Byla 2-5-341/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas sekretoriaujant A. Višumirskajai, dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS /Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą/ atstovui adv. U. Pėdnyčiai, advokato pad. V. Badaraitei, dalyvaujant atsakovų A. Š. IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ atstovui adv. A.Vaišvilai, nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. B., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS /Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą/ ieškinį atsakovams A. Š. IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ dėl žalos atlyginimo

Nustatė

2Ieškovas ADB „Seesam Lietuva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų UAB „Statybų meistrai“ ir A. Š. IĮ solidariai priteisti 28 514,86 Lt žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškinyje /t.1, b.l. 1-3/ nurodė, kad pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. ( - )) buvo apdraudusi J. B. priklausantį butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), į apdraudžiamas rizikas įtraukiant ir užliejimą. ADB „Seesam Lietuva“ gavo apdrausto turto savininko pranešimus, jog 2008-06-24 ir 2008-07-13 buvo pastebėti apdrausto buto užliejimai, iš aukščiau esančių rekonstruojamų palėpės patalpų. Apie namo užliejimus buvo pranešta šį namą administruojančiai įmonei UAB „Senamiesčio ūkis“, kurios sudarytuose apžiūros aktuose nurodyta, jog nurodyti pažeidimai įvyko dėl pastogės rekonstrukcijos darbų. ADB „Seesam Lietuva“ nedelsiant atliko užlieto buto apgadinimų apžiūrą ir minėto buto būklę, jo apgadinimus, kilusius dėl minėtų vandens užliejimų bei juos užfiksavo 2008-06-26, 2008-07-14; 2009-07-28 bei 2009-08-26 apžiūrų metu. ADB „Seesam Lietuva“ apžiūrų metu užfiksuotų turto sugadinimų, protokoluose nurodytų remontuojamų elementų kiekio pagrindu buvo sudarytos 2009-07-01 ir 2009-08-27 lokalinės sąmatos, kuriose pateikiamas detalus reikalingų buto ( - ), remonto išlaidų apskaičiavimas. ADB „Seesam Lietuva“, atlikusi žalos administravimo veiksmus, išmokėjo draudėjui J. B. 28514,86 Lt draudimo išmoką, ir vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., subrogacijos pagrindu reikalauja grąžinti išmokėtas sumas iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Draudžiamųjų įvykių metu negyvenamosios patalpos - neįrengta pastogė, per kurią įvyko minėti užliejimai, priklausė atsakovams - A. Š. individualiai įmonei ir UAB „Statybų meistrai“. Vadovaujasi CK 6.266 str. 1 d., kuri numato, kad statinių savininkas atsako už jo valdomo statinio trūkumus be kaltės, t.y. jo atsakomybei atsirasti užtenka vien statinio valdymo fakto, neatsižvelgiant į statinio valdytojo veikimą ar neveikimą, išskyrus atvejus, kai žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad įvykių metu buvo atliekami pastogės rekonstrukcijos darbai, mano, jog atsakovų atsakomybė kyla ir CK 6.270 str. pagrindu, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojų.

4Atsakovas UAB „Statybų meistrai“ atsiliepime į ieškinį /t. 1, b.l. 89-97/ nurodė, kad 2011-06-27 Atsakovas raštu dėl priešteisminio įspėjimo, atsakydamas į ieškovo jam pareikštą reikalavimą ieškovui nurodė, kad ieškovas nepateikė savo įspėjime minimų fotografijų, kurios leistų įvertinti ir įsitikinti pažeidimų mastu; ieškovas nepateikė tarp UAB „Elkonga“ (rangovo) ir J. B. sudarytos sutarties, kuri leistų įvertinti ir įsitikinti darbų, už kuriuos UAB „Elkonga“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, mastu, kiekiu ir sudėtimi; ieškovas nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog J. B. atsiskaitė su UAB „Elkonga“ būtent už žalos padarinių šalinimo darbus, t.y. kad jis patyrė išlaidų, ir kad ieškovas iš tiesų pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš Atsakovo. Ieškovas į Atsakovo raštą neatsakė ir minėtų dokumentų nepateikė.

5Nurodė, kad ieškinyje nurodyta, jog J. B. butas buvo aplietas 2008-06-24 ir 2008-07-13 ir tomis pačiomis dienomis užliejimai buvo pastebėti; ieškinys teismui pateiktas 2011-06-27, todėl atsakovo teigimu, ieškovas ieškinį dėl 2008-06-24 Buto apliejimu padarytos žalos atlyginimo pareiškė praleidęs tam CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.

6Pažymėjo, kad vadovaujantis ieškovo Išmokos potvarkiais, 2008-06-24 Buto apliejimu J. B. buvo padaryta žalos už 15873,99 Lt, o 2008-07-13 buto apliejimu - už 12640,87 Lt, todėl daro išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 15873,99 Lt sumos dėl 2008-06-24 Buto apliejimu padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Prašo taikyti ieškinio senatį Ieškovo pareikšto reikalavimo dalyje dėl 2008-06-24 Buto apliejimu padarytos žalos atlyginimo ir tuo pagrindu šioje dalyje (t.y. 15873,99 Lt sumoje) ieškovo ieškinį atmesti.

7Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų apliejant butą, nes tuo metu, kai buvo aplietas butas, atsakovo pastogėje nebuvo pravesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai. Be to, nurodo, jog ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovas būtų butą apliejęs tyčia ar netinkamai atlikęs rekonstrukciją. Atsakovo atlikta rekonstrukcija nebuvo vertinama nei J. B., nei ieškovo, nei UAB „Senamiesčio ūkis“. Teigė, jog buto apliejimo židinys galėjo būti tik daugiabučio namo stogas (jo trūkumai, gedimai, bloga būklė), o daugiabučio namo stogas yra bendrojo naudojimo statinio inžinerinė konstrukcija, priklausanti daugiabučio namo savininkams, už kurios priežiūrą atsako daugiabučio namo administratorius - UAB „Senamiesčio ūkis“, todėl žalą turi atlyginti už turto priežiūrą atsakingas asmuo. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, atsakovas pažymėjo, jog nuostoliai dėl apliejimu padarytos žalos šalinimo yra apskaičiuoti neatėmus Buto remonto darbų ir medžiagų nusidėvėjimo. Neatskaičius jo nuo bendros remonto kainos, J. B. nepagrįstai praturtėja (CK 6.242 str.).Taip pat nurodė, jog atsakovo paskaičiavimais, atsižvelgus į ieškovo Buto apžiūrų protokoluose įvardintus apgadinimus, visų jų, neatskaitant tų, kuriems taikoma ieškinio senatis, šalinimas iš tikrųjų turėtų kainuoti apie 2,5 karto mažiau - 11616 Lt. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti 6 proc. dydžio palūkanas, kadangi ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai bei komerciniai santykiai. Mano, kad ieškovas iš atsakovo gali reikalauti nebent CK 6.210 str. 1 d. nustatyto 5 proc. dydžio palūkanų.

8Prašė ieškovo reikalavimui 15873,99 Lt dalyje taikyti ieškinio senatį; pritaikius ieškinio senatį, likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti, o nepritaikius - atmesti visa apimtimi; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovas A. Š. individuali įmonė atsiliepime /t.1, b.l. 134-136/ nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka tais pačiais motyvais ir juos pagrindžiančiais įrodymais, kurie nurodyti Atsakovo UAB „Statybų meistrai“ atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad atsakovo A. Š. individuali įmonės pasamdytų nepriklausomų sąmatininkų (profesionalų) paskaičiavimais, visų apgadinimų, atsižvelgus į ieškovo Buto apžiūrų protokoluose įvardintus ir nurodytus, neatskaitant tų, kuriems taikoma ieškinio senatis, šalinimas iš tikrųjų galėjo kainuoti ne daugiau kaip 8057 Lt. Prašo ieškinio reikalavimui 15873,99 Lt dalyje taikyti ieškinio senatį; ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

10Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime /t.2, b.l.29-30/ nurodo, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdo daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Su ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ ieškiniu sutinka. Paaiškinamuoju raštu UAB „Senamiesčio ūkis“ /t.2, b.l. 141-144/nurodė, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ 2008-06-09 gavo atsakovo A. Š. IĮ 2008-06-06 raštą, kuriuo jis informavo, jog rekonstrukcijos metu dėl atsakovo kaltės buvo užpiltas butas, esantis ( - ). Minėtame rašte atsakovas pabrėžė, kad padarytą žalą pripažįsta ir įsipareigojo, uždengus stogą, minėtos pilietės butą suremontuoti. 2008 m. birželio pabaigoje bei 2008-07-13 į UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi ir ginčo namo buto Nr. ( - ), savininkas J. B.. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl Pastogės rekonstrukcijos buvo atidengtas ginčo namo stogas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus 2008-06-09 raštu sustabdė statybos darbus palėpėje. Pažymėjo, jog bendraatsakovai, kaip statytojai, sustabdžius statybos darbus, privalėjo užtikinti, jog dėl statybvietės stovio neatsiras žala jokiems tretiesiems asmenims, jų sveikatai ar turtui, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ginčo namo gyventojai patvirtino, kad sustojus rekonstrukcijos darbams pastogėje, namo stogas buvo paliktas atidengtas, o statybvietės grindys buvo uždengtos paprasta polietilenine plėvele, kurią nupūtus/suplėšius vėjui, itin lietingais 2008 m. vasaros birželio ir liepos mėnesiais lietaus vanduo buvo liejamas ant atvirų, neapsaugotų statybvietės perdengimų, taip padarant esminę žalą trečiojo asmens byloje - J. B. butui. Statybos darbai nebuvo atnaujinti ir 2008 m. liepos mėn. pirmoje pusėje.

11Atkreipė dėmesį į tai, kad žala kilo ne dėl inžinerinių tinklų gedimo. Bendraatsakovai, veikdami pastogėje kaip statytojai, keldami ginčo pastato sienų altitudę, stogą buvo atidengę, kitaip tariant, stogo vykdomos pastogės rekonstrukcijos dalyje žalos butui padarymo metu dėl bendraatsakovų veiksmų nebuvo apskritai. Žalos kilimą nulėmė netinkama statybvietės būklė sustabdžius statybos Pastogėje darbus. Akivaizdu, kad tinkamos statybvietės būklės, dėl kurios kiti asmenys nepatirtų žalos, užtikrinimas yra statytojų pareiga, todėl nesutinka su bendraatsakovu teiginiais, neva žala atsirado dėl UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus, netinkamų pareigų vykdymo, neužtikrinant tinkamos stogo būklės. Vadovaujantis CK 6.245 str. 1, 2, 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str. 6.248 str., 6.249 str. I d., 6.251 str., 6.263 str., 6.266 str., 6.270 str. 1 d. nuostatomis, prašo ieškinį patenkinti visiškai; bylinėjimosi išlaidas priteisti iš bendraatsakovų.

12Trečiasis asmuo J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o raštu teismui /t.2, b.l. 147-148/, nurodė, jog visiškas buto remontas buvo padarytas 2006-2007 metais; 2008 metų vasarą vykdant palėpės rekonstrukcijos darbus name, esančiame ( - ), nuėmus stogo dangą virš jo buto, atsakingos už statybas valstybinės institucijos sustabdė statybos darbus. Tuo laikotarpiu bendraatsakoviai užkonservavo statybvietę ir vietoj stogo dangos uždengė butą plastikine plėvele, kuri skirta šiltnamiams. Tokia situacija tęsėsi apie porą mėnesių. Esant dideliems vėjams plėvelė suplyšo, todėl visas lietaus vanduo buvo liejamas tiesiai į butą ir taip buvo užpiltos visos jo buto lubos. Dėl nuolat mirkstančių buto lubų paaiškėjo, kad sudrėkusios medinės sijos, kurios, kaip ir jo buto lubos, darant remontą įgriuvo. Bute visos esančios nenešančios konstrukcijos/sienos yra padarytos iš presuotų šiaudų, todėl rangovams uždėjus virš jo buto metalines sijas bei paaukštinus pagrindines sienas, padidėjo spaudimas nenešančioms konstrukcijoms/sienoms dėl ko jos visos susėdo ir suskilinėjo; Dėl padidinto svorio iš viršaus, nes, kaip buvo minėta prieš tai, buvo pakeltos išorinės sienos bei į jas įmontuotos sijos, sutrūkinėjo išorinių sienų vidinės dalies tinkas einantis po palangėmis ir taip pat kitose vietose; Palėpės rekonstrukcijos metu buvo apgadintos visų mano buto patalpų lubos bei beveik visos sienos.“

13Ieškovas naujos redakcijos ieškinyje /t.3, b.l. 72-74, 75-78/ papildomai nurodė, kad žala kilo dėl stogo atidengimo, kai sustabdžius palėpės rekonstrukcijos darbus, statybų darbai nebuvo užkonservuoti, todėl atmosferinis vanduo iš palėpės pateko į draudėjo butą, ir dėl kitų palėpės - rekonstrukcijos darbų, nulėmusių apdrausto turto sienų ir lubų įtrūkimus ir įskilimus, lubų perdangos blokelių ištrupėjimą - priežasčių, už kurias atsako atsakovai.pažymėjo, kad teismo ekspertas padarė išvadą, kad vykdant rekonstrukcijos darbus atsiranda smūginiai ir vibraciniai poveikiai pastato konstrukcijoms, kurie provokuoja pastato konstrukcijose įtrūkių atsiradimą. Be to, aplinkybes, kad pažeidimai kilo būtent dėl atsakovų vykdytos rekonstrukcijos darbų, patvirtino tiek ieškovo ekspertas R. M., apie tai pažymėdamas nekilnojamojo turto apžiūros protokoluose, tiek namo administratoriumi paskirtas UAB „Senamiesčio ūkis“. Visų sienų (t.y. buto patalpų, pažymėtų Nr. ( - )) įskilimai užfiksuoti vienu metu - tuomet, kai atsakovai vykdė palėpės rekonstrukcijos darbus. Stogo dangos atidengimas ir kiti rekonstrukcijos darbai sukėlė analogiškus sugadinimus ir kituose gyvenamojo namo ( - ), butuose. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. liepos mėn. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodoma, kad projektuojant rekonstrukcijos darbus, perdengimo stovis net nebuvo įvertintas, konstatuojamas faktas, kad atsakovams atliekant darbus, perdengimas keliose vietose iškrito ir atsivėrė skylės. Tik sustabdžius rekonstrukcijos darbus, buvo imtasi veiksmų įvertinti perdangos būklei. Akte dalinės ekspertizės vadovas T. L. nurodė, kad apkrauti esamą perdenginį papildomomis apkrovomis nerekomenduojama, nes įrengus butus apkrova padidėtų nuo numatytos 70 kg/m2 iki maždaug 150 kg/m2. Nepaisant to, naujus butus rekonstruotoje palėpėje atsakovai visgi įrengė, o tai, ieškovo nuomone įrodo neabejotiną priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir perdangos pažeidimų. Atkreipė dėmesį, kad iš valstybės institucijų susirašinėjimo matyti, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami nesilaikant pirminio projekto - vietoj karkasinės sienos buvo statoma sunkesnė mūrinė siena, padidintas jos aukštis. Be to, atsakovai ikiteisminėje stadijoje neginčijo, kad žala kilo dėl jų vykdytų palėpės rekonstrukcijos darbų. Pažymėjo, kad į atsakovų pateiktas sąmatas (137-140, I tomas) įtraukti tiek dėl užliejimų, tiek dėl kitokių dėl rekonstrukcijos darbų kilusių sugadinimų pašalinti reikalingi atlikti darbai - atsakovai pripažino savo atsakomybę už sugadinimus, kilusius tiek dėl vandens poveikio, tiek kitų palėpės rekonstrukcijos darbų sukeltų sugadinimų. Prašo iš atsakovų UAB „Statybų meistrai“ ir A. Š. IĮ solidariai priteisti 28514,86 Lt žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisine iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Atsakovai į ieškovo naujos redakcijos ieškinį /t.3, b.l. 125-134/ nurodė, kad buto apliejimais negalėjo būti padaryti tokio masto ir tokie pažeidimai kaip sienų, lubų įskilimai ar įtrūkimai, ar net perdangos įgriuvimas. T.y. net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad buto apliejimai buvo išimtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atidengiant stogą, tai dėl apliejimų negalėjo suskylinėti ar sutrūkinėti buto sienos ir lubos ar net įgriūti perdanga. Ekspertizė patvirtino, kad dalis ieškovo nurodytų buto pažeidimų iš tiesų galėjo būti sąlygoti apliejimo iš viršaus dėl nuimto stogo, o kita dalis yra sąlygoti atsakovų atliktais kitais palėpės rekonstrukcijos darbais, o būtent smūginiais, vibraciniais atsakovų atliktais darbais. Kadangi žalos ieškovas reikalauja dviem visiškai skirtingais pagrindais, todėl ir kiekvienam iš šių pagrindų konkrečiai ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

15Pažymėjo tai, kad tiek ieškinyje, tiek 2012-09-14 pažymoje, pateiktoje teismui su 2012-10-15 prašymu, ieškovas nurodo, kad butas iš viso patyrė du draudžiamuosius įvykius (užliejimus), t.y. butas buvo sugadintas dėl dviejų apliejimų: 2008-06-24 ir 2008-07-13, ir nieko nėra apie žalą, padarytą kitokiais neteisėtais atsakovų veiksmais. Teigia, jog nėra duomenų, kokie kiti neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado žala, kodėl jie neteisėti, kada tie draudiminiai įvykiai atsirado, kokia šių draudiminių įvykių vertė. Be to, ieškovas pats pripažino, kad žala padaryta tik apliejimu ir atlygino draudėjui žalą, padarytą tik dėl apliejimų.

16Atsakovai nurodė, jog dėl kitais palėpės rekonstrukcijos darbais padarytos žalos ieškinį ieškovas pareiškė tik 2012 m. spalio 15 d., t.y. praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą nuo žalos atsiradimo ir jos paaiškėjimo dienos. Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį ieškovo pareikšto reikalavimo dalyje dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti kitais palėpės rekonstrukcijos darbais padarytos žalos ir tuo pagrindu šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

17Pažymėjo, jog palėpės rekonstrukcijos darbai savaime nėra neteisėti; ekspertas nenurodė, kokie atsakovų atliekami palėpės rekonstrukcijos darbai buvo smūginiai, vibraciniai ir sukėlė tariamus buto defektus; byloje nėra jokių duomenų, kad minėti atsakovų atlikti palėpės rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi neteisėtai. Priešingai, yra įrodymai, kurie patvirtina, jog vykdomi darbai buvo tikrinami ir pripažinti tinkamais. Tai patvirtina ir statybos užbaigimo aktas. Be to, ieškovas nenurodo, kada konkrečiai buvo atliekami neteisėti ir butui žalą sukėlę darbai. Teiginį, jog atsakovai neatliko jokių smūginių ar vibracinių darbų, grindžia statybos darbų žurnalu. Taip pat nurodė, kad iš teismui pateiktų namo fotonuotraukų, darytų iki palėpės renovacijos, matyti namo įtrūkimai pastato sienose ir pastato sienų peršlapimas; iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ir po buto remonto atlikimo sienos ir lubos jau ir vėl yra sutrūkinėjusios ir įskilusios. Teigia, jog namo būklė yra tokia, kad butuose nuolat atsiranda įskilimai ar įtrūkimai. Nurodo, jog iš palėpės rekonstrukcijos projekto ištraukos matyti, kad metalinės sijos buvo dedamos tik ant nešančiųjų sienų ir perdanga ar kitos buto nenešančiosios sienos nebuvo apkraunamos jokiomis papildomomis apkrovomis, todėl atsakovų sumontuotos sijos niekaip negalėjo pažeisti nenešančiųjų ir kitų sienų, ir būtent todėl negalėjo atsirasti įskilimai ar įtrūkimai. Pažymėjo, kad grindų mazgas buvo įrengiamas ne pagal pirminį projektą dėl perdangos avarinės būklės ir UAB Statinio tyrimo ir projektavimo 2008-06-13 pateiktas pastabas bei konstruktorės N. K. pateiktą sprendimą. Pažymėjo, jog nėra galimybės įvertinti, kiek butas buvo sugadintas atsakovų tariamais veiksmais, nes į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kokios būklės buvo butas iki žalos padarymo ar bent jau draudimo dienai. Mano, kad teismas privalo vertinti ir draudiko atsakomybę dėl tokių pirminių duomenų apie buto būklę nebuvimo.

18Nurodė, kad 2009-03-10 trečiasis asmuo J. B., ieškovas, atsakovai bei nepriklausoma šalis UAB ART Statybos - bendru sutarimu sudarė ir pasirašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, kuriuo užfiksavo 2009-03-10 dienai visus tuo metu nustatytus buto pažeidimus su nurodytais plotais, tačiau bendrai šalių suderintame ir pasirašytame akte nurodyti buto pažeidimai, jų kiekis nesutampa su vienašališkais ieškovo fiksuotais buto pažeidimais. 2009-08-21atsakovas fotonuotraukose užfiksavo pažeistą tarp buto ir palėpės esančią perdangą. Iš šių fotonuotraukų daro išvadą, jog perdanga yra pažeista ir joje atsivėrusi skylė yra ne atsakovų veiksmų padarinys, o prieš tai netinkamai atliktos perdangos remonto pasekmė. Fotonuotraukos padarytos, kai trečiasis asmuo J. B., pasiprašęs atsakovų, tvarkėsi savo perdangą. Taigi, perdangoje skylė atsirado ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl to, kad pats J. B. sugalvojo susitvarkyti perdangą, kuri prieš tai buvo uždengta blokeliais ir užkalta lentomis. 2009-09-03 fotonuotraukose matosi jau užbetonuota perdanga. Teigia, jog skylė buto perdangoje atsirado buto remonto metu trečiojo asmens rangovams nuardžius buto lubų lentas, dėl ko iškrito perdangos blokeliai. Įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovai neatliko jokių darbų, kuriais būtų įtakoję perdangos apkrovą, t.y. metalinės sijos įrengtos ne ant buto perdangos ar nenešančiųjų sienų, o ant nešančiųjų namo sienų, todėl perdangos nelietė. Iš fotonuotraukų matyti, kad buto perdanga jau ankščiau buvo remontuota, nes toje vietoje perdanga buvo užkalta lentomis, o ne sutvirtinta betonu kaip kitos šalia esančios perdangos dalys.

19Nurodo, kad reikalaujama 28514,86 Lt dydžio žala nėra detalizuota, t.y. nėra nurodyta kokia dalis žalos yra dėl buto apliejimų, o kokia dėl kitų palėpės rekonstrukcijos darbų.

20Mano, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp padarytos butui žalos tiek apliejimu ir atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp padarytos butui žalos kitais palėpės rekonstrukcijos darbais ir atsakovų neteisėtų veiksmų, nes palėpės rekonstrukcijos darbai savaime nėra neteisėti veiksmai, ieškovas nenurodė ir neįrodė, kad užfiksuoti buto pažeidimai yra tiesiogiai sąlygoti atsakovų atliktų konkrečių palėpės rekonstrukcijos darbų, o ne bendros pastato blogos būklės, stogo blogos būklės, sienų blogos būklės, palėpėje buvusių atvirų ertmių ir t.t.; ieškovas neįrodė ir nepagrindė, kaip buto perdangoje atsiradusi skylė yra sąlygota atsakovų atliktų konkrečių palėpės rekonstrukcijos darbų, atsižvelgiant į tai, kad skylė atsirado buto remonto metu nuardžius buto lubų lentas ir dėl to iškrito perdangos blokeliai, bei į tai, kad metalinės sijos nelietė ir neliečia perdangos.

21Atsakovai prašo ieškovo ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį, pritaikius ieškinio senatį, likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti, o nepritaikius - atmesti visa apimtimi; priteisti iš ieškovo atsakovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22Ieškovai prašymu atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų jį praleistą /t.4, b.l. 1-2/ nurodė, kad ieškovas nesutinka su atsakovų teiginiu, kad ieškinio senatis dalyje dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti kitais palėpės rekonstrukcijos darbais padarytos žalos yra praleista, mano, kad ieškinio senatį nutraukė atsakovų prievolės pripažinimas 2009-03-13 (el. paštu atsakovų atstovas V. V. pateikė sąmatą, pagal kurią sutiko atlikti trečiojo asmens buto remontą, o ši sąmata apėmė ir sienų įskilimų bei įtrūkimų pašalinimo darbus) ir ieškinio pateikimas teismui 2011-06-27. Pirmasis draudžiamasis įvykis kilo 2008-06-24, 2011-06-24, buvo valstybinė šventė - Joninės, birželio 25-26 d. - savaitgalis, todėl ieškinys pateiktas pirmą darbo dieną, einančią po šių nedarbo dienų). Pažymėjo, kad ieškinio faktinio pagrindo ieškovas nekeitė, tik jį detalizavo, atsižvelgiant į teismo eksperto detalizuotas žalos aplinkybes. Teigia, kad ieškinio senatis nepraleista, nes jau pirminiu ieškiniu buvo pateiktas reikalavimas priteisti visą ieškovo išmokėtą draudimo išmoką, o ne jos dalį.

23Tačiau, tuo atveju, jeigu teismas vertintų ieškinio senatį daliai ieškovo prašomos priteisti žalos - tos, kurią sukėlė kiti palėpės rekonstrukcijos darbai, ieškovas praleido, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad dalis žalos paaiškėjo tik 2009-07-28 ir 2009-08-26. Anksčiau apdrausto turto remontas nevykdytas pagrįstai, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių - remonto darbai pradėti vykdyti tik baigus darbus palėpėje, kad suremontavus apdraustą turtą, jis nebūtų pakartotinai sugadintas dėl palėpėje vykdomų jos rekonstrukcijos darbų. Tik teismo ekspertui 2012-07-26 pateikus ekspertizės aktą, kuriame buvo detalizuotos žalos aplinkybės (techninės priežastys, kurių nustatymas reikalauja specialiųjų žinių), ieškovas galėjo detalizuoti ieškinio faktinį pagrindą, atsižvelgiant į teismo eksperto išvadas. Anksčiau ekspertizė nebuvo užsakinėjama ir atliekama atsižvelgiant į formuluojamą teismų praktiką, kad bylose dėl žalos atlyginimo iš statinio su trūkumais valdytojo iš ieškovo reikalaujama įrodyti tik faktą, kad žalą sukeliantis poveikis buvo būtent iš viršutinių patalpų, o tikslių techninių priežasčių ieškovai tokiose bylose įrodyti neprivalo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-l 12-302/2009). Mano, kad ieškinio senaties termino taikymas nagrinėjamoje situacijoje pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

24Ieškovas 2013-02-20 paaiškinimuose /t.5, b.l. 48-58/, nurodė, kad ieškovas palaiko savo procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją. Nurodė, kad atsakovų argumentai, jog ieškovas neprivalėjo atlyginti tos žalos, kuri kilo dėl atsakovų vykdytų palėpės rekonstrukcijos darbų, yra nepagrįsti. Nurodė, jog remiantis CK 6.1015 str. 2 d., ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įstojo į draudėjo J. B. vietą jau egzistuojančioje deliktinėje prievolėje, siejančioje jį su už žalą atsakingais asmenimis - atsakovais. Prievolė liko ta pati, pasikeitė tik šios prievolės kreditorius. Todėl ieškovo reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinės atsakomybės taisykles, o ne pagal jį su trečiuoju asmeniu siejančias draudimo sutarties taisykles, kurios yra vidiniai draudiko ir draudėjo teisiniai santykiai. Atsakovo argumentai gal galėtų būti aktualūs nagrinėjant bylą dėl draudimo išmokos priteisimo, tačiau šioje byloje ieškinio dalykas yra visai kitas - priteisti žalos atlyginimą deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens ginčo dėl draudiminės apsaugos nėra kilę, išmokos potvarkiai, kurių pagrindu ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nėra panaikinti ar nuginčyti. Kaip pastebi ir atsakovai, byloje nėra įrodyta, kuri konkreti žalos dalis kilo dėl vandens poveikio, kuri - dėl kitų rekonstrukcijos darbų. Žalą lėmė tiek vandens poveikis, tiek kiti rekonstrukcijos darbai, išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas neturėjo pagrindo dirbtinai atskirti kuriuos sugadinimus daugiau lėmė vanduo, kuriuos - kiti rekonstrukcijos darbai. Ieškovo ir trečiojo asmens draudimo sutartis apėmė ir kitas rizikas, ne tik užliejimą, pavyzdžiui, ir tokią riziką kaip tyčinis nuosavybės sugadinimas ar sunaikinimas. Tokia yra ir teismų praktika: ieškovo reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinės atsakomybės taisykles, o ne pagal jį su draudėju siejančias draudimo sutarties taisykles, kurios yra vidiniai draudiko ir draudėjo teisiniai santykiai, neaktualūs ginčui dėl žalos atlyginimo iš už jos kilimą atsakingo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos Apeliacinio Teismo 2013-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-730/2012).

25Mano, jog ieškovo reikalavimo teisė pagrįsta ir pagal bendrąsias reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui nuostatas, pagal kurias, trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką, atsiranda atgręžtinio reikalavimo teisė (CK 6.50 str. 3 d.: 6.101 str. 4 d. 4 p.: 6.280 str. 1 d.). Reikalavimą atsakovams ieškovas grindžia tuo, kad žala kilo atsakovu vykdytos palėpės rekonstrukcijos metu, todėl atsakovai turi žalą atlyginti pagal CK 6.266 str. ir 6.270 str., t.y. kaip statinio su trūkumais bendrasavininkiai ir kaip didesnio pavojaus šaltinio (statybų aikštelės) valdytojai - be kaltės, net nepriklausomai nuo tikslių techninių žalos priežasčių.

26Ieškovas teigia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė atsakomybė statinio valdytojui kyla be kaltės, nagrinėjamoje byloje ieškovas neprivalo įrodyti tikslių techninių priežasčių, dėl kariu kilo prašoma priteisti žala. Ieškovui užtenka įrodyti tik tą aplinkybę, kad žalos šaltinis - atsakovams nuosavybės teise priklausanti palėpė (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-112-302/2009).Be to, pagal formuojamą teismų praktiką rangovas yra pripažįstamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2004). Įvykio dieną atsakovams priklausanti palėpė buvo vis dar rekonstruojama, todėl statybos proceso metu kilusią žalą privalo atlyginti atsakovai kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai (CK 6.270 str.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojų, kaip ir statinio su trūkumais valdytojų, atsakomybė yra griežtoji - kyla be kaltės. Tai lemia ir neteisėtų veiksmų įrodinėjimo ypatumus: atsakovų atsakomybei kilti užtenka vien to, kad žala kilo tuo metu, kai buvo vykdomi palėpės rekonstrukcijos darbai. Statybų aikštelė pasižymi tuo, kad ji dėl savo kaip didesnio pavojaus šaltinio savybių nebus visiškai kontroliuojama jos valdytojo, todėl žala galima net ir nesant jokių statybų proceso pažeidimų. Teigia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kokius statybą veikla reglamentuojančiu teisės aktų pažeidimus atliko atsakovai, o tik įrodyti, kad žala atsirado vykdytos rekonstrukcijos metu.

27Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartimi Nr.3K-3-13/2012, 2011-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011), nurodo, kad nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog ieškovas privalo įrodyti konkrečius jų vykdytos palėpės rekonstrukcijos statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar konkrečias technines draudžiamojo įvykio priežastis.

28Atkreipė dėmesį, jog atsakovai savo neteisėtus veiksmus ir priežastinio ryšio egzistavimą ėmė ginčyti tik bylą iškėlus teisme, nes iki to laiko ginčas buvo tik dėl žalos dydžio. Mano, jog akivaizdu, kad jeigu atsakovai būtų nesutikę su tuo, kad buto patalpų sienų įskilimai kilo dėl jų vykdytos rekonstrukcijos, visų buto sienų perdažymo darbų jie patys tikrai nebūtų siūlę atlikti.

29Ieškovas teigia, kad apdrausto buto užliejimai kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Stogo žalos kilimo metu apskritai nebuvo - bylos medžiaga patvirtina, kad vykdant pastogės rekonstrukciją, stogo danga buvo nuimta ir stogas buvo atidengtas, todėl apdraustas butas buvo užlietas atmosferinio vandens. Ieškovas nurodė, jog draudiminė apsauga butui ( - ), buvo suteikta nuo 2008-02-27 ir per tą laiką kitų draudžiamųjų įvykių nei tie, dėl kurių yra nagrinėjamas ginčas, nebuvo registruota. Tai paneigia atsakovų versijas, kad apdraustas butas galėjo būti užlietas dar iki draudžiamųjų įvykių. Be to, UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikti duomenys patvirtino, kad jokių kitų įvykių, dėl kurių būtų galėjusi kilti žala ieškovo apdraustam butui iki draudžiamųjų įvykių, nebuvo. Vienintelis įrašas apie susidėvėjusį stogą namo techninės priežiūros žurnale yra 2005 m., ir 2005 m. birželio 3 d. yra atžymėta, kad avarinis stovis likviduotas. Pažymėjo, kad tos pačios palėpės rekonstrukcijos metu padarytą žalą 26 butui atsakovai yra aiškiai pripažinę 2008-03-05 garantiniame rašte ir 2008-06-06 rašte UAB „Senamiesčio ūkis“.

30Teigia, kad aplinkybes, jog žala kilo būtent dėl atsakovų vykdytos rekonstrukcijos, užfiksavo ne tik ieškovas, tačiau ir valstybės institucijos. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-06-30 rašte nurodo: „Atliekant darbus keliose vietose perdengimas iškrito ir atsivėrė jame skylės“. Kultūros paveldo departamentas 2008 m. liepos mėn. rašte fiksavo analogiškas aplinkybes.

31Visų sienų (t.y. buto patalpų, pažymėtų Nr. ( - )) įskilimai fiksuojami vienu metu - būtent tada, kai atsakovai vykdo palėpės rekonstrukcijos darbus, todėl mano, jog atsakovų versijos apie sienų trūkinėjimus veikiant galimam išorės vibraciniam poveikiui neturi jokio pagrindo. Tai, kad žala kilo dėl atsakovų vykdytų palėpės rekonstrukcijos darbų, patvirtino ir nagrinėjamoje byloje atlikta teismo ekspertizė.

32Taip pat nurodo, kad iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašytinės medžiagos, susijusios su palėpės rekonstrukcijos darbų ( - ), sustabdymu, matyti, kad atsakovai perdangos būklę įvertino ir sprendimą pirmiau sutvirtinti perdangą ir tik tada įrenginėti butus priėmė tik tada, kai palėpės rekonstrukcija buvo sustabdyta: 1) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. liepos mėn. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodoma, kad projektuojant rekonstrukcijos darbus, perdengimo stovis net nebuvo įvertintas, konstatuojamas faktas, kad atsakovams atliekant darbus, perdengimas keliose vietose iškrito ir atsivėrė skylės (b.1.128, II tomas); 2) b.l. 120, II tome, yra UAB „Statinių tyrimo ir projektavimo centras“ pastato pastogės perdengimo būklės įvertinimo aktas, surašytas 2008-06-13, t.y. jau tik po to, kai rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti (tai įvyko 2008-06-09). Šiame akte dalinės ekspertizės vadovas T. L. nurodė, kad apkrauti esamą perdenginį papildomomis apkrovomis nerekomenduojama, nes įrengus butus apkrova padidėtų nuo numatytos 70 kg/m2 iki maždaug 150 kg/m2 (b.1.120, II tomas).

33Vien pati aplinkybė, kad galiausiai rekonstrukcijos darbai pratęsti, atsakovų atsakomybei jokios įtakos neturi (atsakomybės nešalina), nes valstybės institucijų tyrimas buvo pradėtas dėl visai kitos problemos - sienų paaukštėjimo, statybos darbų įtaka perdangai net nebuvo vertinama.

34Byloje pateiktos perdangos trūkumų nuotraukos (b.l. 14-15, II tomas) patvirtina, kad atsakovai galimai apie perdangoje atsiradusią skylę žinojo, nes matyti perdangos skylės užtaisymas mineraline vata, nors perdangos skylės turėtų būti užtaisomos ne mineraline vata, o betonu. Todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovai žinojo apie virš J. B. buto atsiradusią perdangoje skylę, ją užtaisė netinkama medžiaga - mineraline vata, ir apie egzistuojančią problemą buto savininkui net nepranešė. Be to, ieškovas teigia, kad jeigu atsakovai manė, kad perdanga yra avarinės būklės, jie turėjo sustabdyti bet kokius rekonstrukcijos darbus, o tęsdami prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Atsakovai yra nurodę, kad tai yra jų verslas - rekonstruoja įsigytas patalpas, kad vėliau jas galėtų realizuoti (2011-09-06 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo), todėl atlikdami palėpės rekonstrukciją ( - ), jie privalėjo veikti kaip profesionalai, įvertinti visas rizikas. Mano, kad jeigu perdangoje būtų buvę skylių dar iki atsakovų atliekamos palėpės rekonstrukcijos, atsakovai būtų ėmęsi priemonių joms užfiksuoti ir tokiu būdu išvengti savo atsakomybės.

35Ieškovo teigimu pagrįstas ir prašomos priteisti žalos dydis. Visų apžiūrų metu J. B. butui padaryti sugadinimai yra užfiksuoti objektyviai - darant nuotraukas. Šių apžiūrų metru surinktų duomenų pagrindu, atsižvelgiant į buto patalpų pločio, ilgio ir aukščio išmatavimus, pateiktus buto kadastro plane, buvo sudarytos keturios lokalinės sąmatos, t.y. remonto išlaidos, apskaičiuotos pagal Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatyto normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti; pagal kurią žalos dydį nustatinėja ir nepriklausomi ekspertai. Nurodo, kad teismo ekspertas iš esmės patvirtino R. M. apskaičiuotos žalos dydį, jo pagrįstumą. Pažymėjo, kad qdalis sugadinimų teismo ekspertui pateiktuose apžiūros protokoluose nėra užfiksuota (pvz., plytelių sugadinimas), todėl ieškovo manymu, natūralu, kad teismo ekspertas apskaičiavo žalos sumą, kuri skiriasi nuo ieškovo nustatytos žalos dydžio - yra mažesnė. Tačiau ieškovas teigia, kad tai nepaneigia prašomos žalos pagrįstumo, nes, kaip minėta, be apžiūros protokolų, žala yra užfiksuota lotais objektyviais įrodymais: nuotraukomis, Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktu, UAB „ART Statyba“ apžiūrėjimo akte. Plytelės vonioje buvo neabejotinai sugadintos, dėl to tarp šalių net nebuvo kilęs ginčas - jų keitimą į sąmatas yra įtraukę ir atsakovai (nesutapo ieškovo ir atsakovų nurodomi keistini plytelių kiekiai).

36Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra išsamaus reguliavimo, kuris konkretus remonto būdas ir kaip kiekvienu atveju turėtų būti parenkamas, todėl daug kas priklauso nuo eksperto subjektyvaus vertinimo. Nenustačius, kad kurios nors iš faktinių išlaidų buvo nebūtinos ar nepagrįstos, būtent jomis ir turėtų būti vadovaujamasi nustatant priteistinos žalos dydį.

37Nusidėvėjimas J. B. buto remontui atlikti panaudotoms medžiagoms neskaičiuotinas, nes butas buvo naujos būklės - kaip patvirtino pats J. B. savo faktinių aplinkybių paaiškinime (b.l.147-148, II tomas), visiškas jo buto remontas buvo padarytas 2006-2007 metais.

38Atsakovai rašytiniais paaiškinimais pateiktais byloje 2013-02-20 /t. 5, b.l. 18/ nurodė, kad jieneatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti J. B. buto apliejimą; buto apliejimo židinys buvo daugiabučio namo stogas, o ne atsakovų patalpos. Be to, atsakovų teigimu, nuo 2005 m. dėl netvarkingo pastato stogo J. B. butas buvo užliejamas ir šie užliejimai tesėsi iki tol, kol atlikę rekonstrukciją atsakovai pakeitė namo stogą. Aplinkybes, kad iki atsakovams pradedant vykdyti pastogės rekonstrukcijos darbus namo stogas buvo blogos ir net avarinės būklės, atsakovai grindžia byloje esančiais įrodymais: 1) 2008-06-20 B. G. aiškinamajame rašte, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-06-30 rašte Nr. ( - ) „dėl vykdomų darbų ( - )“ ir Kultūros paveldo departamento Prie Kultūros Ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2008-07 rašte „Dėl rekonstrukcijos darbų pastate ( - )“ esančiais duomenimis, kad projekto rengimo metu nebuvo įmanoma įvertinti tikro perdangos stovio, kadangi dėl avarinės būklės nebuvo įmanoma atvalyti“; 2) 2012-11-16 V. Ž. rašte; 3) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-745-155/2006 pagal ieškovės R. P. 2006-01-04 ieškinį atsakovams A. J., S. J., E. T. ir J. B. dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės, ieškovė nurodė, kad siūlomą patalpų (pastogės) „kainą įtakoja ta aplinkybė, kad pastogės patalpos yra apleistos, neįrengtos, joms reikalingos investicijos“; 4) minėtoje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktas 2006-04-13 raštas Nr. ( - ), kad „artimiausiu metu būtina atlikti stogo dangos remonto darbu“; 5) UAB „Senamiesčio ūkis“ pastatų ir teritorijos priežiūros skyriaus 2005-05-25 susirinkimo protokolas, kuriame yra pažymėta, kad stogo avarinė būklė ir, kad stogą remontuoti būtina“; 6) daugiabučio namo ( - ), korpuso 1A4p savininkų bendrijos 2006-04-10 pateiktos nuotraukos, kurios atspindi prastą palėpės būklę; 7) Namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnale 2005-05-20 d. yra įrašas, kad „reikalingas skubus stogo dangos keitimas virš butų Nr. ( - ) ir Nr. ( - )“.

39Aplinkybes, kad dėl avarinės stogo būklės dar iki palėpės rekonstrukcijos pradžios J. B. butas buvo nuolat užliejamas lietaus vandeniu, atsakovai grindžia 1) J. B. 2005-03-24 prašymu UAB „Senamiesčio ūkis“, kuriame nurodyta, kad jo bute, esančiame ( - ), 4 aukšte „atšilus orams ant lubų pasirodė vandens nuotekos dėl prakiurusio stogo“; 2) civilinėje byloje Nr. 2-745-155/2006 J. B. savo 2006-04-12 atsiliepime į ieškinį ir 2006-05-17 papildytame priešieškinyje nurodė, kad jau nuo 2005 m. pastogė, esanti virš jo buto, netvarkinga, kad būtina daryti pastogės kapitalinį remontą, ir kad per pastogę bėga vanduo, kuris užpylė jo buto lubas ir sienas. Pažymėjo, kad nors Namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnale 2005-06-03 grafoje „atlikti darbai ir jų vykdymo data“ yra atžymėta, kad „avarinis stovis likviduotas“, aukščiau nurodyti J. B. dar 2006-04-12 atsiliepime į ieškinį ir 2006-05-17 papildytame priešieškinyje patvirtina, kad per pastogę vanduo bėgo ir užpylinėjo trečiojo asmens buto lubas ir sienas ir po 2005-06-03.

40Atsakovai nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų stogo sutvarkymą iki palėpės rekonstrukcijos. UAB „Senamiesčio ūkis“ pastatų ir teritorijos priežiūros skyriaus 2005-07-04. susirinkimo protokole užfiksuota, jog gyventojai nesutiko suremontuoti stogo savo lėšomis; o 2006-01-10 tarp trečiojo asmens J. B. ir UAB „N.P.P.S“ sudaryta statybos darbų rangos sutartimi grindžia aplinkybes, kad šios sutarties sudarymo metu stogo būklė buvo tokia prasta, kad reikėjo atlikti kapitalinį jo remontą. Pažymėjo, kad tuo metu, kai sustabdžius pastate rekonstrukcijos darbus ir atidengus stogą, pastatas buvo uždengtas plėvele, Vilniuje neužfiksuota jokių ekstremalių reiškinių (labai didelio kritulių kiekio ar pan., todėl daro išvadą, kad buto apliejimai dėl stogo defektų ir dėl palėpės kiaurymių (langų) ir kt. buvo nuolatiniai nuo pat 2005 metų iki pat stoto pakeitimo (2008 m. birželio mėn.).

41Nurodyta, kad tiek buto apžiūros aktuose, tiek ir ekspertizės akte yra tik nurodyta, kad žalą galėjo nulemti virš ginčo buto esančios palėpės vykdomi rekonstrukcijos darbai, tačiau nėra pasakyta, kad būtent šie veiksmai minėtą žalą ir nulėmė. Daro išvadą, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir butui padarytos žalos. Atsakovai abejoja ieškovo pateiktų nuotraukų, kurias trečiasis asmuo J. B. yra siuntęs draudimo brokerei prieš sudarant su juo draudimo sutartį, patikimumu, kadangi jos buvo darytos ne ieškovo atsakovo, o trečiojo asmens J. B., kuris buvo suinteresuotas parodyti, kad draudimo sutarties sudarymo metu buto būklė buvo gera; be to, prieš darant nuotraukas fotoaparate įmanoma nustatyti bet kokią datą. Be to, byloje nėra jokių remonto J. B. bute atlikimą patvirtinančių įrodymų (pvz. rangos sutarčių), įrodymų, ar po buto apdraudimo buto būklė nepablogėjo. Mano, jog ir po buto remonto, nesutvarkius stogo, apliejimai negalėjo liautis, nes tam nebuvo priežasties - stogas ir toliau buvo nesuremontuotas.

42Pažymėjo, kad atsakovų prašymu teismo ekspertas prof. Dr. S. M. , vadovaudamasis teismo eksperto L. U. 2012-07-26 teismo ekspertizės akto penktąja išvada, nustatė, kad dėl buto, esančio ( - )apliejimo atsiradusių defektų ištaisymas kainuotų 3218,60 Lt su PVM, tačiau ir tokio dydžio žalos atsakovai nesutinka atlyginti, kadangi butas buvo apipilamas dar ir iki atsakovų atliktos palėpės rekonstrukcijos, t.y. žala atsirado iki rekonstrukcijos.

43Atsakovai taip pat teigia, kad ieškovas neturi regreso teisės į atlyginimą žalos, padarytos butui kitais palėpės rekonstrukcijos darbais, nes tokios žalos jis atlyginti neturėjo teisės – iš 2008-02-26 būsto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. ( - )matyti, kad nei nuo vibracijos, smūgiu ir kitų rekonstrukcijos metu atliktų veiksmų, dėl kurių atlikimo J. B. butui padarytos žalos atlyginimo ieškovas reikalauja iš atsakovu, nebuvo draudžiama. Ieškovo argumentą, kad jo reikalavimo teisė pagrįsta ir pagal bendrąsias reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui nuostatas, pagal kurias trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką, atsiranda atgręžtinio reikalavimo teisė, laiko nepagristu, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už atsakovus įvykdė prievolę kitais pagrindais nei pagal draudimo sutartį.

44Pažymėjo, kad Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nustato, kad „Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas“, o šio straipsnio 3 d. 1 p. nurodyta, kad draudikas neturi teisės „išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo“. Kadangi ieškovas yra verslo subjektas, todėl atsakovų manymu, jis veikdamas atidžiai ir rūpestingai privalėjo patikrinti ar žalos, dėl kurios buvo prašoma išmokėti draudimo išmoką (ir kuri buvo išmokėta), priežastis tikrai buvo draudiminis įvykis. Tačiau, nors tokia pareiga ieškovui nustatyta teisės aktais ir tam jis turėjo visas galimybes, ieškovas šito nepadarė, todėl prisiėmė atsakomybę už žalą dėl trečiajam asmeniui be pagrindo išmokėtos pernelyg didelės draudimo išmokos. Be to, LR Draudimo įstatymo, 3 str. 2 d. nurodyta, jog asmenys turintys teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje „negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir su šia veikla susijusia veikla: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą“. Dėl minėtų priežasčių ieškovas negali reikalauti iš atsakovų atlyginti žalą, kurią jis patyrė sumokėjęs trečiajam asmeniui bendraisiais pagrindais kaip draudimo išmoką.

45Atsakovai nesutinka su ieškovo argumentu, kad ieškinio senatį nutraukė atsakovų prievolės pripažinimas 2009-03-13 el. laišku. Teigia, kad atsakovai nepripažino ir nepripažįsta, jog būtent jie yra kalti dėl trečiojo asmens J. B. butui padarytos žalos, o minėtas el. laiškas patvirtina tik tai, kad atsakovai siekė geranoriškai spręsti susidariusį konfliktą kuo naudingesnių abiems šalims būdu, siekdami, kad būtų išvengta teisminio bylinėjimosi ir su juo susijusių laiko ir finansinių sąnaudų. Todėl laiko, kad nei minėtas el. laiškas, nei darbų sąmatos sudarymas, nesustabdė ieškinio senaties skaičiavimo.Nesutinka ir su ieškovo teiginiu, kad 2012-10-16 ieškiniu ieškovas tik detalizavo ieškinio faktinį pagrindą, tačiau jo nekeitė.

46Atsakovo manymu, faktas, kad dalis žalos paaiškėjo tik 2009-07-28 ir 2009-08-26 atlikus papildomas apdrausto turto apžiūras ir, kad ekspertizė byloje buvo atlikta tik 2012 m. liepos 26 d. taip pat nepagrindžia ieškinio senaties termino pratęsimo būtinybės, nes apie žalą atsakovas sužinojo vėliausiai 2009 m. rugpjūčio 26 d., be to Buto apžiūros aktuose buvo užfiksuoti ir tokie pažeidimai, kurie akivaizdžiai su apliejimais nėra ir negali būti susiję. Teigia, kad ieškovas turėjo visas galimybes laiku pareikšti reikalavimą dėl tokios žalos atlyginimo.

47Pažymėjo, kad nei ieškovas, nei ekspertas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų patvirtinančių faktą, kad atsakovai atliko kokius nors veiksmus, sukėlusius žalą.

48Iš teismui pateiktų namo fotonuotraukų, darytų iki palėpės rekonstrukcijos, t.y. 2007-11-12 prieš pradedant palėpės rekonstrukcijos darbus ir 2008-06-04. [Bylos III tomo 141-146 lapai], matyti namo įtrūkimai pastato sienose ir pastato sienų peršlapimas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodo, jog pažeidimai buvo užfiksuoti tuo metu, kai atsakovai vykdė palėpės rekonstrukcijos darbus, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jie ir atsirado tuo metu kai buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai, o ne ankščiau, ieškovas nepateikė. Be to, ir po buto remonto atlikimo sienos ir lubos jau vėl yra sutrūkinėjusios ir įskilusios, todėl mano, kad buto sienų ir lubų įtrūkimai ir įskilimai, lubų perdangos blokelių ištrupėjimas atsirado ne dėl atsakovų vykdytų rekonstrukcijos darbų, o dėl paties pastato būklės, nes namo būklė yra tokia, kad butuose nuolat atsiranda įskilimai ar įtrūkimai.

49Byloje pateikta palėpės rekonstrukcijos projekto ištrauka ir kitais įrodymais grindžia, kad metalinės sijos buvo dedamos tik ant nešančiųjų sienų ir perdanga ar kitos buto nenešančiosios sienos nebuvo apkraunamos jokiomis papildomomis apkrovomis, todėl atsakovų sumontuotos sijos niekaip negalėjo pažeisti nenešančiųjų ir kitų sienų, ir būtent todėl negalėjo sąlygoti įskilimų ar įtūkimų atsiradimo. Faktą, kad atsakovų veiksmai nelėmė žalos, kurios atlyginimo reikalauja ieškovas, grindžia ir šalia J. B. buto esančio buto fotonuotraukomis. Pažymėjo, kad kaimyniniam butui atsakovai padarytą žalą atlygino tik siekdami taikiai išspręsti kilusį konfliktą ir išvengti bereikalingo teisminio bylinėjimosi, ir tai nereiškia, kad atsakovai pripažįsta, jog būtent dėl kokių nors jų neteisėtų veiksmų J. B. priklausantis butas buvo apgadintas.

50Atkreipė dėmesį į tai, kad perdengimas J. B. bute įgriuvo kaip tik toje vietoje, kurioje pagal neįrengtos pastogės planą turėjo būti įrengtas praėjimas į pastogę iš J. B. buto. Be to iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buto perdanga jau ankščiau buvo remontuota, nes toje vietoje perdanga buvo užkalta lentomis, o ne sutvirtinta betonu kaip kitos šalia esančios perdangos dalys.

51Teigia, kad ieškovas nepagristai reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl plytelių keitimo, kadangi jų keitimas nebuvo būtinas, ką patvirtino ir byloje atlikta ekspertizė. Todėl, remiantis 2009-07-01 R. M. sudaryta sąmata, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl už plytelių keitimą patirtų 2182,86 Lt (159,21 Lt už plytelių išardymą + 2023,65 Lt už sienų aptaisymą plytelėmis) nuostolių atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir turi būti netenkinamas.

52Atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žalą yra nepagrįstai didelė ir netinkamai apskaičiuota. Iš ieškovo ieškiniu reikalaujamos 28514.86 Lt dydžio sumos tik 3218,60 Lt suma yra susijusi su žala kilusia dėl buto apliejimų. Pažymėjo, kad ieškiniu reikalaujama 28514,86 Lt dydžio žala nėra detalizuota, t.y. nėra nurodyta kokia dalis žalos yra dėl buto apliejimų, o kokia dėl kitų palėpės rekonstrukcijos darbų. Teismo ekspertas prof. Dr. S. M., vadovaudamasis teismo eksperto L. U. 2012-07-26 teismo ekspertizės akto penktąja išvada, nustatė, kad dėl buto, esančio ( - ), apliejimo atsiradusių defektų ištaisymas kainuotų 3218,60 Lt su PVM.

53Nesutinka, kad atsakovo atsakomybė jam kyla pagal CK 6.266 str. 1 d., kaip statinių valdytojo, ir pagal CK 6.270 str., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, kadangi nėra įrodyta, kad žala butui atsirado būtent dėl atsakovų atliktų rekonstrukcijos darbų.

54Teismo posėdyje ieškovas per atstovus prašė ieškinį tenkinti ieškiniuose, ieškovo paaiškinimų pagrindais pateiktais byloje 2013-02-20.

55Atsakovai per atstovą prašė ieškinį atmesti atsakovų paaiškinimų pagrindais pateiktais byloje 2013-02-20.

56Trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui, trečiajam asmeniui J. B. apie teismo posėdį žinoma, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

57Ieškinys tenkintinas iš dalies.

58Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui J. B. nuo 2005-02-25 nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (1 t., b.l. 54). Atsakovams UAB „Statybų meistrai“ ir A. Š. individualiai įmonei 2007-12-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise po ½ dalį priklausė negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios tame pačiame name ( - ) (1 t., b.l. 57-62). Ginčo dėl to, jog atsakovams priklausančių patalpų dalis yra virš trečiojo asmens J. B. buto, nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti neįrengtos pastogės bei namo vieno aukšto planai (1 t., b.l. 63-64).

592008-02-27 J. B. draudimo bendrovėje UADB „Seesam Lietuva“ minėtą jam priklausantį butą apdraudė nuo ugnies, užliejimo, audros, vagystės ir apiplėšimo, tyčinio nuosavybės sugadinimo ar sunaikinimo, stiklo dūžio (Būsto ir gyventojų turto draudimo polisas Nr. ( - )) (1 t., b.l. 5).

60Ieškovas, gavęs draudėjo J. B. pranešimus apie 2008-06-24 bei 2008-07-13 buto užliejimus ir apžiūrėjęs apdraustą turtą 2008-06-26, 2008-07-14, 2009-07-28 bei 2009-08-26 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokoluose užfiksavo bute esančius pažeidimus (1 t., b.l. 10-17). 2008-06-26 protokole nurodyta, jog vykdant remontą aukščiau esančiose palėpės patalpose, užlietos lubos, atsirado įskilimai pertvarose; pažymėta, jog užlietos kambario 10-3 lubos (reikalingas perdažymas – 15,11 m2); šio kambario sienose yra įskilimai (21 m2, 19,92 m2); taip pat įskilimai užfiksuoti kambarių 10-2, 10-1 bei 10-4 sienose (atitinkamai – 44,81 m2 bei 9,73 m2; 28,2 m2; 24,18 m2) . 2008-07-14 protokole nurodyta, jog iš rekonstruojamų palėpės patalpų užlietos kambarių 10-2 ir 10-4 lubos (24,47 m2); pažymėta, jog reikalingas perdažymas - aplieta; yra dėmės, iškilo pūslės. 2009-07-28 protokole nurodyta, kad vykdant statybos remonto darbus palėpėje, apgadintos buto sienos ir lubos; atidengus lubų dažų sluoksnį, išryškėjo lubų tinko sugadinimas; pažymėta, kad kambariuose 10-2, 10-3 yra skilimai, ištrupėjimai, todėl reikalingas lubų tinko keitimas (34,81m2 plote). 2009-08-26 protokole papildomai nurodyta, jog atidengus lubų, esančių kambaryje 10-2, tinką, pastebėtas perdangos pažeidimas (0,4m2) (yra kiaurymė betoninėje pertvaroje, ištrupėję blokeliai). Aprašytus pažeidimus ieškovas fiksavo ir 2008-06-26, 2009-03-10, 2009-10-12, 2009-07-28, 2009-08-21 fotonuotraukose (1 t., b.l. 5-20).

61Trečiojo asmens J. B. butą 2008-07-01, 2008-07-14, 2008-09-18 apžiūrėjo ir UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovai bei surašė Apžiūros aktus (1 t., b.l. 6-8). Aktuose nurodyta, kad buto, esančio ( - ) kambario lubose matyti užliejimo žymės, pertvarinėse sienose keliose vietose matyti dažų įtrūkimo žymės. Visuose aktuose padaryta išvada, kad minėtame bute atsiradę pažeidimai (dėmės kambario lubose ir dažų įtrūkimo žymės pertvarinėse sienose; užliejimo žymės virtuvės lubose ir kambario lubose bei sienoje) matomai (galimai) atsirado dėl pastogės rekonstrukcijos darbų.

62Pažymėtina, kad 2009-03-10 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą surašė ir UAB „ART statyba“, kuriame užfiksuoti buto, esančio ( - ), pažeidimai dėl nuo 2008-06-26 iki 2008-09-18 vykdomų darbų (3 t., b.l. 138-139). Apžiūros metu dalyvavo UAB „ART Statyba“ atstovas, ieškovo atstovas R. M. bei J. B.; su turto apžiūrėjimo aktu pasirašytinai susipažino UAB „Statybų meistrai“ atstovas V. V..

63P. N. turto techninės apžiūros protokoluose nurodytus duomenis, ADB „Seesam Lietuva“ Turto žalų ekspertas R. M. sudarė 2009-07-01 ir 2009-08-27 lokalines sąmatas (po dvi, t.y. kiekvienam įvykiui) kuriose nurodytas buto ( - ), remonto išlaidų apskaičiavimas; bendra sąmatose nurodyta išlaidų suma – 26678,58 Lt (1 t., b.l. 18-26, 53).

642009-10-09 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Elkonga“ perdavė, o J. B. priėmė pagal lokalines sąmatas atliktus darbus (1 t., b.l. 35); ir tą pačią dieną UAB „Elkonga“ J. B. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) Nr. ( - ) – 28514,86 Lt sumai (1 t., b.l. 35 a). Ieškovas trečiajam asmeniui J. B. išmokėjo 28514,86 Lt dydžio draudimo išmoką (1 t., b.l. 36-41), ir 2011-06-15 priešteisminiu įspėjimu pareikalavo iš atsakovų A. Š. IĮ bei UAB „Statybų meistrai“ iki 2011-06-27 atlyginti ADB „Seesam Lietuva“ žalą, t.y. 28514,86 Lt draudimo išmoką (1 t., b.l. 42-45).

65Ieškovas savo ieškinį grindžia subrogacijos teisiniais santykiais.

66CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

67Ieškovai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad žala kilo atsakovų vykdytos palėpės rekonstrukcijos metu, todėl jie žalą turi atlyginti pagal CK 6.266 str. ir 6.270 str., t.y. kaip statinio su trūkumais bendrasavininkiai ir kaip didesnio pavojaus šaltinio (statybų aikštelės) valdytojai – be kaltės, nepriklausomai nuo techninių žalos priežasčių.

68Pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, - privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).

69CK 6.270 str. 1 d. numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

70Nagrinėjamu atveju, nustatytas trečiajam asmeniui J. B. priklausančiam butui padarytos žalos faktas (aplietos lubos, įskilusios sienos ir pan.). Byloje nėra ginčo, jog neįrengtos palėpės savininkai buvo atsakovai, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovai vykdė jiems priklausančios neįrengtos pastogės rekonstrukciją. Ginčas yra kilęs dėl to, ar būtent dėl atsakovams priklausančio daikto trūkumų bei atsakovų vykdytos rekonstrukcijos metu atliekamų darbų buvo padaryta žala J. B. butui. Tiek CK 6.270 str., tiek CK 6.266 str. neatleidžia ieškovo nuo šių aplinkybių įrodinėjimo pareigos, t.y. atsakomybė be kaltės kyla tuo atveju, jei įrodoma, kad žala atsirado būtent dėl didesnio pavojaus šaltinio veikimo arba pastato (statinio), įrenginio trūkumų.

71Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties str. 2 d. nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-405/2009).

72Ieškovas nurodo, kad žala buvo padaryta 1) - užliejus draudėjo butą bei 2) - atliekant pastogės rekonstrukcijos darbus kitaip sugadinus turtą (sienų įskilimas ir pan.). Taigi, siekiant išspręsti ginčą, turi būti nustatytas kiekvienas turto sugadinimo šaltinis.

73Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-22 nutarties pagrindu (2 t., b.l. 100-177) ( - ) L. U. atliko ekspertizę. Ekspertizės akto išvadose teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokie 2008-06-26, 2008-07-17, 2008-07-28 ir 2008-07-26 buto apžiūros aktuose nurodyti pažeidimai (apgadinimai) yra susiję su buto apliejimais; kokie nesusiję ir kodėl, konstatavo, kad 2008-06-26, 2008-07-17, 2008-07-28 ir 2008-07-26 Buto apžiūros aktuose nurodyti pažeidimai (apgadinimai) yra susiję su buto apliejimais, kurių priežastis netinkamai apsaugotas pastatas nuo atmosferinio vandens stogo atidengimo metu, ir su vykdytais pastogės rekonstrukcijos darbais (5; 12 klausimas).

74Dėl užliejimu padarytos žalos.

75Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad name ( - )buvo vykdomi pastogės rekonstrukcijos darbai; vykdant pastogės rekonstrukciją stogo danga buvo nuimta ir stogas buvo atidengtas, o tai galėjo sąlygoti atmosferinio vandens prasiskverbimą į pastatą; ekspertas priėjo prie išvados, jog 2008-06-24 ir 2008-07-13 įvykusio ( - )apliejimo priežastis galėjo būti pastogės rekonstrukcijos darbai: netinkamai apsaugotas pastatas nuo atmosferinio vandens stogo atidengimo metu (atsakymas į pirmą klausimą). Aplinkybes, kad atsakovų atliekamos palėpės rekonstrukcijos metu buvo nuimtas stogas, kad rekonstrukcijos darbai buvo stabdomi, o stogas laikinai uždengtas polietileno plėvele, patvirtina byloje esantys įrodymai – Statybos darbų žurnalo nuorašas, kuriame yra įrašai apie stogo dangos ardymą 2008-03-04, 2008-03-06, 2008-03-17, 2008-03-18; duomenys apie 2008-06-09 darbų sustabdymą; stogo uždengimą polietileno plėvele 2008-06-10 (3 t., 32-66); Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio pateikti dokumentai, susiję su vykdytos rekonstrukcijos patikrinimu (4 t., b.l. 15). Atsakovai, remdamiesi trečiojo asmens J. B. 2006 metais Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėtoje byloje pateiktais procesiniais dokumentais, kuriuose jis buvo nurodęs, kad jo buto pastogė yra netvarkinga, per ją bėga vanduo ir užpila buto lubas bei sienas, ir kad UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo nustatę, jog reikalingas pastogės kapitalinis remontas, tačiau namas nėra sukaupęs pakankamai lėšų (4 t., b.l. 116-125), taip pat UAB „Senamiesčio būstas“ pateiktu Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale esančiais duomenimis (1 t., b.l. 146-158), atsakovų pateiktomis J. B. kaimyninio buto fotonuotraukomis (4 t., b.l. 161-185), teigia, kad žala ginčo butui atsirado dėl blogos namo stogo ir paties namo būklės dar iki rekonstrukcijos darbų pradžios. Teisme liudytoju apklaustas, ( - )V. V. taipogi paaiškino, kad stogo būklę matė 2007 metų gruodžio mėn. 2008 metų pradžioje; ji buvo avarinė, palėpė buvo užversta šiukšlėmis, stogas švietėsi; matėsi, kad stogas neremontuotas apie 10-20 metų. Taip pat liudytojas nurodė, jog 2008 metų balandžio mėnesio pabaigoje-gegužės pradžioje, po stiprios audros buvo atėjęs J. B. pažiūrėti, kodėl jo butas buvo užpiltas, tačiau toje vietoje stogas dar nebuvo nuardytas (4 t., b.l. 141). Teismas kritiškai vertina minėtus liudytojo parodymus, kadangi jis yra atsakovo įmonės ( - ) ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008-02-27 J. B. butas buvo apdraustas nuo užliejimo, akivaizdu, jog patyręs žalą, jis būtų kreipęsis į draudiką, tačiau ieškovo teigimu, jokių kitų draudiminių įvykių draudimo bendrovėje nebuvo užregistruota.

76Ekspertui buvo užduotas klausimas, ar apžiūrint butą po įvykio kilimo dienos praėjus 2-1 dienai, galima nustatyti techniškai identifikuoti, kad dėl įvykio kilę sužalojimai yra „nauji“, t.y. sąlygoti naujo įvykio, o ne galimai anksčiau buvusių apipylimų. Ekspertas nurodė, kad minėtas aplinkybes galima nustatyti naudojant prietaisus, kurių pagalba galima nustatyti lubų, sienų, grindų drėgmę (atsakymas į 9 klausimą). Taip pat konstatavo, kad įmanoma nustatyti apliejimais padarytą žalą, jei nebuvo žinoma buto būklė iki jo apliejimų (atsakymas į 16 klausimą). Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad apžiūrų metu buvo naudojami specialūs prietaisai drėgmei matuoti, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po J. B. pranešimų apie užliejamą butą, turtą apžiūrėjo ne tik ieškovo (draudiko) atstovas, ( - )R. M., tačiau ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryta komisija, todėl nėra pagrindo abejoti nustatytu apliejimo žymių atsiradimo laiku. Atsakovų argumentus, jog J. B. butas galėjo būti užlietas ir taip padaryta žala turtui iki rekonstrukcijos darbų virš jo buto pradžios, paneigia ir tai, jog po pirmojo pranešimo ir užliejimo žymių fiksavimo, buvo konstatuotas antras buto užliejimo faktas, ir pažeidimai nustatyti kitose nei pirmuoju atveju, vietose. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad tuo metu, dėl pastogės rekonstrukcijos darbų, namo stogo virš J. B. buto apskritai nebuvo (4 t., b.l. 12-13). Dėl šios priežasties nepagrįstas ir atsakovų argumentas, jog už žalą yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdantis bendrojo naudojimo statinio inžinerinės konstrukcijos priežiūrą. Aplinkybes, kad iki draudimo sutarties sudarymo J. B. bute nebuvo lubų užliejimo žymių, iš dalies patvirtina ir po sutarties sudarymo, t.y. 2008-02-29, ieškovui el. paštu atsiųstos buto nuotraukos (5 t., b.l. 3-20).

77Minėtų įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nebuvo nustatyta, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo apdraustas butas buvo užpiltas būtent iš atsakovams priklausančios ir jų rekonstruojamos palėpės. Vadinasi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai atliko CK 6.263 str. 1 d. nustatytą pareigą, dėl ko buvo užpiltas ieškovo apdraustas butas, todėl pagal CK 6.266 str. 1 d. padarytą žalą privalo atlyginti atsakovai.

78Dėl kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais padarytos žalos.

79Atsakovai nurodo, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką dėl atsakovų vykdytų palėpės rekonstrukcijos darbų, kadangi draudiminė apsauga apėmė tik užliejimą, bet ne kitokius veiksmus. Teismas nesutinka su tokiais atsakovų argumentais, nes šioje byloje nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovo reikalavimo teisė (subrogacinis reikalavimas) yra įgyvendinama pagal deliktinės atsakomybės, o ne pagal jį su trečiuoju asmeniu siejančias draudimo sutarties taisykles, kurie yra draudiko ir draudėjo teisiniai santykiai. Tarp 2008-02-26 Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį sudariusių asmenų nėra kilęs ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo išmokos mokėjimo, todėl teismas negali spręsti klausimų, išimtinai susijusių tik su ieškovo bei trečiojo asmens sutartiniais santykiais, draudimo bendrovės pareigų J. B. pagal sutartį masto ir pan. Šiuo atveju, nustačius, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką draudėjui remdamasis 2008-02-26 Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartimis, pripažintina, jog ieškovas įgijo teisę vietoje žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens.

80Galutinai suformuluotuose atsikirtimuose (paaiškinimuose) atsakovai ieškovo reikalavimams dėl žalos, padarytos ne užliejimu, o kitais rekonstrukcijos metu vykdytais darbais, prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinys dėl minėtais veiksmais padarytos žalos pareikštas tik 2012-10-16, t.y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

81Kaip minėta, ieškovas pirminiame ieškinyje reikalavimą priteisti 28514,86 Lt dydžio žalą grindė aplinkybėmis, jog 2008-06-24 ir 2008-07-13 buvo pastebėti apdrausto buto užliejimai iš aukščiau rekonstruojamų palėpės patalpų; ieškinyje buvo nurodyta, jog konkrečius apgadinimus, kilusius dėl vandens užliejimų buvo užfiksuoti ADB „Seesam Lietuva“ apžiūrų metu. Po teismo ekspertizės atlikimo, t.y. 2012-10-16 ieškovas pateikė naujos redakcijos ieškinį, kurioje patikslino aplinkybes, kad draudimo išmoka, kurios pagrindu byloje pareikštas 28514,86 Lt ieškinys šioje byloje, yra apskaičiuota ir išmokėta už sugadinimus, kuriuos sukėlė tiek buto apliejimas, tiek kitokie sugadinimai, sukelti atliekamų palėpės rekonstrukcijos darbų. Teigiama, kad minėti turto sugadinimai kilo atsakovų vykdytos palėpės rekonstrukcijos metu dėl stogo atidengimo ir atmosferinio vandens iš palėpės patekimo į draudėjo butą, ir dėl kitų palėpės rekonstrukcijos darbų. Ieškovas teigia, kad naujos redakcijos ieškinį jis tik papildė bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios ieškinio faktinio pagrindo nekeičia, tačiau jį detalizuoja.

82CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas (lot. causa petendi). Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Taigi, pagal šias nuostatas, naujų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, nurodymas ieškinyje reiškia ieškinio faktinio pagrindo pakeitimą (šiuo atveju daliai reikalavimo).

83CK 1.125 str. 8 d. nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

84Ieškovas nurodo, kad ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovų prievolės pripažinimas 2009-03-13 (el. susirašinėjimas tarp ieškovo atstovo R. M. ir atsakovų atstovo V. V.) bei ieškinio pateikimas teismui 2011-06-27. Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Iš teismui pateikto V. V. 2009-03-13 R. M. siųsto elektroninio laiško turinio ir prisegtos 2009-03-13 Lokalinės sąmatos matyti, jog atsakovai sutiko butą suremontuoti už 1997,77 Lt sumą, tuo tarpu ieškovas ieškinį pareiškė dėl 28514,86 Lt žalos atlyginimo, todėl teiginys, jog atsakovai pripažino prievolę atlyginti ieškinyje nurodytą žalą, yra nepagrįstas. Kaip minėta, ieškovas faktinį ieškinio pagrindą patikslino (pakeitė) 2012-10-16, tuo tarpu ieškovo nurodoma žala, padaryta ne dėl buto užliejimo, o dėl kitokių sugadinimų, sukeltų atliekamų palėpės rekonstrukcijos darbų, nustatyta 2008-06-24, 2009-07-28, 2009-08-26. Taigi pripažintina, kad ieškinys, kuriuo buvo patikslintas faktinis pagrindas, pateiktas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

85Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jei būtų vertinama, kad ieškinio senatis yra praleista. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, t.y. į tai, kad tik teismo ekspertui 2012-07-26 įteikus ekspertizės aktą, kuriame buvo detalizuotos žalos aplinkybės (techninės priežastys, kurių nustatymas reikalauja specialių žinių), ieškovas galėjo detalizuoti ieškinio faktinį pagrindą, šias aplinkybes pripažįsta svarbiomis, todėl ieškovo prašymas tenkintinas, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.).

86Penktame bei dvyliktame ekspertizės akto punktuose nurodyta, jog ekspertizės metu negalima nustatyti, ar vykdant pastogės rekonstrukcijos darbus buvo išvengta smūgių į perdangą ir į sienas. Smūgiai į perdangą ir į dienas galėjo įtakoti įtrūkių atsiradimą lubose ir sienose bute, esančiame žemiau pastogės, kur buvo vykdomas remontas. Eksperto nuomone, vykdant rekonstrukcijos darbus atsiranda smūginiai ir vibraciniai poveikiai pastato konstrukcijoms, kurie provokuoja pastato konstrukcijose įtrūkių atsiradimą.

87Vertinant minėtas eksperto išvadas, pažymėtina, kad ekspertas objektą, t.y. J. B. butą apžiūrėjo 2012-07-13, t.y. jau atlikus remontą J. B. bute ir pašalinus pažeidimus, dėl kurių nagrinėjamas ginčas. Be to, ekspertui klausimai (5 bei 12) buvo suformuluoti taip, kad ekspertas turėjo vertinti Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokoluose nustatytus pažeidimus, atriboti, kurie iš jų gali būti sąlygoti apliejimų bei vykdytų palėpės rekonstrukcijos darbų. Nei tiriamojoje dalyje, nei išvadose nėra duomenų, kad ekspertas būtų vertinęs įskilimų pobūdį, jų priežastis remdamasis nuotraukomis, rekonstrukcijos projektu, pastato būklės ar kitais duomenimis, išvadoje pateikta teorinė galimybė, jog apskritai vykdant rekonstrukcijos darbus atsiranda smūginiai ir vibraciniai poveikiai pastato konstrukcijoms, kurie provokuoja pastato konstrukcijose įtrūkių atsiradimą. Taigi, teismo nuomone, minėtos 2012-07-26 ekspertizės akto negalima vertinti kaip įrodymo, neabejotinai patvirtinančio, kad J. B. buto sienose atsiradę įskilimai atsirado būtent dėl atsakovų vykdytos palėpės rekonstrukcijos darbų.

88Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus 2008-06-09 rašte „Dėl rekonstrukcijos darbų pastate ( - ), sustabdymo“ Nr. ( - )nurodyta, kad nustatyta, jog rekonstrukcijos minėtame pastate metu pažeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybų įstatymų reikalavimai – nukrypstant nuo projekto palėpėje vietoje karkasinės sienos mūrijama plytų mūro siena, kuri pastumta į išorės pusę apie 0,5 m., taip pat šios sienos aukštis nuo 0,9 m padidintas iki maždaug 1,4 m, todėl remiantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 str. 3 d. ir 23 str. 10 d., sustabdo statybos darbus (4 t., b.l. 15).

892008-06-10 Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausia valstybinė inspektorė N. V., dalyvaujant ( - )V. J., surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad projekte planuojamas 0,9 m aukščio palėpės siena pakelta iki 1,20-1,30 m. aukščio; nepagrįstas karnizo formavimas, netiksliai nurodytas stogo nuolydis projekte. Kadangi nėra parengti tikslūs konstruktyviniai skaičiavimai grindų bei stogo karnizo įrengimui, V. J. statybos darbų žurnale įrašė pastabą dėl grindų įrengimo mazgo techninio sprendimo, stoglangių įrengimo ir karnizo iš ( - )konstruktyvinio pagrindimo pateikimo (4 t., b.l. 27-30).

90UAB „Statinių tyrimo ir projektavimo centras“ pagal A. Š. užsakymą atliko pastogės perdengimo būklės įvertinimą, ir nustatė, jog pastogės perdenginiai sumontuoti iš keraminių tuštuminių blokelių, kurių siūlės armuotos viela. Pastato pastogės perdenginiai buvo skaičiuojami 70 kg/m2 naudingai apkrovai; įrengus pastogėje būstus faktina apkrova padidės iki 150 kg/m2. Ekspertas apkrauti esamą perdenginį papildomomis apkrovomis nerekomendavo (4 t., b.l. 33).

91( - ) B. G. Aiškinamajame rašte nurodė, kad projekto rengimo metu nebuvo įmanoma įvertinti tikro perdangos stovio, kadangi dėl avarinės būklės nebuvo įmanoma atvalyti; projektas buvo derinamas su pastabomis, nurodytomis lape Nr. 32 – stogo, laiptinių bei švieslangių sprendimas bus papildomai detalizuojamas konstruktyvinėje dalyje. Iškilus problemai, pagal konstruktoriaus paskaičiavimus ir sprendimus, reikalinga perdangą tvirtinti metalo konstrukcija ir tik tuomet įrenginėti grindis. Įrengus šį perdangos sutvirtinimą grindų altitudė pakyla per 0,402 m. (4 t., b.l. 35).

92( - ) V. J. 2008-06-30 rašte yra duomenys, kad atliekant darbus keliose vietose perdengimas iškrito ir jame atsivėrė skylės (4 t., b.l. 31-32; 39).

93Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas ieškovo įmonėje dirbantis ( - )R. M., kuris paaiškino, kad suprato, jog tai atsakovų darytų darbų įtaka – jie siūlėsi sutvarkyti; suprato, kad atsakovai pripažino kaltę; mano, kad buvo vykdomi darbai, kaip teigė draudėjas, naudojant pneumokūjus, todėl dėl vibracijos danga nebeatlaikė; taip pat mano, kad betono sluoksnio šlifavimas kelia vibraciją. Pažymėjo, kad įtrūkimuose, kurie yra ilgą laiką, ima kauptis dulkės, 2008 metais įtrūkimų nesimatė; jie atsirado 2009 metais. Teigia, jog yra galimybė, jog namas vibruoja, tačiau įtrūkimai būtų ir 2008 metais; mano, jog jie gali atsirasti ir dėl apdailos darbų kokybės (4 t., b.l. 139-140). Liudytojas V. Ž. (V. Ž.) paaiškino, jog tame name gyveno jo giminaitė R. P.; žino apie buvusią blogą palėpės būklę, per kurią nuolat vyko butų užliejimai, jai reikėjo kapitalinio remonto, tačiau UAB „Senamiesčio ūkis“ neturėjo lėšų. Buvo užėjęs pas kaimynus antrame aukšte, matė įtrūkimus, įskilimus, dėmes; nurodė, jog J. B. su jais nebendravo, pas save neįsileido (4 t., b.l. 140-141). Taip pat liudytojais buvo apklausti ( - )N. V. (4 t., b.l. 73-74) bei ( - )V. J. (4 t., b.l. 74-76). Liudytoja N. V. paaiškino, jog atliko du patikrinimus – 2008-06-04 bei 2008-06-10; perdangos būklės nepamena, ji nebuvo vertinama – tikrino dėl aukščių ir atitikimo projektui; avarinę būklę rado statytojai, ir todėl, nenorėdami liesti perdangos, dėjo naujus švelerius (metalinius bėgius); švelerių įvedimas į rekonstrukciją nėra pažeidimas, tik iškilusios problemos sprendimas. Savivaldybės atstovai sustabdė rekonstrukciją; vėliau nuspręsta tęsti darbus išsprendus konstruktyvinį perdangos įrengimo klausimą. Išsprendus techninį klausimą, stabdyti rekonstrukcijos nebuvo pagrindo. Ar buvo liesta perdanga, liudytoja atsakyti negalėjo. Liudytojas V. J. paaiškino, jog objekte buvo gavus skundą; vėliau dar kelis kartus 2-3 mėnesių bėgyje. Matė sudėtas metalines sijas (kaip balkius). Nustatė, kad iš kiemo pusės buvo išmūrytas, pakeltas vienas kraštas (50-60 cm), nes apačioje buvo šlaku užpiltos grindys. Vienoje vietoje buvo iškritusi 50x50; grindyse – perdangoje prie kamino buvo skylė, kuri buvo kažkuo uždengta; patalpos nesimatė. Virš kurio buto matė skylę negali pasakyti Liudytojas teigė negalintis vertinti perdangos būklės. Šveleriai buvo ant nešančių išorinių sienų, nuo perdengimo buvo pakankamai aukštai. Liudytojas mano, kad projektas negalėjo įtakoti perdangos įgriuvimo; įgriuvimo priežastys galėjo būti įvairios – nuo smūgio kūju, šlakui susigulėjus galėjo surūdyti viela, gal kasant pajudino. Pažymėjo, kad pertvarų ardymas yra paprastas remontas. Nurodė, kad sijos dėl savo ilgio negalėjo būti sandėliuojamos viršuje; jos paduodamos per šoną; blokeliai buvo sandėliuojami kieme prie sienos. Teigė, jog nenešančioms konstrukcijoms metalinės sijos neturėjo įtakos; ji pakilusi iki 60 cm, į ją siena nesiremia. Paaiškino, kad darbai buvo laikinai sustabdyti dėl aukščio – stogo aukštis buvo pakeltas, nes pasikėlė sijos; išsiaiškinus aukštį, buvo leista statybą vykdyti toliau. Kad būtų naudojamas kūjas, nematė; pagrindinis takas buvo praklotas, statybininkai vaikščiojo skydais.

94Aplinkybes, kad atsakovai iš pradžių pripažino kaltę tiek dėl užliejimo, tiek dėl kitų rekonstrukcijos darbais padarytų buto pažeidimų, ieškovai grindžia atsakovo UAB „Statybų meistrai“ atstovo 2009-03-13 el. laišku, kuriuo jis sutiko suremontuoti ne tik užlietas lubas, tačiau ir įskilusias J. B. buto sienas (4 t., 3-5). Ieškovai taipogi remiasi trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktu A. Š. individualios įmonės 2008-03-05 garantiniu raštu, kuriuo minėta įmonė pripažino, jog pastogės rekonstrukcijos metu A. J. priklausantis butas, esantis ( - ), buvo užpiltas vandeniu ir atsirado įtrūkimai dėl A. Š. įmonės kaltės; įmonė įsipareigojo A. J. suremontuoti butą. A. Š. įmonė 2008-06-06 raštu apie minėtą garantinį raštą pranešė ir UAB „Senamiesčio ūkis“ (1 t., b.l. 159-160). Tačiau tiek minėtas el. laiškas, tiek garantinis raštas negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas nustatant turto sugadinimo (sienų įskilimo) priežastį (šaltinį). Juolab atsakovai paaiškino, jog tiesiog norėjo geranoriškai iki teismo išspręsti kilusį ginčą.

95Atsakovai, teigdami, jog ginčo buto sienų įskilimai, tinko pažeidimas, perdangos įgriuvimas galėjo būti dėl prastos viso namo būklės, prašė iš UAB „Senamiesčio ūkis“ išreikalauti namo apžiūros aktus, techninės priežiūros žurnalus. Pateiktoje gyvenamojo namo, esančio ( - ), techninės priežiūros žurnalo kopijoje yra duomenų, kad 2007-05-15, 2007-10-02 nustatyta, jog vietomis nuo fasadinės sienos byra tinkas; 2008-03-27 nustatyti įtrūkimai pastato sienose ir arkoje, vietomis aptrupėjęs pastato sienų tinkas; 2009-03-09 yra įtrūkimai korpuso sienose, vietomis aptrupėjęs pamatų ir sienų tinkas 2008-01-14 cokoliniame aukšte įtrūkęs ir aptrupėjęs tinkas; 2010-10-29 fasade iš ( - )ištrupėjęs tinkas, reikia tinkuoti cokolį nuo ( - ), taip pat, kad yra įtrūkimai sienoje įvažiavime į kiemą, ištrupėjęs mūras; 2011-05 mėn. taipogi nustatyta, kad fasado ir kiemo sienų plytos aptrupėjusios (1 t., b.l. 147-158).

96Pažymėtina, kad byloje esančios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis namas, esantis ( - ), pastatytas iki 1940 metų.

97Taipogi atsakovai pateikė, jų teigimu, J. B. kaimyninio buto 2008-02-29 bei 2008-04-22 darytas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos užlietos minėto buto lubos bei sienos, sienose esantys įskilimai (4 t., 161-185). Tačiau teismas minėtas nuotraukas vertina kaip nepatikimus įrodymus, kadangi atsakovai nenurodė konkretaus buto numerio, duomenų apie įrodymų gavimo šaltinį, kas darė šias nuotraukas, kokiu tikslu; datos ant nuotraukų įrašytos ranka.

98Vertinant aptartus įrodymus, matyti, jog apklausti liudytojai nepatvirtino, kad rekonstruojant palėpę buvo nustatyti pažeidimai, galėję lemti įtrūkimus J. B. sienose, nei perdengimo įgriuvimą. Apgadinimų priežastys Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokoluose nurodytos neatlikus jokių tyrimų. Liudytojas R. M. posėdyje nurodė, jog „suprato“, kad pažeidimai atsirado dėl atliekamos palėpės rekonstrukcijos įtakos. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas R. M. nurodė, jog teoriškai sienų įtrūkimo priežastis gali būti ir apdailos darbų kokybė. Liudytojai, atlikę patikrinimus objekte, pažymėjo, jog jie tyrė stogo aukščio klausimą, ir kad pateikus reikiamus dokumentus, statybos darbus leista tęsti; minėti liudytojai taip pat nurodė, jog metalinės sijos uždėtos ant nešančių sienų ir jos negalėjo pažeisti nenešančių sienų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog J. B. draudikui pranešė apie 2008-06-24 bei 2008-07-13 pastebėtus buto užliejimus, o ne kitokius buto sugadinimus. Atsižvelgus į surinktus ir aptartus įrodymus apie bendrą namo bei perdangos būklę, į tai, kad byloje nėra duomenų ir nebuvo vertinamos J. B. bute iki pažeidimų nustatymo daryto remonto aplinkybės; į tai, kad ekspertui L. U. 2012-07-13 atliekant objekto apžiūrą, t.y. po rekonstrukcijos pabaigos ir atlikus J. B. buto remontą, - patalpos 10-2 lubose yra užfiksuotas naujas įtrūkis, darytina išvada, jog nepakanka duomenų išvadai, jog trečiojo asmens J. B. buto sienose atsiradusių įskilimų, taip pat perdangos įgriuvimo šaltinis buvo atsakovams nuosavybės teise priklausiusi palėpė ar jų vykdyti šios palėpės rekonstrukcijos darbai, todėl atsakovai neatsako pagal CK 6.266 str. bei 6.270 str. nuostatas už ieškovo draudėjui padarytą žalą (CPK 178 str.).

99Taigi, nustatyta, jog atsakovai yra atsakingi tik už žalą, atsiradusią dėl J. B. buto apliejimo.

100Dėl žalos dydžio.

101Kaip minėta, ieškovas draudėjui išmokėjo 28514,86 Lt draudimo išmoką remdamasis 2009-07-01 bei 2009-08-27 R. M. parengtomis sąmatomis. Minėtoje sąmatoje nėra išskirtas žalos, padarytos užliejimu, bei žalos, padarytos kitais rekonstrukcijos darbais, dydis.

102Atsakovas A. Š. individuali įmonė bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi sudarytą lokalinę sąmatą, atliktą pagal ieškovo buto apžiūros protokoluose įvardintus apgadinimus. Joje nurodytas žalos šalinimas kainuoja 8057 Lt (4389 bei 3668 Lt) (1 t., b.l. 137-140). Tačiau joje taipogi neatskirtas žalos, padarytos užliejimu, dydis. Be to, atsakydamas į klausimą, kieno – ieškovo ar bendraatsakovių- pateiktos sąmatos labiau atitinka 2008-06-26, 2008-07-14, 2008-07-28 ir 2008-07-26 Buto apžiūros aktuose (nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokoluose) nustatytus buto pažeidimus kiekio bei kainų prasme, Teismo ekspertas L. U. priėjo prie išvados, kad ieškovo pateiktos sąmatos labiau atitinka minėtuose Buto apžiūros aktuose nustatytus pažeidimus tiek kiekio, tiek kainų prasme (atsakymas į 8 klausimą). Atsakydamas į septintą teismo nutartyje užduotą klausimą, ekspertas nurodė, jog jo nuomone bendraatsakovių pateiktose 2009-07-20 sąmatose nėra tokių darbų, kurių būtinumas nustatytas 2008-06-26, 2008-07-14, 2008-07-28, 2008-07-26 Buto apžiūros aktuose (nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokoluose): - lubų tinko keitimas kambariuose 10-2, 10-3 (34,81 m2), kambario 10-2 lubų perdangos pažeidimas, ištrupėję blokeliai (0,40 m2), vykdant dažymo darbus technologiškai reikia nuiminėti radiatorius, grindjuostes, jungiklių ir rozečių dangčius; po remonto išvalyti patalpas.

103Teismo ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad:

104- dėl pastogės rekonstrukcijos darbų bute Nr. ( - ) galėjo atsirasti tokie defektai: kambarių 10-1, 10-2, 10-,3 ir 10-4 sienų įskilimai (147,84 m2), kambarių 10-2, 10-3 lubų tinko skilimai, ištrupėjimai (34,81 m2), kambario 10-2 lubų perdangoje ištrupėję blokeliai (0,4 m2);

105- dėl apliejimų, kurių priežastis pastogės rekonstrukcijos darbai bute Nr. ( - ), galėjo atsirasti tokie defektai: kambario 10-3 lubų užliejimas (15,11 m2), kambarių 10-2, 10-4 lubų apliejimas, dėmės, pūslės (24,47 m2) (atsakymai į 5 bei 12 klausimus).

106Atsakovai, siekdami nustatyti, kiek kainuotų dėl buto, esančio ( - ), apliejimo atsiradusių defektų ištaisymas, kreipėsi į ( - )S. M., kuris 2013-02-14 surašė Ekspertinio tyrimo aktą (4 t., b.l. 147-160). Tyrimo metu prašyta vadovautis ( - )L. U. 2012-07-26 teismo ekspertizės akto penktąja išvada. ( - )S. M. sudarė lokalinę sąmatą ir išvadoje nurodė, jog buto, esančio ( - ), apliejimo atsiradusių defektų ištaisymas kainuotų 3218,60 Lt su PVM.

107Kaip minėta, byloje nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti vien buto užliejimu padarytos žalos dydį; ieškovo sąmatose apliejimu padarytos žalos pašalinimo išlaidos nėra atribotos, todėl teismas remiasi atsakovų pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovai yra atsakingi tik už ieškovo draudėjui buto užliejimu padarytą žalą, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš solidariai iš atsakovų A. Š. individualios įmonės bei UAB „Statybų meistrai“ 3218,60 Lt žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys netenkintinas.

108Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai teigia, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai ar komerciniai santykiai; byla yra dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, o ne dėl skolos priteisimo, todėl CK 6.210 str. 2 d. netaikytina. Teismas sutinka su atsakovų nurodytais argumentais. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nors nagrinėjamu atveju bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavimus grindė subrogacijos pagrindu, t.y. ieškinį pareiškė įstojęs į draudėjo J. B. vietą jau egzistuojančioje deliktinėje prievolėje, darytina išvada, kad atsakovų atžvilgiu taikytinas CK 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanų dydis, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. 2 d.).

109Bylinėjimosi išlaidos.

110Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 855 Lt žyminis mokestis (1 t., b.l. 4), 26 Lt išlaidų už VĮ Registrų centro duomenis (2 t., b.l. 76-79), 598,96 Lt išlaidų antstoliui (2 t., b.l. 80-82); išlaidos už teisines paslaugas – 1000 Lt (2 t., b.l. 83-85), iš viso 2479,96 Lt.

111Atsakovo A. Š. individualios įmonės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 2420 Lt už ekspertizės atlikimą (2 t., b.l. 179-183), už teisinę pagalbą – 332,75 Lt (5 t., b.l. 31-32), 1210 Lt (5 t., b.l. 33-34), 282,33 Lt (5 t., b.l. 35-36), 363 Lt (5 t., b.l. 37-38), 363 Lt (5 t., b.l. 39-40), 242 Lt (5 t., b.l. 41-42), 363 Lt (5 t., b.l. 43-44), iš viso 5576,08 Lt.

112Atsakovo UAB „Statybų meistrai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos: 332,75 Lt už teisines paslaugas (5 t., b.l. 22-23), 1915,83 Lt (5 t., b.l. 24-27) bei 726 Lt (5 t., b.l. 28-30), iš viso – 2974,58 Lt.

113Patenkinus ieškinį iš dalies (11,29 % ieškinio), iš atsakovų ieškovui reikėtų priteisti po 140 Lt (iš viso 279,99 Lt) bylinėjimosi išlaidų, atmetus 88,71 % ieškinio – iš ieškovo atsakovui A. Š. IĮ reikėtų priteisti 4946,54 Lt, o UAB „Statybų meistrai“ – 2638,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius atsakovų ieškovui mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, iš ieškovo atsakovui A. Š. IĮ reikėtų priteisti 4806,54, o atsakovui UAB „Statybos meistrai“ – 2498,75 Lt. Įvertinus bylos sudėtingumą, ieškinio sumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos, atitinkamai atsakovui A. Š. IĮ iki 3600 Lt, o atsakovui UAB „Statybų meistrai“ – 900 Lt (CPK 93 str., 98 str.)

114Iš ieškovo priteistina 74,68 Lt pašto išlaidų (88,71 % nuo 84,19 Lt sumos); iš atsakovų šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str.).

115Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-04 nutartimi atsakovų atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b.l. 77-78). Ieškinį patenkinus iš dalies, šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui, piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms 3218,60 Lt sumai paliktinos galioti, o kitoje dalyje, t.y. 25296,26 Lt sumai, – įsiteisėjus teismo sprendimui – naikintinos (CPK 150 str. 2 d., 3 d.).

116Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

117Ieškinį tenkinti iš dalies.

118Priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. individualios įmonės (į.k. ( - )) bei UAB „Statybų meistrai“ (į.k. ( - )) ieškovui Seesam Insurance AS (į.k. ( - )), Lietuvoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (į.k. ( - )) 3218,60 Lt (tris tūkstančius du šimtus aštuoniolika litų 60 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-08-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

119Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

120Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (į.k. ( - )), Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (į.k. ( - )) atsakovui A. Š. individualiai įmonei (į.k. ( - )) 3600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

121Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (į.k. ( - )), Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (į.k. ( - )) atsakovui UAB „Statybų meistrai“ (į.k. ( - )) 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų

122Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (į.k. ( - )), Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (į.k. ( - )) 74,68 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

123Įsiteisėjus teismo sprendimui, iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ (į.k. ( - ), buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440) reikalavimo užtikrinimui uždėtą areštą atsakovams A. Š. IĮ (į.k. ( - ), buveinė ( - ), adresas ( - )) bei UAB „Statybų meistrai“ (į.k. ( - ), buveinė A( - )) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankami - piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 25296,26 Lt sumos.

124Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas... 2. Ieškovas ADB „Seesam Lietuva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo... 3. Ieškinyje /t.1, b.l. 1-3/ nurodė, kad pagal Būsto ir gyventojų turto... 4. Atsakovas UAB „Statybų meistrai“ atsiliepime į ieškinį /t. 1, b.l.... 5. Nurodė, kad ieškinyje nurodyta, jog J. B. butas buvo aplietas 2008-06-24 ir... 6. Pažymėjo, kad vadovaujantis ieškovo Išmokos potvarkiais, 2008-06-24 Buto... 7. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų... 8. Prašė ieškovo reikalavimui 15873,99 Lt dalyje taikyti ieškinio senatį;... 9. Atsakovas A. Š. individuali įmonė atsiliepime /t.1, b.l. 134-136/ nurodė,... 10. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime /t.2, b.l.29-30/... 11. Atkreipė dėmesį į tai, kad žala kilo ne dėl inžinerinių tinklų gedimo.... 12. Trečiasis asmuo J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o raštu teismui... 13. Ieškovas naujos redakcijos ieškinyje /t.3, b.l. 72-74, 75-78/ papildomai... 14. Atsakovai į ieškovo naujos redakcijos ieškinį /t.3, b.l. 125-134/ nurodė,... 15. Pažymėjo tai, kad tiek ieškinyje, tiek 2012-09-14 pažymoje, pateiktoje... 16. Atsakovai nurodė, jog dėl kitais palėpės rekonstrukcijos darbais padarytos... 17. Pažymėjo, jog palėpės rekonstrukcijos darbai savaime nėra neteisėti;... 18. Nurodė, kad 2009-03-10 trečiasis asmuo J. B., ieškovas, atsakovai bei... 19. Nurodo, kad reikalaujama 28514,86 Lt dydžio žala nėra detalizuota, t.y.... 20. Mano, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp padarytos butui žalos... 21. Atsakovai prašo ieškovo ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį,... 22. Ieškovai prašymu atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų... 23. Tačiau, tuo atveju, jeigu teismas vertintų ieškinio senatį daliai ieškovo... 24. Ieškovas 2013-02-20 paaiškinimuose /t.5, b.l. 48-58/, nurodė, kad ieškovas... 25. Mano, jog ieškovo reikalavimo teisė pagrįsta ir pagal bendrąsias... 26. Ieškovas teigia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų... 27. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartimi... 28. Atkreipė dėmesį, jog atsakovai savo neteisėtus veiksmus ir priežastinio... 29. Ieškovas teigia, kad apdrausto buto užliejimai kilo dėl atsakovų... 30. Teigia, kad aplinkybes, jog žala kilo būtent dėl atsakovų vykdytos... 31. Visų sienų (t.y. buto patalpų, pažymėtų Nr. ( - )) įskilimai fiksuojami... 32. Taip pat nurodo, kad iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 33. Vien pati aplinkybė, kad galiausiai rekonstrukcijos darbai pratęsti,... 34. Byloje pateiktos perdangos trūkumų nuotraukos (b.l. 14-15, II tomas)... 35. Ieškovo teigimu pagrįstas ir prašomos priteisti žalos dydis. Visų... 36. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra išsamaus reguliavimo, kuris konkretus... 37. Nusidėvėjimas J. B. buto remontui atlikti panaudotoms medžiagoms... 38. Atsakovai rašytiniais paaiškinimais pateiktais byloje 2013-02-20 /t. 5, b.l.... 39. Aplinkybes, kad dėl avarinės stogo būklės dar iki palėpės rekonstrukcijos... 40. Atsakovai nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų stogo... 41. Nurodyta, kad tiek buto apžiūros aktuose, tiek ir ekspertizės akte yra tik... 42. Pažymėjo, kad atsakovų prašymu teismo ekspertas prof. Dr. S. M. ,... 43. Atsakovai taip pat teigia, kad ieškovas neturi regreso teisės į atlyginimą... 44. Pažymėjo, kad Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nustato, kad „Draudikas... 45. Atsakovai nesutinka su ieškovo argumentu, kad ieškinio senatį nutraukė... 46. Atsakovo manymu, faktas, kad dalis žalos paaiškėjo tik 2009-07-28 ir... 47. Pažymėjo, kad nei ieškovas, nei ekspertas nepateikė jokių argumentų ir... 48. Iš teismui pateiktų namo fotonuotraukų, darytų iki palėpės... 49. Byloje pateikta palėpės rekonstrukcijos projekto ištrauka ir kitais... 50. Atkreipė dėmesį į tai, kad perdengimas J. B. bute įgriuvo kaip tik toje... 51. Teigia, kad ieškovas nepagristai reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl... 52. Atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žalą yra nepagrįstai... 53. Nesutinka, kad atsakovo atsakomybė jam kyla pagal CK 6.266 str. 1 d., kaip... 54. Teismo posėdyje ieškovas per atstovus prašė ieškinį tenkinti... 55. Atsakovai per atstovą prašė ieškinį atmesti atsakovų paaiškinimų... 56. Trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui, trečiajam asmeniui J.... 57. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 58. Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui J. B. nuo 2005-02-25 nuosavybės... 59. 2008-02-27 J. B. draudimo bendrovėje UADB „Seesam Lietuva“ minėtą jam... 60. Ieškovas, gavęs draudėjo J. B. pranešimus apie 2008-06-24 bei 2008-07-13... 61. Trečiojo asmens J. B. butą 2008-07-01, 2008-07-14, 2008-09-18 apžiūrėjo ir... 62. Pažymėtina, kad 2009-03-10 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą... 63. P. N. turto techninės apžiūros protokoluose nurodytus duomenis, ADB... 64. 2009-10-09 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Elkonga“ perdavė,... 65. Ieškovas savo ieškinį grindžia subrogacijos teisiniais santykiais.... 66. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 67. Ieškovai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad žala kilo atsakovų vykdytos... 68. Pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo)... 69. CK 6.270 str. 1 d. numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu... 70. Nagrinėjamu atveju, nustatytas trečiajam asmeniui J. B. priklausančiam butui... 71. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu. CPK 178 str. numato, kad... 72. Ieškovas nurodo, kad žala buvo padaryta 1) - užliejus draudėjo butą bei 2)... 73. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-22 nutarties pagrindu (2 t., b.l.... 74. Dėl užliejimu padarytos žalos.... 75. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad name ( - )buvo vykdomi pastogės... 76. Ekspertui buvo užduotas klausimas, ar apžiūrint butą po įvykio kilimo... 77. Minėtų įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo... 78. Dėl kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais padarytos žalos.... 79. Atsakovai nurodo, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką dėl... 80. Galutinai suformuluotuose atsikirtimuose (paaiškinimuose) atsakovai ieškovo... 81. Kaip minėta, ieškovas pirminiame ieškinyje reikalavimą priteisti 28514,86... 82. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti... 83. CK 1.125 str. 8 d. nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo... 84. Ieškovas nurodo, kad ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovų... 85. Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių... 86. Penktame bei dvyliktame ekspertizės akto punktuose nurodyta, jog ekspertizės... 87. Vertinant minėtas eksperto išvadas, pažymėtina, kad ekspertas objektą,... 88. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento... 89. 2008-06-10 Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio... 90. UAB „Statinių tyrimo ir projektavimo centras“ pagal A. Š. užsakymą... 91. ( - ) B. G. Aiškinamajame rašte nurodė, kad projekto rengimo metu nebuvo... 92. ( - ) V. J. 2008-06-30 rašte yra duomenys, kad atliekant darbus keliose... 93. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas ieškovo įmonėje dirbantis (... 94. Aplinkybes, kad atsakovai iš pradžių pripažino kaltę tiek dėl užliejimo,... 95. Atsakovai, teigdami, jog ginčo buto sienų įskilimai, tinko pažeidimas,... 96. Pažymėtina, kad byloje esančios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro... 97. Taipogi atsakovai pateikė, jų teigimu, J. B. kaimyninio buto 2008-02-29 bei... 98. Vertinant aptartus įrodymus, matyti, jog apklausti liudytojai nepatvirtino,... 99. Taigi, nustatyta, jog atsakovai yra atsakingi tik už žalą, atsiradusią dėl... 100. Dėl žalos dydžio.... 101. Kaip minėta, ieškovas draudėjui išmokėjo 28514,86 Lt draudimo išmoką... 102. Atsakovas A. Š. individuali įmonė bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi... 103. Teismo ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad:... 104. - dėl pastogės rekonstrukcijos darbų bute Nr. ( - ) galėjo atsirasti tokie... 105. - dėl apliejimų, kurių priežastis pastogės rekonstrukcijos darbai bute Nr.... 106. Atsakovai, siekdami nustatyti, kiek kainuotų dėl buto, esančio ( - ),... 107. Kaip minėta, byloje nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti... 108. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 6 procentus metinių palūkanų nuo... 109. Bylinėjimosi išlaidos.... 110. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 855 Lt žyminis mokestis (1... 111. Atsakovo A. Š. individualios įmonės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 2420... 112. Atsakovo UAB „Statybų meistrai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos: 332,75... 113. Patenkinus ieškinį iš dalies (11,29 % ieškinio), iš atsakovų ieškovui... 114. Iš ieškovo priteistina 74,68 Lt pašto išlaidų (88,71 % nuo 84,19 Lt... 115. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-04 nutartimi atsakovų atžvilgiu... 116. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,... 117. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 118. Priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. individualios įmonės (į.k. ( - ))... 119. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 120. Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (į.k. ( - )), Lietuvoje veikiančio... 121. Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (į.k. ( - )), Lietuvoje veikiančio... 122. Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (į.k. ( - )), Lietuvoje veikiančio... 123. Įsiteisėjus teismo sprendimui, iš dalies panaikinti Vilniaus rajono... 124. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...