Byla 2A-941-611/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo darbo užmokestis laikotarpiais: nuo 1982 m. iki 1987 m. buvo 500 rublių (5 Lt); nuo 1987 m. iki 1991 m. – 2000 rublių (20 Lt); nuo 1991 m. iki 1993 m. – 2000 talonų (2000 Lt), nuo 1993 m. iki 1994 m. – 2000 Lt per mėnesį. Juridinio fakto nustatymas reikalingas apskaičiuoti senatvės pensijos dydį. Nurodė, kad nuo 1982-06-10 iki 1987-08-18 dirbo Vilniaus rajono buitiniame gyventojų aptarnavimo kombinate, Kenos ceche, antros kategorijos akmentašiu ir gaudavo vidutinį darbo užmokestį - 500 rublių per mėnesį. Iš šio darbo buvo atleistas pagal Lietuvos TSR DĮK 40 str., pačiam prašant, o nuo 1987-08-20 iki 1991-01-25 dirbo kooperatyve Nr.1N, penktos kategorijos akmentašiu ir gaudavo vidutinį darbo užmokestį - apie 2000 rublių per mėnesį. Kooperatyvą perregistravus į UAB ,,Monumentas“, jis 1991-01-26 buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi ir uždirbdavo apie 2000 talonų per mėnesį (atitinkamai 2000 Lt). 1998-12-29 Vilniaus m. savivaldybės sprendimu UAB ,,Monumentas“ buvo likviduota, todėl pareiškėjas 1995-01-03 atidarė A. G. personalinę įmonę. Vilniaus rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato dokumentai neatiduoti saugoti Vilniaus rajono savivaldybės archyvui, o pažymos apie darbo stažą ir gautas pajamas dirbant Kooperatyve Nr.1N bei UAB ,,Monumentas“ negali gauti, nes dokumentai nebuvo perduoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvui.

5Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškimu sutiko iš dalies ir nurodė, jog skiriant pensiją yra aktualios metinės pajamos už laikotarpį nuo 1984-01-01 iki 1990-12-31 bei mėnesinės pajamos už laikotarpį nuo 1991-01-01 iki 1993-12-31. UAB ,,Monumentas“ (perregistruota iš kooperatyvo), kurios vadovu buvo A. G., laikotarpiu nuo 1991 m. iki 1993 m. įmokų neskaičiavo, todėl šis laikotarpis į pareiškėjo stažą neįskaitomas ir pajamos neimamos, o pareiškėjui nepateikus rašytinių įrodymų apie liudytojų, tuo metu dirbusių tose pačiose pareigose darbo užmokestį, nagrinėtina tik pareiškimo dalis, apimanti laikotarpį iki 1991 m., o kita pareiškimo dalis, apimanti laikotarpį nuo 1991 m. - atmestina. Sodros duomenimis, A. G. 1991 - 1993 metais įmokų nemokėjo, todėl šis laikotarpis jam į stažą neįskaitytas. Teismui pateiktame išraše iš Sodros duomenų bazės nurodyta, kad pareiškėjo stažas prasideda nuo 1995-03-15, A. G. pradėjus dirbti A. G. personalinėje įmonėje. Pensija neskaičiuojama, jeigu nebuvo darytos įmokos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo darbo užmokestis buvo: 1982-01-01 – 1987-12-31 – 500 rublių (5 Lt per mėnesį); 1987-01-01 – 1991-01-25 – 2000 rublių (20 Lt per mėnesį). Kitą reikalavimo dalį teismas atmetė.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1982-06-10 buvo priimtas dirbti akmentašiu Vilniaus rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, iš kurio atleistas 1982-06-10; 1987-08-20 - priimtas į kooperatyvą Nr. 1N, dirbti V-os kategorijos akmentašiu, o 1991-01-25 atleistas iš darbo dėl kooperatyvo perregistravimo į UAB ,,Monumentas“, o nuo 1991-01-26 jis priimtas dirbti vadovu UAB ,,Monumentas“. A. G. 1995-01-03 išduotame Socialinio draudimo pažymėjime SD Nr.1948427 esantys įrašai patvirtina, kad nuo 1995-01-03 A. G. yra personalinės įmonės savininkas. Vilniaus m. valstybinės inspekcijos duomenimis, nuo 1990 m. rugpjūčio iki lapkričio mėnesio A. G. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1811 rublių, o iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pažymos seka, kad A. G. nuo 1975 m. iki 1982 m. gaudavo draudžiamąsias pajamas, kurių vidurkis apie 2200 rublių.

9Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai – minėti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, o taip pat pareiškėjo paaiškinimai bei suinteresuotojo asmens atsiliepime išdėstyti faktai leidžia teismui daryti išvadą, kad įrodymų pakanka konstatuoti, jog pareiškėjo pajamas laikotarpyje nuo 1982-01-01 iki 1987-12-31 sudarė 500 rublių (5 Lt per mėnesį), o laikotarpyje nuo 1987-01-01 iki 1991-01-16 – 2000 rublių (20 Lt per mėnesį), todėl teismas šioje dalyje pareiškimą konstatavo įrodytu.

10Teismas nustatė, kad nėra duomenų, kuriais teismas galėtų pareiškėjo gautą atlyginimą prilyginti kito UAB ,,Monumentas“ tokias pačias pareigas dirbusio žmogaus darbo užmokesčiui, nes teisme apklausti liudytojai nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie gautas pajamas dirbant UAB ,,Monumentas“ laikotarpyje nuo 1991 metų.

11Įvertinęs, kad Vilniaus rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato dokumentai nebuvo atiduoti saugoti Vilniaus rajono archyvui bei Kooperatyvo Nr.1N bei UAB ,,Monumentas“ dokumentai nebuvo perduoti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvui, nors tai turėjo padaryti vadovu tuo metu dirbęs A. G., teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo darbo užmokestį, laikotarpyje nuo 1991-01-25 sudarė 2000 talonų (20 Lt.), o laikotarpyje nuo 1993-01-01 – 2000 Lt. Teismo manymu, svarbios šiai bylai yra suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus nurodytos aplinkybės, kad UAB ,,Monumentas“ 1991 -1993 m. nedirbo. Teismas konstatavo, kad prašomo nustatyti fakto pareiškėjas negali patvirtinti reikiamais dokumentais.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios istancijos teismo sprendimą, kuriuo atmesta kita reikalavimo dalis ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 1991 m. iki 1993 m. buvo 2000 talonų (2000 Lt) ir nuo 1993 m. iki 1994 m. buvo 2000 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

141. Atmesdamas pareiškimo dalį, teismas pažeidžia LR CPK 445 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

152. Teismas nekreipė dėmesio į pateiktą išrašą iš VĮ „Registrų centras”, patvirtinantį faktinę aplinkybę, kad įmonė buvo išregistruota, vadinasi, visi dokumentai - finansiniai, kiti atsiskaitymai su VMI ir Sodra, buvo pateikti, nes tik tokiu atveju galima išregistruoti įmonę. Įmonei veikiant buvo mokami nurodyti atlyginimai, nors dokumentai, patvirtinantys įmokų mokėjimą, neišliko. Liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas dirbo ir jam buvo mokamas oficialus atlyginimas bei mokami įstatymais nustatyti mokesčiai.

163. Dėl įrašų nebuvimo darbo knygelėje apie mokėtus mokesčius - pagal tuo metu galiojusią tvarką, šią knygelę už įmonės vadovą pildė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos specialistai, kurie privalėjo nurodyti privalomų socialinio draudimo įmokų dydžius. Išregistravus UAB „Monumentas”, visi dokumentai, antspaudai, Sodros pažymos perduotos VMI, tačiau pradėjus rinkti pažymas pensijai gauti, paaiškėjo, jog dokumentai yra dingę arba neišsaugoti.

17Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

181. Nuo 1991-06-01 į asmens draudžiamąsias pajamas įskaitomos tik tokios pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomojo socialinio draudimo įmokos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šiai bylai svarbi yra aplinkybė, kad UAB „Monumentas“, kurio direktoriumi apeliantas buvo paskirtas nuo 1991-01-26, įmokų 1991-1993 laikotarpiu neskaičiavo.

192. Nustatant pajamas asmens, apie kurio draudžiamąsias pajamas nėra išlikę rašytinių duomenų, turi būti remiamasi rašytiniais duomenimis apie asmenų, dirbusių tuo pačiu metu ir tose pačiose pareigose, darbo užmokestį. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog nesant duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų pareiškėjo gautą atlyginimą prilyginti kito UAB „Monumentas" tokias pačias pareigas dirbusio žmogaus darbo užmokesčiui, nes teisme apklausti liudytojai nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie gautas pajamas dirbant UAB „Monumentas" laikotarpiu nuo 1991 metų, todėl teismas nelaiko įrodytu, kad pareiškėjo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1991-01-25 sudarė 2000 talonų, o laikotarpiu nuo 1993-01-01 - 2000 Lt.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

23Byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie pareiškėjo faktiškai gautas pajamas laikotarpiu nuo 1991-01-25 iki 1993 m. ir nuo 1993 m. iki 1994 m. siekiant paskaičiuoti pareiškėjo gautiną senatvės pensiją.

24Pagal LR CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi, teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik tokiu atveju, jeigu tam tikras juridinę reikšmę turintis faktas realiai buvo, tačiau jam patvirtinti nėra rašytinių dokumentų arba nėra galimybės atkurti prarastus dokumentus. Tokiu atveju juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymus. Be to, nesant dokumentų apie tam tikro fakto buvimą ar jiems neišlikus, teismas gali nustatyti tam tikrą faktą, tik įsitikinęs, kad prašomas nustatyti faktas realiai egzistavo ir į bylą pateikti leistini įrodymai patvirtina jo buvimo faktą. Be to, esant pakankamai rašytinių duomenų tam tikram faktui patvirtinti, jų negalima paneigti liudytojų parodymais.

25Ieškovas siekia teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie jo gautą darbo užmokestį 1991-1994 metų laikotarpiu, kurio nustatymas būtinas senatvės pensijos dydžiui nustatyti. Nurodo, kad, kad nuo 1991-01-25 buvo UAB „Monumentas“ direktoriumi, dirbo ir gavo darbo užmokestį, tačiau neišliko duomenų apie jo gautą darbo užmokestį (b.l.15-16). Pagal LR Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 patvirtintų “Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų” 24 p., jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti LR valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Tačiau toks faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu asmuo gavo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo ar turėjo būti skaičiuojamos LR valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, turintiems atitinkamą valstybinio socialinio draudimo stažą, be to, į valstybinio socialinio draudimo stažą įskaitomas laikotarpis, per kurį už asmenį yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (įstatymo 3 str., 8 str. 2 d. 1 p.). Pagal įstatymo 14 str. asmens draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jo pajamos (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus), nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Taigi, iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad jeigu socialinio pensijų draudimo įmokos nebuvo skaičiuojamos ir/ar mokamos, tai toks laikotarpis negali būti įskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą, atitinkamai jis neturi įtakos senatvės pensijos skaičiavimui. Kaip matyti iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2004-03-16 ir 2004-06-29 archyvo pažymų (b.l.23-24), UAB „Monumentas“ 1991 metais įmokų neskaičiavo, o duomenų apie įmokų skaičiavimą 1992-1993 metais nerasta. Kaip matyti iš minėtų pažymų turinio, nuorodos apie tai, kad archyve išlikę nepilni duomenys, nėra, todėl darytina išvada, kad archyvo duomenys yra teisingi ir išsamūs. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad 1991-1993 metais pareiškėjui nebuvo skaičiuojamas darbo užmokestis ir nebuvo nuo jo mokamos įmokos. Pareiškėjas pagal bylos duomenis nuo 1991-01-25 iki pat bendrovės likvidavimo buvo UAB „Monumentas“ direktoriumi, kuris buvo atsakingas už bendrovės buhalterinę apskaitą ir dokumentų perdavimą į Vilniaus m. savivaldybės administracijos archyvą likviduojant UAB „Monumentas“. Kaip matyti iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvo 2010-02-04 rašto (b.l.52), UAB „Monumentas“ dokumentai į archyvą neperduoti, o kaip minėta, už jų perdavimą buvo atsakingas pareiškėjas. Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Monumentas“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro faktas patvirtina visų šios bendrovės dokumentų perdavimą į archyvą, nes aukščiau minėtas Vilniaus m. savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvo raštas paneigia tokį pareiškėjo argumentą. Duomenų, kad archyve esantys duomenys yra nepilnai išlikę, byloje nėra. Pareiškėjas, teigdamas, jog į archyvą duomenis perdavė, nepateikė tokį perdavimą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas, teigdamas, kad archyve esantys duomenys yra nepilnai išlikę, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys duomenys paneigia tokius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei nesant rašytinių duomenų apie kitiems UAB „Monumentas“ darbuotojams pareiškėjo nurodomu laikotarpiu mokėtą darbo užmokestį ir skaičiuotas socialinio draudimo įmokas, taip pat nesant duomenų, kad archyvo duomenys nepilnai išlikę, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl fakto nustatymo apie pareiškėjo gautas pajamas 1991-1994 metais, kaip neįrodytą (LR CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, liudytojų R. Ž., G. Ž. ir G. G. parodymai yra nepakankami pareiškėjo prašomam faktui nustatyti, be to, nepateikta į bylą įrodymų, kad minėti asmenys ginčo laikotarpiu buvo UAB „Monumentas“ darbuotojais.

26Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, jų nedetalizavimo ir konkrečiai neįvardino, todėl, neturėdama galimybės įvertinti apelianto minėto argumento pagrįstumo, teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

27Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat LR CPK 445 str. nuostatas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę... 5. Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškimu sutiko iš dalies ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškimą... 8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1982-06-10 buvo priimtas dirbti akmentašiu... 9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai – minėti rašytiniai... 10. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, kuriais teismas galėtų pareiškėjo... 11. Įvertinęs, kad Vilniaus rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios istancijos teismo... 14. 1. Atmesdamas pareiškimo dalį, teismas pažeidžia LR CPK 445 straipsnyje... 15. 2. Teismas nekreipė dėmesio į pateiktą išrašą iš VĮ „Registrų... 16. 3. Dėl įrašų nebuvimo darbo knygelėje apie mokėtus mokesčius - pagal tuo... 17. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo prašo... 18. 1. Nuo 1991-06-01 į asmens draudžiamąsias pajamas įskaitomos tik tokios... 19. 2. Nustatant pajamas asmens, apie kurio draudžiamąsias pajamas nėra išlikę... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 23. Byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę... 24. Pagal LR CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik... 25. Ieškovas siekia teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą... 26. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos... 27. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 29. Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimą palikti...