Byla 2A-878-345/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant pareiškėjai A. P. ir jos atstovei advokatei Giedrei D. L., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Vilbana“, Vilniaus miesto savivaldybei, V. G., V. G., UAB „Refinvalda“, J. G., N. S., A. S., J. M., A. B., William H. W., Ž. B., UAB „Hansa lizingas“, R. B., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Pareiškėja A. P. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl įgyjamosios senaties į nekilnojamąjį turtą – 36,37 kv. m ploto palėpę, esančią ( - ), virš pareiškėjai priklausančio buto, esančio ( - ), fakto nustatymo. Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ). Pareiškėja nepažeisdama trečiųjų asmenų teisių daugiau nei dešimt metų valdo 36,37 kv. m ploto palėpę, esančią virš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Pareiškėja įsigijusi butą, tais pačiais metais kreipėsi į namo ( - ), gyventojus dėl sutikimų įsirengti virš pareiškėjos buto esančioje palėpėje gyvenamąsias patalpas. Visi tuo metu buvę butų savininkai davė pareiškėjai notariškai patvirtintus sutikimus įsirengti gyvenamąsias patalpas palėpėje. Pareiškėja gavo Kultūros vertybių apsaugos departamento metodinius nurodymus, paminklotvarkos sąlygas, buvo paruoštas buto pertvarkymo ir pastogės įrengimo planas, kuris suderintas su Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos vyr. architektu, Vilniaus m. savivaldybės paminklosaugos skyriumi, Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu, Vilnius vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto pavaduotoju. Palėpė buvo įrengta iki 1998 m. birželio mėn., visą įrengimą pareiškėja atliko savo lėšomis, o palėpę įrengusi ir sujungusi su savo butu joje gyveno. Pareiškėjos nuomone, ji nuo 1996 m. iki dabar, daugiau nei dešimt metų sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo palėpę, tačiau dėl lėšų stygiaus negalėjo pabaigti teisinės registracijos procedūros. Valdymo faktą pareiškėja grindžia tuo, kad ji palėpėje įsirengusi gyvenamąsias patalpas jomis naudojosi, mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat atliko kitus veiksmus, kuriuos turi atlikti nekilnojamojo daikto savininkas. Pareiškėja visą laikotarpį palėpę valdė sąžiningai ir atvirai, atvirai rinko gyventojų sutikimus, atvirai įrenginėjo palėpę, joje gyveno ir tebegyvena. Todėl yra visos įstatymo numatytos sąlygos pripažinti pareiškėjai nuosavybės teisę į palėpę įgyjamosios senaties pagrindu.

5Vilniaus miesto savivaldybė prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė į palėpę pagal įgyjamąją senatį tik nustačius, kad egzistuoja visi įstatymo nustatyti pagrindai.

6Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Priteisė iš pareiškėjos A. P. valstybės naudai 70,25 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad pareiškėjos pastogės valdymas neatitinka visų LR CK 4.68 str. sąlygų. Kadangi pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į dalį pastogės, pagal buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį dar 1996 metais, todėl ji negali įgyti nuosavybės teisės į minėtą turtą įgyjamosios senaties pagrindu. Nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu į statybos būdu naujai sukurtą nekilnojamąjį daiktą gali būti pripažinta tik tokiu atveju, jeigu asmuo statybos darbus atliko teisėtai, turėdamas visus šių darbų atlikimui reikalingus dokumentus, nustatyta tvarka suderintą projektą, leidimą statybos darbams ir kt., statinio įrengimas yra baigtas, statinys pripažintas tinkamu naudoti įstatymų nustatyta tvarka (LR Statybos įst. 3 str., 24 str.). Šiuo atveju pareiškėja pripažino, kad nebuvo gavusi visų reikalingų dokumentų pastogės įrengimui, bei jos priėmimui naudoti dėl lėšų stygiaus. Pareiškėjos įrengta pastogė nebuvo priimta naudoti, ji nebuvo suformuota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas ir įregistruota viešąjame registre kaip nekilnojamasis daiktas dėl to, kad pareiškėja pagal galiojančius teisės aktus nebaigė visų administracinių procedūrų tam, kad įgytų nuosavybės teisę į jos įrengtas patalpas pastogėje. Todėl šiuo atveju nuosavybės teisė į statybos būdu naujai sukurtas gyvenamąsias patalpas pastogėje negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o ji gali būti įgyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka (LR CK 4.69 str. 1 d., 4.47 str., 4.12 str.).

7Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad pastogėje apeliantei priklausė 10,25 kv. m. proporcinga buto plotui pastogės dalis, kurią apeliantė 2007-10-19 sutartimi perleido ( - ), gyventojai J. G.. Pagal VĮ Registrų centro 2008-09-26 pažymą, tarp kitiems asmenims priklausančių pastogės dalių apeliantė nenurodyta kaip bendrasavininkė, nes jai nepriklauso pastogės dalis. Apeliantės valdoma pastogės dalis buvo atskirta nuo kitiems namo gyventojams bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Todėl teismas nepagrįstai nurodo, jog apeliantė negali įgyti nuosavybės teisės į dalį pastogės dėl to, kad jai nepriklauso pastogės dalis, proporcinga jos buto plotui.

8Palėpė nėra ir negali būti laikoma naujai sukurtu nekilnojamuoju daiktu, nes pastogės dalis buvo ir išliko, kurioje apeliantė, visiems gyventojams sutikus, įsirengė gyvenamąsias patalpas ir padarė įėjimą iš savo buto. Apeliantė 1996-1997 metais surinko visus reikalingus dokumentus pastogės įteisinimui ir nuo 1996 m. atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai ją naudojo ir valdė, tačiau asmeninės nuosavybės neįregistravo. Yra išpildytos visos LR CK 4.68 str. nuostatos, t.y., asmuo nėra savininkas, bet valdo daiktą kaip savo. Kadangi visi namo gyventojai ir pastogės bendrasavininkai davė apeliantei sutikimus dėl palėpės dalies, esančios virš apeliantės buto, naudojimo ir valdymo, ši sąlyga yra išpildyta. Asmuo sąžiningai įgijęs daiktą sąžiningai jį valdo. Tai reiškia, kad daikto valdymo laikotarpiu asmuo buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomą daiktą, todėl laikytina, kad palėpės patalpos buvo valdomos ir naudojamos sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Apeliantė daiktą valdė nesislapstydama ir nepertraukiamai. Kadangi valdymas atitinka visas LR CK 4.68 str., 4.71 str. sąlygas ir neatitinka LR CK 4.23 str. 3 d. numatytų neteisėto valdymo sąlygų, per visą laikotarpį apeliantė turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, tačiau nei karto nepasinaudojo ja, yra visos sąlygos palėpę įteisinti nuosavybės teise, pagal įgyjamąją senatį.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

11Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. P. nuosavybės teise priklauso 52,09 kv. m ploto butas, esantis ( - ) (b.l. 6, tomas 1). Vadovaujantis VĮ Registrų centro 2006 m. patalpų planu, prie pareiškėjos buto prijungtos 36,37 kv. m ploto pastogės, esančios ( - ), patalpos (1t., b.l. 12-14). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus m. Senamiesčio seniūniją su prašymu leisti jai įsirengti ir prijungti prie jai nuosavybės teise priklausančio buto virš minėto buto esančią pastogę. Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnija 1996-07-12 raštu informavo pareiškėją, kad neprieštarauja, jog pareiškėja gavusi namo bendraturčių sutikimus, ruoštų projektinę dokumentaciją gyvenamųjų patalpų įrengimui namo ( - ), pastogėje (1t., b.l. 15). Specialios paskirties UAB „Senamiesčio ūkis“ 2007-01-17 raštu informavo pareiškėją, kad gyvenamojo namo ( - ), korpuse 1A3/p yra 12 (dvylika) butų Nr. 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13 (1t., b.l. 16). Pareiškėja pateikė namo ( - ) butų savininkų - N. S., N. Z., V. Š., V. G., UAB „Vilbana“, L. P., Z. Č., N. V., A. B. sutikimus, kad pareiškėja virš savo buto esančioje pastogėje įsirengtų gyvenamąsias patalpas (1t., b.l. 20-25). Pareiškėjai 1996 m. išduotos AB „Paminklų restauravimo instituto“ paminklotvarkos sąlygos buto rekonstrukcijai ir virš jo esančios pastogės įrengimui (1t., b.l. 26-58). UAB „AAA Service Company“ pareiškėjos užsakymu parengė buto rekonstrukcijos ir pastogės įrengimo projektą (1t., b.l. 60-70). Pareiškėja nurodo, jog rekonstrukcijos ir pastogės įrengimo darbai nebuvo baigti, naujai suformuotos pastogės patalpos nepriimtos eksploatuoti įstatymų nustatyta tvarka, ir pareiškėjos nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į 36,37 kv. m pastogės patalpas įgyjamosios senaties pagrindu.

12LR CK 4.47 str. 11 d. įgyjamoji senatis, tai savarankiškas nuosavybės teisės į daiktus įgijimo būdas. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu; yra visos LR CK 4.68 - 4.71 str. nustatytos sąlygos: daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.).

13Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (LR CK 4.47 str. 4 p., 12 p., Statybos įst.). Statinio rekonstrukcijos metu siekiama iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti naują kokybę (Statybos įst. 2 str. 18 p.), t.y., siekiama iš esmės pakeisti statinio patalpų planą ir kt. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

14Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į 36,37 kv. m. pastogės patalpas įgyjamosios senaties būdu. Tačiau pastogės rekonstrukcija buvo atlikta statybos būdu, buvo įrengtas gyvenamosios patalpos, t.y., pradėto valdyti daikto neliko, o dėl statybos darbų ir atliktos rekonstrukcijos, buvo suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas, t.y., gyvenamosios patalpos ir naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas. Pareiškėja nurodo, jog pastogė pilnai nebuvo įrengta, priimta naudoti, ir įregistruota viešąjame registre kaip nekilnojamasis daiktas, dėl lėšų stygiaus. Taigi, įrengiant pastogę nebuvo įvykdyti visi teisės aktų reikalavimai, o įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nuosavybės teisė į pastogę negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, nes klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į rekonstruotą pastogę turi būti sprendžiamas šiuo atveju pagal Statybos įstatyme, bei LR CK 4.69 str. 1 d., 4.47 str., 4.12 str., Nekilnojamojo turto kadastro įst. 5.7 str. nustatytą tvarką, t.y. statinys turi būti pripažintas tinkamu naudoti įstatymų nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti jai nuosavybės teisę į 36,37 kv. m pastogės patalpas įgyjamosios senaties pagrindu. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmenims, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatymų nustatyta tvarka suskurtą, įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (LR CK 4.68 str. 1 d.).

15Jeigu įstatymu nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki naujojo LR CPK įsigaliojimo datos (2003-07-01), pagal LR CK 4.27 str. 2 d. nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo įregistravimo viešame registre momento. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal LR CK 4.23 str. 3 d. slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju pastogės valdymui iki 2003-07-01 nebuvo suėjęs 10 metų terminas, todėl pagal LR CK 4.27 str. 2 d. pastogės valdymas turėjo būti įregistruotas viešame registre. Neįregistravus pastogės valdymo viešame registre, nėra laikytina, kad pareiškėja daiktą valdė atvirai. Kadangi nėra visų sąlygų numatytų LR CK 4.68 - 4.71 str., pareiškėjos prašymas ir dėl šios priežasties negali būti tenkintinas.

16Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d,. 1 p., kolegija,

Nutarė

18Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai