Byla 2A-1043-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio, Danutės Kutrienės,

2sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,

3dalyvaujant atsakovei T. R. ir jos atstovui R. R.,

4vertėjai Olgai Vostrenkovai,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei T. R. dėl skolos ir baudos priteisimo bei atsakovės T. R. priešieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir nesumokėtos kainos dalies ir metinių palūkanų priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės T. R. 12 000 Lt sumokėtą avansą pagal pasirašytą preliminariąją garažo pirkimo - pardavimo sutartį ir 2 700 Lt baudą už įsipareigojimų nevykdymą, remdamasis 2008 m. gegužės 26 d. pasirašyta preliminariąja turto pirkimo - pardavimo sutartimi. Nurodė, kad atsakovė nepašalino garažo paslėptų trūkumų. Be to, ieškovui nebuvo pateikti dokumentai - sutarties projektas, nekilnojamojo turto registro duomenys apie garažo nuosavybės teises, todėl ir nebuvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis.

8Atsakovė T. R. pateikė priešieškinį, prašė pripažinti, jog garažo pirkimo - pardavimo sutartis nesudaryta iki sutartyje nurodyto termino dėl ieškovo A. B. kaltės ir pripažinti garažo pirkimo - pardavimo sandorį galiojančiu. Priteisti iš ieškovo 15 000 Lt nesumokėtą už garažą sumą ir metines palūkanas. Ieškovas naudojosi garažu, ten laikė jam priklausantį turtą, tačiau vengė pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį. Visi dokumentai, kurie reikalingi pasirašant garažo pirkimo - pardavimo sutartį buvo pateikti ir nebuvo jokių kliūčių pasirašyti sutartį.

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės T. R. ieškovui A. B. sumokėtą avansą pagal preliminariąją sutartį – 12 000 Lt, 500 Lt baudą, procesines palūkanas, 375 Lt žyminio mokesčio ir 1 800 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Atsakovės T. R. priešieškinį atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybes, jog preliminarioji garažo pirkimo - pardavimo sutartis buvo pasirašyta, kai dar nebuvo parduodamo objekto ir parduodamas daiktas nebuvo atsakovės nuosavybė. Pasirašius preliminariąją sutartį ir paaiškėjus parduodamo daikto trūkumams, pirkėjas (ieškovas) nesutiko pasirašyti pagrindinę sutartį, t.y. pirkti garažą. Vertindamas abiejų šalių nurodytas priežastis, dėl kurių nesudaryta pagrindinė garažo pirkimo - pardavimo sutartis teismas nepripažino, jog garažo pirkimo - pardavimo sutartis nepasirašyta dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo įpareigoti pirkėją pirkti daiktą, kuris neatitinka kokybės reikalavimų, t.y. daiktą su trūkumais, nes tai būtų esminis įsipareigojimų pažeidimas. Teismas pripažino, jog ieškovas A. B. pagrįstai atsisakė pasirašyti garažo pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi aplinkybes, jog ieškovas A. B. turėjo atsakovei T. R. pagrįstų pretenzijų dėl parduodamo garažo kokybės, patvirtina paaiškinimai teisme, pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, liudytojo V. T. parodymai teisme. Ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo pasirašyta pagrindinė garažo pirkimo - pardavimo sutartis atitinka įstatymo reikalavimus (CK 6.334, 6.399 str.) ir nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas vengė sudaryti garažo pirkimo sutartį ar atsisakė ją sudaryti, t.y. nevykdė preliminariosios sutarties sąlygų. Kadangi pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta ir garažas ieškovui nebuvo parduotas, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti sumokėtą sumą - 12 000 Lt ir baudą už įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau baudos suma mažintina iki 500 Lt, vadovaujantis CK 6.73 str. nuostatomis, kadangi yra aiškiai per didelė. Ieškovas tam tikrą laiko tarpą naudojosi garažu nuo pat preliminarios sutarties pasirašymo. ieškovas nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovo nuostoliai dėl įsipareigojimų pasirašyti sutartį nevykdymo yra tokie dideli, kaip reikalaujama priteisti bauda. Bylos nagrinėjimo metu nenustačius bei atsakovei T. R. neįrodžius, jog garažo pirkimo - pardavimo sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl ieškovo A. B. kaltės, teismas laikė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės T. R. priešieškinio reikalavimą.

11Atsakovė T. R. pateikė apeliacinį skundą, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad liudytojo V. T. parodymai yra šališki, kadangi jis yra ieškovo verslo partneris, taip pat bylinėjasi su atsakove. Po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovui buvo perduoti raktai nuo garažo ir jis pradėjo juo naudotis, tačiau iki atsakovės pasiūlymo sumokėti likusius pinigus ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę dėl garažo trūkumų. Ieškovas visą laiką vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį neatvykdamas pas notarą sudaryti sutarties, kėlė papildomas sąlygas, kurios nebuvo aptartos preliminariojoje sutartyje. Iki šiol lieka neaišku kaip ieškovo įvardinti garažo trūkumai yra susiję su atsakovės įsipareigojimais pagal preliminariąją sutartį. Teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes dėl parduodamo garažo priklausymo nuosavybės teise atsakovei, kadangi preliminariosios sutarties sudarymo metu garažas jau buvo atsakovės nuosavybė. Ieškovas perkamą garažą apžiūrėjo, įvertino ir juo naudojosi visą sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, naudojasi garažu iki šiol bei atsisako išsikraustyti. Ieškovas neketino pirkti garažo, tačiau tikėdamasis, jog garažo registracija užtruks ilgą laiką, naudojosi juo bei laikė savo daiktus. Ieškovas būdamas verslininkas bei prieš įsigydamas garažą ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o verslui plėtoti, turėjo įsitikinti, kokia perkamo daikto techninė būklė, ar daiktas tikrai vertas tos kainos, kuri bus mokama ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249/2009). Nuotraukos patvirtina, kad nuotekų valymo įrenginio gedimas niekaip nesusijęs su garažu, kurį įsigijo ieškovas. Nuotekų valymo įrenginių priežiūra nėra atsakovės pareiga. Nuotekų valymo įrenginiai priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Ieškovo pateiktos nuotraukos gali būti montažas, nes atvykus namą administruojančiai bendrovei jokių sutrikimų nebuvo nustatyta. Ginčo patalpos yra tinkamos naudotis. Tai pripažino Vilniaus apskrities viršininko admnistracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos sudaryta komisija. Teismas visiškai nevertino ieškovo veiksmų sutartiniuose santykiuose ir taip pažeidė CK 6.259 str.

12Ieškovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo V. T. parodymais, nes jis buvo įspėtas apie atsakomybę už melagingus parodymus. Atsakovė pažeidė CK 6.321 str. nepateikusi ieškovui jo reikalaujamų pirkimo – pardavimo sutarties projekto, garažo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre patvirtinančių dokumentų. Be to, atsakovė, dalyvaudama 2009 m. birželio 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos komisijos tyrimo metu, pasakė, kad ginčo garažas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Parduodamo daikto trūkumų buvimą įrodo nuotraukos, liudytojo V. T. parodymai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. birželio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas. Atsakovės tikrieji ketinimai buvo tik piktnaudžiaujant savo teisėmis gauti preliminaria sutartimi sulygtas sumas, bet ne vykdyti CK numatytas pardavėjo prievoles ir sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.

13Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės T. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

15Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

16Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 str. 1 dalies 7 p.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tokių netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius ar ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.).

17Byloje kilo ginčas dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso – 12000 Lt ir 2700 Lt baudos – priteisimo ieškovui, kadangi nesudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip minėta, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis ir sutartu terminu šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. gegužės 26 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė T. R. įsipareigojo parduoti ieškovui A. B. dalį buto - 16,58 kv. metrų ploto, esančio ( - ), per 14 dienų nuo įregistravimo VĮ Registrų centras duomenų bazėje kaip atskiro nekilnojamojo objekto, kuris toliau sutartyje įvardijamas kaip garažas. Už perkamą turtą atsakovei 2008 m. birželio 6 d. ir 2008 m. liepos 1 d. sumokėta viso 12000 Lt. Ši suma įskaitoma į bendrą perkamo garažo sumą. Likusi 15000 Lt suma už perkamą garažą turėjo būti sumokėta pagrindinės garažo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu. Pagal preliminariosios sutarties sąlygas (7.2 punktas), jei sutarties šalys nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus, tuomet gali nutraukti sutartį; tokiu atveju pardavėjas (atsakovė T. R.) turi teisę negrąžinti sumokėtą avansą bei nutraukti sutartį, o pirkėjas - nutraukti sutartį ir išreikalauti sumokėtą avansą bei reikalauti 2700,00 Lt baudos sumokėjimo. Garažą įregistravus VĮ Registrų centre pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, ir jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas kėlė papildomas sąlygas, kurios nebuvo aptartos preliminariojoje sutartyje. Atsakovės siūlymas sudaryti garažo pirkimo - pardavimo sutartį parašytas ir išsiųstas ieškovui 2009 m. gegužės 14 d. ir pareiškimas 2009 m. gegužės 26 d., tačiau ieškovas (pirkėjas) patvirtino ketinimą pirkti garažą su nurodytomis sąlygomis - pašalinus nekilnojamojo daikto trūkumus, apie kuriuos sužinojo, pasirašęs preliminariąją sutartį (b.l. 19-25). Dėl to garažo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta nei iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino, nei iki šiol. Šalys (ieškovas ir atsakovė) nurodo skirtingus motyvus ir argumentus, teigdami, jog garažo pirkimo - pardavimo sutarties nesudaryta dėl kitos šalies kaltės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes ir spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo šaliai, nepagrįstai vengusiai ar atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, jog pasirašius preliminariąją sutartį ir paaiškėjus parduodamo daikto trūkumams, nėra pagrindo įpareigoti pirkėją tokį daiktą pirkti, nes tai būtų esminis įsipareigojimų pažeidimas.

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, gyvenamojo namo, kuriame yra preliminariojo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas garažas, ( - ), buvo nekokybiškas, apsemtas vandeniu tiek bendrojo naudojimo plotas (šios aplinkybės neneigė ir pati apeliantė), tiek sutartyje numatytas garažas (b.l. 97-114, t. 1). Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojo V. T. parodymai (b.l. 162, t. 1). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys - įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 str. 2 d.). Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 str. 1, 4, 7 d.). Pažymėtina, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka, termino atitikimas protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Kaip matyti, nors preliminarios garažo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, šalys sutartyje ir sutarė, kad viena kitai jokių pretenzijų neturi bei finansinių įsipareigojimų ar reikalavimų dėl sutartimi perleidžiamo turto kainos ir/ar kokybės neturi, tačiau perleidžiamo turto kokybės trūkumai atsirado sudarius preliminarią turto pirkimo-pardavomo sutartį, dėl kurių pirkėjas (ieškovas) pareiškė pretenzijas. Šalių parodymai ir byloje esantys įrodymai tvirtina, kad tik paaiškėjus perkamo turto trūkumams, apeliantė buvo informuota apie juos, nurodant, kokių reikalavimų neatitinka perkamas garažas. Aplinkybė, jog ieškovas ne iš karto, o tik atėjus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, nurodė atsakovui daikto trūkumus, nepaneigia aplinkybės, jog perduodamas daiktas kokybės trūkumų neturi. Įvertinus perkamo daikto rūšį (nekilnojamasis daiktas-garažas), kurio kokybės trūkumai gali paaiškėti pradėjus turtą naudoti pagal paskirtį, ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog ieškovas preliminarios sutarties sudarymo metu žinojo arba negalėjo nežinoti apie nekilnojamojo daikto neatitikimą sutarties reikalavimams bei tai, jog aplinkybė, kad sutartyje formaliai nurodyta, jog ieškovas pasirašydamas preliminarią sutartį neturi pretenzijų perleidžiamo turto kokybei, nereiškia, kad daiktas atitiko įstatyme numatytus ir sutartyje nurodytus kokybės reikalavimus, teisėjų kolegija laiko, jog atsakovas per protingą terminą po to, kai pastebėjo turto neatitikimą kokybei, apie tai pranešė apeliantei, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, būdamas pirkėju, elgėsi nerūpestingai. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas vengė sudaryti garažo pirkimo-pardavimo sutartį, priešingai, pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę garažo pirkimo-pardavimo sutartį, prašydamas pašalinti nustatytus trūkumus garažo naudojimui pagal paskirtį kaip tai numato CK 6. 334 straipsnis ir 6.399 straipsnis.

19Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista sumažinta 500 Lt bauda atsakovei. Kaip minėta, kad byloje ginčas kilo dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių kalta dėl šios sutarties neįgyvendinimo, ir to teisinių padarinių, t. y. avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Preminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties 1 punktas numato, jog atsakovė (pardavėja) siūlo atsakovui (pirkėjui) pirkti jai nuosavybės teise priklausantį turtą už 27000 Lt, kuris susitarimo pasirašymo dieną yra įkeistas, o pasirašius šį susitarimą, atsakovas įgyja pirmenybės teisę įsigyti turtą, ši teisė gali būti įregistruota VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Atsakovas priėmė pasiūlymą ir įsipareigojo sutartyje numatyto turto pirkimo-pardavimo sutartį pasiraštyi per 14 kalendorinių dienų nuo garažo įregistravimo VĮ Registrų centro duomenų bazę kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (Sutarties 2 punktas). 2009-05-14 atsakovė informavo ieškovą, jog VĮ Registrų centras garažą įregistravo kaip atskirą turtinį vienetą, todėl siūlo skubiai susiekti su atskove dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 16, t. 1). Atsakovė 2009-05-26 pakartotinai per Vilniaus miesto 31-ąjį notarų biurą ir 2009-05-28 tiesiogiai į atsakovą kreipėsi su siūlymais sudaryti pagrindinę garažo pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 20,22 t. 1). Atsakovė, vykdydama vieną iš preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą, tinkamai įregistravo garažą VĮ Registrų centre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Taigi akivaizdu, kad atsakovės prisiimto įsipareigojimo vykdymas ir atitinkamai vykdymo terminai priklausė ne tik nuo jos, bet ir nuo tam tikrų institucijų, kurios nėra sutartiniuose santykiuose su preliminariosios sutarties šalimis. Dėl nurodytų priežasčių negalima išvada, kad dėl 2008-05-26 preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kalta tik atsakovė, konstatuojant jos nekokybiško daikto perdavimą ieškovui ir dėl to nesudarant su ieškovu pagrindinės sutarties, dėl ko atsakovė turėtų sumokėti ieškovui sutartyje nustatytas netesybas. Dėl to abiems 2008-05-26 preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties šalims tenka atsakomybė už sutarties neįvykdymą nustatytu terminu, ir teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovės 500 Lt baudą pagal šią sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas Teisėjų kolegija spręsdama, jog nors atsakovė tinkamai įvykdė vieną iš preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą, tačiau minėtą turtą perdavė netinkamos kokybės, dėl ko laikytina, jog pagrindinė garažo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl negalima laikyti, jog ir atsakovė elgėsi sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog dėl šio CK numatyto įsipareigojimo nevykdymo nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovės ieškovo sumokėtą avansinį mokėjimą pagal preliminarią sutartį, tačiau dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo jų nuostolių priteisti nebuvo pagrindo. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas, atmetant ieškovo priteistus nuostolius 500 Lt sumoje.

20Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas vengė sudaryti pagrindinę garažo pirkimo-pardavimo sutartį, jokių pretenzijų atsakovei dėl garažo kokybės nereiškė, todėl laikytina, jog ieškovas ir nesiekė sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties Priešingai, ieškovas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismų posėdžių metų nurodė, jog sutinka sudaryti pagrindinę garažo pirkimo-pardavimo sutartį, jei apeliantė pašalins garažo nustatytus trūkumus, kas tik patvirtina, jog ieškovas vykdė preliminariosios sutarties sąlygas, sumokėjo sutartą kainą ir terminais garažo kainą, ir ketino sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Aplinkybė, jog ieškovas apie daikto trūkumus pranešė suėjus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, neturi reikšmės, kadangi, kaip buvo konstatuota prieš tai, įvertinus daikto rūšį, šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, laikytina, jog tokie trūkumai paaiškėjo vėliau, t.y. sudariųs garažo preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog pagrindinė garažo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl ieškovo kaltės, pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl pripažinimo galiojančiu garažo pirkimo-pardavimo sandorį bei nesumokėtos garažo kainos dalies - 15000 Lt ir metinių palūkanų priteisimo.

21Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismas liudytojo V. T. parodymus vertino neatsižvelgęs į tai, kad jis yra ieškovo verslo partneris, vienos įmonės akcininkas, todėl yra šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi viena iš įrodinėjimo priemonių yra liudytojų parodymai, kuriais teismas gali remtis priimdamas sprendimą (CPK 177 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, apie tai, kad liudytojas būtų šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Priešingai, teisėjų kolegija vertinimu, jog ieškovo pakviestas liudytojas tiesiogiai dalyvavo tiek paties namo, tiek garažo kokybės neatitikimo teisės aktams indentifikavimo procese ir jo parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.).

22Apeliantė prašo taikyti senatį CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, kai sutrumpintas 6 mėnėsių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduodamų daiktų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi ne del parduodamų daiktų trūkumo, o dėl 12 000 Lt sumokėto avanso pagal pasirašytą preliminariąją garažo pirkimo - pardavimo sutartį ir 2 700 Lt baudos už įsipareigojimų nevykdymą, todėl šiuo atveju sutrumpintas ieškinio senaties terminas netaikytinas.

23Kiti apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako ir atmeta.

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

25Sumažinus iš atsakovės priteistiną sumą atitinkamai perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistina ½ dalis; sumokėto žyminio mokesčio priteistina (375 Lt : 2) 187,50 Lt.

26Pagal apeliacinės instancijos pažymą, teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti - sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės T. R. 500 Lt bauda, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti; priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 187,50 Lt.

29Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas ( - ) valstybei 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,... 3. dalyvaujant atsakovei T. R. ir jos atstovui R. R.,... 4. vertėjai Olgai Vostrenkovai,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 7. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės T. R.... 8. Atsakovė T. R. pateikė priešieškinį, prašė pripažinti, jog garažo... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybes, jog preliminarioji... 11. Atsakovė T. R. pateikė apeliacinį skundą, prašo sprendimą panaikinti ir... 12. Ieškovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 16. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 17. Byloje kilo ginčas dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso –... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, gyvenamojo namo, kuriame yra preliminariojo... 19. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog... 21. Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismas liudytojo V. T.... 22. Apeliantė prašo taikyti senatį CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto... 23. Kiti apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 25. Sumažinus iš atsakovės priteistiną sumą atitinkamai perskaičiuotinos ir... 26. Pagal apeliacinės instancijos pažymą, teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų,... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 28. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti... 29. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 30. Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas ( - ) valstybei 8 (aštuonis) litus...