Byla 2S-1752-513/2013
Dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. R. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-08-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovėms V. R., G. R., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus UAB „Pajūris – Jūra“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt.,

Nustatė

2trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (kreditorius) UAB „Pajūris – Jūra“ pareiškė ieškinį ieškovui J. R. ir atsakovei V. R. dėl 149 884,61 Lt priteisimo iš V. R., 149 884,61 Lt priteisimo iš J. R., apginti pažeistas UAB „Pajūris-Jūra“ teises, priteisti iš V. R. ir J. R. bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymui užtikrinti tretysis asmuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui J. R. imtis tam tikrų veiksmų – uždrausti nutraukti su UAB „Pajūris – Jūra“ 2010-09-21 nekilnojamojo turto, esančio ( - ), panaudos sutartį bei uždrausti jam atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su UAB „Pajūris – Jūra“ naudojamų patalpų perėmimu bei trukdymu bendrovei vykdyti ūkinę – komercinę veiklą (b. l. 9-13).

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-08-28 nutartimi tenkino UAB „Pajūris – Jūra“ prašymą ir nutarė uždrausti J. R. nutraukti su UAB „Pajūris – Jūra“ 2010-09-21 nekilnojamojo turto, esančio ( - ), panaudos sutartį bei uždrausti jam atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su UAB „Pajūris – Jūra“ naudojamų patalpų perėmimu bei trukdymu bendrovei vykdyti ūkinę – komercinę veiklą. Teismas argumentavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Trečiojo asmens UAB „Pajūris – Jūra“ prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę laikė prevencine laikinąja apsaugos priemone, kurios tikslas – užkirsti kelią teisę pažeidžiamiems veiksmams ir uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Nepritaikius tokios laikinosios apsaugos priemonės, o išnagrinėjus bylą iš esmės, nustačius, kad trečiojo asmens teisės yra pažeistos ir jam padaryta žala, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo įsiteisėjimo būtų toliau tęsiamas trečiojo asmens teisių pažeidimas ir toliau jam daroma žala. Dėl vykstančio skyrybų proceso tarp ieškovo ir atsakovės, kyla grėsmė, kad ieškovo veiksmai, kuriais jis prieš kito sutuoktinio valią siekia nutraukti nekilnojamojo turto panaudos sutartį, yra neteisėti ir gali sukelti žalą ateityje. Laikė, kad trečiasis asmuo tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Ginčo laikinąją apsaugos priemonę parinko vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.) (b. l. 34-35).

4Pažymėtina, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-09-03 nutartimi ištaisė skundžiamoje Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-09-03 nutartyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas ir ši nutartis yra įsiteisėjusi bei neatskiriama skundžiamos nutarties dalis (b. l. 41-42).

5Ieškovas J. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-08-28 nutartį. Skundžiamą nutartį laiko nepagrįsta, nes: pirma, 2013-06-06 pranešimas UAB „Pajūris – Jūra“ dėl panaudos sutarties nutraukimo yra teisėtas ir pagrįstas. Toks reikalavimas neprieštarauja sutarčiai, tokia sąlyga buvo priimtina abiems šalims, jokių išlygų sutartyje dėl to nenumatyta; antra, nesutinka, kad siekia nutraukti panaudos sutartį prieš sutuoktinės (atsakovės) valią, nes tam prieštarauja minėtos sutarties sąlygos dėl jos nutraukimo; trečia, žalos ateityje dėl panaudos sutarties nekils, nes trys mėnesiai iki panaudos sutarties nutraukimo yra pakankamas tam, kad imtis atitinkamų priemonių galimai žalai išvengti ir tai, pasirašant šią sutartį atsakovei buvo žinoma. Be to, nutraukus panaudos sutartį UAB „Pajūris – Jūra“ nepatirs jokios žalos ir dėl to, kad panaudos objektas yra bendroji jungtinė jo ir atsakovės nuosavybė, kuris santuokos byloje bus dalijamas natūra. Neatlygintinė panauda, vykstant skyrybų procesui, nenaudinga ir nuostolinga, nes jam bendrovė reiškia fiktyvius ieškinius. Uždraudus nutraukti panaudos sutartį, užsitęsus skyrybų procesui, jo patiriama žala nepagrįstai tik didės (b. l. 48-49).

6Atsakovė V. R. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB „Pajūris – Jūra“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje teismas išspręs sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, taip pat ir dėl ginčo panaudos sutarties pagrindu valdomo nekilnojamojo turto, adresu ( - ). Šiame objekte UAB „Pajūris – Jūra“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Ši bendrovė yra šeimos įmonė, todėl teismui priteisus ginčo patalpas atsakovei, ieškovas neturėtų teisinio suinteresuotumo nutraukti ginčo panaudos sutartį. Sutinka, kad UAB „Pajūris – Jūra“ toliau panaudos pagrindu valdytų ginčo nekilnojamąjį turtą ir nesutinka dėl sutarties nutraukimo ieškovo iniciatyva. Be to, šio klausimo su atsakove ieškovas nederino. Panaudos sutartis registruota viešame registre ir įgaliojimo nutraukti sutartį atsakovė nėra išdavusi. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl žalos kilimo grėsmės ateityje, nes: pirma, tokie ieškovo veiksmai prieštarauja CK 3.92 str. įtvirtintai normai, jog sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti; antra, tai trukdytų UAB „Pajūris – Jūra“ vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, sužlugdytų bendrovę, bendrovė liktų be patalpų į kurias investavo dideles lėšas. Jeigu būtų įgyvendintas ieškovo siekis ir jis perimtų UAB „Pajūris – Jūra“ naudojamas patalpas, tai galimo teismo sprendimo pagal UAB „Pajūris – Jūra“ ieškinį įvykdyti būtų neįmanoma, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos. Prašo priteisti UAB „Pajūris – Jūra“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti – už atsiliepimą į atskirąjį skundą paruošimą (b. l. 51–53).

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Dėl to įstatymų leidėjas CPK 144–152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010). Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

10Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teisėtai ir pagrįstai taikyta CPK 145 str. 1 d. 6 p. reglamentuota laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo tarp ieškovės ir atsakovės pobūdį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 145 str. 1 d. 6 p. nustatytą laikinąją apsaugos priemonę.

11Bylos faktinės bylos aplinkybės patvirtina ir apelianto neginčijama, jog UAB „Pajūris – Jūra“ yra jo ir sutuoktinės (atsakovės) V. R. šeimos įmonė, kuri 2010-09-21 panaudos sutarties Nr. 01-02 pagrindu valdo ieškovo J. R. (panaudos davėjo) įmonei (panaudos gavėjai) perduotą laikinai ir neatlygintinai naudotis nekilnojamąjį turtą, adresu ( - ) sav., šiose patalpose vykdoma šeimos įmonės ūkinė – komercinė veikla (b. l. 23-26, 28, 30). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad adresu ( - ), inter alia yra pastatas – parduotuvė, nuosavybės teise nuo 2000-03-01 priklausantis J. R., kuri 2010-09-21 panaudos sutartimi perduota UAB „Pajūris – Jūra“, sutarties sudarymo juridinis faktas įregistruotas registre ir galioja nuo 2013-03-22 (b. l. 18–22). Ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta ( - ) (b. l. 27). Įvertinus šias aplinkybes, neabejotina, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra įgytas J. R. ir V. R. po santuokos sudarymo, todėl pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.91 str. šis turtas yra ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Išanalizavus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės nėra bendro sutarimo, kaip nepažeidžiant panaudos gavėjos (kreditorės) UAB „Pajūris – Jūra“ intereso tęsti veiklą ginčo objekte, išspręsti panaudos sutarties tolesnio vykdymo ir (ar) ar jos nutraukimo klausimus. Duomenų, jog ieškovas turi atsakovės išduotą įgaliojimą savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ar disponuoti tokiu turtu, byloje nėra (CK 3.94 str. 1 d.). LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės dar neišnagrinėta, 2013-12-10, 09.30 val. byloje numatytas parengiamasis teismo posėdis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog dėl vykstančio skyrybų proceso tarp ieškovo ir atsakovės, kyla grėsmė, kad ieškovo J. R. veiksmai, kuriais jis prieš sutuoktinės valią siekia nutraukti nekilnojamojo turto panaudos sutartį, yra neteisėti ir gali sukelti žalą ateityje. Akivaizdu, jog ginčo panaudos sutarties nutraukimas turėtų neigiamą įtaką UAB „Pajūris – Jūra“ vykdomai prekybos maisto ir ne maisto produktais veiklą (b. l. 23–26) - bendrovė patirtų nuostolių, įsiskolintų tiekėjams, darbuotojams, taptų nemoki ir pan. Ginčo laikinoji apsaugos priemonė šiuo konkrečiu atveju užtikrina sutuoktinų turtinių interesų apsaugą, o byloje yra ginčas ir dėl įmonės akcijų perleidimo sutarties. Apeliantas, žinodamas, jog santuokos nutraukimo byloje turto padalijimo klausimai dar neišspręsti, jog turtas, kuriuo įmonė naudojasi, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, siekia panaudos sutarties nutraukimo, taip trikdo šeimos įmonės veiklą. Ieškovas nepateikė faktinių duomenų, jog ginčo panaudos sutartis daro jam žalą ir (ar) kelia realią grėsmę žalai atsirasti.

12Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas UAB „Pajūris – Jūra“ prašymą teisingai aiškino ir taikė ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šios kategorijos bylose reglamentuojančias procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios klausimo išsprendimui. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB „Pajūris – Jūra“ prašo priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, bendrovės sumokėtų advokatei S. E. Š. už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Nustatyta, kad atsiliepimą UAB „Pajūris – Jūra“ paruošė advokatė S. E. Š., kuriai UAB „Pajūris – Jūra“ direktorė V. R. už atsiliepimo paruošimą sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 57). CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Advokatė atstovavo UAB „Pajūris – Jūra“ interesus, įmonės su advokate 2013-09-17 sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. 31 pagrindu (b. l. 55).

15Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas yra reglamentuotas CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

16Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo atskirasis skundas atmestinas, įvertinus apelianto ginčijamos nutarties motyvų pobūdį, atsiliepime išdėstytų faktinių ir teisinių argumentų aspektus, remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15. punktu (už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas – 0.5 koeficientas, taigi maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 500 Lt (1000 Lt (1 MMA) x 0.5 (koeficientas), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, UAB „Pajūris – Jūra“ prašymas tenkintinas iš dalies, - UAB „Pajūris – Jūra“ iš ieškovo priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apmokant advokatės pagalbą už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą.

17Teismas, vadovaudamasis CPK 334 – 339 str.,

Nutarė

18Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-08-28 nutartį palikti nepakeistą.

19Iš ieškovo J. R., asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus UAB „Pajūris – Jūra“, įmonės kodas 176615723, priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai