Byla 1-70-906/2020
Dėl neatsargumo sunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui, kaltinamajam M. Š., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiajam R. S., jo atstovui advokatui Edvardui Staponkui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

4Teismas

Nustatė

5M. Š. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:

62018-09-07, apie 23.00 val., bare, esančiame adresu Taikos pr. 119B, Klaipėda, tarpusavio konflikto metu, rankos delnu pastūmė R. S. į petį, dėl ko pastarasis aukštielninkas nukrito ir susitrenkė galvą į metalinės baro kėdės pagrindą, ko pasėkoje R. S. buvo padaryta minkštųjų audinių (poodinė) kraujosruva kairės pusės pakaušio - viršugalvio riboje, kairės pusės kaukolės skliauto ir pamato vidurinės daubos lūžis, galvos smegenų sumušimas bei nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje. Dėl kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumušimo buvo sunkiai sutrikdyta R. S. sveikata.

7Kaltinamasis M. Š. teisiamajame posėdyje pripažino pastūmęs nukentėjusįjį R. S., tačiau teigė nenorėjęs jo sužaloti, parodė, jog jis dirba ( - ), niekada nėra teistas, nelinkęs smurtauti. 2018 m. rugsėjo 27 d., penktadienį, Žardės kokteilių bare, esančiame Taikos pr., adreso tiksliai nepamena, atėjo trise į barą. Jis, jo draugas T. R. ir R. A.. Vėliau prie jų prisijungė dar kiti asmenys, kuriuos žino iš matymo. Jis bare išgėrė du bokalus alaus. Būdamas bare girdėjo kaip R. S. pradėjo šaukti. Jis R. S. nepažinojo. Jam grįžus iš tualeto, R. S. prie jų pradėjo lįsti, kabinėtis ir įžeidinėti. Jie varė R. S. nuo jų staliuko. Jis ir R. atsistojo, galvojo pagąsdinti R. S.. Po to jie pradėjo R. S. ignoruoti. Tačiau R. S. vėl pradėjo negražiai kalbėdamas prie jų kabinėtis, buvo paėmęs jų alaus bokalus, bet padėjo juos į vietą, kai jie pradėjo ant R. S. šaukti. R. S. taip pat kabinėjosi ir prie kitų baro klientų. Apsaugos darbuotojo bare nebuvo. Jis tikėjosi, kad R. S. pats išeis. Tačiau nebeiškentė, norėdamas, kad R. S. nuo jų atstotų, kaire ranka pastūmė R. S. į kairį petį, po ko R. S. susvirduliavo ir griūdamas pakaušiu atsitrenkė, trumpam buvo praradęs sąmonę. Vėliau R. S. iš baro išėjo. Po kelių minučių į barą grįžo R. A. ir pasakė, kad R. S. lauke nukrito. Jie nuėjo pažiūrėti. Jam pasakojo, kad R. S. užkliuvo už bortelio. Jie R. S. iš važiuojamosios dalies nunešė ir iškvietė greitąją. Jis padėjo R. S. įkelti į greitosios pagalbos automobilį. Jis nenorėjo sužaloti R. S., norėjo tik, kad R. S. pasitrauktų, nenumatė, kad dėl jo pastūmimo R. S. nukris. Jis nematė, kad R. S. buvo girtas. Dėl to, kas įvyko nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu ligonių kasai yra atlyginęs pusę padarytos žalos yra sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo.

8Nukentėjusysis R. S. parodė, jog datos neprisimena, su pažįstama A. S., nuėjo į boulingą, esantį antrame aukšte, Taikos pr. Ten išgėrė pusantro bokalo alaus. Vėliau jis norėdamas nusipirkti cigarečių su A. S. nulipo į apačią. A. S. išėjo namo. Daugiau nieko neprisimena. Pamena tik tiek, kad buvo įvykęs konfliktas dėl alaus. Teigė, jog jis negalėjo prie kitų asmenų priekabiauti, negalėjo imti kitų baro lankytojų alaus. Neprisimena, kad buvo jis nugriuvęs, neprisimena, kas jam sudavė ar jį pastūmė. Jam draugė pasakojo, kad jam buvo nustatytas 4,1 promilės girtumas. Nukentėjusysis R. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jam dėl įvykio pablogėjo sveikata, dalinai buvo prapuolusi dešinės rankos koordinacija, buvo praradęs atmintį, prarado galimybę dirbti gerai apmokamą darbą, kurį laiką negalėjo įsidarbinti, tačiau šiuo metu jau dirba. Paskutinį kartą dirbo 2014 metais, uždirbdavo 1800 per mėnesį. Iki įvykio jis registravosi Užimtumo tarnyboje, nes netikdavo siūlomas uždarbis. 1990 metais jis turėjo problemų su menisku.

9Liudytojas T. R. parodė, jog kaltinamasis M. Š. jo draugas. Jis su M. Š., A. V. ir P. Ž. bare, kurio pavadinimo nežino, gėrė alų. R. S. įėjęs į barą bandė nuo kitų stalelių gėrimus paimti, įžeidinėjo baro klientus, nes jam niekas nedavė alaus. Prie jų taip pat, iš šono, priėjo R. S., ir sakė „duok alaus“. Tada M. Š. sėdėdamas pastūmė R. S. už peties, po ko R. S. apsisuko, nukrito ir atsitrenkė pakiaušiu į baro kėdės kojų laikiklį. M. Š. R. S. tik pastūmė, smūgio nebuvo. Jie padėjo R. S. atsistoti. Po to R. S. išėjo į lauką. Kai jis grįžo iš tualeto, pamatė, kad R. S. lauke guli. M. Š. liepė paskambinti pagalbos numeriu 112. M. Š. buvo lauke. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausė tyrėjas, kuris jam grasino sakydamas, kad jis bus uždarytas, todėl jis išsigando ir sakė netiesą, tačiau dabar sako teisybę.

10Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo T. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2018-09-07, apie 22.00 val., gal 22.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, kartu su savo draugu M., atėjo į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę, esančią Taikos pr. 119, Klaipėdoje. Buvo susitaręs ten susitikti su savo draugais R. A. ir S., kurio pavardės nežino. Jiems atėjus, prie parduotuvės jau laukė R., S. ir S. draugas, kurio nepažinojo. Visi buvo jau išgėrę alkoholio. Užėjo į naktinio baro vidų, užsisakė alaus ir prisėdo. Bare buvo ir kitų žmonių, tačiau jų neįsidėmėjo. Netrukus į barą užėjo vyriškis, kuris buvo labai neblaivus, kabinėjosi prie žmonių. Šio vyriškio nepažinojo. Niekas jo nepažinojo. Sėdėjo pačiame baro gale, prie lango. Šis vyriškis priėjo prie jų staliuko ir net neatsiklausęs, įžūliai paėmė M. alaus bokalą ir apsisukęs jau norėjo nueiti. Mantas pasakė: „ką čia darai? ar čia tavo?“. Vyriškis pasakė: „ką, čia ne mano?“, padėjo atgal alaus bokalą ant stalo ir su ranka trenkė M. per pakaušį. Tada M. atsistojo, paėmė šį vyriškį už kaklo, sugriebdamas už rūbų ir taip jėga privertė išeiti iš baro. Jis taip pat atsistojo ir nuėjo į tualetą. Tualete užtruko kelias minutes, o kai išėjo pamatė, kad šis vyriškis jau guli ant grindinio lauke. Baro durys buvo atidarytos. Vyriškis gulėjo priešais barą, arčiau gatvės. Išėjus pamatė, kad vyriškiui kraujuoja iš galvos. Matė, kaip R. šiam vyriškiui nuo kaklo nusegė grandinėlę. Ar kraustė ir jo kišenes nematė. Išsigandęs, kad vyriškiui gali būti sunkiai sutrikdyta sveikata, nuėjo atokiau, į šoną ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą telefonu. Visi stovėjo šalia to gulinčio vyriškio ir nieko nedarė. Girdėjo kaip tas vyriškis kažką „murmėjo“, sąmonės praradęs nebuvo. Matė, kad šalia stovėjo ir dar viena, nepažįstama moteris. Kai atvyko medikai, jis išvažiavo namo, nes turėjo spėti į paskutinį autobusą, kuris atvyko 23.04 į „Žardės“ stotelę. Į barą negrįžo. Ką toliau darė jo draugai nežino. Po to, apie šį įvykį, maždaug po poros dienų, kalbėjo su M.. Pokalbio metu jis prisipažino, kad trenkė tam vyriškiui, nes jis išvedė jį iš kantrybės. Pasak M., vyriškis nenorėjo išeiti iš baro, įvyko konfliktas ir M. jam vieną kartą sudavė į veidą (1 tomas, b. l. 102-105).

11Liudytojas R. A. parodė, jog M. Š. jo draugas. Paaiškino, jog tą vakarą R. S. elgėsi agresyviai, ėmė jų gėrimus. M. Š. sakė R. S. eiti nuo jų, bet R. S. sakė, kad neis. M. Š. atsistojo ir ranka stumtelėjo R. S. į petį, po ko R. S. nukrito ir atsitrenkė į kėdę. Vėliau grįžęs iš tualeto matė R. S. gulintį lauke.

12Liudytojas A. V. parodė, jog M. Š. jo draugas. Pradžioje bare buvo vienas, vėliau atėjo du jo draugai. Jis buvo girtas, įvykio nematė. Apie įvykį jam pasakė M. Š.. Prašo remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

13Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, buvo naktiniame bare „Naktis“, esančiame Taikos pr. 119 B, Klaipėdoje. Į šį barą atėjo vienas. Atėjęs bare sutiko savo draugą R. A., jis buvo su draugais, tarp kurių, kaip tikrai atsimena, buvo neįgalus vaikinas, kurį vadina „rankele“, M. ir dar keli, kurių neįsidėmėjo. Su visais pasisveikino, bet prie jų neprisėdo. Buvo vakaras, tačiau kiek tiksliai galėjo būti valandų nežino. Į barą atėjo jau išgėręs alkoholio, jautėsi neblaivus. Bare nusipirko dar degtinės butelį ir atsisėdo prie staliuko. Po kurio laiko atėjo dar keli draugai - A. A., kurį vadina „Stepu“ ir P. Ž.. Visi trys gėrė degtinę. Prisimena, kad kažkuriuo metu išėjęs parūkyti į lauką, matė greitosios medicinos pagalbos automobilį, tačiau nesigilino ir nesiaiškino kas ten nutiko. Nematė kam medikai teikė pagalbą ir nežino kas juos iškvietė. Bare jokių konfliktų nematė. Tą vakarą buvo labai neblaivus ir kai kurių aplinkybių gali ir neatsiminti. Po kurio laiko iš M. sužinojo, kad jis tą vakarą, kuomet buvo susitikę, pastūmė kažkokį vyrą, nes jis labai kabinėjosi. Kaip suprato, tas vyras kažkur užkliuvo, nukrito ir susižalojo. Dėl ko ir kokiomis aplinkybėmis įvyko konfliktas nežino ir tikrai nematė kaip M. jį pastūmė bare. Nežino kokį vyrą M. pastūmė, jo tikrai nepažįsta. Šiame bare dažnai kyla konfliktai, nes visi būna padauginę alkoholio. Jei tą vakarą ten kas nors iš baro lankytojų ir kabinėjosi, nekreipė dėmesio (1 tomas, b. l. 120-123).

14Liudytojas P. Ž. parodė, jog M. Š. pažįsta. Paaiškino, jog jie su M. Š. sėdėjo bare, prie kito staliuko sėdėjo R. S., kuris pradėjo prie jų kabinėtis, bandė gerti M. Š. alų. M. Š. delnu nestipriai stumtelėjo R. S. į krūtinę, po ko R. S. nukrito. R. S. buvo stipriai girtas. R. S. kiek pagulėjo ant žemės ir vėliau jis buvo išprašytas iš baro. Jis nematė jokių R. S. traumų. Vėliau jie išėjo parūkyti, matė kaip R. S. vaikštinėdamas užkliuvo už bortelio ir griūdamas stipriai trenkėsi į plyteles.

15Liudytoja S. S. parodė, jog ji dirbo ( - ) priklausančiame bare ( - ), esančiame ( - ). Šiuo metu bare nebedirba. Parodė, jog R. S. yra ( - ), į barą, per mėnesį kartą, ateidavo visada „padauginęs“, todėl ji jo neaptarnaudavo. R. S. kabinėdavosi prie žmonių, imdavo kitų klientų gėrimus, nešvankiai kalbėdavo, buvo bare nepageidaujamas asmuo. Kuomet R. S. ateidavo į barą, visada būdavo problemų. Kartą pati ji buvo jį už pakarpos išstūmusi iš baro. Blaivaus R. S. nėra mačiusi, į barą ateidavo tik išgėręs, iš baro išeidavo nepastovėdamas ant kojų. Vieną kartą R. S. į barą buvo atėjęs su moterimi. Įvykio metu bare jokių muštynių nebuvo, R. S. įžeidinėjo ją ir baro klientus, buvo labai girtas. R. S. krisdamas į kėdę prasiskėlė galvą. Bare buvo trys staliukai, metalinės kėdės, į kurias daug kas prasiskeldavo galvas. Ji nematė, ar R. S. kas nors pastūmė, tik matė, kaip R. S. bėgo kraujas, vyrai padėjo jį pakelti. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ji nematė, ką įvykio metu darė M. Š..

16Liudytoja S. M. parodė, jog ji buvo bare kaip lankytoja. R. S. matė pirmą kartą. Matė, kaip R. S. bare gėrė alų, po to svirduliuodamas išėjo iš baro. Bare R. S. nukritęs nebuvo, jokio konflikto, ji nematė. Ji nuėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kaip R. S. parūkė, po ko nukrito ant pilvo ir pradėjo stipriai knarkti. Ant R. S. kraujo nematė. Šalia jų stovėjo grupelė žmonių, kurie iškvietė greitąją. Visi dar stebėjosi, kaip čia žmogus stovėjo ir nukrito. Ji ir minėta grupelė žmonių lauke buvo iki tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba.

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad R. S. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva viršugalvio srityje, kairiojo smilkinkaulio žvyno lūžimu, smilkinkaulio piramidės lūžimu, smegenų sumušimo židiniais kaktinėse skiltyse bei smilkininėje - viršugalvinėje srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje bei pakraujavimu subarachnoidaliai. Nustatytus galvos sužalojimus R. S. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, tikimiausia, kontaktuodamas galva su kietu buku paviršiumi, t. y. griūnant ir atsitrenkiant, vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad nustatytus sužalojimus R. S. patyrė iki 2018-09-07, 23.21 val. (nurodyta GMP iškvietimo data ir laikas). R. S. patirta trauma sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1., 6.6.2. punktai) (1 tomas, b. l. 187-188).

18Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose R. S. medicininiuose dokumentuose matyti, kad R. S. gydymo įstaigoje atlikus papildomus tyrimus - galvos smegenų KT - konstatuoti trauminiai pakitimai: smegenų sumušimo židiniai kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairėje, kairiojo smilkinkaulio žvyno - piramidės lūžimas gavosi kontaktuojant galvos kairiąja smilkinine sritimi su kietu buku paviršiumi. Pasisakyti, ar nustatytus galvos sužalojimus R. S. galėjo patirti pats griūdamas, ar griūdamas po pašalinės jėgos poveikio – negalima. Nustatytus galvos sužalojimus R. S. galėjo patirti ir vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Tikimiausia, kad nustatytus galvos sužalojimus R. S. patyrė griūdamas ir atsitrenkdamas į cementines grindinio trinkeles (2 tomas, b. l. 6-7).

19Iš 2019-04-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto R. P. P. paaiškinimų protokolo matyti, kad pagal gydytojo įrašus tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose R. S. krisdamas baro viduje bei atsitrenkdamas į metalinę kėdės briauną galėjo patirti sužalojimus - poodinę kraujosruvą viršugalvyje bei kairiojo smilkinkaulio - piramidės lūžimą, po ko iš užduotyje pateiktų duomenų, M. Š. matė, kad R. S. šiek tiek kraujavo iš galvos srities. Gydytojų nustatyta, kad kraujavimas vyko iš kairiosios ausies. R. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas buvo sukeltas kaip paseka jo pirmojo griuvimo. Poodinės kraujosruvos išorinio kraujavimo nesukelia. Po griuvimo baro viduje R. S. dėl patirto galvos sužalojimo kurį laiką galėjo netekti sąmonės. Gydymo įstaigoje R. S. nustatytas sunkaus laipsnio girtumas – 4,10 promilių kartu su galvos sužalojimu patirtu baro viduje galėjo sąlygoti ir jo griuvimą lauke ant cementinio grindinio. Pagal įrašus tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose tokių sužalojimų R. S. galvoje, kurie būtų atsiradę jam griūnant lauke ir atsitrenkiant veidu į cementines trinkeles – nėra pažymėta (2 tomas, b. l. 9-11).

20Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų (komisijos) išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad R. S. nustatyta: minkštųjų audinių (poodinė) kraujosruva kairės pusės pakaušio - viršugalvio riboje, kairės pusės kaukolės skliauto ir pamato vidurinės daubos lūžis, galvos smegenų sumušimas bei nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje. Nustatyti galvos sužalojimai paaiškinami vienkartiniu griuvimu aukštielninkam bei atsitrenkimu pakaušio kaire puse viršutine dalimi į kietą buką paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-09-07, apie 23.00 val. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumušimo. Betarpiškai prieš galvos sužalojimo padarymą R. S. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. R. S. patirtas galvos sužalojimas paaiškinamas vienkartiniu griuvimu aukštielninkam bei atsitrenkimu pakaušio kaire puse viršutine dalimi į kietą buką paviršių, galimai į metalinės baro kėdės pagrindą arba į grindinį šalia kėdės pagrindo. Vienintelio trauminio kontakto galvoje lokalizacija – viršugalvio - pakaušio riba yra būdinga griuvimui su pagreičiu. Konkrečiu atveju pagreitį griuvimui galėjo suteikti R. S. pastūmimas baro patalpose. Be to, bylos duomenimis, R. S. kraujavimas iš kairės ausies dėl kaukolės pamato lūžio prasidėjo dar baro patalpose, kas patvirtina, kad galvos trauma įvyko būtent bare. Komisijos nuomone, kito griuvimo (susmukimo) metu, t. y. išėjus iš baro ir susmukus ant cementinių trinkelių, R. S. sužalojimų nepatyrė, nes kitokių išorinių sužalojimų neužfiksuota. Pastarąjį griuvimą galėjo sąlygoti prieš tai patirta galvos smegenų trauma bei sunkaus laipsnio girtumas (2 tomas, b. l. 18-20).

21VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019-04-01 pranešimu Nr. ( - ) nustatyta, kad R. S. 2018-09-08, 00.20 val., ligoninėje buvo paimtas kraujas etanolio koncentracijos nustatymui bei gauta išvada: etanolio koncentracija kraujo serume 4,10 promilių (2 tomas, b. l. 23).

222019-03-13 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2018-09-07, 23.27 val., į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 paskambino vyriškos lyties asmuo iš abonentinio numerio Nr. ( - ), nurodydamas, kad prie „Žardės“ naktinės parduotuvės, Taikos pr., maždaug 50-60 metų amžiaus vyrui, gulinčiam ant žemės, yra reikalinga skubi pagalba, bet tiksli vyriškio sveikatos sutrikimo priežastis nežinoma (2 tomas, b. l. 25-27).

232018-12-05 tarnybiniu pranešimu bei jo priedais nustatyta, kad R. S. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Lenovo“ buvo rastas prie tunelio, jungiančio daugiabučius penkių aukštų namus Nr. ( - ) ir ( - ), esančius ( - ). Taip pat nurodoma, kad telefoną krūmuose rado V. N.. Tarnybinio pranešimo priede V. N. užfiksuotas rodantis tikslią mobiliojo ryšio telefono „Lenovo“ radimo vietą (2 tomas, b. l. 73-76).

242018-12-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog lombardas UAB „P.A.V. INTERNATIONAL“, esantis Taikos pr. 88, Klaipėdoje, pateikė mobilaus ryšio telefoną „Lenovo“ IMEI: ( - ) (2 tomas, b. l. 77-78).

25Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

26Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad M. Š. 2018-09-07, apie 23.00 val., bare, esančiame adresu Taikos pr. 119B, Klaipėda, tarpusavio konflikto metu, rankos delnu pastūmė R. S. į petį, dėl ko pastarasis aukštielninkas nukrito ir susitrenkė galvą į metalinės baro kėdės pagrindą, ko pasėkoje R. S. buvo padaryta minkštųjų audinių (poodinė) kraujosruva kairės pusės pakaušio - viršugalvio riboje, kairės pusės kaukolės skliauto ir pamato vidurinės daubos lūžis, galvos smegenų sumušimas bei nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje. Dėl kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumušimo buvo sunkiai sutrikdyta R. S. sveikata. Tokia išvada darytina įvertinus teisiamųjų posėdžių metu apklaustų asmenų - kaltinamojo M. Š., nukentėjusiojo R. S., taip pat liudytojų T. R., R. A., Artūro Vilniaus, P. Ž., S. S., S. M. teisiamųjų posėdžių metu duotus parodymus, kuriuos patvirtina jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialistų išvados.

27M. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis neturėjo tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusiojo ir numatyti, kad šis dėl pastūmimo nugrius ir patirs tokio pobūdžio sužalojimą.

28Baudžiamajame kodekse išskiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. BK 15 straipsnis apibrėžia tyčios turinį, nustatydamas dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne.

29BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

30BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tyčia - tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, tuo tarpu nusikaltimas, numatytas BK 137 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik neatsargiai. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. Atribojant tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–224/2009, 2K-7-54-677/2015, 2K-287-697/2017).

31Byloje nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dienos nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nebuvo pažįstami. Kaltinamasis su draugais 2018-09-07, apie 23.00 val., sėdėjo bare, esančiame adresu Taikos pr. 119B, Klaipėda, ir gėrė alų. Tuo metu į barą atėjo neblaivus R. S.. Liudytojai P. Ž., S. S. ir S. M. buvę įvykio metu bare, matė, kad R. S. buvo gerokai išgėręs. Šią aplinkybę patvirtino ir pats R. S. bei alkoholio koncentracija nukentėjusiojo kraujyje 4,1 prom. Kaltinamasis M. Š. ir liudytojai T. R., R. A., P. Ž., S. S., kuri dirbo bare, nurodė, kad R. S. bare elgėsi agresyviai, įžeidinėjo baro klientus, prie jų kabinėjosi, bandė gerti kitų baro klientų alų. Liudytojai T. R., R. A. ir P. Ž. patvirtino, kad M. Š. nesudavė smūgio R. S. į petį, o tik rankos delnu pastūmė R. S. į petį, dėl ko pastarasis nukrito ir susitrenkė galvą. Griuvimui neabejotinai turėjo įtakos ne tik pastūmimas, bet ir nukentėjusiojo neblaivumas. Liudytoja S. S. taip pat parodė, jog įvykio metu bare jokių muštynių nebuvo, tik matė, kaip bare buvę vaikinai padėjo R. S. atsistoti ir vėliau iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytojas P. Ž. nurodė, jog kuomet bare nukrito R. S., kiek pagulėjo ant žemės, tačiau vėliau jis buvo išprašytas iš baro. Vėliau lauke buvę liudytojai P. Ž. ir S. M. matė, kaip R. S. vaikštinėdamas užkliuvo už bortelio ir griūdamas stipriai trenkėsi į plyteles. Liudytojas T. R. parodė, jog M. Š. pamatęs lauke ant žemės gulintį R. S. liepė paskambinti pagalbos numeriu 112. Liudytoja S. M. patvirtino, jog šalia jos stovėjusi grupelė žmonių iškvietė greitąją ir lauke buvo iki tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba.

32Teismas vertindamas kaltinamojo M. Š. elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis bare elgėsi agresyviai, įžeidinėjo tiek M. Š., tiek kitus baro klientus, bandė gerti kitų klientų alų, tuo tarpu M. Š. norėdamas, kad R. S. atstotų nuo jo ir draugų, nukentėjusįjį R. S. ranka tik pastūmė jį, dėl ko R. S. aukštielninkas nukrito ir susitrenkė galvą į metalinės baro kėdės pagrindą. Vėliau M. Š. lauke pamatęs R. S. gulintį ant žemės liepė iškviesti greitosios medicinos pagalbą ir laukė iki tol, kol ji atvažiuos. Visa ši nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvykio metu tarpusavio santykių chronologija – iki sužalojimo ir po sužalojimo padarymo – patvirtina, kad kaltinamasis neturėjo sąmoningų ar tyčinių užmačių sužaloti nukentėjusįjį. Atkreiptina ir tai, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje praėjus beveik dvejoms valandoms po įvykio nustatytas net 4,10 promilės alkoholio kiekis (2 tomas, b. l. 23).

33Taigi, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad M. Š. rankos delnu pastumdamas nukentėjusįjį, nenumatė, kad šis nugrius ir patirs sunkų sveikatos sutrikdymą, bet turėjo ir galėjo tai numatyti, tad nusikalstamą veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, todėl kaltinamojo M. Š. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį.

34Kaltinamajame akte aprašant M. Š. nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, kad M. Š. rankos delnu sudavė smūgį R. S. į petį, tačiau tiek kaltinamasis M. Š., tiek liudytojai T. R., R. A., P. Ž. nurodė, jog M. Š. rankos delnu pastūmė R. S. į petį. Nukentėjusysis R. S. teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti, ar jam kas sudavė į petį ar jį kas pastūmė. Be to byloje nėra nustatyti R. S. sužalojimai peties srityje dėl smūgio sudavimo į petį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės turi būti pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. rankos delnu, nesudavė smūgio R. S. į petį, o pastūmė, todėl pareikštas kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad M. Š. rankos delnu pastūmė R. S. į petį.

35Dėl bausmės

36Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį - įvykdytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (3 tomas, b. l. 40), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 tomas, b. l. 37-39), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (3 tomas, b. l. 33, 41).

37Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą bei nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo rizikingas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 6 punktas).

38Prokuroras prašo pripažinti kaltinamojo M. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti kaltininko nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Girtu asmuo laikomas tada, jei galima išoriškai užfiksuoti faktus, liudijančius tokią jo būseną. Iš bylos duomenų matyti, jog įtarimas M. Š. buvo pareikštas praėjus beveik metams nuo įvykio, iš karto po įvykio M. Š. sulaikytas nebuvo ir jo girtumas įvykio dieną nebuvo nustatinėjamas. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis bare išgėrė du bokalus alaus, tačiau pažymėtina, jog ne bet koks alkoholio pavartojimo faktas sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę, bet tik toks, kai apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

39Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis M. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo M. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

40Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo M. Š. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

41BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. Š., kaip minėta, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia šešerių metų. Teismas taip pat turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba. Todėl paskirtos bausmės vykdymas kaltinamajam M. Š. atidėtinas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jo elgesiui.

42Dėl civilinių ieškinių

43Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 1046,84 Eur turtinę žalą (1 tomas, b. l. 66-67, 68). Nukentėjusysis R. S. dėl kaltinamojo M. Š. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta R. S. sveikata, dėl ko R. S. buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 1046,84 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu.

442019-09-06 civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir kaltinamasis M. Š. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pagal šį susitarimą kaltinamasis įsipareigojo per 50 mėnesių atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1046,84 Eur turtinę žalą, pinigines lėšas mokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nuo 2019-09-06 kiekvieną mėnesį po 20 Eur, pirmosios įmokos sumą sumokant 66,84 Eur. Mokėjimo nurodymuose būtina nurodyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą ir sutarties numerį Nr. 2708. Atlygintiną sumą M. Š. turi sumokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos (3 tomas, b. l. 157). Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

45Nukentėjusysis R. S. bylos nagrinėjimo metu pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 tomas, b. l. 126-127).

46Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto neatsargaus nusikaltimo buvo sunkiai sutrikdyta R. S. sveikata, jis patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiajam R. S. buvo nustatyta: minkštųjų audinių (poodinė) kraujosruva kairės pusės pakaušio - viršugalvio riboje, kairės pusės kaukolės skliauto ir pamato vidurinės daubos lūžis, galvos smegenų sumušimas bei nežymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje. R. S. dėl įvykio metu patirto sužalojimo buvo gydomas ligoninėje. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų šiuo metu jaučia galvos sumušimo pasekmes, yra susilpnėjusi klausa, kartais kraujuoja iš kairės ausies bei spengia šioje ausyje, jaučia sutrikusią judesių koordinaciją, patirti sužalojimai atsiliepė jo fizinei būklei bei darbingumui. Neabejotina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis R. S. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų R. S. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų ir gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio R. S. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nurodė, kad dirba ( - ). Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, taip pat atsižvelgiama į paties kaltinamojo elgesį kuomet jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Įvykio metu nukentėjusysis buvo sunkaus neblaivumo būsenoje, jo elgesys buvo provokuojantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. S.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

47Dėl kitų klausimų

48Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2019-07-25 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą nukentėjusiojo ir Klaipėdos ligonių kasos civilinius ieškinius, laikinai, nuo 2019-07-25 iki 2020-01-25, apribota kaltinamojo M. Š. nuosavybės teisė į visų rūšių turtą (3 tomas, b. l. 73-75). Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2019-08-07 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą nukentėjusiojo ir Klaipėdos ligonių kasos civilinius ieškinius, laikinai, nuo 2019-07-25 iki 2020-01-25, apribota kaltinamojo M. Š. nuosavybės teisė į AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. ( - ) esančias pinigines lėšas, leidžiant M. Š. per mėnesį disponuoti 555 Eur suma (3 tomas, b. l. 79-81). Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2019-08-23 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą nukentėjusiojo ir Klaipėdos ligonių kasos civilinius ieškinius, laikinai, nuo 2019-07-25 iki 2020-01-25, apribota kaltinamojo M. Š. nuosavybės teisė į AB SEB banko sąskaitoje Nr. ( - ) esančias pinigines lėšas, leidžiant M. Š. per mėnesį disponuoti 555 Eur suma (3 tomas, b. l. 82-84). Atsižvelgiant į priteistą neturtinės žalos dydį, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. Š. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą, įskaitant ir pinigines lėšas banko sąskaitose netikslingas, todėl paliekamas galioti tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

49Iki bausmės vykdymo pradžios M. Š. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 70-72), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

50Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Nutarė

52M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

53Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. Š. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant M. Š. baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

541) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;

552) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

56Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

57Patvirtinti kaltinamojo M. Š. ir civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2019-09-06 susitarimą Nr. 2708 dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis įsipareigoja atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasai padarytą 1046,84 Eur turtinę žalą sekančia tvarka: kaltinamasis įsipareigoja atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1046,84 Eur turtinę žalą per 50 mėnesių, pinigines lėšas mokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nuo 2019-09-06 kiekvieną mėnesį po 20 Eur, pirmosios įmokos sumą sumokant 66,84 Eur. Mokėjimo nurodymuose būtina nurodyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą ir sutarties numerį Nr. 2708. Atlygintiną sumą M. Š. turi sumokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Išaiškinti, kad skolininkui nevykdant įsipareigojimo, gali būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

58Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. Š. 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. S.. Kitą R. S. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

59Laikiną kaltinamojo M. Š. nuosavybės teisės apribojimą į visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, tame tarpe ir bankų sąskaitose) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti nuosavybės teisės apribojimą.

60Iki bausmės vykdymo pradžios M. Š. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

61Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

62Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135... 4. Teismas... 5. M. Š. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:... 6. 2018-09-07, apie 23.00 val., bare, esančiame adresu Taikos pr. 119B,... 7. Kaltinamasis M. Š. teisiamajame posėdyje pripažino pastūmęs... 8. Nukentėjusysis R. S. parodė, jog datos neprisimena, su pažįstama A. S.,... 9. Liudytojas T. R. parodė, jog kaltinamasis M. Š. jo draugas. Jis su M. Š., A.... 10. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo T. R. parodymai duoti... 11. Liudytojas R. A. parodė, jog M. Š. jo draugas. Paaiškino, jog tą vakarą R.... 12. Liudytojas A. V. parodė, jog M. Š. jo draugas. Pradžioje bare buvo vienas,... 13. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų rugsėjo... 14. Liudytojas P. Ž. parodė, jog M. Š. pažįsta. Paaiškino, jog jie su M. Š.... 15. Liudytoja S. S. parodė, jog ji dirbo ( - ) priklausančiame bare ( - ),... 16. Liudytoja S. M. parodė, jog ji buvo bare kaip lankytoja. R. S. matė pirmą... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje... 19. Iš 2019-04-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus... 20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų... 21. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019-04-01 pranešimu Nr. ( - )... 22. 2019-03-13 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2018-09-07, 23.27... 23. 2018-12-05 tarnybiniu pranešimu bei jo priedais nustatyta, kad R. S.... 24. 2018-12-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog... 25. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas... 26. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti... 27. M. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis neturėjo tyčios sunkiai... 28. Baudžiamajame kodekse išskiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir... 29. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas... 30. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tyčia... 31. Byloje nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dienos nei... 32. Teismas vertindamas kaltinamojo M. Š. elgesį prieš ir po nusikaltimo... 33. Taigi, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad M. Š.... 34. Kaltinamajame akte aprašant M. Š. nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, kad M.... 35. Dėl bausmės... 36. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo... 37. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis... 38. Prokuroras prašo pripažinti kaltinamojo M. Š. atsakomybę sunkinančia... 39. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra neginčytinai nustatyta, jog... 40. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme... 41. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 42. Dėl civilinių ieškinių... 43. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo... 44. 2019-09-06 civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir... 45. Nukentėjusysis R. S. bylos nagrinėjimo metu pareiškė kaltinamajam civilinį... 46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala... 47. Dėl kitų klausimų... 48. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2019-07-25 nutarimu, siekiant... 49. Iki bausmės vykdymo pradžios M. Š. paliktina galioti paskirta kardomoji... 50. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305... 52. M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. Š.... 54. 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos... 55. 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 56. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 57. Patvirtinti kaltinamojo M. Š. ir civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės... 58. Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 59. Laikiną kaltinamojo M. Š. nuosavybės teisės apribojimą į visų rūšių... 60. Iki bausmės vykdymo pradžios M. Š. palikti galioti paskirtą kardomąją... 61. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 62. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali...