Byla 2A-249/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovės R. M. atstovui advokatui Linui Jakui, atsakovo UAB ,,Auksinis varnas“ atstovui advokatui Linui Songailai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-255-258/2008 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksinis varnas“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ priešieškinį ieškovei R. M. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Auksinis varnas“ sumokėtą 200 000 Lt avansą, 3 911 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. interneto puslapyje www.inreal.lt rado skelbimą apie parduodamą trijų aukštų pastatą Savanorių prospekte. Skelbime buvo nurodyta, kad yra galimybė pastatą rekonstruoti bei pristatyti ketvirtą aukštą, kad pastato šildymas yra dujinis, pastatas yra 27 arų žemės sklype. Prieš sudarant preliminariąją sutartį, atsakovas patvirtino skelbime nurodytą informaciją apie pastatą. 2007 m. rugsėjo 17 d. su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį dėl nurodyto pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Netrukus po preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovė sužinojo, kad atsakovo pateikta informacija apie pastato techninę būklę bei apie pastatui tenkančios žemės sklypo dalies dydį neatitinka realios faktinės informacijos. Pastatas šildomas ne dujomis, bet kietu kuru, šildymas dėl techninių kliūčių nutrauktas ir tiekiamas nebus, pirmo aukšto laikančios gelžbetoninės ir metalinės konstrukcijos pažeistos korozijos, betonas ištrupėjęs, plytos suaižėjusios. Paaiškėjo, kad dėl nurodytų defektų pastato parengimas eksploatuoti reikalautų daug daugiau investicijų, nei tų, kurių reikėtų esant tai pastato būklei, apie kurią informavo atsakovas prieš sudarant preliminariąją sutartį. Ieškovė dėl nurodytų priežasčių 2007 m. spalio 16 d. pranešė atsakovui, kad atsisako sudaryti pagrindinę pastato pirkimo-pardavimo sutartį, pareikalavo grąžinti sumokėtą 200 000 Lt dydžio avansą per penkias darbo dienas, tačiau 2007 m. spalio 23 d. atsakovas informavo ieškovę, kad atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežasčių nelaiko svarbiomis. Ieškovė rimtai ketino pirkti ir eksploatuoti nurodytą pastatą, tam tikslui pasiekti, siekdama gauti paskolą, atliko bankui įkeisto turto įvertinimą, kuris kainavo 1 300 Lt, atliko hipotekos lakšto pakeitimą, kuris kainavo 311 Lt, užsakė pastato šilumos punkto rekonstrukcijos techninio projekto paruošimo darbus, dėl kurių turėjo 2 000 Lt išlaidas, AB SEB Vilniaus bankui už kredito sutarties pakeitimą sumokėjo 300 Lt. Nurodė, kad dėl atsakovo nesąžiningo elgesio nurodytos 3 911 Lt išlaidos buvo patirtos veltui ir tapo ieškovės nuostoliais.

4Atsakovas UAB ,,Auksinis varnas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės R. M. 202 400 Lt nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, atsisakiusi sudaryti preliminariąją sutartį, privalo sumokėti netesybas bei atlyginti nuostolius. Dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę pastato pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas turėjo nuostolių, kuriuos patyrė nutraukęs su kitu potencialiu pastato pirkėju prieš tai sudarytą preliminariąją sutartį. Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaręs preliminariąją ginčo pastato pirkimo-pardavimo už 1 100 000 Lt sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jei pardavėjas atsisakys sudaryti sutartį, jis privalės pirkėjui sumokėti 100 000 Lt baudą. Ieškovė po ilgų diskusijų pasiūlė atsakovui didesnę pastato kainą – 1 300 000 Lt, todėl atsakovas pasirašė preliminariąją sutartį su ieškove ir buvo priverstas nutraukti preliminariąją sutartį su ankstesniu pirkėju R. V. bei sumokėti jam 100 000 Lt baudą. Be to, atsakovas 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarė sutartį su UAB „Lazdijų butų ūkis“, kuria įsipareigojo parduoti traktorius už 1 024 000 Lt. Atsakovas traktorius pirko iš Kinijos įmonės. Sandoriui finansavimą tikėtasi gauti iš pastato pirkimo-pardavimo sutarties. Pirmoji traktorių partija turėjo būti pristatyta iki 2007 m. gruodžio 1 d., tačiau dėl negautų pinigų atsakovas negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų UAB „Lazdijų butų ūkis“. Todėl atsakovas sumokėjo UAB „Lazdijų butų ūkis“ 102 000 Lt baudą. Bendra nuostolių suma, kurią atsakovas patyrė dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, sudaro 202 400 Lt.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino: iš atsakovo UAB „Auksinis varnas“ priteisė ieškovei R. M. 200 000 Lt sumokėtą avansą ir 3 911 Lt nuostolių atlyginimą, priešieškinį atmetė.

6Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kad viešame skelbime interneto puslapyje 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo reklamuojama, jog parduodamos ginčo patalpos, ir nurodytas individualiais požymiais apibrėžtas daiktas („parduodamas trijų aukštų pastatas Savanorių prospekte, 27 arų sklypas. Yra galimybė pastatą rekonstruoti bei pristatyti ketvirtą aukštą <...> plotas 1.000, pardavimo kaina 1 300 000 Lt <...>, šildymas dujinis“), bei tai, kad 2007 m. rugsėjo 17 d. preliminariojoje sutartyje šalys susitarė dėl nekilnojamojo daikto, t. y. pastato – sveikatos apsaugos komplekso, kurio unikalus Nr. 1094-0345-7112, gydymo paskirties, 863,52 kv. m bendro ploto, 5 863 kub. m tūrio, stovinčio 9,6657 ha bendro ploto žemės sklype, pirkimo, o, atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, tokio pobūdžio pastatai spalio-balandžio mėn. yra šildomi ir, nesant galimybės pastatą šildyti, pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, iš UAB „Vilniaus mediena“ priklausančios katilinės į pastatą (sveikatos apsaugos kompleksą) šilumos tiekimas yra nutrauktas ir tiekiamas nebus, padarė išvadą, kad UAB „Auksinis varnas“ žinojo, jog parduodamas pastatas faktiškai yra be šildymo, nes dujinė šildymo sistema nebuvo prijungta prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog ši svarbi informacija, prieš šalims pasirašant preliminariąją sutartį, pirkėjai buvo atskleista. Teismas sprendė, jog netrukus po preliminariosios sutarties pasirašymo paaiškėjus, kad pastatas parduodamas nesant įrengto dujinio šildymo, investicijos jam atstatyti, parengti eksploatuoti būtų žymiai didesnės nei tos, kurios būtų esant pastato būklei, apie kurią ieškovė buvo informuota, pirkėja turėjo pagrindą laikyti, kad parduodamas daiktas yra netinkamos kokybės. Teismas nurodė, kad, paaiškėjus, jog parduodamas daiktas yra netinkamos kokybės, pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.327 str., 6.333 str., 6.334 str. 1 d. 4 p.). Teismas padarė išvadą, kad pateikta pirkėjai informacija apie pastatui priklausantį žemės sklypo plotą taip pat nebuvo tiksli. Tačiau teismas konstatavo, kad galimybė pastatą rekonstruoti bei pristatyti ketvirtą aukštą nėra paneigta. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog prasidėjus šildymo sezonui į pastatą įrengtais tinklais nebus tiekiama šiluma, blogina parduodamo turto kokybę, nes įrengti naują šildymo sistemą reikės papildomų investicijų ir laiko nurodytiems darbams atlikti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pardavėjas netinkamai įvykdė pareigą atskleisti visą sutarčiai sudaryti būtiną informaciją ir tokiu būdu pažeidė pareigą elgtis sąžiningai. Teismas nurodė, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami atlyginti už nuosavybės teisės į prekę perleidimą, tačiau šis tikslas nėra pasiektas dėl UAB „Auksinis varnas“ kaltės, todėl ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti sumokėtą avansą pripažino pagrįstu. Nurodė, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutartį nutraukusi šalis turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, atlyginimo. Teismas pripažino ieškovės turėtas 1 300 Lt, 311 Lt, 2 000 Lt, 300 Lt išlaidas pagrįstomis, todėl reikalavimą patenkino.

7Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad UAB „Auksinis varnas“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. su R. V. sudarė preliminariąją pastato, esančio Savanorių pr. 197, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo 28 d. sudaryti pagrindinę minėto pastato pirkimo-pardavimo sutartį, ir tai, kad atsakovas, sudaręs preliminariąją sutartį ir būdamas įsipareigojęs nurodytam asmeniui parduoti preliminariojoje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, sutiko, kad jo nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkas interneto svetainėje www.inreal.lt reklamuotų, jog jo turtas parduodamas, padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo tikslo su nurodytu pirkėju sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog R. V. yra reikalavęs nuostolių atlyginimo, be to, iš išrašytų kasos pajamų ir išlaidų orderių matyti, kad 100 000 Lt piniginės sumos, kaip avansas, turėjo būti mokamos ir grąžinamos ne per banką, o grynaisiais pinigais, kas dar labiau sustiprina išvadą dėl preliminariosios sutarties tikrosios šalių valios. Teismas sprendė, kad atsakovas, neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų pirkėjui R. V. , 2007 m. rugsėjo 17 d. dėl to paties daikto sudarydamas kitą preliminariąją sutartį (su ieškove), veikė savarankiškai ir laisvai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo nurodyti 100 000 Lt nuostoliai atsirado dėl ieškovės veiksmų. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas realiai ketino vykdyti sandorį, kuriuo jis įsipareigojo parduoti UAB „Lazdijų butų ūkis“ traktorius. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes, pripažino atsakovą nurodytuose santykiuose buvus nesąžiningą. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog šalis elgėsi nesąžiningai, turi teisę atsisakyti ginti jo teises (CK 1.137 str. 3-5 d.).

8Atsakovas UAB ,,Auksinis varnas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas sprendimą priėmė neišklausęs atsakovo, nedalyvaujant atsakovo nurodytiems liudytojams. Atsakovo atstovė, dalyvavusi parengiamajame teismo posėdyje, nepranešė atsakovui apie teismo posėdį ir nepakvietė liudytojų, nors iš 2008 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad ji informavo teismą, jog pati pakvies liudytojus į teismo posėdį ir jiems nereikia siųsti teismo šaukimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo interesai nebuvo pakankamai ginami.
  2. Teismas neteisingai vertino įrodymą – internetinį skelbimą ir padarė nepagrįstas išvadas apie atsakovo kaltę, nesiaiškino, kas ieškovei suteikė klaidingą informaciją apie pastatą: ar atsakovas, ar pardavimo tarpininkas nekilnojamojo turto agentūra ,,InReal“, kadangi teismo vertintame internetiniame skelbime nėra jokios informacijos apie atsakovą ar jo įgaliotą asmenį, su kuriuo būtų galima susisiekti, kad būtų galima apžiūrėti parduodamą pastatą, įsitikinti pateiktos informacijos tikslumu ir pradėti derybas dėl jo įsigijimo. Teismas neišsiaiškino, kokie santykiai buvo susiklostę tarp atsakovo ir nekilnojamojo turto agentūros ,,InReal“, kas pateikė tokią informaciją į interneto puslapį.
  3. Ieškovė prieš sudarydama preliminariąją sutartį elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, todėl pažeidė savo prievolę elgtis sąžiningai (CK 6.4 str.). Ieškovė, ketindama pastatą įsigyti ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o verslui plėtoti, turėjo įsitikinti, kaip pastatas šildomas, koks jo santykis su žemės sklypu, ant kurio jis stovi, ar jis įkeistas, ar kitokiu būdu apsunkintas, ar daiktas tikrai vertas tos kainos, kuri bus mokama.
  4. Priešingai, nei teigia ieškovė, prieš sudarant preliminariąją sutartį ji buvo informuota apie tai, kad pastatas nėra šildomas dujomis, be to, ieškovei niekas netrukdė apžiūrėti pastatą su specialistu, kuris galėjo nustatyti, kokiu būdu pastatas yra šildomas. Ieškovė, nežinodama, kad pastatas nėra šildomas, nebūtų užsakiusi projektavimo sutarties dėl šilumos punkto rekonstrukcijos techninio projekto parengimo. Tokį projektą asmuo užsakytų tik žinodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra davusi leidimą įvesti dujotiekį. Sudarant preliminariąją sutartį ieškovei buvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog pastate yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Teismas nesiaiškino tikrosios ieškovės valios dėl pastato panaudojimo, kadangi ieškovė ieškinyje nurodo, jog ketino pastatą rekonstruoti, todėl teismo išvada, kad, atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, tokio pobūdžio pastatai spalio-balandžio mėnesiais yra šildomi, o nesant galimybės pastato šildyti jis negali būti naudojamas pagal paskirtį, yra nepagrįsta.
  5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes neatskleidė tikrosios informacijos apie pastatui tenkančią žemės ploto dalį. Ieškovė buvo susipažinusi su pastatui tenkančios žemės ploto dalies dydžiu, kadangi buvo susipažinusi su 2004 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir su 2004 m. balandžio 12 d. žemės nuomos sutartimi, kurios pridėtos prie bylos medžiagos. Aplinkybės dėl pastatui tenkančios žemės dalies dydžio šalys į preliminariąją sutartį neįtraukė, todėl darytina išvada, kad ieškovei ši aplinkybė nebuvo svarbi.
  6. Teismas klaidingai ikisutartiniams santykiams taikė materialinės teisės normas (CK 6.327, 6.333 straipsnius, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą), reglamentuojančias pirkimo-pardavimo santykius tarp šalių. Tai akivaizdi materialinės teisės taikymo klaida ir pagrindas teismo sprendimą panaikinti (CPK 330 str.).
  7. Teismas pažeidė CPK 266 straipsnį, nes netiesiogiai išsprendė klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kadangi teismas konstatavo, kad internetiniame skelbime pateikti neteisingi pastato pardavimo duomenys yra pagrindas ieškovei atsisakyti vykdyti preliminariąją sutartį, atsakovas ateityje turi teisę pareikšti reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo internetinį skelbimą išplatinusiai bendrovei ,,InReal“. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB ,,Vilniaus mediena“ vienašališkai nutraukė šilumos tiekimą ginčo pastatui, ir tai yra pagrindas ieškovei nutraukti preliminariąją sutartį, todėl jai dėl tokio pažeidimo taip pat atsiras pareiga kompensuoti atsakovo patirtus nuostolius.
  8. Ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovas įgijo teisę į sutartyje numatytas netesybas (CK 6.165 str. 4 d., 6.256 str.). Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo, ar ieškovės veiksmams būdingos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti. Įrodinėjant patirtą žalą, teismui buvo pateiktos dvi sutartys, kurių pagrindu atsakovas UAB ,,Auksinis varnas“ patyrė nuostolius, tačiau teismas jų nevertino. Nesuprantamas teismo aiškinimas, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog tikrai ketino parduoti traktorius UAB ,,Lazdijų butų ūkis“. Sudarytos ir teismui pateiktos sutartys būtent ir yra įrodymas, liudijantis apie atsakovo sutartinius santykius.
  9. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovo priešieškinyje nurodytus 202 400 Lt nuostolius, atsiradusius pagal atsakovo ir UAB ,,Lazdijų butų ūkis“ 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį bei atsakovo ir R. V. 2007 m. rugpjūčio 8 d. preliminariąją sutartį, nes net nenagrinėjo klausimo, ar ieškovės veiksmai tikrai nepasižymi visomis būtinomis sąlygomis civilinei atsakomybei atsirasti.
  10. Teismas nepagrįstai atsakovui paskyrė 5 000 Lt baudą už priešieškinio pateikimą. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė nuostata – žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių svarbiausia ir efektyviausia gynybos priemonė. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, tik vadovavosi įstatymais ir visiškai pagrįstai gynė savo pažeistas teises. Teismas, skirdamas baudą, pažeidė CPK 103 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad teismo nuobaudos yra skiriamos teismo nutartimi.

9Ieškovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė apie atsakovo nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovas nesirūpino proceso skatinimu ir eiga. Atsakovas atsiliepime į ieškinį visiškai neginčijo to, kad skelbimas dėl pastato pardavimo išėjo ne toks, kokį jį pageidavo matyti atsakovas, o bylos nagrinėjimo metu net nekvietė kaip liudytojo ,,InReal“ atstovo R. B. , nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie santykiai siejo ,,InReal“ ir atsakovą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Ieškovės veiksmai, kai po preliminariosios sutarties sudarymo ji, suabejojusi atsakovo sąžiningumu, ėmėsi detaliau analizuoti pastato, kurį ji buvo įsipareigojusi pirkti, būklę, jokiu būdu negali būti laikomi nesąžiningais, nes tai yra jos, kaip būsimos pastato pirkėjos, teisių įgyvendinimas. Atsakovas žinojo, kad pastatas artimiausią žiemą išvis nebus šildomas, nes 2007 m. balandžio mėn. UAB ,,Vilniaus mediena“ informavo atsakovą, kad dėl technologinių priežasčių nebus įmanoma tiekti šilumos energijos pastatui 2007-2008 m. šildymo sezono metu, tačiau šios informacijos nepateikė ieškovei iki pasirašant preliminariąją sutartį, be to, tiek atsiliepime, tiek apeliaciniame skunde, siekdamas suklaidinti teismą, tvirtina, kad pastatas neva turėjo būti šildomas ir jam nebuvo žinoma, kad tai nebus daroma. Apelianto minimas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nedetalizuoja, kokiu būdu šildomas pastatas. Atsakovas neįrodė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir 2004 m. balandžio 12 d. žemės nuomos sutartis būtų buvę pateiktos ieškovei dar iki pasirašant preliminariąją sutartį. Ieškovė informaciją apie žemės sklypo plotą, kuriame stovi ginčo statinys, turėjo tik iš skelbimo internete. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kadangi teismas tik konstatavo, kad buvo pateiktas tam tikro turinio skelbimas, o šilumos tiekimas į pastatą nutrauktas.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dalį faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai sąlygojo iš dalies neteisingo sprendimo priėmimą.

13Tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės, kurios pagrindas – 2007 m. rugsėjo 17 d. sudarytos preliminariosios sutarties vykdymas. Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė iki nustatyto termino nupirks, o atsakovas parduos nekilnojamąjį daiktą – pastatą (sveikatos apsaugos kompleksą), esantį Savanorių pr. 197, Vilniuje (unikalus Nr. 1094-0345-7112), t. y. sutarė dėl ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 10-13). Byloje nustatyta, kad pagrindinis sandoris neįvyko, nes ieškovė atsisakė pirkti ginčo pastatą dėl to, kad atsakovas (ieškovės teigimu) pažeidė sutartinę prievolę, t. y. neatskleidė visų ieškovės ketinto pirkti objekto trūkumų, preliminariosios sutarties objektas neatitiko atsakovo deklaruojamos kokybės: paaiškėjo, kad pastatas šildomas kietu kuru, o ne dujomis, be to, pastato šildymas dėl techninių kliūčių išvis nutrauktas ir netiekiamas; pastato konstrukcijose daug užslėptų defektų. Ieškovė taip pat nurodė buvus suklaidinta ir dėl pastatui tenkančios žemės sklypo dalies (žemės sklypo plotas buvo ne 27 a, kaip nurodyta nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ interneto puslapio skelbime dėl pastato pardavimo, bet 24,77 a). Atsakovas atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Jai (ieškovei) buvo pateikti ir žinomi visi duomenys apie ginčo pastatą. Atsakovas teigė, kad dėl preliminariosios sutarties nutraukimo jis patyrė 202 400 Lt nuostolių, todėl ieškovės sumokėto 200 000 Lt avanso neturi grąžinti, ir prašė priteisti patirtus nuostolius iš ieškovės.

14Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė (CK 6.1 str.) Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir jos egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 str.). Pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas šalių sudaryta preliminarioji sutartis teisiškai įpareigoja šalis sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o jos (preliminariosios sutarties) nevykdymo atveju, t. y. nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atveju, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, kad būtų nustatytas sutartinės atsakomybės faktinis pagrindas, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Pažeidęs sutartinę prievolę asmuo įgyja pareigą sumokėti ir netesybas (baudą, palūkanas) (CK 6.256 str. 2 d., 6.71 str.), kurių paskirtis – kompensuoti kreditoriaus interesą.

15Byloje nustatyta, kad preliminariosios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 200 000 Lt dydžio netesybomis (sutarties 6 str.). Prievolę mokėti netesybas galima konstatuoti nustačius kaltąją dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo šalį. Minėtame sutarties 6 straipsnyje, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad ,,būsimasis pirkėjas (ieškovė) turi teisę nutraukti preliminariąją sutartį ir atsiimti 200 000 Lt avansą tuo atveju, jei savininko (atsakovo) preliminariojoje sutartyje išdėstyti pareiškimai ir patvirtinimai neatitinka tikrovės; būsimam pirkėjui (ieškovei) atsisakius preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti nekilnojamąjį daiktą, būsimasis pirkėjas (ieškovė) privalo sumokėti ketinamo parduoti nekilnojamojo daikto savininkui (atsakovui) 200 000 Lt dydžio netesybas už prievolės nevykdymą, kurios išskaičiuojamos iš šioje sutartyje nurodyto sumokėti avanso“ (t. 1, b. l. 12).

16Taigi, kaip jau minėta, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

17Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas atsakovo nesąžiningumu pateikiant viešą informaciją interneto puslapyje www.inreal.lt apie ieškovės ketintą pirkti nekilnojamąjį daiktą. Kaip minėta, viena iš aplinkybių, kuria ieškovė įrodinėjo savo poziciją dėl nutrauktos preliminariosios sutarties pagrįstumo, yra ta, kad atsakovas melagingai nurodė nekilnojamajam turtui priskirto žemės sklypo plotą – 27 a vietoj 24,77 a. Atsakovas neginčijo, kad skelbime apie pastato pardavimą buvo nurodytas toks žemės sklypo plotas (27 a). Tačiau byloje nustatyta, kad žemės sklypas nepriklausė atsakovui nuosavybės teise. Jis (žemės sklypas) buvo valstybės nuosavybės, jį patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Preliminariojoje sutartyje ši aplinkybė nurodyta. Atsakovas teigė, kad derybų metu, be kitų su perkamu turtu susijusių dokumentų, buvo pateikta ir 2004 m. gruodžio 17 d. ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutartis su joje esančia nuoroda į tai, kad žemės sklypo dalis yra 24,77 aro, bei 2002 m. balandžio 12 d. žemės nuomos sutartis Nr. 140, kurioje taip pat nurodyta tiksli atsakovui išnuomota žemės sklypo dalis – 2477 kv. m. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovas patvirtino, kad sudarant preliminariąją sutartį ieškovei buvo pateiktas VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašas (t. 1, b. l. 45-47). Šią aplinkybę patvirtina ginčo sutartyje nurodyti žemės sklypo kadastrinis ir unikalus numeriai (t. 1, b. l. 10). Iš šio VĮ Registrų centro išrašo aiškiai matyti, jog sutarties pastatui tenka ne 27 a, o 0,2477 ha (24,77 a) ploto žemės sklypas. Visos šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė jau ginčo sutarties sudarymo ir pasirašymo metu žinojo apie tikrąjį priskirtą jos ketintam pirkti objektui žemės sklypo plotą ir netikslumas dėl ploto dydžio skelbime nebuvo kliūtis sudaryti preliminariąją sutartį. Dėl netikslaus žemės sklypo dydžio, kai žemės sklypo dydis buvo žinomas sudarant preliminariąją sutartį, taip pat nebuvo pagrindo nevykdyti sutartimi prisiimto įsipareigojimo. Be to, kaip matyti iš preliminariosios sutarties turinio, sutarties dalykas buvo pastatas, o ne žemės sklypas, ir visos sutarties sąlygos buvo susietos tik su pastatu ir jo įsigijimu ieškovės nuosavybėn. Ieškovė taip pat nenurodė, kaip 2,23 arais mažesnis nei nurodyta viešame skelbime iš valstybės nuomojamas žemės sklypas iš esmės gali paveikti (bloginti) įsigyjamo nekilnojamojo turto (pastato) būklę. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų šių faktinių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovo nesąžiningumą nurodant viešame skelbime didesnį parduodamam pastatui priskirtą žemės sklypą.

18Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, atsisakydama vykdyti sutartį dėl žemės sklypo ploto neatitikties plotui, nurodytam viešame skelbime, kai tikrą žemės sklypo dydį bei jo savininką žinojo dar prieš sudarydama preliminariąją sutartį, elgėsi nesąžiningai ir taip pažeidė sutartinę prievolę.

19Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas žinojo, jog parduodamas pastatas faktiškai yra be šildymo, ir šios aplinkybės ieškovei neatskleidė, todėl ieškovė turėjo pagrindą laikyti, kad parduodamas daiktas yra netinkamos kokybės, ir atsisakyti sutarties (CK 6.327, 6.333 str., 6.334 str. 1 d. 4 p.). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, iš preliminariosios sutarties turinio negalima daryti išvados, jog aplinkybė, susijusi su pastato šildymu, buvo viena iš sutarties sąlygų; antra, byloje nėra duomenų, jog ieškovė iš viso būtų domėjusis šildymo galimybėmis. Byloje nustatyta, kad atsakovas su UAB ,,Vilniaus mediena“ buvo sudaręs šilumos tiekimo sutartį (t. 1, b. l. 120), apie kurios nutraukimą UAB ,,Vilniaus mediena“ pranešė tik po preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. 2007 m. spalio 12 d. (t. 1, b. l. 20). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas siekė parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą, nuslėpdamas nuo ieškovės svarbias faktines aplinkybes, galėjusias turėti esminės įtakos ginčo sutarčiai sudaryti, ir dėl to buvo nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismo akcentuoti liudytojo A. M. parodymai apie tai, kad atsakovas dar 2007 m. balandžio mėnesį buvo įspėtas, jog patalpos nebus šildomos, nepagrįsti jokiais kitais, taip pat ir rašytiniais įrodymais, kurie patvirtintų 2006 m. lapkričio 2 d. šilumos tiekimo sutarties nutraukimą, be to, liudytojo teiginiui prieštarauja 2007 m. spalio 12 d. UAB ,,Vilniaus mediena“ raštas. Priešingu atveju toks raštas (pranešimas) apie šilumos tiekimo nutraukimą būtų netikslingas (CPK 185 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovautis liudytojo A. M. parodymais, kaip nepatvirtinančiais esminių aplinkybių, nėra pagrindo.

20Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, viešame skelbime pateikęs duomenis apie ginčo patalpų šildymo būdą (naudojant dujas), buvo nesąžiningas ir suklaidino ieškovę. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Aplinkybė, jog ieškovės ketinamas pirkti pastatas šildomas dujomis, šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nenurodyta. Be to, iš ieškovės pateikto su ieškiniu VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo pastato šildymas – centrinis, iš centralizuotų sistemų (b. 1, b. l. 50). Šildymui naudojamo kuro rūšis nenurodyta. Byloje nustatyta, kad tokia šildymo sistema ginčo pastate egzistuoja, šildymui naudojamas kietasis kuras. Ieškovė nepaneigė, kad turėjo galimybę susipažinti su pastato techniniais dokumentais ir realiai apžiūrėti pastatą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ginčo pastato šildymo sistema bei galimybė įsivesti dujinį šildymą remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. sausio 11 d. išduotu statybos leidimu dujotiekio įvadui ieškovei turėjo būti žinoma dar ir todėl, kad iš karto po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė užsakė šilumos punkto rekonstrukcijos projektą (t. 1, b. l. 41), o tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nebūtų įmanoma padaryti nežinant pastato šildymo būdo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo kliudoma apžiūrėti pastatą iki preliminariosios sutarties sudarymo, o ir jos paaiškinimai dėl pastato apžiūros prieštaringi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pastatą apžiūrėjo iki preliminarios sutarties sudarymo. Tokią išvadą leidžia daryti ieškovės teiginys 2007 m. spalio 16 d. pranešime atsakovui dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį (t. 1, b. l. 14). Čia ji (ieškovė) teigia, kad apžiūrėjo pastatą po preliminarios sutarties sudarymo papildomai ir pastebėjo trūkumus: metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų korozijos, ištrupėjimų, suaižėjusių plytų, taip pat konstrukcijose užslėptų, iš pirmo žvilgsnio nepastebimų defektų, dėl kurių, norint statyti ketvirtą aukštą, reikalingi projektavimo darbai ir gelžbetoninių konstrukcijų kapitalinis stiprinimas. Žodį ,,papildomas“ „Lietuvių kalbos žodynas“ (elektroninis variantas) aiškina kaip daromas, vykdomas, teikiamas šalia pagrindinio, antrinis. Iš ieškovės pavartoto žodžio prasmės galima daryti išvadą, kad ji (ieškovė) po preliminariosios sutarties pasirašymo apžiūrėjo pastatą antrą kartą. Iš to sprendžiama, kad pastatą ieškovė buvo apžiūrėjusi ir iki minėtos sutarties pasirašymo. Iš byloje esančios ieškovės ir AB SEB Vilniaus banko sudarytos kredito sutarties turinio matyti, kad dar iki sudarydama preliminariąją sutartį su atsakovu ieškovė buvo paėmusi kreditą administracinių, komercinių patalpų remontui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, ji (ieškovė) turėjo patirties įsigyjant ir rekonstruojant administracinius pastatus. Dėl šios priežasties atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad ieškovė, kaip paprastas fizinis asmuo, nėra atitinkamų sričių profesionalė ir kai kurių svarbių detalių ji neprivalo ir objektyviai negali žinoti. Kaip jau minėta, ieškovė neneigė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė kartu su specialistais apžiūrėti ginčo nekilnojamąjį turtą, be to, kaip nurodė ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, ieškovė skubėjo ir iki preliminariosios sutarties sudarymo neturėjo laiko apžiūrėti ketinamo pirkti objekto. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, prieš sudarydama preliminariąją sutartį, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, todėl pažeidė savo prievolę elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (CK 6.4 str.). Ieškovė, ketindama pastatą įsigyti ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o verslui plėtoti, turėjo įsitikinti, kaip pastatas šildomas, kokia pastato techninė būklė, koks pastato santykis su žemės sklypu, ant kurio jis stovi, ar daiktas tikrai vertas tos kainos, kuri bus mokama (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija viešame skelbime UAB ,,InReal“ interneto puslapyje apie parduodamą ginčo pastatą, kuria, kaip klaidinančia, remiasi ieškovė, nėra besąlygiškas pagrindas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Tokia informacija vertintina tik kaip postūmis deryboms dėl galimos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.160 str. 2 d., 6.165 str. 1 d.).

21Pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo tik atsakovo neteisėtus veiksmus, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių, šalių derybų, sutarties turinio (CK 6.193 str.), netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.) ir visiškai nevertino ieškovės veiksmų ikisutartiniuose santykiuose (CPK 185 str.). CK 6.259 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus veiksmus. Kaip jau minėta, prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Prievolės vykdymas yra prievolės šalių tikslų įgyvendinimas. Sąžiningumo prievoliniuose santykiuose reikalavimas reiškia pareigą būti pakankamai apdairiam ir rūpestingam tam, kad būtų pasiektas tikslas – prievolė įvykdyta tinkamai. Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, t. y. kad ne atsakovas pažeidė teisinę pareigą elgtis prievoliniuose santykiuose sąžiningai, o ieškovė. Būdama nepakankamai rūpestinga ir apdairi, ji skubotai sudarė preliminariąją sutartį dėl ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Iš ieškovės paaiškinimų, raštų atsakovui yra pagrindas išvadai, kad ji (ieškovė) atsisakė sudaryti pastato pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjus, kad ginčo pastatui galimos papildomos investicijos, tačiau tai ieškovė turėjo galimybę numatyti dar prieš sudarant preliminariąją sutartį. Bylos duomenys leidžia teigti, kad ieškovės nurodyti konkretūs pastato defektai (pastato būklė, šildymo sistema, žemės sklypo plotas) nebuvo užslėpti ir galėjo būti pastebėti jau pirmos pastato apžiūros metu, jei pastatas būtų atidžiai apžiūrėtas, ir susipažįstant su dokumentais. Užslėptų pastato konstrukcijų defektų, kurie turėjo būti žinomi atsakovui, ieškovė nenurodė. Bylos duomenys įrodo, kad atsakovas siekė bendradarbiauti su ieškove ir po to, kai ji raštu atsisakė sudaryti pastato pirkimo-pardavimo sutartį, atsakinėjo į pretenzijas, aiškino situaciją, siekė tęsti derybas dėl pagrindinės sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 17-19), tačiau ieškovė tęsti derybų neketino (CK 6.200 str. 1, 2 d.). Ji taip pat neįrodė, kokios atsakovui žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės pagrindinei sutarčiai sudaryti, kurios ji (ieškovė) negalėjo žinoti apžiūrėdama pastatą ir susipažindama su dokumentais, atsakovas neatskleidė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pastato pirkimo-pardavimo sutartį, todėl priima sprendimą dėl preliminariosios sutarties 6 straipsnio, nustatančio šalių atsakomybę, taikymo.

22Atsakovas nuostolius, patirtus ieškovei nepagrįstai atsisakius įvykdyti prievolę, grindžia sutartimis. Viena iš jų – 2007 m. rugpjūčio 8 d. preliminarioji sutartis, sudaryta su R. V. , kuria šalys susitarė dėl ginčo nekilnojamojo turto, t. y. patalpų (pastato) – sveikatos apsaugos komplekso, esančio Savanorių pr. 197, Vilniuje (unikalus Nr. 1094-0345-7112) (to paties pastato, kurį ketino pirkti ieškovė), pirkimo-pardavimo už 1 100 000 Lt sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 104-107). Pagal šios sutarties 2.1.2 punktą R. V. 2007 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo atsakovui 100 000 Lt avansą (t. 1, b. l. 108). Tačiau šią sutartį atsakovas, 2007 m. rugsėjo 17 d. sudaręs preliminariąją sutartį su ieškove, jai pasiūlius didesnę objekto kainą, nutraukė, grąžino R. V. 100 000 Lt avansą bei sutarties 4.2 punkto pagrindu sumokėjo 100 000 Lt baudą. Tai patvirtina atsakovo kasos išlaidų orderiai (t. 1, b. l. 109, 110). Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis, kaip pelno siekianti įmonė, tikėdamasis už tas pačias patalpas iš ieškovės gauti 1 300 000 Lt (t. y. 200 000 Lt daugiau), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats nusprendė nutraukti su R. V. sudarytą preliminariąją sutartį bei, elgdamasis pastarojo atžvilgiu sąžiningai, sumokėjo sutartinę baudą, turėdamas pagrindą išvadai, kad sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove gaus daugiau pelno.

23Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog atsakovas, sutikdamas, kad ginčo nekilnojamasis turtas būtų reklamuojamas interneto svetainėje www.inreal.lt, realiai neketino sudaryti su R. V. ginčo pastato pirkimo-pardavimo sutarties. Kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių sutarčių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas kokiu nors būdu būtų įpareigojęs nekilnojamojo turto pardavimo tarpininką reklamuoti ginčo nekilnojamąjį turtą (CPK 178 str.). Priešingai, iš apeliacinės instancijos teisme pateikto UAB ,,InReal“ rašto akivaizdu, kad atsakovas ir bendrovė „InReal“ tokios bendradarbiavimo (paslaugos) sutarties nebuvo sudarę (t. 2, b. l. 25). Tuo tarpu minėtos 2007 m. rugpjūčio 8 d. preliminariosios sutarties niekas neginčijo, ji galiojo ir sukėlė jos šalims konkrečias teises ir pareigas. Taip pat nepagrįstas skundžiamo teismo sprendimo teiginys, jog aplinkybė, kad tarp atsakovo ir R. V. atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais, sudarė pagrindą abejoti šių asmenų siekiu sudaryti pagrindinę sutartį. Tokių savo išvadų pirmosios instancijos teismas nepagrindė nei bylos aplinkybių analize, nei kitais galimais įrodymais, patvirtinančiais, jog realiai atsakovas pinigų R. V. nemokėjo ir todėl nuostolių nepatyrė. Kasos pajamų orderiai – finansinės atskaitomybės dokumentai, o atsiskaityti grynaisiais pinigais nedraudžiama. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas R. V. nesumokėjo ir nuostolių neatlygino (CPK 177, 185 str.).

24Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarytos su UAB ,,Lazdijų butų ūkis“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 432, pagal kurią atsakovas UAB ,,Lazdijų butų ūkis“ įsipareigojo parduoti 32 vnt. ratinių traktorių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.248, 6.249 str.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog dėl nutrauktos ginčo preliminariosios sutarties atsakovas prarado galimybę įvykdyti minėtą sutartį su UAB ,,Lazdijų butų ūkis“. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant priežastinio ryšio, ieškovė negali atsakyti už atsakovo nuostolius, atsiradusius pagal šią sutartį.

25Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (CK 6.71 str. 1 d.), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Netesybos atlieka kompensacinę funkciją. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007).

26Atsižvelgiant į netesybų kompensacinę funkciją, darytina išvada, kad atsakovo patirti nuostoliai neviršija sutartyje nustatytų netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnis suteikia teismui teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl netesybų dydžio ir jas mažinti, tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudarytas pagrindas šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi ieškovės atsakovui sumokėto avanso negalima laikyti sumokėtomis netesybomis, nagrinėjamu atveju gali būti taikoma minėta CK 6.73 straipsnio 2 dalies norma, tačiau teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad, konstatavus 100 000 Lt atsakovo nuostolių dydį, likusią sumokėto avanso dalį tikslinga grąžinti ieškovei.

27Kaip minėta, šalių sudarytos sutarties 6 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad, būsimam pirkėjui (ieškovei) pažeidus sutartinę prievolę, ji privalo sumokėti 200 000 Lt dydžio netesybas už prievolės nevykdymą. Atsakovas 200 000 Lt avansą yra gavęs (t. 1, b. l. 44). Teisėjų kolegijai konstatavus, jog dėl nutrauktos preliminariosios sutarties atsakovas patyrė 100 000 Lt nuostolius, ši priešieškinio dalis galėtų būti tenkinama. Kita vertus, kadangi atsakovas jam priklausančią sumą yra gavęs, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį ir šią sumą priteisti iš ieškovės dar kartą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, realiai nesant pagrindo priteisti atsakovui reikalaujamų sumų, priešieškinis netenkintinas.

28Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnį, nes neteisingai išsprendė klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (UAB ,,Vilniaus mediena“ ir UAB ,,InReal“) teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes skundžiamame sprendime tik konstatuojamos su šiais asmenimis susijusios aplinkybės, dėl jokių šių bendrovių teisių ir pareigų pasisakyta nebuvo.

29Apeliantas nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas neišklausius atsakovo, nedalyvaujant atsakovo nurodytiems liudytojams. Konstatuotina, jog procesinės teisės normų pažeidimas turėtų įtakos tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėtų būti pripažinta, jog teismas neteisingai išsprendė civilinę bylą (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šie apeliaciniame skunde paminėti argumentai priimant skundžiamą teismo sprendimą esminės įtakos neturėjo.

30Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija sukonkretinta CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama per ieškinio institutą. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išdėstyta nuomonė dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis neatitinka faktinių aplinkybių, be to, nors priešieškinį apygardos teismas pripažino nepagrįstu, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas išvadai apie atsakovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis bei skirti baudą (CPK 95, 185 str.).

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl nutartyje nurodytų motyvų nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir iš dalies priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris keičiamas, ieškinį patenkinant iš dalies.

32Pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija perskirsto ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimus (t. 1, b. l. 1, 8, t. 2, b. l. 14, 24) (CPK 93, 96, 98, 302 str.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.

35Ieškinį patenkinti iš dalies.

36Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ (į. k. 124047059) ieškovei R. M. (a. k. 46409240243) 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) avansą ir 2 488,33 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų 33 centų) žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį.

37Uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksinis varnas“ paskirtą 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą panaikinti.

38Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

39Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ (į. k. 124047059) ir ieškovės R. M. (a. k. 46409240243) valstybei po 19 Lt (devyniolika litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

40Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ (į. k. 124047059) ieškovei R. M. (a. k. 46409240243) 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

41Priteisti iš ieškovės R. M. (a. k. 46409240243) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksinis varnas“ (į. k. 124047059) 1 983,50 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų litų 50 centų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir valstybei 2 Lt (dviejų litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

42Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ (į. k. 124047059) valstybei 5 Lt (penkių litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 4. Atsakovas UAB ,,Auksinis varnas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kad viešame skelbime interneto... 7. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad UAB „Auksinis varnas“ 2007 m.... 8. Atsakovas UAB ,,Auksinis varnas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 9. Ieškovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo... 13. Tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės, kurios... 14. Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė (CK 6.1 str.)... 15. Byloje nustatyta, kad preliminariosios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas... 16. Taigi, kaip jau minėta, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y.... 17. Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas atsakovo nesąžiningumu pateikiant... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, atsisakydama vykdyti sutartį... 19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas žinojo, jog... 20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, viešame skelbime... 21. Pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo tik atsakovo neteisėtus... 22. Atsakovas nuostolius, patirtus ieškovei nepagrįstai atsisakius įvykdyti... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios... 25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 26. Atsižvelgiant į netesybų kompensacinę funkciją, darytina išvada, kad... 27. Kaip minėta, šalių sudarytos sutarties 6 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad,... 28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK... 29. Apeliantas nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas neišklausius... 30. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos, teisėjų... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl nutartyje... 32. Pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.... 35. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 36. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“... 37. Uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksinis varnas“ paskirtą 5 000 Lt (penkių... 38. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 39. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“... 40. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“... 41. Priteisti iš ieškovės R. M. (a. k. 46409240243) atsakovui uždarajai akcinei... 42. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“...