datos atsakovai neturėjo pagrindo abejoti, kad Ieškovo namas registruotas nebus, kadangi namo įregistravimas esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, aiškiai pažeidžia statybos įstatymus, t. y. kerta žemės sklypo ribą. Atsakovams sužinojus, kad Ieškovo gyvenamasis namas vis dėlto įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bei kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, inspekcija 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu išaiškino, jog statyba žemės sklype, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise ar kita valdymo ar naudojimo tvarka, yra negalima, nes nėra įgyvendinama statytojo teisė nurodyta Statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Inspekcija taip pat išaiškino, jog atsakovui priklausančiam gyvenamajam namui statyti galimai neteisėtai yra išduotas statybų leidimas Nr. 0623. Tai rodo, jog ne Ieškovo, o atsakovų teisės ir teisėti interesai yra Ieškovo grubiai pažeisti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra galimybės vadovautis Įsakymu dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, UAB „Julimatas“ parengtas gretimų minėtų žemės sklypų ribų pasikeitimo planas niekaip negali buti tvirtinamas, nes prieštarautų imperatyvioms tiek materialinėms, tiek procedūrinėms teisės aktų normoms, bei grubiai pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus. Analizuojant Ieškovo teikiamą teismui UAB „Julimatas“ parengtą žemės sklypų ribų pasikeitimo planą akivaizdu, kad jis iš esmės rengtas teisminiam procesui. Todėl galima teigti, kad Ieškovas siekia žemės sklypų ribų nustatymo, derinimo su suinteresuotais asmenimis, bei tvirtinimo funkciją priskirti teismui, kas iš esmės nėra teismų kompetencija. Įsakymu patvirtinti žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 amalgamacijos projekto planai rengti niekaip nevertinant, bei neatsižvelgiant į tai, jog žemės sklype 2 yra numatomos gyvenamojo namo statybos. Taigi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. rengiant amalgamacijos projektą, Ieškovo gyvenamojo namo nebuvo, o vėliau paaiškėjo, jog pagal parengtą amalgamacijos planą Ieškovo gyvenamasis namas išsidėsto ant žemės sklypo 1, darytina išvada, jog galimai amalgamacijos projekto iniciatoriai bendru sutarimu atsisakė baigti amalgamacijos procedūrą. Neaišku, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis UAB „Julimatas“ rengė žemės sklypų planą, kuo vadovaujantis buvo nukrypta nuo patvirtinto amalgamacijos projekto žemės sklypų planuose nurodytų koordinačių, kokios įstatyminės procedūros laikėsi bendrovė ir kokia teisinė UAB „Julimatas“ plano reikšmė. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Julimatas“ rengdamas žemės sklypų ribų pakeitimo planą niekaip nederino šio plano su atsakovais, nors teisės aktai imperatyviai reikalauja tai atlikti.

6Išvadą teikianti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos mano, kad žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir ( - )) amalgamacijos procesas buvo pradėtas ankstesnių žemės sklypų savininkų A. P., bei J. V.. 2006 m. buvę žemės sklypų savininkai užsakė amalgamacijos plano parengimą, dėl ko Vilniaus apskrities viršininkas Įsakymu patvirtino žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - )) amalgamacijos planą. Tačiau kiti būtini amalgamacijai įgyvendinti veiksmai atlikti nebuvo. Šalys bendru susitarimu nesikreipė į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją pakeisti, panaikinti ar kitaip patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, nesudarė pas notarą sutarties dėl žemės sklypų amalgamacijos, nepateikė duomenų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl naujų juridinių faktų įregistravimo ar panaikinimo. Šio ieškinio pareiškimo faktas liudija, kad naujieji minėtų žemės sklypų savininkai bendro susitarimo dėl amalgamacijos nesudarė ir šio proceso taip pat neužbaigė. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, sudarant pas notarą žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - )) sandorius, prie žemės sandorių buvo pridėtas amalgamacijos planas, pagal kurį žemės sklypų ribos neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribų. Tačiau nėra aišku ar sandorių šalims buvo tinkamai išaiškinta atliktų notarinių veiksmų prasmė bei pasekmės, pateikta visa išsami informacija, susijusi su konkrečiu amalgamacijos procesu. Šios aplinkybės yra reikšmingos bylai, jos gali turėti reikšmės bylos šalių teisėms, bei pareigoms. Statinys, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, negali būti pastatytas dvejuose žemės sklypuose, todėl negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti žemės sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia. Šiuo atveju Ieškovas prašo pagal amalgamacijos planą nustatyti žemės sklypo ribą, tačiau tai ir yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, kuris gali būti įgyvendintas tik laisva šalių valios išreiškimo forma, nes pagal amalgamacijos apibrėžimo esmę šalys pas notarą sudaro žemės sklypo sandorį dėl amalgamuotų žemės sklypų dalių (pirkimo-pardavimo arba mainų sandorį). Pažymėjo, jog šiuo metu minėtų žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos detaliajame plane ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, atlikus kadastrinius matavimus. Todėl pagal pateiktą ieškinį, institucija negali pritarti Ieškovo pateiktiems reikalavimams.

7Išvadą teikianti institucija - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu, ieškinio reikalavimus prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

8Išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) nurodė, kad Inspekcijos specialistas patikrinęs gyvenamąjį namą (unikalus Nr.( - )) žemės sklype, adresu ( - )(kadastrinis Nr. ( - )) nustatė, jog gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurio dalis kaip minima ieškinyje, patenka į žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (kadastrinis Nr.( - )) ribas, Ieškovo rekonstruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos specialistas 2012 m. vasario 17 d. surašė savavališkos statybos aktą. Inspekcijos 2012 m. spalio 3 d. reikalavimu iš Ieškovo buvo pareikalauta iki 2013 m. balandžio 3 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis bei sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą aišku, jog automobilių stovėjimo aikštelės statybai buvo būtinas rašytinis žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) savininkų sutikimas, tačiau Ieškovas minėto dokumento Inspekcijai nepateikė. Inspekcijos specialistas 2012 m. vasario 17 d. surašė savavališkos statybos aktą. Inspekcijos 2012 m. spalio 3 d. reikalavimu iš Ieškovo buvo pareikalauta iki 2013 m. balandžio 3 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę bei sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į išdėstytą bei nustatytą teisinį reglamentavimą, Inspekcija prašė dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad pagal Ieškovo pateiktus žemės sklypų planus negali būti patvirtintos Ieškovo žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovų žemės sklypu. Nurodė, kad Ieškovas ieškinį grindžia buvusių žemės sklypų savininkų inicijuota šių žemės sklypų amalgamacijos procedūra. Žemės sklypų amalgamacijai atlikti, turi būti įgyvendinti visi šio proceso reikalavimai. Nurodė, kad šalys bendru susitarimu nesikreipė į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją pakeisti, panaikinti ar kitaip patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, nesudarė pas notarą sutarties dėl žemės sklypų amalgamacijos, nepateikė duomenų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl naujų juridinių faktų įregistravimo ar panaikinimo. Naujieji minėtų žemės sklypų savininkai - Ieškovas ir atsakovai - bendro susitarimo dėl amalgamacijos nesudarė ir šio proceso taip pat neužbaigė. Atsižvelgiant į tai, kad amalgamacijos procesas nebuvo užbaigtas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nustatant Ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribas nėra pagrindo remtis Įsakymo pagrindu UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtu planu. Teismas taip pat pažymėjo, kad Įsakyme yra nurodyta, jog tvirtinami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, parengti G. B. įmonės, o Ieškovas gretimų sklypų ribas prašo nustatyti pagal UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtą gretimų žemės sklypų ribų pasikeitimo planą. Nustatė, kad Įsakymu patvirtinti ginčo žemės sklypų amalgamacijos projekto planai rengti nevertinant, bei neatsižvelgiant į tai, jog Ieškovo žemės sklype yra numatomos gyvenamojo namo statybos. Geodezijos inžinieriai G. B., B. S. vietoje atliko vidinės ginčo žemės sklypų ribos tikrinimą pagal Įsakymu patvirtintą amalgamacijos projektą. Abu specialistai nustatė, kad Ieškovo gyvenamasis namas, vadovaujantis minėtu amalgamacijos projektu, išsidėsto ant atsakovų žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad rengiant amalgamacijos projektą, Ieškovo gyvenamojo namo nebuvo, o vėliau paaiškėjo, jog pagal parengtą amalgamacijos planą Ieškovo gyvenamasis namas išsidėsto ant atsakovų žemės sklypo. Todėl teismas manė esant neaiškiai aplinkybei, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. rengė žemės sklypų planą, kuo vadovaujantis buvo nukrypta nuo patvirtinto amalgamacijos projekto žemės sklypų planuose nurodytų koordinačių. Iš žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) kadastrinių matavimų bylų (t. 1, b. l. 150-183) teismas nustatė, kad 0, 4300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr.( - )), esantis ( - ), detaliuoju planu buvo padalytas į keturis žemės sklypus. Minėti žemės sklypai, atlikus kadastrinius matavimus, buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Tiek Ieškovui, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos detaliajame plane ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, atlikus kadastrinius matavimus ir šių duomenų Ieškovas neginčija. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nustatant ginčijamas sklypų ribas, bei jų atitikimo dokumentams, svarbus yra ir faktinis sklypo ribų valdymas. Ieškovas teigia, jog šiuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota tiesi linija neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos, tačiau nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, yra nustatyta, kad atsakovai negali naudotis jiems priklausančiu sklypu pilna apimtimi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. Ieškovas yra neteisėtai užgrobęs dalį atsakovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį dėl savavališko, privataus, atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies užgrobimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nubaustas 1 000 Lt bauda (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.2.-1334-298/2011, b. l. 66-68). Taigi, Ieškovo teiginys, kad šiuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota tiesi linija neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos, neatitinka tikrovės. Tokiu būdu žemės sklypų faktinis naudojimas šiuo metu yra ne abiejų pusių laisva ir suderinta valia pasiektu susitarimu patvirtintos, bei nusistovėjusios tvarkos pasekmė, o tik neteisėtų ieškovo veiksmų pasekmė. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas atmetė Ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13Apeliaciniu skundu Ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog rengiant amalgamacijos projektą, Ieškovo gyvenamojo namo nebuvo, o vėliau paaiškėjo, jog pagal parengtą amalgamacijos planą Ieškovo gyvenamasis namas išsidėsto ant atsakovų žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-309-623/09 Statybos ir remonto UAB „Alsa“ ir A. P. 2004 m. rugpjūčio 12 d. sudarė su A. L. preliminariąją būsimo gyvenamojo namo ir būsimo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Alsa“ turėjo pastatyti ir Ieškovui parduoti 159, 62 kv. m ploto gyvenamąjį namą, o atsakovas A. P. turėjo parduoti 1, 0004 ha žemės sklypą, esanti ( - ) savivaldybėje. Šios bylos nagrinėjimo metu A. L. paaiškino, tai patvirtino ir tretieji asmenys (R. P., M. P., A. I.), kad nei UAB „Alsa“, nei A. P. iš esmės jokių statybos darbų neatliko, nes jau preliminariosios sutarties sudarymo metu gyvenamasis namas tokios būklės, kaip aptarta preliminariosios sutarties priede Nr. 1 jau buvo pastatytas. Nurodė, kad atsakovai šioje civilinėje byloje buvo bylos dalyviai, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos šios aplinkybės: gyvenamasis namas, esantis ( - ), 2004 m. rugpjūčio 12 d. faktiškai jau buvo pastatytas UAB „Alsa“ ir perduotas A. L.; A. L. po gyvenamojo namo priėmimo jame atliko tik vidaus apdailos darbus; ginčo žemės sklypai Ieškovui ir atsakovams tapus kaimynais nebuvo tinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais turtiniais vienetais su aiškiai apibrėžtomis ribomis, o buvo bendrame 0, 4300 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr.( - ), kadastro Nr.( - ). Tai, kad Ieškovas po gyvenamojo namo priėmimo jame atliko tik vidaus apdailos darbus, patvirtina ir 2012 m. gegužės 3 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kuriame nurodytas bendras Gyvenamojo namo plotas 154, 56 kv. m, o VAT sprendime nustatyta, kad preliminariąją busimo gyvenamojo namo ir būsimo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Alsa“ turėjo pastatyti ir Ieškovui parduoti 159, 62 kv. m ploto gyvenamąjį namą. Bendras namo plotas sumažėjo 5, 06 kv. m atlikus name vidaus apdailos darbus, jokių naujų priestatų atsakovas nestatė. Visos šios aplinkybės papildomai įrodo, kad Ieškovas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių Ieškovo gyvenamasis namas išsidėstė ant atsakovų žemės sklypo, t. y. jau 2004 metais, iki atsakovai tapo žemės sklypo Nr. 2 bendraturčiais, ginčo žemės sklypų faktinis naudojimasis ir ribos jau pasikeitė ir jau neatitiko detaliojo plano sprendiniams. Nepagrįsti ir atmestini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog byloje nustatyta, kad Įsakymu patvirtinti ginčo žemės sklypų amalgamacijos projekto planai rengti nevertinant bei neatsižvelgiant į tai, jog Ieškovo žemės sklype yra numatomos gyvenamojo namo statybos. VAT sprendimu nustatyta, kad patvirtinant amalgamacijos projektą gyvenamasis namas jau buvo pastatytas, o geodezijos inžinieriaus G. B. 2008 m. balandžio 1 d. aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad pastatyto gyvenamojo namo dalis kerta sklypo ribą apie 14 cm, vertintinas kartu su inžinieriaus geodezininko G. B. 2005 m. liepos 20 d. aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad rengiant amalgamacijos projektą nebuvo atliekami kadastriniai matavimai, nes sklypai turi geodezinius planus. Tai yra rengiant amalgamacijos projektą nebuvo nuvykta į vietą, ir būtent dėl šios priežasties žemės sklypų Nr. 1 ir 2 planuose nėra įbraižyti žemės sklypuose esantys pastatai bei taškas, planuose pažymėtas indeksu 11, patenka į Ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą apie 14 cm. Vertintina ir tai, kad pats inžinierius geodezininkas G. B. 2008 m. balandžio 1 d. aiškinamajame rašte nurodė, kad reikalingas minėtų žemės sklypų ribų tikslinimas. Nelaikytinas tinkamu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad tiek Ieškovui, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos detaliajame plane ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, atlikus kadastrinius matavimus ir šių duomenų Ieškovas neginčija. Kaip nurodė Išvadą teikianti institucija - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime, ginčo žemės sklypų ribos bus pakeistos pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą šioje civilinėje byloje, todėl ginčyti detaliojo plano duomenis papildomai nėra pagrindo. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 956 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr.( - )), esančio ( - ), detaliojo plano patvirtinimo supaprastinta tvarka“ patvirtino 0, 43 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimą į penkis žemės sklypus detalųjį planą. Šiuo detaliojo plano pagrindu buvo parengtos ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos, pagal kurias šiai dienai žemės sklypų ribos įbraižytos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje. Tačiau Įsakymo grafinėje dalyje, amalgamacijos projekte, atsakovų žemės sklypų pirkimo pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarčių prieduose, t. y. visuose vėlesniuose dokumentuose, yra nurodyta kita, nei nurodyta minėtame detaliajame plane ir jo pagrindu parengtose kadastrinių matavimų bylose, ginčo žemės sklypų konfigūracija. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, o vertino tik atskirus įrodymus, neatsižvelgdamas į šių dokumentų rengimo laiką. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje Ieškovas pareiškė reikalavimą nustatyti ribą tarp ginčo žemės sklypų pagal planą, o amalgamacijos procedūra ir su ja susiję dokumentai yra pateikti teismui kaip rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys reikalavimą nustatyti prašomą ribą tarp ginčo žemės sklypų, kurie vertintini kompleksiškai su kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad amalgamacijos procedūra nebuvo baigta, tačiau ji buvo pradėta ir yra išleistas amalgamacijos projektą patvirtinantis Įsakymas, kuris yra galiojantis. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikė amalgamacijos procedūrą reglamentuojančias teisės normas kaip ieškinio netenkinimo pagrindą ir sprendimo motyvas, kad nėra pagrindo remtis Įsakymo pagrindu UAB „Julimatas“ parengtu planu, yra naikintinas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagristai nusprendė nesiremti Įsakymo pagrindu UAB „Julimatas“ parengtu planu, o kitų teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų - VAT sprendimo, atsakovų žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo ir naudojimosi sutarčių, išrašų iš Nekilnojamojo turto registro su atsakovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo įregistravimo, atsakovų prašymų Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-309-623/09, kt. - net nevertino bei neišsakė argumentų, dėl kurių teismas atmetė šiuos įrodymus. Teigia, kad nagrinėjama byla būtina sklypų ribą pakeisti pagal Ieškovo reikalavimą. Tada sutaps teisinis ir faktinis žemės sklypo naudojimas bei išnyks atsakovų žemės sklypo dalies užėmimas ir nelegalių statybų požymiai.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti ir priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ieškovas įrodinėja, jog gyvenamasis namas faktiškai stovėjo nuo 2004 m., nes tai įrodyta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-309-623/09. Atsakovai neginčijo ir neginčija fakto, kad jiems įsigyjant žemės sklypą jie matė Ieškovo namą. Šį pastatą tiek tada, tiek dabar vertina kaip nelegalias statybas. Kaip jau minėta atsakovų procesiniuose dokumentuose, Ieškovo gyvenamajam namui statybos leidimas buvo išduotas vėliau nei buvo priimtas Įsakymas. Teigia, kad pastato išsidėstymas negalėjo būti tinkamai vertinamas rengiant amalgamacijos dokumentus. Taigi pirmosios instancijos teismas teisus teigdamas, kad rengiant amalgamacijos procedūrą Ieškovo gyvenamojo namo nebuvo, nes nors jis galimai buvo statomas faktiškai, juridiškai, vadovaujantis Ieškovo su ieškiniu pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu tik 2006 m. liepos 11 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Ieškovo sklype. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-309-623/09 yra nustatyta, jog ginčo žemės sklypai ieškovui ir atsakovams tapus kaimynais nebuvo tinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais turtiniais vienetais su aiškiai apibrėžtomis ribomis, o buvo bendrame 0, 4300 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi, kuri yra neatsiejama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties dalis, ištaisė klaidingai konstatuotą faktą dėl žemės sklypo ribų aiškumo. Taigi, vertinant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį kaip neatsiejamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-623/09 dalį, teismo konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas pasisakė priešingai nei teigia Ieškovas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra nustatyta aplinkybė, kad byloje dalyvaujančių asmenų nuosavybės teise valdomų sklypų ribos yra aiškios, neginčytinos bei tinkamai registruotos Nekilnojamojo turto registre. Taigi aptartuoju aspektu Ieškovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsi ir klaidinantys. Ieškovas teigia, kad naikintini pirmosios instancijos sprendimo motyvai dėl nekonstatuoto faktinio žemės sklypų naudojimo nusistovėjimo. Pažymėtina, kad tikrovės neatitinka Ieškovo teiginys, jog šiuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota tiesi linija neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos. Visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai, išvadas teikiančių institucijų pateikti paaiškinimai, bei išaiškinimai, daugkartiniai atsakovų rašytiniai skundai, kurių tik maža dalis prijungta prie bylos, vienareikšmiai įrodo, kad atsakovai negali naudotis žemės sklypu 1 pilna apimtimi dėl neteisėtų Ieškovo veiksmų. Tokiu būdu žemės sklypų faktinis naudojimas šiuo metu yra ne abiejų pusių laisva ir suderinta valia pasiektu susitarimu patvirtintos, nusistovėjusios tvarkos pasekmė, o tik neteisėtų Ieškovo veiksmų pasekmė. Nurodė, kad ieškinys reiškiamas CK 4.45 straipsnio pagrindu. Vadinasi, Ieškovas be ginčo dėl sklypo ribų egzistavimo turi įrodyti neaiškias žemės sklypo ribas, taip pat tai, jog reikalaujama nustatyti žemės sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia. Tačiau Ieškovo siūloma riba neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo, yra nepriimtina Atsakovams bei pažeidžia jų turtinius ir neturtinius interesus, neišsprendžia situacijos taip, kad nekiltų ginčų ateityje.

15Išvadą teikianti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pasisakydama dėl Ieškovo apeliacinio skundo nurodė, kad ji palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje nurodytus argumentus.

16Išvadą teikianti institucija – Inspekcija, pasisakydama dėl Ieškovo apeliacinio skundo nurodė, kad žemės sklypo ribų nustatymas nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai, todėl teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

19Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Ieškovas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą, kadangi Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ieškinį. Pirmosios instancijos teismas dėl Ieškovo argumentų pasisakė, o Ieškovas papildomų duomenų bei teisinių argumentų apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Taigi Ieškovas savo prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka tinkamai nepagrindė.

20CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pastebi, jog šioje normoje įvirtintas draudimas yra imperatyvus, tačiau neabsoliutus. Ieškovo teikiami nauji įrodymai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neabejotinai galėjo būti pateikti teismui, tačiau to padaryta nebuvo. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai, tiek ieškinio pateikimo metu, tiek laikotarpiu iki teismo posėdžio datos galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, visgi teisėjų kolegija mano, jog aptariamu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama teisingam ir išsamiam šalių ginčo išsprendimui. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija turi pagrindą taikyti išimtį ir Ieškovo teikiamus naujus įrodymus priima.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1, 1004 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus ( - ), esantis ( - ), su jame esančiais pastatais (t. 1, b. l. 135-137). Atsakovai yra 0, 1003 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) Vilniaus r., kadastrinis Nr. ( - ) Avižienių k. v., unikalus Nr. ( - ), bendraturčiai (t. 1, b. l. 138-140). Iš Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 956 „Dėl žemės sklypo (kad.Nr. ( - )), esančio( - ), detalaus plano patvirtinimo supaprastinta tvarka“ matyti, kad šiuo sprendimu buvo patvirtintas 0, 43 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo į penkis žemės sklypus, tarp kurių yra ir šalims priklausantys sklypai, detalusis planas (t. 1, b. l. 104, 168). Remiantis šiuo sprendimu suformuoti žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje (t. 1, b. l. 110, 111).

22Ieškovas prašo nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir ( - ) Vilniaus r., kadastrinis Nr. ( - ), ribą, kurią koordinačių sistemoje žymi taškai 1 (x-6069599,69/y579480,38), 2 (x-6069597,42/y579496,20), 3 (x-36069591,50/y-579495,29), 4 (x-6069590,03/y-579504,67), 5 (x-6069562,54/y-579500,89), 6 (x-6069562,06/y679504,25) pagal UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtą gretimų žemės sklypų kad. Nr. ( - ), ( - ) ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo M1:500 (t. 1, b. l. 69).

23Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime padarė išvadą, kad Ieškovas byloje kelia jo ir atsakovų besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo klausimą, todėl šalių ginčą sprendė vadovaudamasis CK 4.45 straipsniu, numatančiu, jog, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ieškovas apeliaciniame skunde mano, kad teismas, priėmęs ginčo sprendimą, nukrypo nuo ribos tarp žemės sklypų nustatymą nustatančios teismų praktikos, teigia, kad tenkinus Ieškovo reikalavimą sutaps teisinis ir faktinis žemės sklypo naudojimas. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad žemės sklypus skirianti riba yra aiški, todėl ji neturi būti nustatinėjama iš naujo. Esant tokioms byloje esančioms aplinkybėms svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 4.45 straipsnio nuostata.

24Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų, t. y. šis straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarką. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmos sąlygos egzistavimą patvirtina Ieškovo kreipimasis į teismą. Kalbant apie antrą sąlygą pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

25Kaip jau buvo minėta anksčiau, Ieškovas prašo nustatyti jam ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribą, nužymint ribų posūkio taškų koordinates, t. y. nustatyti ginčo sklypų kadastro duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas reglamentuotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (1 dalis). Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (2 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.

26Analizuojant byloje esančią medžiagą matyti, kad ginčo žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovas šią aplinkybę pripažįsta. Jis nenurodo jokių teisinių argumentų, kad jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tiek Ieškovui, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos detaliajame plane ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus ir šių duomenų Ieškovas neginčija. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

27Įvertinus Ieškovo teismui pareikštus reikalavimus matyti, kad nagrinėjamu atveju jis siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas abiems šalims priklausančių žemės sklypų aiškias ribas. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus kadastrinius matavimus ginčo sklypų ribos yra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir todėl yra aiškios, o Ieškovas, reikšdamas ieškinį, jų neginčija ir siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovams priklausančio žemės sklypo aiškias ribas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi CK 4.45 straipsnio nuostata. Įstatymai nesuteikia teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiškias jų ribas. Tačiau remdamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija mano, kad ši aplinkybė neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

28Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais būdais gali būti formuojami nekilnojamieji daiktai. Žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš būdų, pagal kurį gali būti formuojami nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo daikto amalgamacija (žemės sklypo perdalijimas) (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir žemės sklypai turi būti formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus, t. y. naudojamus gretimus žemės sklypus galima performuoti amalgamacijos būdu atliekant naujus kadastrinius matavimus ir nustatant naujus žemės sklypų duomenis.

29Kadangi tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ne žemės sklypo ribų nustatymas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet Ieškovui ir atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimas, t. y. tarp šalių kilo ginčas dėl jų valdomų žemės sklypų ribos (gretimybės), Ieškovui prašant iš naujo nustatyti atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, pažymint ribų posūkių koordinates (nustatyti ginčo sklypo kadastro duomenis), tokie žemės sklypų pertvarkymo veiksmai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalies taikymo prasme, iš esmės atitinka žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąvoką (bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų).

30Žemės sklypų formavimą ir pertvarkymo projektų rengimą bei įgyvendinimą detalizuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos taisyklės ,,Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (taisyklių redakcija, galiojusi rengiant bei tvirtinant Ieškovo pateiktą amalgamacijos projektą), kurių 4 punkte yra nustatyta, jog atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamaciją, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto minėtose taisyklėse nustatyta tvarka, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio ir yra ne didesnė kaip 0, 04 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo.

31Byloje nustatyta, kad A. P. bei J. P., kaip buvę žemės sklypų Nr. ( - ) ir ( - ), savininkai pradėjo šių sklypų amalgamacijos procesą (t. 2, b.l. 11, 13-14, 20). Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu „Dėl A. P., J. P. privačių žemės sklypų amalgamacijos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ (Įsakymas) patvirtino žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - )) amalgamacijos planą (t. 1, b. l. 47). Pagal amalgamacijos projektą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), dalis, esanti pietinėje sklypo dalyje atidalijama ir prijungiama prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), šiaurinės dalies, o žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalis, esanti rytinėje sklypo dalyje, atidalijama ir prijungiama prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) (t. 2, b. l. 15, 20). Remiantis Įsakymu, 2012 m. birželio 14 d. UAB „Julimatus“ parengė Gretimų žemės sklypų kad. Nr. ( - ), ( - ) ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo (t. 1, b. l. 69).

32Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.“ <...> Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Ieškovui ir atsakovams priklausantys žemės sklypai pasinaudojus amalgamacija gali būti suformuoti tik po to, kai šalys dėl šio sklypo suformavimo sudarys atitinkamą notariškai tvirtinamą sutartį. Byloje duomenų, kad tokią notariškai tvirtinamą sutartį Ieškovas su atsakovais būtų sudarę, nėra. Šios aplinkybės neginčija ir proceso dalyviai. Kadangi atsakovai nesutinka, jog Ieškovas pakeistų jų sklypus skiriančią ribą, sklypų amalgamacija vien kadastrinių matavimų pagrindu negalima. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad amalgamacijos procesas nebuvo užbaigtas, todėl remtis Įsakymo pagrindu UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtu planu nėra galimybės. Esant tokioms aplinkybėms neturi reikšmės, ar atsakovai kitose nagrinėjamose bylose prašė užbaigti amalgamacijos procedūrą, ar pirkdami žemės sklypą jie žinojo, kad riba tarp žemės sklypų yra Įsakymu patvirtinta laužtine linija. Pagrindinis aspektas – notaro patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl sklypų perdalinimo nebuvimas ir amalgamacijos procedūros neužbaigimas, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų nenuginčijimas.

33Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ginčo žemės sklypų ribos nagrinėjamoje byloje bus pakeistos pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl ginčyti Nekilnojamojo turto registre įtvirtintus duomenis papildomai nėra pagrindo. Šis Ieškovo teiginys galėtų būti teisingas tuo atveju, jei teismas pripažintų amalgamacijos procesą baigtu ir teisėtu bei tenkintų Ieškovo reikalavimą dėl ribos tarp žemės sklypų pakeitimo pagal UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtą gretimų žemės sklypų kad. Nr. ( - ), ( - ) ribų pasikeitimo planą po amalgamacijos projekto parengimo ir patvirtinimo M1:500. Nagrinėjamu gi atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žemės sklypus skirianti riba yra aiški, o prielaidos suabejoti ribos aiškumu ir žemės sklypo ribų nustatymui iš naujo būtų Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ginčijimas, dėl ko Ieškovas reikalavimų nėra pareiškęs.

34Ieškovas, gindamas savo poziciją, apeliaciniame skunde nurodė, kad šioje civilinėje byloje Ieškovas pareiškė reikalavimą nustatyti ribą tarp ginčo žemės sklypų pagal planą, o amalgamacijos procedūra ir su ja susiję dokumentai pateikti teismui kaip rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys reikalavimą nustatyti prašomą ribą tarp ginčo žemės sklypų, kurie vertintini kompleksiškai su kitais byloje įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė amalgamacijos procedūrą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį Ieškovo argumentą. Kaip buvo pažymėta anksčiau, Ieškovas neginčija Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų apie šalių žemės sklypus skiriančią ribą. Jis apeliaciniame skunde net teigia, kad šiuo atveju to daryti jis neprivalo. Byloje nustatyta, jog kilusio ginčo esmė yra šalių valdomų žemės sklypų ribų pakeitimas, o ne jų nustatymas. Konstatavus tokias aplinkybes, ir Ieškovui įrodinėjant nepagrįstą amalgamacijos procedūrą reglamentuojančių teisės normų taikymą, lieka neaišku, kas yra ginčo žemės sklypų ribos pakeitimo, jų dalių atidalijimo ir prijungimo, UAB „Julimatas“ parengto plano pagrindas. Be to, anksčiau buvo pažymėta, jog žemės sklypų performavimo veiksmai, užfiksuoti UAB „Julimatas“ parengtame plane, pilnai atitinka amalgamacijos sąvoką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo amalgamacijos procedūros atlikimą.

35Taip pat aktualu pažymėti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl Ieškovo savavališko atsakovams privačios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užėmimo. Už tai Ieškovui buvo taikoma administracinė nuobauda (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-725-195/2011, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimas, kuriuo Ieškovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 000 Lt bauda). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, Inspekcijos išvados matyti, kad ši institucija ne vieną kartą yra konstatavusi savavališkų statybų faktą ir įpareigojusi Ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, automobilių stovėjimo aikštelę bei sutvarkyti statybvietę (t. 1, b. l. 92, 120-121, 136, t. 2, b. l. 64-67). Šios aplinkybės leidžia abejoti Ieškovo argumentu, jog egzistuojanti, sklypus skirianti riba kerta Ieškovui priklausantį pastatą. Byloje turint duomenų apie savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros tęstinumą (t. 2, b. l. 170), ir nustačius, kad savavališkai pastatyti objektai yra ant atsakovams priklausančio žemės sklypo teritorijos, negalima besąlygiškai teigti, kad sklypų riba kerta Ieškovui priklausantį teisėtai pastatytą pastatą, dėl ko pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.

36Be to, Ieškovas prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodė, kad jo teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina gyvenamojo namo statybų vykdymą ir statybos dokumentacijos parengimą atsižvelgiant į pakitusią lyginant su Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuota žemės sklypų konfigūracija. Tačiau Ieškovas nenurodė jokio juridinio Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų duomenų pakeitimo pagrindo, neįrodė, kad tie pakeitimai buvo atlikti teisinėmis priemonėmis.

37Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

38Esant anksčiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neturi būti taikoma CK 4.45 straipsnio nuostata ir iš naujo nustatinėjama žemės sklypų riba, taip pat nėra pagrindo remtis Įsakymo pagrindu UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtu planu. Iš anksčiau nurodytų argumentų ir aplinkybių akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas A. L. (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad... 6. Išvadą teikianti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 7. Išvadą teikianti institucija - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas... 8. Išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei atsižvelgęs... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 13. Apeliaciniu skundu Ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti ir priteisti... 15. Išvadą teikianti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 16. Išvadą teikianti institucija – Inspekcija, pasisakydama dėl Ieškovo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovui asmeninės nuosavybės teise... 22. Ieškovas prašo nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), kadastrinis Nr. (... 23. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime padarė išvadą, kad Ieškovas... 24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK 4.45 straipsnis... 25. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Ieškovas prašo nustatyti jam ir atsakovams... 26. Analizuojant byloje esančią medžiagą matyti, kad ginčo žemės sklypų... 27. Įvertinus Ieškovo teismui pareikštus reikalavimus matyti, kad nagrinėjamu... 28. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1... 29. Kadangi tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ne žemės sklypo ribų... 30. Žemės sklypų formavimą ir pertvarkymo projektų rengimą bei įgyvendinimą... 31. Byloje nustatyta, kad A. P. bei J. P., kaip buvę žemės sklypų Nr. ( - ) ir... 32. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį žemės... 33. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ginčo žemės sklypų... 34. Ieškovas, gindamas savo poziciją, apeliaciniame skunde nurodė, kad šioje... 35. Taip pat aktualu pažymėti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių... 36. Be to, Ieškovas prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodė, kad jo... 37. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 38. Esant anksčiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 40. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti...