Byla 2A-454-194/2012
Dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės, kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-139-901/2012 pagal ieškovės V. A. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė V. A. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 – 4, 16 – 19, 65 – 68, 138 – 141 b. l.) atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybą prie ŽŪM per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove V. A. P., 0,09 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį; įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją parengti 0,09 ha žemės sklypo, esančio( - ), planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 1994-06-01 pateikė Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybai prašymą pirkti jos naudojamą žemės sklypą, esantį( - ). Vadovaujantis tuo metu galiojusių LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 minėta tarnyba, gavusi prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, turėjo surašyti sklypo įkainojimo aktą bei sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą. 1995-03-22 ieškovė buvo supažindinta su parduodamo ne žemės ūkio ir ne miškų paskirčiai sklypo kaina (įkainojimo aktu), Tarnyba V.A. P. 1995-03-22 pateikė mokėjimo pranešimą Nr. 7263, kuriame nurodė, kad sklypo kainą pirkėja turi sumokėti grynais pinigais ar mokant vienkartinėmis išmokomis 206,86 Lt. Ieškovė parašu patvirtino, kad sutinka su minėto žemės sklypo įkainojimu (8274,24 Lt) ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. 1995-03-23 iš jos nebalansinės sąskaitos Nr. 9-16080 buvo nurašyta 206, 86 vienkartinių išmokų už žemę, o 1995-03-24 ieškovė sumokėjo 71,32 Lt mokestį už geodezinius sklypo matavimus. Sumokėjusi už perkamą žemės sklypą, ieškovė daug kartų kreipės į Šiaulių m. žemėtvarkos skyrių su reikalavimu, kad būtų pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė. Tik 2005-03-04 žemėtvarkos skyrius perdavė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui dokumentus dėl žemės sklypo, adresu( - ), prašant parengti žemes sklypo planą. Paaiškėjus, kad planavimo vietoje nėra jokių pastatų, būdingų namų valdai, planavimo procedūra buvo nutraukta, apie tai ieškovę informuojant 2008-10-28 raštu. Ieškovės teigimu prašymo pateikimo metu (1994 m.) LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 ir STR 1.01.09:2003, kuriais remiantis buvo nutraukta žemės sklypo, esančio( - ), planavimo procedūra, dar nebuvo priimti ir negalėjo būti taikomi. Tiek minėto mokėjimo pranešimo Nr. 7263 metu galiojusiose teisės aktuose, tiek pačiame pranešime nebuvo nustatyta, kad parduodami prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose ir tik tokio dydžio, kuris yra būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tiek ieškovė, tiek žemėtvarkos tarnyba akivaizdžiai išreiškė valią sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė, nuo kurios sąskaitos yra nurašyta vienkartinė išmoka už žemę, įvykdė savo kaip žemės sklypo pirkėjos pareigas ir jos veiksmai sumokant žemės sklypo kainą, patvirtina sutarties sudarymo faktą, todėl atsakovas Žemėtvarkos tarnyba, pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, nepagrįstai atsisako sudaryti sutartį ir ją įforminti bei perduoti ginčo sklypą ieškovės nuosavybėn. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija turėtų parengti minėto sklypo planą.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį (22 – 25, 87 – 91, 163 – 168 b. l.) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad reikalaujamo parduoti 0,2000 ha dydžio ginčo žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas kaip objektas, nebuvo parengto žemės sklypo plano, nebuvo nustatyta žemės pagrindinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t.y. nebuvo sandorio objekto. Taip pat nebuvo priimtas Šiaulių miesto valdybos sprendimas dėl šio sklypo dydžio nustatymo ir leidimo parduoti valstybei priklausantį žemės sklypą. Sklypas šiuo metu negali būti formuojamas ir parduodamas, kadangi jame nėra pastatų ir statinių, kurių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtų reikalingas šis žemės sklypas. Ieškovės prašymo dėl žemės sklypo pirkimo padavimo laikotarpiu (1992-1995 metais) laikotarpiu, siekiant paspartinti žemės reformą ir, kad asmenys galėtų atsiskaityti valstybės vienkartinėmis išmokomis, mokėjimo pranešimai buvo rengiami dar nesant žemės sklypo plano, naudojant orientacinę žemės sklypo kainą (LR žemės ūkio ministerijos 1992-08-14 raštas Nr. 1110-6-245), todėl vien įmokos sumokėjimas pagal mokėjimo pranešimą nesudarė pagrindo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Nepaisant to, atsižvelgiant į ieškovės prašymus, buvo bandoma suformuoti žemės sklypą ( - ) mero 2000-06-07 potvarkiu Nr. 211 SĮ „Šiaulių planas" buvo įpareigota parengti šio sklypo planą. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių žemėtvarkos skyrius 2005-03-04 raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo ( - )plano parengimo. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008-10-27 rašte nurodė, kad planavimo procedūra dėl žemės sklypo ( - )formavimo namų valdai buvo nutraukta nesant planavimo vietoje jokių būdingų namų valdai pastatų, ir apie tai informuota V.A. P., kuri tuo metu nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nei Šiaulių apskrities viršininko administracijos veiksmų neskundė.

6Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį (45 – 47, 103 – 104, 170 – 173 b. l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie faktiškai naudojamo statinio, kai sklypas yra būtinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jo tiesioginę paskirtį. Sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas, sklypai neformuojami prie statinių, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas (STR 1.01.09:2003), o pagrindinis reikalavimas, kad būtų sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Adresu ( - )sklypas nebuvo suformuotas, jam nėra nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, valstybinė žemė neįregistruota kaip daiktas Nekilnojamojo turto registre, nes sklype nėra gyvenamosios paskirties statinių, todėl sklypo pardavimas yra negalimas. Savivaldybės administracijos direktorius rengia ir finansuoja žemės sklypo plano rengimą formuojant žemės sklypus grąžinti natūra arba suteikti neatlygintinai nuosavybėn, pertvarkant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, atskirais atvejais formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2.5. p.). Šiuo atveju pati ieškovė, turėdama žemės sklypo plano rengimo inicijavimo teisę, turi pati finansuoti plano rengimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. A. P., a.k. ( - ) valstybės naudai 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas nurodė, kad ieškovės prašymo pateikimo metu galiojusio 1964 m. LR Civilinio kodekso 168 str. numatė, kad sutartis (šiuo atveju bent jau pradinis šalių susitarimas) gali būti laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais – reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos sąlygų. Kadangi nebuvo nei( - ), žemės sklypo (0,2000 ha dydžio ar 0,0900 ha dydžio) plano, patvirtinto valstybinės žemėtvarkos tarnybos, nei susitarta, kokio dydžio sklypas turėtų būti parduodamas, nei galutinė jo kaina, nei priimtas atitinkamo institucijos sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypą, be to, ieškovė neįrodė, kad tuo metu tame sklype buvo bent vienas gyvenamas pastatas, prie kurio galėtų būti formuojamas žemės sklypas, todėl nėra pagrindo teigti, kad 1994 m. – 1995 m. buvo suderintos esminės būsimos valstybinės žemės sklypo pardavimo- pirkimo sutarties sąlygos, bei kad buvo atlikti veiksmai, leidžiantys pripažinti atsiradus valstybinės žemės pirkimo - pardavimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-396/2009).

10Valstybinės žemės sklypai formuojami pagal sandorio sudarymo metu galiojančius įstatymus, žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis (LR Žemės įstatymo 30 str.). Atsižvelgiant į minėtas normas ir teismų praktiką pagal galiojančius teisės aktus, žemės sklypo formavimas prie pastatų liekanų yra negalimas. Sklypai neformuojami prie statinių, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį (šiuo atveju namo paskirtis – gyvenamoji, ūkinio pastato - pagalbinio ūkio paskirtis), t.y. prie statinių liekanų. Valstybinės žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie faktiškai naudojamo statinio, kai sklypas yra būtinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jo tiesioginę paskirtį (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 p., V.Ž., 1999, Nr. 25-706, LR Vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo" 4.1 p., 7 p., V.Ž, 2010, Nr. 91-4815). Teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas (STR 1.01.09:2003), o pagrindinis reikalavimas - sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Pastatas ( - ) sugriuvęs, likę pamatai neatitinka vieno iš svarbiausio funkcinio reikalavimo, - nėra sąlygų gyventi žmonėms, o pamatų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį (gyvenamoji) nėra galimybių.

11Adresu ( - )sklypas nebuvo ir negali būti šiuo metu suformuotas, jam nėra nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, valstybinė žemė neįregistruota kaip daiktas Nekilnojamojo turto registre, todėl sklypo pardavimas negalimas. Tai, kad ieškovė už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu mokėdavo žemės mokesčius už 2001 m. – 2004 m., 2009 m. (b.l.133-137) taip pat nesudaro jokio teisinio pagrindo, nesant įstatymuose numatytų sąlygų, įpareigoti Žemėtvarkos tarnybą sudaryti šio žemės sklypo pardavimo sutartį (šiuo atveju mokesčius ieškovė privalėjo mokėti kaip valstybinės žemės naudotoja, kurios vardu registruoti pastatai užėmė atitinkamą sklypo dalį).

12Nenustačius jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją parengti 0,0900 ha žemės sklypo, esančio( - ), planą, atmestinas kaip nepagrįstas ir šis ieškovės reikalavimas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad apeliantė, neva, įmokėjo tik pirmą vienkartinę išmoką už 0,09 ha ploto sklypą. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. Byloje yra pateiktas raštas dėl valstybės parduodamo (nuomojamo) ne žemės ūkio ir ne miškų paskirčiai sklypo kainos Nr. 7263, kuriame aiškiai nurodyta, kad viso žemės sklypo kaina yra 8274, 24 Lt arba mokant vienkartinėmis išmokomis - 206, 86 vienkartinių išmokų. Šiame pranešime pateiktas detalus paskaičiavimas (formulės), kaip buvo apskaičiuota žemės sklypo kaina. Jame taip pat nurodyta, kad prieš notariškai tvirtinant pirkimo - pardavimo sutartį, pirkėjas turi sumokėti: bendrą sklypo pirkimo kainą - 8274, 24 Lt arba mokant vienkartinėmis išmokomis - 206, 86 vienkartinių išmokomų. Nurodyta, jog tai bendra viso žemės sklypo kaina, ne kokia nors avansinė ar pradinė įmoka. Mokėjimo pranešime Nr. 7263 nurodyta, kad perkamo 9, 00 aro žemės sklypo kaina yra 8274, 24 Lt arba mokant vienkartinėmis išmokomis - 206, 86 vienkartinių išmokų. Nei viename iš šių dokumentų neminima, jog tai pirma vienkartinė įmoka, todėl nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad tai yra avansinė įmoka, o pilna to sklypo kaina.
  2. Apeliantė nurodė, kad ji prašymą pirkti žemės sklypą padavė 1994 m. birželio 1 d., o mokėjimo pranešimas jai buvo surašytas 1995 m. kovo 22 d., todėl nesuprantama, kaip teismas galėjo remtis ministerijos raštu, kuris skirtas ruošiant mokėjimo pranešimus iki 1992 m. rugsėjo 15 d. LR žemės ūkio ministerijos 1992-08-14 raštas Nr. 1110-6-245 buvo taikomas ruošiant mokėjimo pranešimus tik iki 1992 m. rugsėjo 15 d., be to šis raštas nėra norminis aktas ir juo negalėjo būti pakeista procedūra detaliai reglamentuota 1993 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 550. Minėto Vyriausybės nutarimo 9.1., 9.2 įtvirtinta, kad mokėjimo pranešimas yra paskutinė stadija prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį. 1995 m. kovo 22 d. apeliantei pateiktame mokėjimo pranešime, aiškiai buvo nurodyta, jog prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį, ji turi sumokėti perkamo sklypo, esančio( - ), kainą. Minėtą reikalavimą įvykdė pilnai, sumokėjo visą žemės sklypo kainą ir tokiu būdu įvykdė savo kaip žemės sklypo pirkėjos pareigas.
  3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, jog apeliantė prašė parduoti ne visą jos naudojamą žemės sklypą, o tik tokią jo dalį, kokią buvo galima įsigyti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Jei žemės sklypas išvis negalėjo būti parduodamas, tai neaišku, kokiu pagrindu Šiaulių miesto Žemėtvarkos tarnyba nurodė žemės sklypo kainą ir paprašė už jį sumokėti.
  4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovų neveikimo, o būtent, kad nuo pat 1994 m. birželio 1 d. ir 1995 m. kovo 22 d. neatliko jokių veiksmų, kad būtų parengtas žemės sklypo planas ir kad su apeliante būtų sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, nors kaip jau minėjo, ji savo kaip pirkėjos pareigas buvo pilnai įvykdžiusi. Jokie tuo metu galioję teisės aktai nenumatė sąlygos, kad žemės sklypai parduodami tik prie nuosavybės teise valdomų pastatų.
  5. Apeliantės nuomone, sprendžiant ginčą, turi būti taikomos būtent šių veiksmų atlikimo metu galiojusių teisės aktų normos. Įsigaliojęs vėlesnis poįstatyminis teisės aktas negalioja atgal ir negali panaikinti arba pakeisti tų civilinių teisių ir pareigų, kurios buvo įgytos galiojant ankstesniam norminiam aktui, tačiau teismas šio reikalavimo nesilaikė ir atmesdamas ieškinį, rėmėsi tais teisės aktais, kurie tuo metu negalėjo būti taikomi, nes jie dar nebuvo priimti.
  6. Teismas neįvertino, kad apeliantės kaip valstybinės žemės pirkėjos teisės ir pareigos atsirado pagal anksčiau galiojusius teisės, tačiau pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įforminta nustatyta tvarka (notariškai pasirašyta). Teisinio reglamentavimo pasikeitimas, nustatęs apribojimą pirkti žemės sklypus tik prie esamų statinių, jos atveju negali būti taikomas, kadangi negali būti paneigta jos anksčiau įgyta subjektinė teisė, pažeisti teisėti lūkesčiai. Tuo metu, kai ji pateikė prašymą ir sumokėjo žemės sklypo kainą (1994-1995 m.), pastatai minėtame sklype buvo, tačiau dėl atsakovų neveikimo, pareigų nevykdymo, žiogrinis namas 1941 m. statybos (sienos lentų) ir ūkio pastatai (sienos lentų) neatlaikė fiziškai ir pastatai sugriuvo. Šiai dienai, norint rekonstruoti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, vadovaujantis statybos įstatymu, dėl statybos leidimo išdavimo Šiaulių miesto savivaldybei reikia pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisė patvirtinančius dokumentus, tačiau ji to padaryti negali.
  7. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose - deklaracijose ir mokėjimo pranešimuose nurodoma, kad buvo mokamas būtent nuomos mokestis. Teismas net nenurodė jokio teisės akto, kuriuo remiantis jis padarė išvadą, kad apeliantės mokamas mokestis buvo už naudojimąsi žeme, o ne nuomos mokestis. LR CK 6.545 str. įtvirtinta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimosi sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK normos apibrėžia, kad nuomos mokestis - tai yra mokėjimas būtent už naudojimąsi žemės sklypu.

15Be to, teismo teiginys, kad ji privalėjo mokėti mokesčius kaip valstybinės žemės naudotoja, kuriuos vardu registruoti pastatai užėmė atitinkamą sklypo dalį, prieštarauja kitoms teismo išvadoms bei teiginiams. Teismas ne kartą savo sprendime nurodė, kad sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties nėra galimybės, nes neva jos prašomame parduoti žemės sklype nėra išlikusių pastatų, o kitame sprendimo lape jau nurodo, kad ji turėjo mokėti už naudojamą žemę, nes jos vardu registruoti pastatai užėmė tam tikrą sklypo dalį.

  1. Teismas nepagrįstai taikė LR Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 260, 2.5 punktą, nes jis kalba apie grąžinamus nuosavybėn žemės sklypus, bet ne apie parduodamus valstybinės žemės sklypus. Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - žemės sklypo planas, žemės sklypų planai), organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Teismas nepagrįstai ir neteisingai prilygino detaliojo plano ir kadastrinių matavimų rengimo organizatorius.

16 Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ( 200 – 204 b. l.) prašo palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovo nuomone, visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija (208 – 210 b. l.) prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir ištyrė visas faktines aplinkybes, esamam ginčui tirti tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos teisės aktus.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

19teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str.).

22Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

23Teisinio ginčo esmę sudaro faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei norminių aktų taikymas pagal V. A. P. paduotą prašymą parduoti jai valstybinį žemės sklypą( - ).

24Apylinkės teismas padarė išvadą, jog, pagal esamas faktines aplinkybes, nėra pagrindų suformuoti šioje vietoje( - ), žemės sklypo planą ir nėra norminiais teisės aktais reglamentuotų sąlygų tokio valstybinės žemės sklypo pardavimui V.A. P., todėl jos ieškinį atmetė.

25Kolegija sutinka su šia I instancijos teismo išvada, todėl ieškovės ( apeliantės) apeliacinį skundą laiko nepagrįstu.

26Yra nustatyta, jog V.A. P. 1993m. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius( - ). Šiais statiniais dovanojimo sandoryje yra įvardinti: gyvenamasis 1 buto pastatas, statytas 1941m., 8proc. baigtumo ir 86 proc. nusidėvėjimo, kuriame nėra sienų, nėra šildymo, nėra vandentiekio ir kt., ir ūkinis pastatas 13 proc. baigtumo, 56 proc. nusidėvėjimo be sienų, be šildymo ir kt. bei kiemo statiniai. ( b.l. 9-10) ir 1994-06-01 pateikė prašymą parduoti valstybinį žemės sklypą prie turimų statinių bei sumokėjo pagal mokėjimo pranešimą Nr. 7263 už šį žemės sklypą 248 Lt vienkartinių tikslinių išmokų nuo savo balansinės sąskaitos. Mano, jog savo, kaip pirkėjos pareigas įvykdė, apmokėjo pilną šio žemės sklypo kainą, o atsakovai be pagrindo šio žemės sklypo neparduoda ir neparengia šio žemės sklypo plano.

27Kolegija daro išvadą, jog atsakovų atsisakymas parduoti ir atsakymas suformuoti bei parengti žemės sklypo planą V.A. P. dėl valstybinio žemės sklypo ( - )yra pagrįstas. Tokio atsakovo atsisakymo nesuformuoti žemės sklypo plano bei atsisakymas šį sklypą parduoti nėra atsakovų neteisėtas neveikimas, nes nėra norminiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų tokio valstybinio žemės sklypo pardavimui atlikti. Ištyrę faktines aplinkybes, I instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog žemės sklype ( - )mieste nėra išlikusių statinių- gyvenamo namo ir jo priklausinių, kurie būtų pagal paskirtį tinkami gyventi žmonėms, nes visi statiniai yra sugriuvę ir likę tik vieno statinio liekanos. Žemės sklypo planavimas atliekamas ir žemės sklypo pardavimas yra galimas, kai žemės sklypas yra reikalingas ten esančių statinių aptarnavimui užtikrinti pagal tų statinių įregistruotą Nekilnojamo turto registre paskirtį. Nustačius faktą, jog ir įregistruotų Nekilnojamo turto registre statinių šiame žemės sklype nėra, nėra įstatyminio pagrindo sklypo detaliam planavimui atlikti pagal paskirtį, nes nėra išlikusių statinių. Be to, nustatyta, jog pats žemės sklypas kaip daiktas šiame sklype nėra ir niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre.

28Apeliantės nuoroda į tai, kad ji pagal mokėjimo pranešimą sumokėjo šio žemės sklypo pilną kainą, todėl įvykdė visas pirkėjo pareigas yra nepagrįstas bei atmestinas. Pagal prašymo padavimo metu nustatytą tvarką, buvo nurodyta, kad mokėjimo pranešimas gali būti parengtas nurodant jame orientacinę žemės sklypo kainą. Taigi, pinigų nurašymas nuo ieškovės balansinės sąskaitos pagal minėtą pranešimą nereiškia šios žemės sklypo pilnos kainos apmokėjimo.( b.l. 35-36). I instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino šį įrodymą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog šių vienkartinių išmokų nurašymas nėra pilnos žemės sklypo kainos apmokėjimas, kuris sudarytų besąlygišką pagrindą pirkimo sandoriui sudaryti. Valstybinės žemės sklypo pardavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai I instancijos yra taikyti tinkamai ir nesant visų kitų šio valstybinio žemės sklypo pardavimo sąlygų, nėra pagrindo sudaryti tokio sklypo pardavimo sutartį. A.V. P. prašymo pateikimo metu galiojusio LR Žemės įstatymo 14 str. nuostatos numatė, jog žemės sandoriai turi būti patvirtinti notariškai, o privaloma bet kurio tokio sandorio dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Šio žemės sklypo formavimo ir plano paruošimo darbai buvo nutraukti, nustačius faktą, kad šiame sklype nėra statinių, pagal kurių paskirtį privalo būti formuojamas žemės sklypas- nenustačius sklype ir neradus gyvenamo namo, tinkamo žmonėms gyventi, planavimo procedūra buvo pagrįstai nutraukta ir toks žemėtvarkos tarnybos patvirtintas planas nebuvo ir nėra paruoštas, o žemės sklypas kaip daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Taigi, nebuvo ir negalėjo būti suderintos jokios pirkimo- pradavimo sandorio sąlygos, nes nebuvo priimtas ir Šiaulių miesto valdybos sprendimas dėl leidimo parduoti šį žemės sklypą bei nebuvo parengto šio žemės sklypo plano. Dalis ieškovei priklausančių kitų statinių- tvoros, ir kt. yra už naudojamo žemės sklypo ribos. Pagal inventorizacinės bylos duomenis šios žemės sklypo plotas yra nurodytas 0,5835 ha, ir jis yra didesnis nei leidžiamas Šiaulių mieste nustatytas parduodamos žemės sklypo dydis( 0,20 ha)., todėl parduoti ieškovei faktinio valdymo sklypą taip pat nėra pagrindo.

29Negalima sutikti su apeliantės nuomone, jog I instancijos teismas visiškai neanalizavo koks yra prašomo parduoti sklypo dydis. Teismas analizavo bei pasisakė, jog visumoje nėra sąlygų būtent šio valstybinės žemės sklypo pardavimui atlikti, nepriklausomai nuo prašyme nurodyto sklypo dydžio ir įstatyme nurodyto jo dydžio.

30Kolegija pažymi, jog atsakovų veiksmus įvardinti neveikimu nėra teisinio pagrindo. Atsakovų kaip administracinių organų veiksmai gali būti ginčijami administracinės teisenos tvarka skundo teisena administraciniame teisme. Su tokiais skundais pati ieškovė į administracinį teismą nei 1994 metais, nei 1995 metais nesikreipė. Žemės sklypo planavimo procedūros nutraukimą šiuo konkrečiu atveju teismas vertina kaip pagrįstą veiksmą, nes tokio planavimo procedūrų metu jau buvo konstatuota, jog planavimo vietoje nėra jokių pastatų, būdingų namų valdai. ( b.l. 11).

31Kolegija konstatuoja, jog surinkti byloje įrodymai yra įvertinti tinkamai ir pilnutinai visos įrodymų visumos atžvilgiu. Įrodymų vertinimo taisyklės nėra pažeistos, todėl kolegija dėl apeliaciniame skunde nurodomo kiekvieno įrodymo, neva, netinkamo įvertinimo plačiau nepasisako (LR CPK 185 str.).

32Kolegija daro išvadą, jog pagal byloje išaiškintas faktines aplinkybes ir taikytas teisės normas, teisinis ginčas yra išspręstas teisingai, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų netirtos ar nežinomos, apeliantė prie apeliacinio skundo nepateikė, todėl naikinti I instancijos teismo sprendimą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo.

33Paduodant apeliacinį skundą yra sumokėta 100Lt žyminio mokesčio. Neturtinio pobūdžio bylose įstatymu nustatytas 100 Lt žyminis mokestis yra indeksuojamas ir, pritaikius indeksaciją, šiuo metu yra 143 Lt, todėl žyminio mokesčio nepriemokos dalis valstybės biudžetui priteistina iš ieškovės. ( LR CPK 93 str.).

34Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012m. balandžio 2d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš V. A. P. 43 Lt žyminio mokesčio nepriemoką į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. A. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos... 6. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymo pateikimo metu galiojusio 1964 m. LR... 10. Valstybinės žemės sklypai formuojami pagal sandorio sudarymo metu... 11. Adresu ( - )sklypas nebuvo ir negali būti šiuo metu suformuotas, jam nėra... 12. Nenustačius jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto... 15. Be to, teismo teiginys, kad ji privalėjo mokėti mokesčius kaip valstybinės... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 19. teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.... 23. Teisinio ginčo esmę sudaro faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei... 24. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog, pagal esamas faktines aplinkybes,... 25. Kolegija sutinka su šia I instancijos teismo išvada, todėl ieškovės (... 26. Yra nustatyta, jog V.A. P. 1993m. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo... 27. Kolegija daro išvadą, jog atsakovų atsisakymas parduoti ir atsakymas... 28. Apeliantės nuoroda į tai, kad ji pagal mokėjimo pranešimą sumokėjo šio... 29. Negalima sutikti su apeliantės nuomone, jog I instancijos teismas visiškai... 30. Kolegija pažymi, jog atsakovų veiksmus įvardinti neveikimu nėra teisinio... 31. Kolegija konstatuoja, jog surinkti byloje įrodymai yra įvertinti tinkamai ir... 32. Kolegija daro išvadą, jog pagal byloje išaiškintas faktines aplinkybes ir... 33. Paduodant apeliacinį skundą yra sumokėta 100Lt žyminio mokesčio.... 34. Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,... 35. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012m. balandžio 2d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš V. A. P. 43 Lt žyminio mokesčio nepriemoką į valstybės...