Byla 2S-1351-601/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-11184-249/2010 pagal ieškovų G. K., L. K., L. V., J. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarčių pripažinimo galiojančiomis,

Nustatė

2Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti ieškovų reikalavimų įvykdymą, patenkino dalinai - sustabdė AB SEB banko išieškojimą iš įkeistų administracinių patalpų (unikalus Nr.( - )), esančių ( - ), ir patalpų (unikalus Nr.( - )), esančių ( - ). Teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl kredito sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šių sutarčių pripažinimo galiojančiomis, dėl ko išieškojimas iš nekilnojamojo turto, įkeisto pagal prašomas pripažinti galiojančiomis kredito sutartis, gali nepagrįstai pažeisti ieškovų interesus.

3Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Motyvuose nurodo: 1) išieškojimas iš įkeisto turto nėra pradėtas, todėl, negalima sustabdyti to kas nevyksta; 2) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais dėl Kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kitų reikalavimų, susijusių su Kredito sutartimis, nėra pareikšta, todėl byloje priimtas procesinis sprendimas ieškovams realių pasekmių nesukels, net ir tuo atveju, jeigu sprendimas bus palankus ieškovams, t. y. Kredito sutartys bet kuriuo atveju bus pažeistos, ieškovų prievolės bankui neįvykdytos; 3) skundžiama nutartimi pažeisti teisingumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, siekiant vilkinti išieškojimo procesą ir suvaržyti banko galimybes susigrąžinti skolą iš įkeisto turto; 4) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėjo būti sprendžiamas išklausius visus proceso dalyvius, nesant įrodymų apie realią grėsmę pareiškėjo interesams; 5) hipotekos kreditorius objektyviai neturi galimybės įtakoti hipotekos skyriaus veiksmų tokiu būdu, kad būtų sutrukdytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas arba toks taikymas taptų neįmanomas; 6) pažeistas viešasis interesas - teismams tenkinant akivaizdžiai nepagrįstus prašymus - stabdyti išieškojimus, yra tiesiogiai veikiamas kredito įstaigų finansinis stabilumas, atimant iš kredito įstaigų galimybę priverstinai išieškoti skolą (tokią galimybę atidedant neapibrėžtam laiko tarpui) tokia formuojama praktika atsiliepia visai visuomenei, bankų indėlininkų interesams, taigi pažeidžia viešąjį interesą.

4Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo: 1) kadangi išieškojimas nėra pradėtas, draudimas jį pradėti banko teisių ir interesų niekaip negali varžyti; 2) teismas uždraudęs apeliantui pradėti išieškojimą iš įkeistų patalpų, užtikrino būsimo teismo sprendimo įvykdymo įmanomumą, siekiant, kad bankui įkeistos administracinės patalpos nebūtų perleistos kitiems asmenims be jokių apribojimų; 3) nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, paliekant Kredito sutartis galioti, bankui pradėjus išieškojimą iš įkeistų patalpų ir jas perleidus tretiesiems asmenims, iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas taptų komplikuotas; 4) ieškovai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl banko nenoro bendradarbiauti su ieškovais (patenkinus ieškinį), jo kategoriškumo ir nenoro išsaugoti sutartinius santykius; 5) teismas tik laikinai sustabdė banko galimybę išieškoti iš įkeistų patalpų, teismui priėmus apeliantui palankų sprendimą, jis galės susigrąžinti skolą išieškodamas iš įkeisto turto, todėl banko teisės ir teisėti interesai nėra suvaržomi; 6) vienašališkai nutraukęs Kredito sutartis bankas anksčiau ar vėliau būtų inicijavęs išieškojimą, o visoje šalyje esant sudėtingai ekonominei situacijai, suteikto kredito ir nekilnojamojo turto netekimas ieškovams būtų nepakeliama našta; 7) ieškovai iš atsakovo sulaukė žodinių pažadų skubiai pradėti išieškojimą iš įkeisto turto - AB SEB banko atstovai 2009 m. kovo 31 d. pareiškė ieškovams, kad jiems skiriamos dvi savaitės surasti pagal Sutartis įkeistų patalpų pirkėjus, nes kitu atveju bankas kreipsis į antstolį dėl išieškojimo.

5Atskirasis skundas atmestinas.

6Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir CPK 145 str. 2 d., pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir susiję su sprendimo įvykdymu.

8Kaip matyti iš ieškovų pareikšto ieškinio jie teismo prašo vienašališką atsakovo kredito sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu ir sutartis pripažinti galiojančiomis. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti bankui kreiptis į antstolį dėl išieškojimo iš įkeistų administracinių patalpų, esančių ( - ), ir patalpų, esančių ( - ) (kurių įkeitimo užtikrintas prievolių įvykdymas pagal ginčijamas kredito sutartis). Teismas skundžiama nutartimi ieškovų prašymą patenkino iš dalies ir sustabdė AB SEB banko išieškojimą iš įkeistų patalpų.

9Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškinys yra pareikštas dėl kredito sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šių sutarčių pripažinimo galiojančiomis, dėl ko, išieškojimas iš nekilnojamojo turto, įkeisto, siekiant užtikrinti ieškovų prievoles atsakovui, pagal ginčijamas (prašomas pripažinti galiojančiomis) kredito sutartis, gali nepagrįstai pažeisti ieškovų interesus. Tarp šalių sudarytose ir teisme ginčijamose, dėl jų neteisėto vienašališko nutraukimo, kredito sutarčių specialios dalies 9.5. p. nustatyta, jog bet kuriam iš kredito gavėjų nevykdant įsipareigojimų bankui pagal šią sutartį, bankas turi teisę išieškoti iš viso įkeisto turto. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovui nutraukus tarp šalių sudarytas kredito sutartis, atsiranda teisinis pagrindas pradėti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, tokiu atveju, teismui priėmus galimai ieškovams palankų teismo sprendimą ir pripažinus sutarčių nutraukimą neteisėtu bei sutartis galiojančiomis, o atsakovui pradėjus išieškojimą iš įkeistų patalpų, ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius išieškojimo procedūrų, būtų nepagrįstai pažeisti ieškovų interesai ir apribotos jų teisės ateityje įvykdyti prievoles atsakovui pagal ginčijamas kredito sutartis, priverstinai bankui nerealizavus įkeisto turto.

10Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog išieškojimas iš įkeisto turto nėra pradėtas, todėl, negalima sustabdyti to kas nevyksta, kadangi, kaip jau aukščiau nurodyta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, dėl ko aplinkybė, jog šiuo metu bankas dar nėra pradėjęs išieškojimo procedūrų, nepaneigia aplinkybės ir grėsmės, jog iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės (iki teismui priimant teismo sprendimą), ateityje, jos gali būti pradėtos ir (ar) net baigtos, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu skundo argumentą, jog skundžiama nutartimi pažeisti teisingumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, siekiant vilkinti išieškojimo procesą ir suvaržyti banko galimybes susigrąžinti skolą iš įkeisto turto. Kaip jau minėta, esminis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būtinumas apsaugoti pareiškėjo interesus ir garantuoti tinkamą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl jos visuomet yra susijusios su tam tikrais atsakovo teisių apribojimais. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, neriboja atsakovo teisių labiau, nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo teisės ir teisėti interesai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pažeidžiami, kadangi šiuo metu atsakovas nėra pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turo, be to, prievolių įvykdymas yra užtikrintas įkeistu turtu, kurio vertė yra gerokai didesnė už atsakovų prievolę (įsiskolinimą), dėl ko, abiem atvejais, tiek teismui priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, tačiau pastariesiems ateityje tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal ginčijamas sutartis, tiek teismui atmetus ieškinį, nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovo galimybės susigrąžinti skolą suvaržytos, kadangi jo turtiniai interesai yra apsaugoti įkeistu turtu, be to, byloje nėra pateikta duomenų ir rašytinių įrodymų, apeliantas jų taip pat nepateikė, jog dėl teismo įpareigojimo – sustabdyti išieškojimą iš įkeistų patalpų, gali nukentėti banko turtiniai interesai.

12Nepagrįstas apelianto argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėjo būti sprendžiamas išklausius visus proceso dalyvius, nesant įrodymų apie realią grėsmę pareiškėjo interesams. Skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos aplinkybė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nedalyvaujant ir nepranešant atsakovui, kadangi CPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš ieškovų prašyme nurodytų aplinkybių, turėjo pagrindo manyti, jog pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą.

13Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

14Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 p.,

Nutarė

16Atskirąjį skundą atmesti.

17Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai