Byla 2-347-494/2014
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant E.Drungilaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei J. D., tretiesiems asmenims A. I., M. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims A. I., R. I., M. P., R. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. L. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai, gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vakarinėje pusėje, adresu ( - ), pastatytą apie 36,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę; 2) nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vakarinėje pusėje, adresu ( - ), pastatytą apie 36,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

3Ieškinyje nurodė, kad vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 17 d., naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 6 d., nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 kv. m , kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra didesnė kaip 80 kv. m ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukštų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 17.1.1 eilutėje nustatytus plokščių horizontalių inžinerinių statinių (terasos, aikštelės ir kt.) parametrus; plotas ne daugiau 10 kv. m, ne mažiau 100 kv. m statiniai priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl atsakovo pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama nesudėtingų statinių I grupei, nes pagal atliktus matavimus jos užimamas plotas apie 36,3 kv. m. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-06-16 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. ( - ) dėl savavališkos žemės sklypo, esančio ( - ), (kadastrinis Nr. ( - )) užėmimo, matyti, kad dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), t.y. šiaurinė statinio dalis patenka į sklypo, esančio ( - ), (kadastrinis Nr. ( - )) ribas, taigi ties minėta statinio vakarine dalimi pastatyta 26,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelė taip pat patenka į savavališkai užimto žemės sklypo, ( - ), (kadastrinis Nr. ( - )) ribas.

4Pagal LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. ( - )patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 papunktį, „kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravomo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype“. Pagal Statybos įstatymo 23 str., statybą leidžiantys dokumentai 1 d. 5 p., atvejais, kai nebūtini leidimas statyti ar rekonstruoti ypatingą ar neypatingą statinį, leidimas modernizuoti statinį, rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, ..., tačiau yra privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Taigi ginčo automobilių aikštelės statybai buvo būtinas rašytinis žemės sklypo, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) savininkų sutikimas, atsakovas minėto dokumento nepateikė.

5Atsakovas pastatydamas ginčo statinį pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 p. p., kadangi juose reglamentuota, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdi nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Iš aukščiau nurodytų argumentu, aišku, kad atsakovas ginčo statinio statybą atliko neturėdamas statybą leidžiančio dokumento bei, tai, kad minėtą statinį pastatė kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )).

6Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. nuostatomis bei LR Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos stabdymas. savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, atsakovui buvo surašytas 2012-02-17 Savavališkos statybos aktas Nr. ( - ); 2012-10-03 ieškovo reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. ( - ) iš atsakovo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-04-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę Statybos įstatymo 28 str. 3 d. pagrindu kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus (Statybos įstatymo 23 str.) dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau atsakovas nepasinaudojo minėta teise, tai patvirtina 2013-04-19 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. ( - ), kuriame konstatuota, kad reikalavimas nėra įvykdytas, t.y. savavališkos statybos padariniai nepašalinti.

7Ieškovo atstovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Atsakovui buvo paskirta 1000 Lt administracinė nuobauda už tretiesiems asmenims priklausančio sklypo užgrobimą. Atsakovas nėra gavęs trečiųjų asmenų sutikimo statyti aikštelę, tik turėdamas trečiųjų asmenų sutikimą, atsakovas galėtų aikštelę įteisinti.

8Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas A. L. yra 0,1004 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), toliau – žemės sklypas Nr. ( - ), ( - ) ir jame esančių statinių savininkas, daiktinės teisės atsakovui į žemės sklypą nekilnojamojo turto registre įregistruotos Vilniaus apygardos teismo 2009-05-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-625/09 pagrindu, kuriuo teismas patvirtino atsakovo A. L. su UAB „Alsa“ ir A. P. sudarytą žemės sklypo ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį. Tretieji asmenys yra žemės sklypo 0,1003 ha ploto (kadastrinis Nr. ( - )), toliau – žemės sklypas Nr. ( - ), ( - ), bendraturčiai. M. P. ir R. P. daiktinės teisės į žemės sklypo Nr. ( - ) dalį (675/1003) atsirado 2006-11-06 žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o A. I. ir R. I. į žemės sklypo Nr. ( - ) dalį (328/1003) atsirado 2011-11-03 žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės klypus skirianti riba – tiesi linija, kuri neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo, esant neaiškiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl dalis gyvenamojo namo ir aikštelės dalis patenka į žemės sklypą Nr. ( - ), kas sudaro šioje byloje ieškinio pagrindą. 2006-05-16 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. ( - ) „Dėl A. P., J. P. privačių žemės sklypų amalgamacijos projekto patvirtinimo ( - ) rajone“ (toliau – įsakymas) patvirtino žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) amalgamacijos projektą, pagal kurį buvo pradėta faktiškai pasikeitusios ribos tarp žemės sklypų įteisinimo procedūra, tačiau nekilnojamojo turto registre šis įsakymas ir juo pakeista žemės sklypų riba tarp nurodytų žemės sklypų įregistruota nebuvo, todėl viešame registre yra neatitinkanti faktinio naudojimo riba tarp žemės sklypų, nes buvę sklypų savininkai nesudarė notaro patvirtintos amalgamacijos sutarties, kadangi žemės sklypui Nr. ( - ) 2006-09-14 – 2006-07-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo uždėtas areštas civilinėje byloje Nr. 2-309-623/09. Tretieji asmenys šioje civilinėje byloje, būdami civilinės bylos Nr.2-309-623/09 dalyviai, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami sudaryti sąlygas užbaigti amalgamacijos procedūrą ir taip įteisinti ribą tarp žemės sklypų pagal faktinį naudojimą, tačiau šiai dienai, puikiai žinodami ginčo žemės sklypų tikrąją ribą, vietoje žemės sklypų ribos pakeitimo procedūros užbaigimo, rašo skundus į įvairias institucijas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013 nutarė ieškovo A. L. ieškinį dėl ribos tarp žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nustatymo atmesti bei priteisti iš ieškovo A. L. bylinėjimosi išlaidas (pašto) valstybei. A. L. dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013 pateikė apeliacinį skundą, prašydamas šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo A. L. ieškinį patenkinti, šiai dienai apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas, todėl prašo šią nagrinėjamą bylą sustabdyti iki kol bus išnagrinėta apeliacine tvarka civilinė byla Nr. 2-234-647/2013.

9Atsakovas, jo atstovė į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

10Tretieji asmenys A. I., R. I., M. P., R. P. pateikė teismui bendrą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Pažymėjo, jog atsakovas A. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 str. 1 d. dėl savavališko, privataus, tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, kurioje yra išsidėsčiusi ginčo aikštelė, užgrobimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nutartimi byloje Nr. A 2.2-1334-298/2011 atsakovas nubaustas 1000 Lt bauda. Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi 2011-09-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis palikta galioti, palikta nepakeista. Atsakovas užgrobta tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo dalimi naudojasi savo nuožiūra, stato statinius, parkuoja automobilius ir pan.

11Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. I. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais bei papildomai parodė, kad atsakovas jau 7 metai naudojasi trečiųjų asmenų žeme, atsakovui jokių sutikimų naudotis jų žeme nebuvo duota.

12Tretysis asmuo M. P. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais, papildomai nurodė, kad atsakovas nuo pat sklypo įsigijimo naudojasi jiems priklausančia žeme, pasistatė aikštelę, situacija šiai dienai nėra pasikeitusi.

13Tretieji asmenys R. P. ir R. I. į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama joms nedalyvaujant.

14Ieškinys tenkintinas.

152012-02-17 atsakovui A. L. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. ( - ) (b.l.5-7, t.1) dėl to, kad nustatyta, jog ( - ) yra savavališkai pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė (toliau – aikštelė), apie 3.30x11.0 m, plotas apie 36.3 kv. m; nustatyta, kad nėra statybą leidžiančio dokumento (žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų), tai yra naujo, nesudėtingo statinio statyba, darbai vykdomi ūkio būdu; iš statytojo A. L. pareikalauta nevykdyti jokių aikštelės statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

162012-10-03 ieškovo reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. ( - ) (b.l.8-9, t.1), iš atsakovo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-04-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę.

172013-04-19 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. ( - ) su foto nuotraukomis (b.l.10-11, t.1), kuriame konstatuota, kad ieškovo reikalavimas nėra įvykdytas, t.y. savavališkai pastatytas statinys – automobilių stovėjimo aikštelė, ( - ), nenugriautas, savavališkos statybos padariniai nepašalinti.

18VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovo A. L. nuosavybės teise įregistruotas 0,1004 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) su jame esančiais gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )) ir kitais statiniais, ( - ) (b.l.12-13, t.1); trečiųjų asmenų A. I., R. I., M. P., R. P. nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas 0,1003 ha ploto (kadastrinis Nr. ( - )), gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) ir kiti statiniai, ( - ), tretieji asmenys yra šio nekilnojamojo turto bendraturčiai (b.l.14-16, t.1).

19Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-06-16 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ( - ) dėl savavališkos žemės sklypo, esančio ( - ), (kadastrinis Nr. ( - )) užėmimo (b.l.17-19, t.1), nurodyta, kad dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), t.y. šiaurinė statinio dalis patenka į sklypo, esančio ( - ), (kadastrinis Nr. ( - )) ribas, ties minėta statinio vakarine dalimi pastatyta 26,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelė taip pat patenka į savavališkai užimto žemės sklypo, ( - ), (kadastrinis Nr. ( - )) ribas.

202013-04-24 Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-234-347/2013 išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams A. I., R. I., M. P., R. P., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, išvadą teikiančioms institucijoms VĮ Registrų centro Vilniau filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo nusprendė ieškovo A. L. ieškinį atmesti (b.l.91-101, t.1), teismas sprendime nurodė, kad „ieškovas ieškinį grindžia buvusių žemės sklypų savininkų inicijuota šių žemės sklypų amalgamacijos procedūra. Žemės sklypų amalgamacijai atlikti, turi būti įgyvendinti visi šio proceso reikalavimai. Nurodė, kad šalys bendru susitarimu nesikreipė į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją pakeisti, panaikinti ar kitaip patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, nesudarė pas notarą sutarties dėl žemės sklypų amalgamacijos, nepateikė duomenų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl naujų juridinių faktų įregistravimo ar panaikinimo. Naujieji minėtų žemės sklypų savininkai - Ieškovas ir atsakovai - bendro susitarimo dėl amalgamacijos nesudarė ir šio proceso taip pat neužbaigė. Atsižvelgiant į tai, kad amalgamacijos procesas nebuvo užbaigtas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nustatant Ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribas nėra pagrindo remtis Įsakymo pagrindu UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtu planu. Teismas taip pat pažymėjo, kad Įsakyme yra nurodyta, jog tvirtinami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, parengti G. B. įmonės, o Ieškovas gretimų sklypų ribas prašo nustatyti pagal UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. parengtą gretimų žemės sklypų ribų pasikeitimo planą. Nustatė, kad Įsakymu patvirtinti ginčo žemės sklypų amalgamacijos projekto planai rengti nevertinant, bei neatsižvelgiant į tai, jog Ieškovo žemės sklype yra numatomos gyvenamojo namo statybos. Geodezijos inžinieriai G. B., B. S. vietoje atliko vidinės ginčo žemės sklypų ribos tikrinimą pagal Įsakymu patvirtintą amalgamacijos projektą. Abu specialistai nustatė, kad Ieškovo gyvenamasis namas, vadovaujantis minėtu amalgamacijos projektu, išsidėsto ant atsakovų žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad rengiant amalgamacijos projektą, Ieškovo gyvenamojo namo nebuvo, o vėliau paaiškėjo, jog pagal parengtą amalgamacijos planą Ieškovo gyvenamasis namas išsidėsto ant atsakovų žemės sklypo. Todėl teismas manė esant neaiškiai aplinkybei, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis UAB „Julimatas“ 2012 m. birželio 14 d. rengė žemės sklypų planą, kuo vadovaujantis buvo nukrypta nuo patvirtinto amalgamacijos projekto žemės sklypų planuose nurodytų koordinačių“.

212014-03-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-1050-781/2014) 2013-04-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas (b.l.3-15, t.2), teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, jog „analizuojant byloje esančią medžiagą matyti, kad ginčo žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovas šią aplinkybę pripažįsta. Jis nenurodo jokių teisinių argumentų, kad jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tiek Ieškovui, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos detaliajame plane ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus ir šių duomenų Ieškovas neginčija. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis); teismas pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl Ieškovo savavališko atsakovams privačios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užėmimo. Už tai Ieškovui buvo taikoma administracinė nuobauda (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-725-195/2011, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimas, kuriuo Ieškovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 000 Lt bauda). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, Inspekcijos išvados matyti, kad ši institucija ne vieną kartą yra konstatavusi savavališkų statybų faktą ir įpareigojusi Ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, automobilių stovėjimo aikštelę bei sutvarkyti statybvietę (t. 1, b. l. 92, 120-121, 136, t. 2, b. l. 64-67). Šios aplinkybės leidžia abejoti Ieškovo argumentu, jog egzistuojanti, sklypus skirianti riba kerta Ieškovui priklausantį pastatą. Byloje turint duomenų apie savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros tęstinumą (t. 2, b. l. 170), ir nustačius, kad savavališkai pastatyti objektai yra ant atsakovams priklausančio žemės sklypo teritorijos, negalima besąlygiškai teigti, kad sklypų riba kerta Ieškovui priklausantį teisėtai pastatytą pastatą, dėl ko pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Be to, Ieškovas prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodė, kad jo teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina gyvenamojo namo statybų vykdymą ir statybos dokumentacijos parengimą atsižvelgiant į pakitusią lyginant su Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuota žemės sklypų konfigūracija. Tačiau Ieškovas nenurodė jokio juridinio Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų duomenų pakeitimo pagrindo, neįrodė, kad tie pakeitimai buvo atlikti teisinėmis priemonėmis“.

22Pagal Statybos įstatymo 2 str. 17 d., naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

23Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 6 d., nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 kv. m , kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra didesnė kaip 80 kv. m ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukštų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 17.1.1 eilutėje nustatytus plokščių horizontalių inžinerinių statinių (terasos, aikštelės ir kt.) parametrus; plotas ne daugiau 10 kv. m, ne mažiau 100 kv. m statiniai priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl atsakovo pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė priskirtina nesudėtingų statinių I grupei, kadangi pagal atliktus matavimus aikštelės užimamas plotas sudaro apie 36,3 kv. m. Pagal LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 papunktį, „kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype“. Pagal Statybos įstatymo 23 str., statybą leidžiantys dokumentai 1 d. 5 p., atvejais, kai nebūtini leidimas statyti ar rekonstruoti ypatingą ar neypatingą statinį, leidimas modernizuoti statinį, rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, ..., tačiau yra privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus.

24Nagrinėjamu atveju, ginčo automobilių aikštelės statybai buvo būtinas rašytinis žemės sklypo, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) savininkų, t.y. trečiųjų asmenų sutikimas, kaip nustatyta byloje, toks sutikimas atsakovui nebuvo išduotas. Todėl, konstatuotina, kad atsakovas, pastatydamas ginčo statinį – automobilių stovėjimo aikštelę tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype bei neturėdamas trečiųjų asmenų sutikimo tokiai aikštelei pastatyti, pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 p. p. reikalavimus.

25Nuo 2011-01-01 įsigaliojo nauja redakcija CK 4.103 str. redakcija, šio str. 1 d. nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; šio str. 2 d. nustato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; pagal 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

26Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pagal šio str. 9 d., priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis; šio str. 10 d. nustato, kad su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Pagal 11 d., statybinės medžiagos ir statybinės atliekos, likusios savavališkai pastatytus ar statomus statinius (jų dalis) nugriovus, išardžius ar atstačius į buvusią padėtį (atkūrus), yra statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens nuosavybė.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčiu teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ar net bendrosios dalinės nuosavybės sistemos funkcionavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavališkos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir teismas paprastai proporcingu laiko ribojimą, kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visišką aplinkos apsaugą bei atgrasintų kitus asmenis nuo panašių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija). Dėl to Teismas ypač pabrėžia aplinkosauginį interesą, saugomų teritorijų vientisumo užtikrinimo aspektą. Nors Konvencijoje nėra nuostatų, specialiai skirtų aplinkosaugai, šiandienos visuomenė yra vis labiau suinteresuota saugoti aplinką. CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės įgyvendinimo teisinius santykius; teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2011).

28Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, aukščiau išdėstytą teisinį ginčo santykių reglamentavimą, į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo savavališkai pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ), nugriovimo klausimas, į tai, kad atsakovas ilgą laiką naudojasi trečiųjų asmenų žemės sklypu, tuo pažeisdamas jų kaip žemės sklypo savininkų teises ir interesus, atsakovas jokių teisėtų priemonių gauti trečiųjų asmenų sutikimą šios nagrinėjamos bylos metu nesiėmė, bylos nagrinėjime nedalyvavo (tai parodo atsakovo nenorą geranoriškai spręsti jo nenaudai susidariusią situaciją), darytina išvada, kad ginčo aikštelės savavališka statyba sukėlė ir sukelia neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pastariesiems negalint visoje apimtyje naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl, šis ginčo objektas besąlygiškai turėtų būti nugriaunamas; taikyti kitą, alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo. Todėl ieškinys tenkintinas, nes yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

29Teismui būnant sprendimų priėmimo kambaryje, teismui pateiktas raštu atsakovo atstovės prašymas su priedais (b.l.30-56, t.2) dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nurodant, argumentus, jog atsakovo prie prašymo pateikiami dokumentai – įrodymai - pagrindžia aplinkybes, jog ginčo aikštelė pastatyta ieškovo pripažįstamos dokumentacijos pagrindu ir turint trečiųjų asmenų sutikimus yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl atsakovo prašymas - netenkintinas (CPK 256 str.).

30Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos: 144 Lt žyminis mokestis ir 93, 43 Lt pašto išlaidos, viso 237,47 Lt priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 78, 88, 93, 96 str. str.).

31Vadovaudamasis LR CPK 259, 260-270 str., str., teismas

Nutarė

32Ieškinį tenkinti.

33Įpareigoti atsakovą A. L., a.k. ( - ) savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai, gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vakarinėje pusėje, adresu ( - ), pastatytą apie 36,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę.

34Nustatyti, kad atsakovui A. L., a.k. ( - ) per nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą aukščiau nurodyto teismo sprendime įpareigojimo neįvykdžius, ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, j.a.k. ( - ), turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vakarinėje pusėje, adresu ( - ), pastatytą apie 36,3 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo A. L..

35Priteisti iš atsakovo A. L., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 237,47 Lt (du šimtus trisdešimt septynis litus 47 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

36Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. L. savo lėšomis per... 3. Ieškinyje nurodė, kad vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 17 d., naujo... 4. Pagal LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. ( - )patvirtinto statybos... 5. Atsakovas pastatydamas ginčo statinį pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d.... 6. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. nuostatomis bei LR Aplinkos ministro... 7. Ieškovo atstovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė... 8. Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas A. L. yra... 9. Atsakovas, jo atstovė į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai,... 10. Tretieji asmenys A. I., R. I., M. P., R. P. pateikė teismui bendrą... 11. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. I. prašė ieškinį tenkinti jame... 12. Tretysis asmuo M. P. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais,... 13. Tretieji asmenys R. P. ir R. I. į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. 2012-02-17 atsakovui A. L. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. ( -... 16. 2012-10-03 ieškovo reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių... 17. 2013-04-19 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius... 18. VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovo A. L. nuosavybės teise... 19. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono... 20. 2013-04-24 Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.... 21. 2014-03-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr.... 22. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 17 d., naujo statinio statyba – statybos... 23. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 6 d., nesudėtingas statinys – paprastų... 24. Nagrinėjamu atveju, ginčo automobilių aikštelės statybai buvo būtinas... 25. Nuo 2011-01-01 įsigaliojo nauja redakcija CK 4.103 str. redakcija, šio str. 1... 26. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog savavališkų statybų... 28. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, aukščiau... 29. Teismui būnant sprendimų priėmimo kambaryje, teismui pateiktas raštu... 30. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi... 31. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260-270 str., str., teismas... 32. Ieškinį tenkinti.... 33. Įpareigoti atsakovą A. L., a.k. ( - ) savo lėšomis per 3 mėnesius po... 34. Nustatyti, kad atsakovui A. L., a.k. ( - ) per nustatytą 3 (trijų) mėnesių... 35. Priteisti iš atsakovo A. L., a.k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus... 36. Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus...