Byla 2-139-901/2012
Dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,

2sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,

3dalyvaujant ieškovei V.A. P.,

4ieškovės atstovei advokato padėjėjai D. R.,

5atsakovų atstovėms D. A. ir Ž. R.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės V. A. P. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ir

Nustatė

7I. V. A. P. ieškinyje, kurio reikalavimus patikslino ir galutinai suformulavo 2012-02-27 patikslintame ieškinyje, prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM (toliau Žemėtvarkos tarnyba) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove 0,09 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją parengti 0,09 ha žemės sklypo, esančio ( - ), planą. Ieškovė nurodė, kad ji 1994-06-01 pateikė Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybai prašymą pirkti jos naudojamą žemės sklypą, esantį ( - ). Vadovaujantis tuo metu galiojusių LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 minėta tarnyba, gavusi prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, turėjo surašyti sklypo įkainojimo aktą bei sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Projektą. 1995-03-22 ieškovė buvo supažindinta su parduodamo ne žemės ūkio ir ne miškų paskirčiai sklypo kaina (įkainojimo aktu), Tarnyba V.A. P. 1995-03-22 pateikė mokėjimo pranešimą Nr. 7263, kuriame nurodė, kad sklypo kainą pirkėja turi sumokėti grynais pinigais ar nurašyti nuo indėlio ar mokant vienkartinėmis 206,86 išmokomis. Ieškovė parašu patvirtino, kad sutinka su minėto žemės sklypo įkainojimu (8274,24 Lt) ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. 1995-03-23 iš jos nebalansinės sąskaitos Nr. 9-16080 buvo nurašyta 206, 86 vienkartinių išmokų už žemę, o 1995-03-24 ieškovė sumokėjo 71,32 Lt mokestį už geodezinius sklypo matavimus. Ieškovės teigimu mokėjimo pranešimas yra paskutinė stadija prieš pasirašant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o šį siųsti žemėtvarkos tarnyba turėjo tik patikrinusi, kad visi dokumentai reikalingi valstybinės žemės pirkimui yra tvarkingi. Sumokėjus už perkamą žemės sklypą ieškovė daug kartų kreipės į Šiaulių m. žemėtvarkos skyrių su reikalavimu, kad būtų pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė. Tik 2005-03-04 žemėtvarkos skyrius perdavė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui dokumentus dėl žemės sklypo, adresu ( - ), prašant parengti žemes sklypo planą. Paaiškėjus, kad planavimo vietoje nėra jokių pastatų būdingų namų valdai, planavimo procedūra buvo nutraukta, apie tai ieškovę informuojant 2008-10-28 raštu. Ieškovės teigimu prašymo pateikimo metu (1994 m.) LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 ir STR 1.01.09:2003, kuriais remiantis buvo nutraukta žemės sklypo, esančio ( - ), planavimo procedūra, dar nebuvo priimti ir negalėjo būti taikomi. Tiek minėto mokėjimo pranešimo Nr. 7263 metu galiojusiose teisės aktuose, tiek pačiame pranešime nebuvo nustatyta, kad parduodami prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose ir tik tokio dydžio, kuris yra būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tiek ieškovė, tiek žemėtvarkos tarnyba akivaizdžiai išreiškė valią sudaryti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė, nuo kurios sąskaitos nurašyta vienkartinė išmoka už žemę įvykdė savo kaip žemės sklypo pirkėjos pareigas, jos veiksmai sumokant kainą, patvirtina sutarties sudarymo ir vykdymo faktą, todėl ieškovės teigimu atsakovas Žemėtvarkos tarnyba, pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, nepagrįstai atsisako pripažinti sutartį ir ją įforminti bei perduoti ginčo sklypą ieškovės nuosavybėn. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija turėtų parengti minėto sklypo planą.

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškovės ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad reikalaujamo parduoti 0,2000 ha dydžio ginčo žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas kaip objektas, nebuvo parengto žemės sklypo plano, nustatyta žemės pagrindinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t.y. nebuvo sandorio objekto. Taip pat nebuvo priimtas Šiaulių miesto valdybos sprendimas dėl sklypo dydžio nustatymo ir leidimo parduoti. Sklypas šiuo metu negali būti formuojamas ir parduodamas vadovaujantis, kadangi jame nėra pastatų ir statinių, kurių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtų reikalingas šis žemės sklypas. Ieškovės prašymo dėl žemės sklypo pirkimo padavimo laikotarpiu (1992-1995 metais) siekiant paspartinti žemės reformą ir, kad asmenys galėtų atsiskaityti valstybės vienkartinėmis išmokomis, mokėjimo pranešimai buvo rengiami dar nesant žemės sklypo plano, naudojant orientacinę žemės sklypo kainą (LR žemės ūkio ministerijos 1992-08-14 raštas Nr. 1110-6-245), todėl vien įmokos sumokėjimas pagal mokėjimo pranešimą nesudarė pagrindo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Nepaisant to, atsižvelgiant į ieškovės prašymus, buvo bandoma suformuoti žemės sklypą ( - ). Šiaulių miesto mero 2000-06-07 potvarkiu Nr. 211 SĮ „Šiaulių planas" buvo įpareigota parengti šio sklypo planą. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių žemėtvarkos skyrius 2005-03-04 raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo ( - ) plano parengimo. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008-10-27 rašte nurodė, kad planavimo procedūra dėl žemės sklypo ( - ) formavimo namų valdai buvo nutraukta nesant planavimo vietoje jokių būdingų namų valdai pastatų, apie tai informuota V.A. P., kuri tuo metu nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nei Šiaulių apskrities viršininko administracijos veiksmų neskundė.

9Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškovės ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad valstybinės žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie faktiškai naudojamo statinio, kai sklypas yra būtinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jo tiesioginę paskirtį. Sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas, sklypai neformuojami prie statinių, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas (STR 1.01.09:2003), o pagrindinis reikalavimas, kad būtų sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Adresu ( - ) sklypas nebuvo suformuotas, jam nėra nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, valstybinė žemė neįregistruota kaip daiktas Nekilnojamojo turto registre, todėl sklypo pardavimas negalimas. Savivaldybės administracijos direktorius rengia ir finansuoja žemės sklypo plano rengimą formuojant žemės sklypus grąžinti natūra arba suteikti neatlygintinai nuosavybėn, pertvarkant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, atskirais atvejais formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2.5. p.). Šiuo atveju pati ieškovė, turėdama žemės sklypo plano rengimo inicijavimo teisę, turi pati finansuoti plano rengimą.

10Ieškinys atmestinas.

11Nustatyta, kad V. A. P. 1994-06-01 pateikė Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybai prašymą pirkti 0,2000 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), pridėdama prie prašymo gyvenamojo namo ( - ) techninio paso kopiją ir 0,5835 ha ploto naudojamo žemės sklypo planą bei pastatų dovanojimo sutarties kopiją (b.l.28-31). Žemėtvarkos tarnyba 1995-03-22 pateikė ieškovei 0,0900 ha ploto žemės sklypo ( - ) paskaičiavimą - mokėjimo pranešimą Nr. 7263, kuriame nurodyta, kad prieš notariškai tvirtinant sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti sumokėta bendra sklypo kaina 8274,24 Lt arba mokant vienkartinėmis išmokomis (206,86) bei 71,32 Lt už geodezinius sklypo matavimus (b.l.6-7).

12V.A. P. prašymo dėl žemės pirkimo pateikimo metu galiojo LR žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620), pagal kurio 14 str. žemės sandoriai turėjo būti patvirtinti notariškai, o privaloma bet kurio žemės sandorio dalis buvo žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos, 24 str. numatyta, kad valstybinę žemę parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn miestų (rajonų) valdybos įstatymų ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad buvo sutarta dėl esminių valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), sutarties sąlygų, kadangi tebuvo tik ieškovės prašymas Žemėtvarkos tarnybai dėl 0,2000 ha sklypo pirkimo ir ieškovės įmokėta pirma vienkartinė išmoka už 0,0900 ha ploto sklypą (nenustatyta, kad ieškovė būtų toliau mokėjusi įmokas už žemę), kurios pagal tuo metu galiojusius teisės aktus negalima laikyti nei avansu nei rankpinigiais, bei įmoka už geodezinius matavimus. Byloje nėra duomenų, kad buvo priimtas Šiaulių miesto valdybos sprendimas dėl leidimo pirkti minėtą žemės sklypą ir kad buvo paskirtas Šiaulių miesto valdybos įgaliotas asmuo pasirašyti sutartį, kad buvo parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kaip to buvo reikalaujama pagal tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintų „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" (Žin., 1993, Nr. 32-747) 7 ir 8 punktus. To neginčija ir ieškovė. Pagal minėto nutarimo nuostatas supažindinusi pirkėją ne tik su žemės sklypo įkainojimo aktu, bet ir su pirkimo-pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba turėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimą pirkti žemės sklypą turėjo tvirtinti potvarkiu. Žemėtvarkos tarnybos pasiūlymo pradinės sklypo kainos už kitokio ploto nei ieškovė prašė žemės sklypą, išsiunčiant mokėjimo pranešimą V.A. P., negalima laikyti paskutine stadija prieš pasirašant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi pirmiausia turėjo būti sudarytas parduodamo žemės sklypo planas, kuriame būtų apibrėžtas sandorio objektas (valstybinį kadastrą tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas), kad būtų aišku, kokio ploto sklypas yra parduodamas. Atsakovo Žemėtvarkos tarnybos teigimu tuo laikotarpiu (1992-1995 metais) siekiant paspartinti žemės reformą ir, kad asmenys galėtų atsiskaityti valstybės vienkartinėmis išmokomis, mokėjimo pranešimai buvo rengiami dar nesant žemės sklypo plano, naudojant orientacinę žemės sklypo kainą (LR žemės ūkio ministerijos 1992-08-14 raštas Nr. 1110-6-245,b.l.35-36).

13Žemės pirkimo pateikimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 168 str. numatė, kad sutartis (šiuo atveju bent jau pradinis šalių susitarimas) gali būti laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais – reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų. Kadangi nebuvo nei ( - ), žemės sklypo (0,2000 ha dydžio ar 0,0900 ha dydžio) plano, patvirtinto valstybinės žemėtvarkos tarnybos, nei sutarta kokio dydžio sklypas turėtų būti parduodamas, nei galutinė jo kaina, nei priimtas atitinkamo institucijos sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypą, be to, ieškovė neįrodė, kad tuo metu tame sklype buvo bent vienas gyvenamas pastatas, prie kurio galėjo būti formuojamas sklypas, todėl nėra pagrindo teigti, kad 1994 m. – 1995 m. buvo suderintos esminės būsimos valstybinės žemės sklypo sutarties sąlygos, bei kad buvo atlikti veiksmai, leidžiantys pripažinti atsiradus valstybinės žemės pirkimo - pardavimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-396/2009). LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 4 punkte buvo nurodyta, kad „...miestuose, išskyrus Kuršių Nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha...", o 5 punkte numatyta, kad kiti naudojami žemės sklypai parduodami ar išnuomojami tik miestų (rajonų) valdyboms patvirtinus jų dydį. Kadangi iš ieškovės kartu su 1994 m. prašymu Žemėtvarkos tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad galimai faktiškai naudotas sklypas buvo didesnis nei leistinas miestuose dydis (0,5835 ha ploto), dalis nuosavybės teise priklausiusių statinių (plane pažymėti 7Jl/m, 8Jl/m ir tvora) buvo pastatyti už naudojamo sklypo ribos, todėl pirkimo- pardavimo sutartis net negalėjo būti sudaryta.

14Reikia pastebėti, kad atsižvelgiant į ieškovės prašymus buvo bandoma suformuoti žemės sklypą ( - ). Šiaulių miesto mero 2000-06-07 potvarkiu Nr. 211 SĮ „Šiaulių planas" buvo įpareigota parengti šio sklypo planą (b.l.32). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių žemėtvarkos skyrius 2005-03-04 raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl minėto žemės sklypo plano parengimo (b.l.33). Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008-10-27 rašte nurodė, kad planavimo procedūra dėl žemės sklypo ( - ) formavimo namų valdai buvo nutraukta nesant planavimo vietoje jokių būdingų namų valdai pastatų, apie tai informuota V.A. P. (b.l.11,12,34), kuri tuo metu nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nei Šiaulių apskrities viršininko administracijos veiksmų neskundė. Ieškovei iškėlus bylą Žemėtvarkos tarnybos specialistas, vykdantis valstybinės žemės naudojimo patikrą, vietoje patikrino esamą situaciją adresu ( - ), ir patvirtino, kad pastatų, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį reikėtų žemės sklypo, valstybinėje žemėje iš tikro nėra, pridėjo tai patvirtinančias nuotraukas (2012-01-09 aktas Nr. 7, b.l.92-96). Ieškovė to ir neginčija, nuo kada pastatai neišlikę ieškovė pasakyti negalėjo. Iš pridėtos ieškovės turimo gyvenamo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių pateikto techninio paso matyti, kad gyv. namas statytas 1941 m., kiti statiniai apie 1960 m. (b.l.113-114). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-08-04 išrašo ir gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ( - ) yra likę tik pastato gyvenamojo namo (u/n ( - ), baigtumas - 8 proc, nusidėvėjimas - 86 proc.) ir ūkinio pastato (u/n ( - )) pamatai, taip pat kitų statinių liekanos (b.l.9-10,142-155). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

15Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (2009-09-07 nutartis adm.b. Nr. A-261-977-09) yra pasisakęs, kad nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertintini kaip išlikusios buvusio statinio liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs; išlikusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu. Remiantis suformuota teismo praktika minėtoje administracinėje byloje, nėra pagrindo formuoti žemės sklypo prie ( - ) išlikusių pamatų liekanų.

16Valstybinės žemės sklypai formuojami pagal sandorio sudarymo metu galiojančius įstatymus, žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis (LR Žemės įstatymo 30 str.). Atsižvelgiant į minėtas normas ir teismų praktiką pagal dabar galiojančius teisės aktus sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas. Sklypai neformuojami prie statinių, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį (šiuo atveju namo paskirtis – gyvenamoji, ūkinio pastato - pagalbinio ūkio paskirtis), t.y. prie statinių liekanų, valstybinės žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie faktiškai naudojamo statinio, kai sklypas yra būtinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jo tiesioginę paskirtį (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 p., V.Ž., 1999, Nr. 25-706, LR Vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo" 4.1 p., 7 p., V.Ž, 2010, Nr. 91-4815). Teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas (STR 1.01.09:2003), o pagrindinis reikalavimas - sudaryta galimybė gyventi žmonėms. P. S. g. 2 sugriuvęs, likę pamatai neatitinka vieno iš svarbiausio funkcinio reikalavimo, - nėra sąlygų gyventi žmonėms, o pamatų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį (gyvenamoji) nėra galimybių.

17Adresu S. g. 2 sklypas nebuvo ir negali būti šiuo metu suformuotas, jam nėra nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, valstybinė žemė neįregistruota kaip daiktas Nekilnojamojo turto registre, todėl sklypo pardavimas negalimas. Tai, kad ieškovė už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu mokėdavo žemės mokesčius už 2001 m. – 2004 m., 2009 m. (b.l.133-137) taip pat nesudaro jokio teisinio pagrindo nesant įstatymuose numatytoms sąlygoms įpareigoti Žemėtvarkos tarnybą sudaryti šios žemės sklypo pardavimo sutartį (šiuo atveju mokesčius ieškovė privalėjo mokėti kaip valstybinės žemės naudotoja, kurios vardu registruoti pastatai užėmė atitinkamą sklypo dalį).

18Atsižvelgiant į minėtas norams nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM sudaryti su ieškove 0,09 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atmestinas kaip nepagrįstas šis ieškovės reikalavimas.

19Dėl antrojo ieškovės prašymo teismui įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją parengti 0,09 ha žemės sklypo, esančio ( - ), planą.

20Vietos savivaldos institucijos savo veikloje yra saistomos savivaldybės gyventojų bendrų interesų ir įstatymuose joms priskirtų funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-396/2010). Savivaldybės veiksmai tiek valstybinės žemės pardavimo, tiek nuomos procese yra pradedami ir sąlygoti žemėtvarkos skyriaus prašymo ir duomenų pateikimu, o kiekvienu atveju būtinas teisinis pagrindas, t.y. žemėtvarkos skyriaus kreipimasis, kad būtų galima savivaldybės administraciją laikyti turinčią pareigą atlikti tam tikrus veiksmus (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str., LR Žemės įstatymo 10 str., 30 str.). Savivaldybės administracijos direktorius rengia ir finansuoja žemės sklypo plano rengimą formuojant žemės sklypus grąžinti natūra arba suteikti neatlygintinai nuosavybėn, pertvarkant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, atskirais atvejais formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260). Analogišką nuostatą atkartoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2.5 punktas, kuriame nurodoma, kad grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai naudojamų žemės sklypų detalieji planai ir žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir pagal šiuos teritorijų planavimo dokumentus rengiami žemės sklypų planai rengiami savivaldybės lėšomis. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi statinio savininkas ar naudotojas (šiuo atveju pati ieškovė), kuris formuojant naudojamus valstybinė žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti turi finansuoti žemės sklypo plano rengimą (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 9.1 p.). Taigi pati ieškovė, jeigu teismas būtų pripažinęs, kad ji turi teisę įsigyti privačion nuosavybėn ginčo valstybinės žemės sklypą, turėtų savo iniciatyva ir savo lėšomis pasirengti planuojamo įsigyti žemės sklypo planą, bet ne Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuri nėra įstatymų tokiu atveju įpareigota ne tik finansuoti, bet parengti tokį valstybinės žemės planą (LR Konstitucijos 119 str. 3 d., 120 str. 2d., LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str.). Nenustačius jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją parengti 0,0900 ha žemės sklypo, esančio ( - ), planą, atmestinas kaip nepagrįstas ir šis ieškovės reikalavimas.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Nenustatyta, kad atsakovai ryšium su šios bylos nagrinėjimu būtų turėję papildomai bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžiančius rašytinius įrodymus būtų pateikę teismui iki bylos išnagrinėjimo.

22Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos (ieškovės sumokėtas žyminis mokestis) išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleista (CPK 96 str. 2 d., b.l.5).

23Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės priteistina valstybei 13,50 Lt už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 93 str., 1 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

24Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

Nutarė

25Ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovės Vandos A. P., a.k. ( - ) valstybės naudai 13,50 Lt (trylika litų ir 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

27Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,... 2. sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,... 3. dalyvaujant ieškovei V.A. P.,... 4. ieškovės atstovei advokato padėjėjai D. R.,... 5. atsakovų atstovėms D. A. ir Ž. R.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės V. A. P. patikslintą... 7. I. V. A. P. ieškinyje, kurio reikalavimus patikslino ir galutinai suformulavo... 8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškovės ieškiniu... 9. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškovės ieškiniu... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Nustatyta, kad V. A. P. 1994-06-01 pateikė Šiaulių miesto žemėtvarkos... 12. V.A. P. prašymo dėl žemės pirkimo pateikimo metu galiojo LR žemės... 13. Žemės pirkimo pateikimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 168 str.... 14. Reikia pastebėti, kad atsižvelgiant į ieškovės prašymus buvo bandoma... 15. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (2009-09-07 nutartis adm.b. Nr.... 16. Valstybinės žemės sklypai formuojami pagal sandorio sudarymo metu... 17. Adresu S. g. 2 sklypas nebuvo ir negali būti šiuo metu suformuotas, jam nėra... 18. Atsižvelgiant į minėtas norams nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti... 19. Dėl antrojo ieškovės prašymo teismui įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto... 20. Vietos savivaldos institucijos savo veikloje yra saistomos savivaldybės... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos (ieškovės sumokėtas... 23. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės priteistina valstybei 13,50 Lt už... 24. Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str.,... 25. Ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovės Vandos A. P., a.k. ( - ) valstybės naudai 13,50 Lt... 27. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...